- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-300-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01272-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- M. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8969-620/2019 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė teismo priteisti iš atsakovo M. J. 227,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Rokdema”, pagal atsakovo M. J. užsakymą, jam suteikė traktoriaus remonto paslaugas, tačiau pilnai su kreditore neatsiskaitė. Teigė, kad 2019-01-08 UAB „Juris LT“ ir UAB „Rokdema“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovą ir 2019-01-08 pranešimu M. J. informavo, kad jis skolingas 484,76 Eur. Teigė, kad 2019-02-04 mokėjimo pavedimu atsakovas sumokėjo 604 Eur, tačiau šia suma padengta tik 1/2 atlikto mokėjimo (302 Eur), nes likusią dalį (302 Eur) bendrovė įskaitė į atsakovo skolą pagal pradinės kreditorės UAB „Margučiai” perleistą reikalavimą. Nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovo M. J. pagrindinė skola už UAB „Rokdema” suteiktas paslaugas sudarė 182,76 Eur bei 44,64 Eur palūkanos, skaičiuotos už 1 783 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-12-09 sprendimu ieškinys buvo atmestas ir iš ieškovės UAB „Juris LT“ valstybės naudai priteista 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Rokdema” 2014-10-29 ūkininkui M. J. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija AA Nr. 0034528 už traktoriaus remonto paslaugas 8 191,70 Lt sumai su PVM ir 2019-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenimis, atsakovo skolos likutis sudarė 484,76 Eur. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pradinės kreditorės atsakovui suteiktų paslaugų bei nustatė, kad 2019-01-08 UAB „Juris LT“ ir UAB „Rokdema“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė reikalavimo teisę į atsakovo 484,76 Eur skolą, delspinigius nuo neapmokėtos sumos, palūkanas ir kitas su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusias išlaidas. Nustatė, kad 2019-01-08 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą bei skolos dydį naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“, kurią sudarė 484,76 Eur pagrindinė skola pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528, 159,37 Eur palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 684,13 Eur ir šią sumą nurodė apmokėti iki 2019-01-15. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1410000697 patvirtina, kad 2019-02-04 atsakovo žmona J. J. į ieškovės sąskaitą įmokėjo 604 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už M. J.“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai manė, kad nurodytą skolą naujajai kreditorei pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528 ir palūkanas yra padengęs.
5. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Margučiai“ ir UAB „Juris LT“ 2018-12-31 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 181231/2, kuria pradinis kreditorius UAB „Margučiai“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“ savo reikalavimo teisę į M. J. skolą pagal 2016-08-17 PVM sąskaitą-faktūrą MAR 16735 kartu su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais. 2019-01-02 pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė nurodo, kad M. J. skola naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“ sudaro 1 250 Eur skola, 215,75 Eur palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 1 505,75 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė priežasčių bei motyvų, kokiu pagrindu atsakovo 604 Eur mokėjimas buvo išskaidytas ir kodėl ieškovė į atsakovo skolą pagal UAB „Rokdema“ 2014-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0034528, nagrinėjamu atveju, įskaitė tik 1/2 atlikto mokėjimo (302 Eur). Sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas prieš ieškovei 2019-09-18 pateikiant ieškinį dėl 227,40 Eur skolos priteisimo pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528, būtų tinkamai informuotas, jog jo 604 Eur mokėjimas yra išskaidytas padengiant įsiskolinimo dalį (302 Eur) ir kitam pradiniam kreditoriui, taip pat nėra duomenų, apie atsakovo informavimą apie likusio įsiskolinimo likutį, arba ieškovės raginimą atsiskaityti. Pažymėjo, kad 2019-01-02 ir 2019-01-08 pranešimuose dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė neinformavo atsakovo, kad jo atliekami mokėjimai bus įskaitomi, juos išskaidant atitinkamomis dalimis keliems ar visiems reikalavimo sutarčių pagrindu ieškovei perėjusiems atsakovo įsiskolinimams dengti. Teismas konstatavo, kad nors 2019-02-04 atlikto mokėjimo nurodymo paskirtyje nebuvo nurodyta, kuris įsiskolinimas konkrečiai dengiamas, tačiau nesant duomenų, kad ieškovės atliktas skolų dengimo būdas buvo numatytas ir suderintas su atsakovu, turėjo būti dengiama seniausia skola.
