Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

S. B. 2022 m. gegužės 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), A. P. B. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė du kartus mamai A. P. B. į veidą, bei vieną kartą į viršugalvį, dėl to A. P. B. nugriuvo ant virtuvėje sudėtų malkų, taip sumušė A. P. B., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis 2022 m. liepos 3 d. apie 4 val., (duomenys neskelbtini), A. P. B. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ištempė iš lovos joje gulėjusią mamą A. P. B., tyčia kumščiu sudavė keturis kartus A. P. B. į galvos sritį, taip šeimos narei – mamai A. P. B. padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, tai A. P. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir aiškindamas aplinkybes dėl 2022 m. gegužės 9 d. padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra visiškai teisingos. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad jis gyvena kartu su mama jai priklausančioje gyvenamojoje sodyboje. 2022 m. gegužės 9 d. jis į namus grįžo girtas – būdamas (duomenys neskelbtini) miestelyje jis išgėrė du ar tris 1 litro talpos butelius alkoholinio alaus „Bajorų“, kurių stiprumas 6 laipsniai, ir vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės „Bičiuliai“, kurios stiprumas 40 laipsnių. Nepamena kada tiksliai grįžo į namus, tačiau parėjęs iš karto nuėjo miegoti. Tačiau miegoti jis negalėjo, nes mama vaikščiojo po kambarį ir švietė į akis žibintuvėliu. Dėl tokio jos elgesio kaltinamasis labai supyko, nes ryte turėjo keltis į darbą. Todėl jis atsikėlė iš lovos, pradėjo ant mamos šaukti. Po to, virtuvėje jis kumščiu sudavė mamai kumščiu du kartus į veidą ir vieną kartą kažkur į galvą. Nuo jo suduotų smūgių mama nugriuvo virtuvėje ant malkų. Paskui mama nuėjo į kambarį, o jis uždarė į kambarį duris ir iš virtuvės pusės duris užkabino su kabliuku, kad mama naktį nevaikščiotų po namus ir nešviestų su žibintuvėliu jam į akis. Pats nuėjo į kitą kambarį miegoti. 2022 m. gegužės 10 d. ryte jis atkabino durų kabliuką ir išėjo į darbą. Kaltinamasis nurodė labai gailintis dėl smurto prieš mamą ir paaiškino, kad dėl nuolatinio mamos girtavimo ir priekabiavimo jam trūksta kantrybė. Taip pat parodė, kad būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Aiškindamas nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. liepos 2 d. aplinkybes, nurodė, kad tą dieną jis buvo išgėręs alaus, tačiau girtas nebuvo. Kai naktį, apie 1 val. grįžo į namus, pamatė, kad namuose nėra jam priklausančio kirvio. Jis mamos klausė, kur yra jo kirvis, ji pasakė, kad padavė pagaląsti. Jis tada susinervino ir priėjęs prie jos kelis kartus kumščiu sudavė į galvą. Kiek kartų sudavė, neskaičiavo. Kaltinamasis nurodė labai išgyvenantis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, supranta pasekmes ir mano, kad tokie jo poelgiai daugiau nepasikartos. Mamos atsiprašė prie kaime esančios maisto prekių parduotuvės, buvo net atsiklaupęs ant kelių. Taip pat paaiškino, kad supranta, jog tokiems jo veiksmams įtakos turėjo vartotas alkoholis, todėl dabar žino, jog reikia atsakingai jį vartoti. Pažymėjo, kad nuo spalio mėnesio pradžios visiškai nevartoja alkoholio. S. B. nurodė, kad dar nėra atlyginęs žalos, padarytos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo(BK 140 straipsnio 2 dalis)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Taigi teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo motiną A. P. B. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir nusikaltimą padariusio asmens tėvai.

Teismui nekyla abejonių, kad S. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nurodė, kad jo pyktį ir smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios įkyrus elgesys ir neneigia savo veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą. Tyčios turinį taip pat patvirtina ir atliktų smurtinių veiksmų skaičius bei pobūdis – S. B. du kartus sudavė motinai į veidą ir vieną kartą į viršugalvį. Taigi darytina išvada, kad S. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusioji A. P. B. patirs fizinį skausmą ar jai bus sutrikdyta sveikata, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo S. B. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo motiną A. P. B. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir nusikaltimą padariusio asmens tėvai.

Teismas taip pat nusprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi jis tyčia ištempė iš lovos joje gulėjusią mamą A. P. B., tyčia kumščiu sudavė keturis kartus A. P. B. į galvos sritį, tuo padarydamas savo motinai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė vykdomos smurtinės veikos pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius (jų neišvengiamumą), ir sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios A. P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. B. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymiai.

III. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo .

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2412,45 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nurodyto dydžio žala patirta dėl nukentėjusiosios A. P. B. gydymo. Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. rugsėjo 8 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. liepos 3 d. nukentėjusiajai buvo suteiktos chirurgo, neurologo konsultacijos paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 14 d. nukentėjusioji buvo gydoma viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. A. P. B. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Energetikas“ buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos; visų šių paslaugų kaina – 2412,45 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymo, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jai iš kaltinamojo S. B. priteistina 2412,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kadangi kaltinamasis dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimą. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra įrodymai, patvirtinantys S. B. neblaivumo faktą jam padarant nusikalstamą veiką 2022 m. gegužės 9 d., t. y. iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. gegužės 10 d. 18.10 val. S. B. nustatytas 2,5 promilių neblaivumas. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie kaltinamojo neblaivumą 2022 m. liepos 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau teisiamojo posėdžio metu S. B. paaiškino, kad tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad būdamas blaivus nebūtų padaręs nusikalstamų veikų. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis S. B. padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba (teisiamojo posėdžio metu nurodė (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirbantis viešuosius darbus).

Taigi atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytas veikas ir jų pobūdį, teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti S. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskiriant laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. B. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 10 d. 18.00 val. iki 2022 m. gegužės 11 d. 14.23 val. (viena diena).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju S. B. yra nuteisiamas 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog S. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad S. B. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, yra praėję jau daugiau nei 25 metai, padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės nėra šiurkštūs (susiję su pasirodymu viešoje vietoje esant neblaiviam, vairuojant dviratį esant neblaiviam ir pan.), kaltinamasis teigia noriai dirbantis viešuosius darbus ir ketina tai daryti ateityje, kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas, išgyvena dėl motinai sukelto skausmo ir padarytos žalos. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, jog bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant kodekse numatytas pareigas, suformuos / sudarys prielaidas susiformuoti kaltinamajam nuostatas gyventi dorai ir gerbti įstatymus.

Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 9 ir 10 punktais, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant S. B. pareigą nebendrauti su nukentėjusiąja A. P. B.; 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Prašymų dėl proceso išlaidų negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir S. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 10 d. 18.00 val. iki 2022 m. gegužės 11 d. 14.23 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 9 ir 10 punktais, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant S. B. pareigą nebendrauti su nukentėjusiąja A. P. B.; įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš S. B. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2412, 45 Eur žalos atlyginimą.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.