- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-356-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01001-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „LKU turto valdymas“
- Atsakovas
- V. K., I. V.
- Trečiasis asmuo
- A. K., notarei L
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovėms V. K., I. V., tretiesiems asmenims A. K., notarei L. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „LKU turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis atsakovių V. K., I. V. sudarytas 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577341 dėl sodybos, 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577260 dėl buto, 2010-23-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576620 dėl 0,05 ha sklypo, 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576647 dėl 0,11 ha sklypo, 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577228 dėl 0,15 ha sklypo. Grąžinti atsakovės V. K. nuosavybėn sodybą (kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyti, kad tik ieškovė turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-18 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-694-671/2014, išieškojimą nukreipiant į minėtą nekilnojamąjį turtą; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad pagal 2009-05-11 paskolos sutartį Nr. 09-00094 KU „Germanto lobis“ suteikė atsakovei V. K. 105000 Eur paskolą iki 2012-05-15. KU „Germanto lobis“ 2013-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei visas reikalavimo teises į V. K.. Atsakovei tinkamai nevykdant piniginių prievolių, ieškovė 2014-01-30 sutartį vienašališkai nutraukė ir 2014-03-05 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2014-03-18 teismo įsakymu iš atsakovės V. K. ir laiduotojo priteista nesumokėta paskolos dalis, palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos, teismo įsakymas įsiteisėjo 2014-05-20. 2013 m. rugsėjo-spalio mėn. ieškovas išanalizavo atsakovės turtinę padėtį ir nustatė, kad atsakovė V. K. pardavė savo giminaitei dalį nekilnojamojo turto už ypač mažą kainą. Sutartimis pažeidė kreditoriui išieškojimo galimybes, savo turtinę padėtį pablogino. V. K. pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriumi neturėjo, todėl ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš UAB „LKU turto valdymas“ priteisė valstybei 14,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas vertino, kad trečiojo asmens nesąžiningumas neįrodytas, o ieškovas praleido vienerių metų terminą ieškiniui paduoti, todėl taikė ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad be kitų sąlygų, taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris. Sandorių šalių veiksmai dėl trečiojo asmens jauno amžiaus ir neįgalumo, atitinka sąžiningo asmens elgesio standartus, taigi I. V. nesąžiningumas neįrodytas. Teismas konstatavo, kad ieškinys teismui pateiktas 2014-06-02, t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovė UAB „LKU turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinys būtų patenkintas visiškai, priteisti solidariai iš atsakovių visas apeliantės UAB „LKU turto valdymas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos pridedamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovių I. V., V. K. bei trečiojo asmens A. K. paaiškinimai apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, faktines aplinkybes, ginčijamų sandorių sudarymo motyvus ir ketinimus akivaizdžiai skiriasi tarpusavyje, prieštarauja jų pačių pateiktiems rašytiniams įrodymams. Todėl teismas negalėjo remtis šiais įrodymai ir turėjo juos atmesti.
Versija, jog sodyba buvo siekiama parduoti ne už rinkos kainą, nes neva, ji įgyta už I. V. paveldėtus pinigus, nepagrįsta, nes tai buvo galima padaryti iš pat pradžių, o ne laukti virš šešerių metų (nuo 2004 metų iki 2010-12-23).
Butas nebuvo pirktas už sutaupytus I. V. pinigus, kuriuos gaudavo už jos globą, nes iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butą atsakovė V. K. įsigijo 1992-11-11, o tuo metu atsakovei I. V. nebuvo suėję net dvejų metų, buvo gyvas jos tėvas, jokia globos (rūpybos) išmoka jai negalėjo būti skirta. Butas buvo įgytas, kur kas anksčiau nei I. V. tapo našlaite.
Atsakovės V. K. ir I. V. negalėjo paaiškinti, kodėl tariamai paskolinta suma ir dėl to atitinkamai sumažinta buto pardavimo kaina 2010-12-23 notarinėje buto pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyti. I. V. nurodė, jog pinigus skolino savo pusbroliui A. K., apie 10 715,94 Eur. Taigi, paskoliniai santykiai susiklostė su A. K., bet ne V. K.. Tą patį tvirtina ir A. K., kad paskolos įmokas, sudarančias 1158,48 Eur, jis mokėjo iš I. V. pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi sandoris neatlygintinis, I. V. sąžiningumas neturėjo būti vertinamas. Teismui sandorius laikant atlygintinais, atsakovė I. V. laikytina nesąžiningu asmeniu tiek pagal objektyvųjį, tiek pagal subjektyvųjį kriterijus. I. V. pasirašydama ginčijamas pirkimo - pardavimo sutartis turėjo aiškiai matyti, kad sutartyse nurodytos vidutinės rinkos vertės ženkliai viršija daiktų pardavimo kainas.