7. Teismas nustatė, kad pagal kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimą dėl 1 250,00 Eur skolos, 21,58 Eur palūkanų išieškojimo iš M. J., pagal perimtą reikalavimą iš UAB „Margučiai“ yra priimtas teismo įsakymas ir M. J. yra pilnai padengęs šią skolą.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų įvardytų įmokos paskirstymo įrodymų teismui nėra konkrečiai aišku kokia suma ir kada tiksliai iš sumokėtos atsakovo 604 Eur įmokos buvo įskaityta dalis atsakovo skolos ir pagal UAB „Margučiai” perleistą reikalavimo teisę į skolininką. Konstatavo, kad ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl nedidelės skolos sumos, nepagrįstai padidino reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y., nepagrįstai iš atsakovo prašo priteisti ir 242 Eur ieškovės patirtas išlaidas už ieškinio parengimą.
9. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei perleista pagrindinė skola pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528 yra 484,76 Eur, o ieškinyje pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, t. y., 2014-10-29, nuo likusios skolos sumos (182,76 Eur), paskaičiavus nurodytas palūkanas iki atsakovo 2019-02-04 sumokėtos 604 Eur įmokos, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nurodytos sumos pilnai pakanka padengti visą įsiskolinimą pagal UAB „Rokdema“ 2014-10-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-12-09 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymus bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, dėl ko teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms. Tvirtina, kad nesutinka su teismo argumentais, jog a tsakovas yra įvykdęs prievolę, nes nepateikta jokių įrodymų, kad skola ieškovei pilnai sumokėta.
12. Teigia, kad teismas neteisingai nurodo, jog mokėjimo nurodymas 604 Eur sumai buvo atliktas gavus pranešimą tik apie kreditoriaus UAB „Rokdema“ pasikeitimą, nes 2019-01-02 pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovas buvo informuotas apie UAB „Margučiai“ ir UAB „Juris LT“ 2018-12-31 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 181231/2 bei perleistą reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal 2016-08-17 PVM sąskaitą faktūrą MAR 16735. Nurodo, kad apie kreditoriaus pasikeitimą pagal UAB „Rokdema“ ir UAB „Juris LT“ 2019-01-08 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas informuotas 2019-01-08 pranešimu.
13. Tvirtina, kad teismo išdėstyti argumentai apie susitarimo dėl atliekamų mokėjimų išskaidymą nebuvimo nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turėjo spręsti, jog atsakovas mokėjo ne už buvusį įsiskolinimą pirminiam kreditoriui UAB „Margučiai“, o už įsiskolinimą UAB „Rokdema“ ir juo labiau, atleisti atsakovą nuo dalies skolos sumokėjimo.
14. Nurodo, kad sumokėdamas 604 Eur, mokėjimo nurodymo paskirtyje atsakovas nenurodė, kuris įsiskolinimas konkrečiai dengiamas, t.y., jis nepasinaudojo teise nurodyti kurį reikalavimą dengia, todėl skola buvo paskirstyta bendrovės nuožiūra. Teigia, kad net ir konstatavus, kad UAB „Juris LT“ nesilaikė CK 6.55 straipsnio reikalavimų skirstant gautą įmoką ir nepranešė atsakovui apie įmokų paskirstymą pagal kelias prievoles, nėra pagrindas atleisti skolininką nuo skolos sumokėjimo.
15. Teigia, kad byloje nebuvo keliamas reikalavimas perskirstyti atsakovo sumokėtas lėšas, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jų perskirstyti ir konstatuoti, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs už UAB „Rokdema“ įsiskolinimą.
16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su civiline byla Nr. eL2-2065-762/2019, t.y., neišsamiai susipažino su šios bylos medžiaga, kas turėjo įtakos neteisingam sprendimo priėmimui. Nurodo, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo pateikė teismui 2019-02-04, neturėdama informacijos apie atsakovo atliktą mokėjimą. 2019-02-05 civilinėje byloje Nr. eL2-2065-762/2019 išduotas teismo įsakymas dėl 1 250,00 Eur skolos, 21,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko, tačiau bendrovė kreipėsi ne dėl visų teismo įsakyme nurodytų sumų išieškojimo iš atsakovo. Pagal teismo įsakymą buvo išieškota 1 017,58 Eur skola ir 4,84 Eur palūkanos, o ne visos teismo įsakyme nurodytos sumos, kaip konstatavo teismas.
