Telšių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo atstovas Rimvydas Sakavičius parodė, kad pagal 2009-05-11 paskolos sutartį Nr. 09-00094 kredito unija „Germanto lobis“ suteikė atsakovei V. K. 105000 Eur paskolą iki 2012-05-15. Paskolos gavėja savo įsipareigojimų nevykdė, paskolos grąžinimo grafikas buvo keičiamas, pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas. Kredito unija „Germanto lobis“ 2013-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui visas reikalavimo teises į V. K.. V. K. tinkamai nevykdant piniginių prievolių, ieškovė 2014-01-30 sutartį vienašališkai nutraukė ir 2014-03-05 pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo. 2014-03-18 teismo įsakymu iš atsakovės V. K. ir laiduotojo priteista nesumokėta paskolos dalis, palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos, teismo įsakymas įsiteisėjo 2014-05-20. 2013 m. rugsėjo-spalio mėn. ieškovas išanalizavo atsakovės turtinę padėtį ir nustatė, kad atsakovė V. K. pardavė savo giminaitei dalį nekilnojamojo turto už ypač mažą kainą. Sutartimis pažeidė kreditoriui išieškojimo galimybes, savo turtinę padėtį pablogino, kai pradinis kreditorius ėmė aktyviai reikalauti laiku vykdyti pinigines prievoles, skolininkė turtą pardavė. Turtą pardavė 4,5 karto mažesne kaina nei nurodoma vidutinė rinkos vertė. V. K. pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriumi neturėjo, todėl ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus, pažeistos ieškovo teisės virš 54029,34 eurų sumai. V. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebėra. Kitas I. V. parduotas nekilnojamasis turtas buvo perparduotas tretiesiems asmenims. Iš viso buvo sudaryta 10 nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Paskolos sutarties įvykdymui buvo įkeistas turtas, buvo laiduotojas, atsakovė V. K. dirbo valstybės tarnautoja. V. K. raštais buvo raginama mokėti įsiskolinimą. Iki 2013-05-21 V. K. turtinę padėtį kontroliavo kredito unija „Germanto lobis“. „Germanto lobis“ V. K. turtinę padėtį galėjo žinoti tik tai dienai, o apie sudarytus sandorius informaciją galima gauti tik per advokatą. Unija yra kredito įstaiga, o ne skolų išieškojimo įmonė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Beresnevičienė į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2006-05-11 būsto paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. 09-00094 kredito unija „Germanto lobis“ suteikė atsakovei V. K. 105000 Eur paskolą būstui (1 t. 20-33 b. l.). Kredito grąžinimas buvo užtikrintas buto, unikalus Nr. 4400-0380-2520:5614, (duomenys neskelbtini) hipoteka. 2010-05-10, 2010-06-03, 2011-08-26, 2011-10-04 raštais V. K. ir A. K. nevykdant savo įsipareigojimų, jie buvo raginami laikytis paskolos mokėjimo (1 t. 40-45 b. l.). 2013-05-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kredito unija „Germanto lobis“ perleido ieškovui UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimo teisę į atsakovės V. K. skolą (1 t. 34-38 b. l.). 2013-05-28 raštu V. K. informuota apie reikalavimo teisių perleidimą (1 t. 17 b. l.). 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimis V. K. pardavė I. V. nekilnojamąjį turtą: sodybą, butą ir 3 žemės sklypus už bendrą 16500 Lt sumą (1 t. 46-58, 59, 60, 61-102 b. l.). Antstolis V. Drungilas vykdo vykdomąją bylą dėl piniginių sumų išieškojimo iš V. K. ir A. K. pagal Telšių rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-694-671/2014 dėl 186161,01 Lt skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojui UAB „LKU turto valdymas“ (1 t. 39, 112 b. l.). V. K. mokėjimai buvo nereguliarūs (1 t. 140-141 b. l.). Nuo 2014-07-01 iš V. K. pensijos vykdomi išskaitymai (1 t. 142, 143 b. l., 2 t. 6 b. l.). I. V. mokama rūpybos išmoka ir šalpos pensija neįgaliajam (2 t. 1 b. l.). I. V. nustatytas 45 procentų darbingumas, nustatytos darbo pobūdis ir sąlygos (2 t. 2, 3, 7 b. l.). V. K. turi Kredito unijos „Germanto lobis“ 36500 Lt pajų (2 t. 4 b. l.). V. K. 1997-03-04 Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 25 paskirta I. V. rūpintoja-globėja (2 t. 5 b. l.). V. K. skola 2010-12-23 dienai buvo 105000 Eur paskola, 7508,53 Eur palūkanos (2 t. 15 b. l.). V. K. 2012-05-28 pardavė garažą (duomenys neskelbtini) 7, 2010-10-06 pardavė žemės sklypą, 2013-03-06 pardavė butą (duomenys neskelbtini), 2010-12-31 pardavė (duomenys neskelbtini), 2010-12-23 pardavė (duomenys neskelbtini). (2 t. 16-17, 18-20, 21-23, 24-25, 26-27, 29-48 b. l.).

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal LR CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydamas šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismas turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, LAT nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (LAT civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pirma sąlyga reiškia, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali naudoti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo. 2009-05-11 paskolos sutartimi Nr. 09-00094 atsakovei V. K. buvo suteiktas 105000 Eur kreditas, nustatytas jo grąžinimo grafikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė V. K. netinkamai vykdė pinigines prievoles. Kredito unija „Germanto lobis“ reikalavimo teises į atsakovę V. K. ir A. K. yra perleidęs ieškovui. Šiuo metu atsakovės V. K. ir A. K. prievolė pagal paskolos sutartį ieškovui yra įvykdyta tik iš dalies, įkeistas turtas butas Palangoje parduotas, gautos sumos neužteko įsipareigojimui padengti, teismo įsakymu ieškovui iš V. K. ir A. K. priteista 186161,01 Lt skola, todėl ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę V. K.. Antra sąlyga yra, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 2009-05-11 paskolos sutartimi suteikto 105000 Eur paskolos užtikrinimui buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini) už 300000 Lt (1 t. 20 b. l.). Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, butas 2013-02-28 parduotas už 160000 Lt. Taigi, nuo paskolos sutarties sudarymo dienos praėjus beveik ketveriems metams dėl krizės Lietuvoje, šio turto vertė ženkliai sumažėjo. Paskolos sutartis buvo keičiama mažinant palūkanas, pratęsiant prievolės įvykdymo terminą. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ji nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų. Atsakovė V. K. nuolat buvo raginama vykdyti skolinius įsipareigojimus. 2010-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimis V. K. pardavė I. V. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt, butą (duomenys neskelbtini) už 15000 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., už 100 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 200 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 200 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 500 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 500 Lt. Pastarieji 2 žemės sklypai perleisti tretiesiems asmenims. Kito nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti ieškovo reikalavimą, atsakovė neturi, tačiau darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos ne siekiant nuslėpti turtą ir išvengti kredito grąžinimo, bet siekiant apsaugoti trečiojo asmens, neįgalios I. V. interesus, kurios pinigais naudojosi atsakovė. Teismo nuomone atsakovė V. K. nesiekė nuslėpti turtą sudarydama minėtus sandorius, tačiau buvo priversta savo globėjos pareigomis prieš trečiąjį asmenį I. V..