Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaitytas J. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. (2 paros).

J. Č. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintos.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo J. Č. priteisimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas D. G., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo J. Č. bausmės individualizavimu, prašydama pripažinti jam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skundžiamuoju nuosprendžiu J. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Dėl sunkinančios aplinkybės

6. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Tai reiškia, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. Č. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 2 d., nuteistasis J. Č. į probuojamų asmenų duomenų registrą buvo įtrauktas 2019 m. liepos 9 d. ir iš jos išregistruotas 2020 m. liepos 2 d., tačiau kaip teisingai nurodo prokurorė savo apeliaciniame skunde nuteistasis J. Č. naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas šiuo skundžiamuoju nuosprendžiu, įvykdė 2020 m. balandžio 19 d., t. y. nepasibaigus Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Todėl akivaizdu, kad skundžiamuoju nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotą tyčinį nesunkų nusikaltimą jis padarė jau būdamas teistas kelis kartus už tyčinį nusikaltimą, kuriuos padarė būdamas pilnametis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistasis padarė naują veiką būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Šią aplinkybė, buvo nurodyta kaltinamajame akte, kaip skundžiamajame nuosprendyje nurodytas ir nuteistojo neišnykęs teistumas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam J. Č. ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma, o pirmosios instancijos teismas nepripažinęs šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas pripažįstant kad J. Č. nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Pripažinus J. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu sunkinti jo teisinę padėtį dėl pripažintos sunkinančios aplinkybės ir taip griežtinant laisvės atėmimo bausmę nei buvo paskirta nuteistajam skundžiamuoju nuosprendžiu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, kadangi griežtesnės bausmės neprašo skirti ir prokuroras apeliaciniame skunde.

Dėl bausmių bendrinimo

9. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad J. Č. naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas šiuo skundžiamuoju nuosprendžiu, įvykdė 2020 m. balandžio 19 d., t. y. ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl prokurorė apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai prašo spręsti BK 64 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nuteistojo atžvilgiu, nurodydama, kad šio straipsnio nuostatų taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, vadovaudamasis BK 64 straipsniu bausmes turi subendrinti, tai yra neatliktą pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį subendrinti su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl aukštesnysis teismas tenkindamas prokurorės prašymą ir įvertindamas tai, kad visiškas bausmių sudėjimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes taip būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. Č. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudėdamas.

11. Aukštesnysis teismas parinkdamas pridedamos bausmės dalį atsižvelgia į tai, kad J. Č. padarė du tapačius tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, nukreiptus prieš tą patį šeimos narį, būdamas neblaivus, abiem atvejais dėl savo veiksmų nesigailėjo, taip pat į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – bedarbis, neįgalus, teistas, baustas administracine tvarka, į BK 50 straipsnio 2 dalyje už nusikaltimą nustatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (3 mėnesiai), kitas reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, kad pridedama bausmės dalis yra 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Dėl 75 straipsnio taikymo

12. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį susijusią su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistajam, teigdama, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės J. Č. teigiamo poveikio nepadarė, nuteistasis savo elgesio nepakeitė, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistajam tik formuotų jo nebaudžiamumą bei neleistų pasiekti BK numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

13. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

14. Ir nors apylinkės teismas vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes J. Č. atžvilgiu atsižvelgė į tai, kad J. Č. yra atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nedirba, jam yra nustatytas neįgalumas bei sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui su trimis suderintomis pareigomis, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, pažymėdama, kad J. Č. praeityje yra teistas keturis kartus, iš kurių tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ne vieną kartą jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Paskutinįjį kartą J. Č. nors ir buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas ir tai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Ir nors apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad J. Č. yra atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau bylos duomenys rodo ką kita ir tai tik įrodo, jog J. Č. taikyta priežiūra jo nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė, todėl teisėjų kolegijos manymu, ir šiuo atveju paskyrus nuteistajam J. Č. įpareigojamus, ribojančius jo elgesį, nebus pasiektas pataisomasis poveikis bei kartu bus formuojamas nebaudžiamumas, kurį apeliaciniame skunde įvardija ir pati prokurorė. Kartu pažymint, kad J. Č. paskutinę nusikalstamą veiką, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas), taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, todėl pritartina apeliaciniame skunde prokurorės išsakytai pozicijai, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Ir nors teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja advokatė prašė atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra neįgalus, turi onkologinę ligą, incidentas įvyko šeimoje, nukentėjusysis sužalotas nesunkiai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti kelias suderintas pareigas, ribojančias nuteistojo elgesį, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju būtų pasiekti. Tuo tarpu tiek nuteistojo neįgalumas, tiek ir onkologinė liga egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikaltimo darymo ir skatinusio tik teisėtą jo elgesį. Ir nors BK 75 straipsnio nuostatos nenumato tiesioginio draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris yra recidyvistas, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.). Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo faktas, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių bei šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti. Todėl teisėjų kolegija spendžia, jog BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam J. Č. negali būti taikomos.

15. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam J. Č., kurią sudaro 39,06 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis procesas apygardos teisme vyko prokurorės iniciatyva, J. Č. priimto jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio neskundė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo J. Č. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti J. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti J. Č. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu skirtas bausmes jas iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir J. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktų taikymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. Č. sulaikymo dienos.

Nepriteisti iš J. Č. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.