17. Teigia, kad teismui padarius išvadas, jog pagal teismo įsakymą atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Juris LT“ bei paneigus 604 Eur sumos paskirstymo dviem reikalavimams faktą, įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, šios išvados taptų prejudiciniais faktais, kurie nebeleistų kelti klausimo dėl atsiskaitymo pagal teismo įsakymą ir atsakovas išvengtų dalies skolos grąžinimo.
18. Nurodo, kad teismas nurodė, kad nėra konkrečiai aišku, kokia suma ir kada tiksliai iš sumokėtos 604 Eur atsakovo įmokos buvo įskaityta padengiant dalį atsakovo skolos ir pagal kitos pradinės kreditorės UAB „Margučiai” perleistą reikalavimo teisę į skolininką, tačiau nesiėmė priemonių šiai situacijai išsiaiškinti ir priėmė prielaidomis grįstą sprendimą, kuris prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
19. Teigia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o to nepadarius, būtų pabloginta ieškovės padėtis, nes prarastų galimybę išsiieškoti skolą iš atsakovo.
20. Nurodo, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, mažins reikalavimą, nes dėl įvykusios techninės klaidos ieškinyje buvo neteisingai nurodyta kaip buvo išskaidyta 604 Eur suma. Tvirtina, kad į atsakovo skolą nagrinėjamoje byloje įskaitė tik dalį atlikto mokėjimo (342,00 Eur), o likusią dalį (262,00 Eur) – įskaitė į atsakovo skolą pagal kito pradinio kreditoriaus UAB „Margučiai” perleistą reikalavimo teisę į atsakovą civilinėje byloje Nr. eL2-2065-762/2019. Įskaičius minėtą sumą, pagal teismo įsakymą buvo išieškota 1 017,58 Eur skola ir 4,84 Eur palūkanos. Nurodo, kad atsakovo likusi pagrindinė skola už pradinio kreditoriaus UAB “Rokdema” suteiktas paslaugas sudaro 177,63 Eur, tai yra 142,76 Eur pagrindinė skola ir 34,87 Eur palūkanos.
21. Teikia naujus įrodymus susijusius su skolos išieškojimu pagal teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-2065-762/2019. Mano, kad pateikiami dokumentai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo bei padės išsamiau, visapusiškiau ir objektyviau išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. J. nurodo pritariantis teismo išvadoms bei mano, kad ieškovė, nutylėdama apie skolos likutį, siekė pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė UAB „Juris LT“ prašo priimti naujus įrodymus, susijusius su skolos išieškojimu pagal teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-2065-762/2019, kurie, apeliantės teigimu, padės išsamiau, visapusiškiau ir objektyviau išnagrinėti bylą. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad minėtus 2019-03-04 - 2019-08-30 laikotarpio dokumentus apeliantė turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teismui, priimti šiuos įrodymus atsisakoma.
25. Byloje nustatyta, kad ūkininkui M. J. pradinė kreditorė UAB „Rokdema” 2014-10-29 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija AA Nr. 0034528 už traktoriaus remonto paslaugas 8 191,70 Lt sumai. Pagal minėtą sąskaitą-faktūrą atsakovas M. J. atsiskaitė iš dalies ir 2018-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenimis, atsakovo skolos likutis UAB „Rokdema“ sudarė 484,76 Eur. Nustatyta, kad 2019-01-08 ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Rokdema“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė reikalavimo teisę į atsakovo M. J. skolą, kurią sudarė 484,76 Eur bendra skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos (Sutarties 3 p). 2019-01-08 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą, pranešime nurodant, kad M. J. skola naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“ sudaro 484,76 Eur skola, 159,37 Eur dydžio palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 684,13 Eur. Be to, pranešime atsakovui buvo nurodyta šią sumą apmokėti iki 2019-01-15. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1410000697 patvirtina, kad 2019-02-04 J. J. į UAB „Juris LT“ sąskaitą, esančią PaySera, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 604 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už M. J.“. Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo 227,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškinį motyvuodama, kad atsakovo atliktas mokėjimas buvo paskirstytas dviems M. J. skoliniams įsipareigojimams padengti, todėl atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs su ieškove pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AA Nr. 0034528.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju seniausia ieškovei, kaip naujajai atsakovo kreditorei, perleista skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, yra skola pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528 – dėl 484,76 Eur, todėl nurodytas įsiskolinimas ir turėjo būti dengiamas pirmiausiai (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kokiu pagrindu atsakovo 604 Eur mokėjimas buvo išskaidytas ir kodėl ieškovė į atsakovo skolą pagal UAB „Rokdema“ 2014-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0034528 įskaitė tik 1/2 atlikto mokėjimo, nors atsakovo atliekamų įmokų skaidymas dalimis keliems įsiskolinimams dengti nėra numatytas nei pirminių kreditorių su ieškove sudarytose reikalavimo perleidimo sutartyse, nei kad toks skolų dengimo būdas buvo numatytas ir suderintas bylos šalių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su minėtomis teismo išvadomis. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių ar, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino priešingai nei apeliantė, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu ar priimtu pažeidžiant materialines ar procesines teises.
