Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Z., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo T. Z. atstovei kuratorei advokatei Eglei Grucytei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. patikslintą ieškinį atsakovui T. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, Kauno technologijos universitetas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį išlaiko, turi galimybes sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nuo vaiko išlaikymo, auklėjimo ir ugdymo nusišalinęs, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove iš atsakovo priteitinas išlaikymas. Nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 402,00 Eur suma. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 500,00 Eur; nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turi įsipareigojimų kreditoriams. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl iš atsakovo priteistinas 250,00 Eur. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku ginčo nėra.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir institucija teikianti išvadą byloje) išvadoje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šeima yra žinoma, šeimai socialines paslaugas teikia Kauno m. socialinių paslaugų centras. Ieškinys yra pateiktas atsižvelgiant į vaiko interesus (DOK-19905).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49. straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas reikalavimui neprieštarauja. Ieškovės paaiškinimu šalys kartu negyvena nuo 2018 metų, abi šalys nedėjo pastangų išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai teismas vertina, kad yra faktiniai tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kalti veiksmai, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

9. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Z., atsakovui – Z.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir prievolių

11. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo nedalintinas. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalys transporto priemonių neturi (CBP-24623).

12. Ieškovė turi skolinius įsipareigojimus akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, atsakovas – Kauno technologijos universitetui, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“. Ieškovė prašo kiekvienos iš šalies turimas prievoles pripažinti asmeninėmis, atsakovas tam neprieštarauja. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, Kauno technologijos universitetas su ieškiniu šioje dalyje sutiko, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno autobusai“ atsiliepimų nepateikė. Ginčo šiuo klausimu nėra, todėl ieškinys dalyje dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką A. Z., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas tam neprieštarauja, institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, nepilnametis vaikas visada gyveno su ieškove, tarp ieškovės ir vaiko yra emocinis ryšys, be to nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nesikeistų vaikui įprasta aplinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

14. Byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas norėdamas susitikti su nepilnamečiu vaiku, apie susitikimo laiką, vietą ir trukmę privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti ieškovei, kuri atsižvelgdama į vaikui įprastą dienotvarkę (užimtumas darželyje/mokykloje, užklasinė veikla, sveikatos būklė ir pan.), informuos atsakovą kada jis gali paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir kada turi jį parvežti atgal. Teismas tenkindamas patikslintą ieškinį dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į CK, CPK nuostatose įtvirtintą pareigą būti aktyviam, teisę viršyti pareikštus reikalavimus, ieškovės prašomą nustatyti tvarką pakoreguoja, sąlygų aiškumo, tikslumo ir sklandaus vykdymo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis tėvų lygybės principu, ir tarp šalių nesant ginčo nustatytina, kad atsakovas norėdamas susitikti su nepilnamečiu vaiku, apie planuojamą susitikimo laiką, vietą ir trukmę privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip vieną dieną iki pageidaujamo bendrauti laiko, pašalinant nuostatą dėl ieškovės pareigos informuoti atsakovą.

Dėl išlaikymo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

17. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 402,00 Eur, kurią sudaro maistas 100,00 Eur, apranga 20,00 Eur, būstas 107,00 Eur (gyvena nuomojamame būste trise, vaiko išlaidas dėl būsto išlaikymo sudaro 1/3 dalis mokesčių mokėtinų už nuomą, sunaudotą vandenį, elektrą, šildymą, šiukšlių išvežimą, dujas, televiziją, internetą, kitus mokesčius), vaistai, higienos priemonės 15,00 Eur, ugdymas 10,00 Eur (kanceliarinės priemonės, knygos, sąsiuviniai, žaislai, sporto inventorius), mokestis už darželį 140,00 Eur, laisvalaikis, pramogos 10,00 Eur. Atsakovas nurodytų poreikių iš esmės neginčijo, savo skaičiavimų neteikė, tačiau nurodė, kad ieškovė nepateikė vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, yra protingos ir neišdidintos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku negyvena nuo 2018 metų, nepilnametį vaiką išlaiko tik ieškovė, todėl jai geriausiai yra žinoma vaiko poreikiams reikalinga suma. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu taip pat nurodė, kad nepilnametis vaikas neturi specialiųjų poreikių. Tačiau ieškovė tokių poreikių ar išlaidų ir nenurodė, išlaikymo dydžio tokiais poreikiais negrindė. Be to ieškovės nurodoma vaiko poreikių suma nesiekia orientaciniu kriterijumi laikytinos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, skirtos tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodyta 402,00 Eur suma nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, 402,00 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma sumažintina valstybės vaikui mokama išmokos suma ir spręstina kokia dalimi iš likusios išlaikymo sumos (332,00 Eur) turi prisidėti kiekvienas iš tėvų (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnis). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos.

19. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

20. Kaip jau buvo nurodyta bylos duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis šalys transporto priemonių neturi. Ieškovė gauna minimalias pajamas (CBP-24623). Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas nepateikė. Ieškovės paaiškinimu, iš atsakovo motinos jai yra žinoma, kad atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, tačiau kokio dydžio pajamas atsakovas gauna nežino. Abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė be šalių sūnaus augina dar viena nepilnametį vaiką E. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas turi du išlaikytinius, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nurodytų duomenų pagrindu negalima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Įvertinama ir tai, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra kitame mieste, ieškovė gyvena nuomojamame būste, moka nuomos mokestį. Turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas yra sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumą), darbingo amžiaus. Kitų išlaikytinių neturi. Prie šalių sūnaus išlaikymo niekada neprisidėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atsakovo turtinę padėti vertina vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad tėvai savo vaikams turi vienodas pareigas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Teismas, priimdamas sprendimą vertina konkrečią šios bylos situaciją. Svarbu ir tai, tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

23. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 423,90 Eur. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies tenkino 90 procentų ieškinio (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai tenkinti pilna apimtimi, t. y. 50 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo tenkintas 40 procentų iš 50 procentų (50 proc. x 200,00 Eur /250,00 Eur). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteisiama 381,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (423,90 Eur x 90 proc.).

26. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 85,00 Eur už neturtinį reikalavimą (dydis ieškinio pateikimo metu) ir 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), viso 139,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista. Atsižvelgiant įtenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 125,00 Eur žyminis mokestis (139,00 Eur x 90 proc.).

27. Byloje patirtos 22,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; ieškinį tenkinus iš dalies 20,16 Eur procesinių dokumentų išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (22,40 Eur x 90 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. Z. palikti pavardę – Z., T. Z. – Z.

Nustatyti nepilnamečio A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 3 d.) iki A. Z. pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką – atsakovas T. Z. apie planuojamą susitikimo su nepilnamečiu vaiku A. Z. laiką, vietą ir trukmę privalo pranešti ieškovei D. Z. ne vėliau kaip vieną dieną iki pageidaujamo bendrauti laiko.

Kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei ,,Swedbank” (juridinio asmens kodas 112029651), uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ (182714850) pripažinti asmeninėmis ieškovės D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kreditorinius įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno autobusai” (juridinio asmens kodas 133154754), Kauno technologijos universitetui (juridinio asmens kodas 111950581) pripažinti asmeninėmis atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 381,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 125,00 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.