Teismo išvada, jog V. K. privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes buvo siekiama užtikrinti I. V. interesus ateityje, yra nepagrista. Šie atsakovės paaiškinimai yra neįrodyti ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, paaiškinimams. Buto pardavimas už 4,5 karto mažesnę kainą arba už dyką, nes I. V. pripažino, jog jokių pinigų nemokėjo, niekaip negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu sandoriu, nes akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises bei interesų pusiausvyrą.
Teismo išvada, jog šioje byloje buvo praleistas 1-erių metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovė apie ginčijamus 2010-12-23 dienos sandorius turėjo sužinoti 2013-05-21 (perleidžiant reikalavimo teises), yra neteisinga. Ieškovė apie pažeistas teises, jog ginčijamų pirkimo sandorių kainos yra 4,5 karto mažesnės nei vidutinė rinkos vertė, sužinojo tik tuomet, kai iš nekilnojamo turto registro buvo gautos notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos (2013-10-10). Teismo išvada, jog Unijos vadovui V. B. buvo žinoma, kad V. K. 2010 m. perleido turtą I. V. ir, jei ketino ginti savo interesus, į teismą privalėjo kreiptis anksčiau, yra visiškai nepagrįsta, nes liudytoju apklaustas V. B. tokias aplinkybes kategoriškai neigė.
Atsakovės V. K. ir I. V. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė V. K. buvo oficiali I. V. globėja ir turtas, kuris buvo perleistas pirkimo-pradavimo sutartimis, yra siekis užtikrinti jos turtinius interesus ir ateitį, nes V. K. yra ligota ir negali žinoti, kad jos mirties atveju kas nors pasirūpins jos globotine. Atsakovės I. V. tėvas, o V. K. brolis mirė prieš 19 metų. Jis prašė pasirūpinti neįgalia dukra ir paliko atsakovei V. K. savo santaupas. Po brolio mirties V. K. oficialiai buvo paskirta I. V. globėja, gaudavo pinigus už globą, o I. maitintojo netekimo pensiją. Kas mėnesį dalis pinigų buvo atidedama mergaitės ateičiai, o siekiant ją užtikrinti ir brangstant nekilnojamam turtui, buvo įsigytas nekilnojamas turtas. Kadangi jį įsigyjant dėl mergaitės nepilnametystės ir jos neįgalumo nenorėta šio turto forminti jos vardu, patarus notarei, turtas buvo įformintas atsakovės V. K. vardu.
Apeliantės teiginiai, kad teismo išvada apie I. V. nesąžiningumą neįrodyti, neatitinka tikrovės. Ji niekada netvirtino, kad mokosi kolegijoje ir ten mokytis negali, nes yra baigusi Telšių profesinio mokymo centre adaptuotą vidurinio ugdymo programą ir gavusi baigimo pažymėjimą, o ne atestatą. Su šiuo pažymėjimu ji negali mokytis kolegijoje ar kitoje mokymo įstaigoje. Ji yra Žemaitijos psichikos sveikatos centro įskaitoje ir ten nuolat gydosi.
Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. 2010-12-23 sudarius pirkimo-pardavimo sandorius tarp V. K. ir I. V., atsakovė V. K. dar 3 metus mokėjo paskolą KU „Germanto lobis“. Nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. kovo mėnesio sumokėta paskolos dengimui 12 805,55 Eur. Atskaitymai iš jos pajamų yra daromi iki šio laiko, bei bus daromi ateityje. Buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini) ir pinigai pervesti kreditoriui. Gaunant paskolą, šio buto įkeitimo KU „Germanto lobis“ pakako prievolės įvykdymo užtikrinimui ir tuomet nekilo abejonių dėl jo vertės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo pakankamumo. Nors V. K. vardu buvo registruota ir daugiau nekilnojamojo turto, jo įkeisti nebuvo reikalaujama. Tik vėliau, kai sandoriai su I. V. buvo sudaryti, atsakovė V. K. buvo kredito unijos vadovo V. B. įkalbinėjama įkeisti giminaičių, tame tarpe ir I. V. perleistą turtą. Taigi, jau 2011 metais kredito unijai buvo žinoma, kad su I. V. yra sudaryti sandoriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad kredito unija „Germanto lobis“ 2006 m. gegužės 11 d. Būsto paskolos sutartimi Nr. 09-00094 suteikė atsakovei V. K. 105 000 Eur paskolą būstui, kredito grąžinimas buvo užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), hipoteka. Sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, kas matyti iš V. K. ir A. K. 2010 m. gegužės 10 d., 2010 m. birželio 3 d., 2011 m. rugpjūčio 26 d., 2011 m. spalio 4 d. siųstų raštų laikytis paskolos mokėjimo terminų. 2013 m. gegužės 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kredito unija „Germanto lobis“ perleido ieškovei UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimo teisę į atsakovės V. K. skolą. Atsakovė 2013 m. gegužės 28 d. raštu informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Nustatyta, kad atsakovei I. V. mokama rūpybos išmoka ir šalpos pensija neįgaliajam, jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Atsakovė V. K. 1997-03-04 Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 25 paskirta I. V. rūpintoja-globėja. Atsakovės V. K. skola 2010 m. gruodžio 23 d. ieškovei buvo 105 000 Eur paskola, 7508,53 Eur palūkanos.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė V. K. 2010 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė atsakovei I. V. nekilnojamąjį turtą: 1) sodybą, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), sandorio kaina 289,62 Eur, kai vidutinė rinkos vertė nurodyta 3076,92 Eur; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio kaina 4344,30 Eur, kai vidutinė rinkos vertė nurodyta 19433,50 Eur; 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio kaina 28,96 Eur, kai vidutinė rinkos vertė nurodyta 31,86 Eur; 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio kaina 57,92 Eur, kai vidutinė rinkos vertė nurodyta 66,61 Eur; 5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio kaina 57,92 Eur, kai vidutinė rinkos vertė nurodyta 98,47 Eur. Bendra nurodyta sandorių kaina yra 4778,73 Eur. Byloje nagrinėjamas minėtų sandorių teisėtumas, ieškovei juos nuginčyjant actio Pauliana instituto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „LKU turto valdymas“, kuri yra atsakovės V. K. kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kadangi kredito unija „Germanto lobis“ reikalavimo teises į atsakovę V. K. ir A. K. yra ieškovei perleidusi. Atsakovė 2009-05-11 paskolos sutarties Nr. 09-00094 tinkamai nevykdė, prievolė įvykdyta tik iš dalies, kadangi pardavus įkeistą butą (duomenys neskelbtini), buvo padengta tik suteiktos paskolos dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijami atsakovės sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai pažeidžia ieškovės UAB „LKU turto valdymas“, kaip atsakovės V. K. kreditorės, teises. Šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos nėra ginčijamos byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė V. K. iš dalies privalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi bylos duomenys paneigia atsakovės V. K. prievolę sudaryti ginčijamas sutartis. Atsakovė V. K. ieškovės ginčijamais sandoriais atsakovei I. V. pardavė nekilnojamąjį turtą, iš kurio du žemės sklypai vėliau buvo parduoti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad I. V. nėra pripažinta neveiksnia, nenustatyta, kad ji negali savimi pasirūpinti, ar jai būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, turėtų ypatingų, specialiųjų poreikių, reikėtų brangaus gydymo. Pažymėtina, kad ginčijamais sandoriais buvo perleistas ir kitas nekilnojamasis turtas, ne tik butas, kuriame atsakovė I. V. gyvena, perleista sodyba bei trys žemės ūkio paskirties sklypai, kas akivaizdu, kad jie neskirti neįgalaus asmens interesų apsaugos funkcijai atlikti.
Byloje pripažintina, kad ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, byloje nepaneigtas atsakovių argumentas, kad pinigų atsakovei I. V. per V. K. buvo palikęs jos tėvas prieš mirtį. Atlygintinų sandorių atveju turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė V. K., sudarydama ginčijamus sandorius, buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės UAB „LKU turto valdymas“, kaip kreditorės, teises. Atsakovės nesąžiningumas grindžiamas aplinkybe, kad ji po kredito unijos „Germanto lobis“ raginimų grąžinti skolą, negalėdama vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir grąžinti paskolos (2010-12-23 negalėdama sumokėti apie 105 000 Eur sumos), sudarė ginčijamus sandorius, siekdama išvengti turto įkeitimo kreditoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad visas nekilnojamas turtas, įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini), parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą. Kito nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti ieškovės reikalavimą, atsakovė neturi. Buto pardavimas už ženkliai mažesnę kainą negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu sandoriu, nes akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises bei interesų pusiausvyrą, todėl šios aplinkybės nepaneigia atsakovės argumentas, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas siekiant užtikrinti globotinės interesus. Ieškovė pagrįstai teigia, kad globotinės interesų atsakovė negalėjo užtikrinti pažeisdama kitos kreditorės – ieškovės – teisėtus interesus.
Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog I. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, nenustačius neveiksnumo ir dėl psichinės būklės negalėjimo suvokti sandorių esmės, negali būti pripažįstama pakankama išvadai, jog jos psichinė būklė bei amžius neleido suvokti, kad sudaromi šioje byloje ginčijami sandoriai pažeidžia atsakovės V. K. kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. K. ginčijamais sandoriais nekilnojamąjį turtą perleido savo buvusiai globotinei I. V., kurios globėja ji buvo nuo 1997 m. kovo 4 d., tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovei I. V., gim. (duomenys neskelbtini), tapus pilnamete, atsakovė V. K. būtų paskirta jos globėja. Ginčo sandoriai sudaryti 2010-12-23, tuo metu atsakovė I. V. jau buvo pilnametė. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad tai, jog atsakovė V. K. iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo I. V. globėja, kelia pagrįstas abejones I. V. sąžiningumu, kadangi ji natūraliai siekė padėti ją auginusiai atsakovei. Neabejotina, kad atsakovė I. V. turėjo suprasti sutartyse nurodytos vidutinės rinkos vertės neatitikimą nekilnojamojo turto pardavimo kainai. Aplinkybė, jog I. V. yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nereiškia, jog ji yra neveiksni ir negali suprasti ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, remdamasi įrodinėjimo taisyklėmis, įvertinus tai, kad buvusi globotinė turėjo žinoti atsakovės V. K. finansinę padėtį sandorių sudarymo metu, konstatuoja, kad ginčijamų sandorių šalies, t. y., atsakovės I. V., elgesys sudarant sandorius neatitiko sąžiningo asmens elgesio standarto.
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti kredito unijai „Germanto lobis“ perleidžiant UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2013-05-21 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turėjo nustatyti momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo, jog ginčijami sandoriai pažeidžia jos teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog apie ginčijamų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą ir 4,5 karto mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą, sužinojo tik tuomet, kai iš nekilnojamo turto registro buvo gautos notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos, t. y., 2013 m. spalio 10 d. Ieškovė pagrįstai teigia, kad tik tada tapo aišku, jog atsakovė nebeturi turto, į kurį galėtų kreditorius nukreipti skolos išieškojimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius visas actio Pauliana taikymo sąlygas yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti šias atsakovių V. K. ir I. V. sudarytas sutartis: 1) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577341 dėl sodybos, 2) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577260 dėl buto, 3) 2010-23-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576620 dėl 0,05 ha sklypo, 4) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576647 dėl 0,11 ha sklypo, 5) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577228 dėl 0,15 ha sklypo. Pripažinus negaliojančiomis minėtas pirkimo pardavimo sutartis, yra pagrindas grąžinti atsakovės V. K. nuosavybėn sodybą, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, kad tik ieškovė UAB „LKU turto valdymas“ turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-18 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-694-671/2014, išieškojimą nukreipiant į šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės reikalavimą nustatyti, kad tik ji turi teisę patenkinti savo reikalavimus, išieškojimą nukreipiant į nurodytą nekilnojamąjį turtą, teisėjų kolegija atmeta. Byloje nustatyta, kad išvardintas nekilnojamasis turtas nėra įkeistas tik vieno kreditoriaus – ieškovės naudai, toks reikalavimas pažeistų kitų galimų atsakovės V. K. kreditorių teises, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei nustatyti išieškojimą pirmumo teise.
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1530 Eur žyminis mokestis, 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinys tenkintinas iš dalies, jos naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 500 Eur iš atsakovės V. K. ir 500 Eur iš atsakovės I. V.. Iš atsakovės V. K. valstybės naudai priteisiama 4,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovės I. V. valstybės naudai priteisiama 4,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiomis šias atsakovių V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sudarytas sutartis: 1) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577341 dėl sodybos, 2) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577260 dėl buto, 3) 2010-23-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576620 dėl 0,05 ha sklypo, 4) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000576647 dėl 0,11 ha sklypo, 5) 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1000577228 dėl 0,15 ha sklypo.
Grąžinti atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn sodybą, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimois išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimois išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 4,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 4,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.