27. Apeliantė nesitinka su teismo išvada, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą –faktūrą AA Nr.0034528, nes jis buvo informuotas ir apie perimtą UAB „Margučiai“ reikalavimą, pagal 2016-08-17 PVM sąskaitą faktūrą MAR 16735. Nurodo, kad sumokant 604 Eur, atsakovas nepasinaudojo teise nurodyti kurį reikalavimą dengia, todėl UAB „Juris LT“ paskirstė sumą savo nuožiūra.
28. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Juris LT“ 2018-12-31 su UAB „Margučiai“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir apie tai 2019-01-02 pranešimu informavo atsakovą. Apie UAB „Rokdema“ ir UAB „Juris LT“ 2019-01-08 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleista reikalavimo teisė pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528, atsakovas buvo informuotas 2019-01-08 pranešimu. Taigi atsakovas buvo informuotas, kad naujasis kreditorius turi du reikalavimus jo atžvilgiu, kuriuos jis privalo įvykdyti UAB „Juris LT“. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-02-04 J. J. į ieškovės UAB „Juris LT“ sąskaitą sumokėjo 604 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už M. J.“, nenurodant kuri skola yra dengiama.
29. CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) CK 6.55 straipsnyje nurodytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo; 2) skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nebūtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio nuostatomis pagrįstai nurodė, kad ieškovei nepateikus jokių duomenų, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl skolų dengimo eiliškumo, atsakovo M. J. atliktu mokėjimu turėjo būti dengiama seniausia jo skola, tai yra, skola pagal 2014-10-29 PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 0034528 ir UAB „Juris LT“ neturėjo teisinio pagrindo pervestomis lėšomis dengti įsiskolinimus pagal du reikalavimus. Įvertinus, kad pervestos sumos pakako padengti įsiskolinimą pagal seniausią skolą, nepriklausomai nuo to, kad apie jos perėmimą ieškovė atsakovą informavo 2019-01-08, teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas minėtą skolą padengė.
31. Atmestini apeliantės teiginiai, kad mokėjimo nurodymo paskirtyje nenurodžius, kuris įsiskolinimas konkrečiai dengiamas, bendrovė turėjo teisę šią sumą paskirstyti savo nuožiūra, nes tai prieštarauja aukščiau nurodyto CK 6.55 straipsnio nuostatoms. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad tokiu būdu atsakovas yra atleidžiamas nuo dalies skolos sumokėjimo, pagal iš UAB „Margučiai“ perimtą reikalavimą, nes dėl skolos pagal 2016-08-17 UAB „Margučiai“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MAR16735 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-05 UAB „Juris LT“ buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2065-762/2019. Apeliantė nurodo, kad pareiškimas dėl skolos priteisimo teismui buvo paduotas nežinant apie M. J. pervestą skolą, todėl darytina išvada, kad pareiškime buvo teisingai apskaičiuotas skolininko įsiskolinimas. Nustatyta, kad minėtu teismo įsakymu yra pilnai priteista kreditoriaus prašyta priteisti skola, palūkanos ir kt.. Vien aplinkybė, kad apeliantė antstolei pateikė vykdomąjį dokumentą dėl mažesnės skolos išieškojimo nei, kad priteista teismo įsakymu, nelemia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo, nes byloje teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Juris LT“ yra atsisakęs dalies reikalavimo, o antstolė yra išieškojusi kreditoriaus prašomą sumą.
32. Pirmosios instancijos teismas neperskirstė sumokėtų lėšų, o tik konstatavo, kad atsakovas pagal seniausią skolą yra atsiskaitęs. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešu interesu, todėl teismas neturėjo pagrindo rinkti byloje įrodymų, tuo tarpu ieškovė nedalyvavo teismo posėdyje ir jokių papildomų dokumentų neteikė. Konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesines teisės normas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
33. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
34. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atmetus ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Duomenų apie atsakovo M. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.