Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei K. P., atsakovui T. N., jo atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui T. N., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio mėn. per kelis kartus perdavė sūnui tik apie 50 Eur, kartą nupirko baltinius ir kelnes bei davė 200 Eur kelionei.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad su prašomo priteisti išlaikymo suma sutinka, tačiau, jų nuomone, ieškovė neturi pagrindo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo ir pinigais, ir pirkdamas daiktus, ir finansuodamas kelionę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Kartu negyvena nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, ginčo dėl išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis nėra.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

Ieškovė pateikė sūnaus poreikių ir išlaidų sąmatą iš kurios matyti, kad abiems tėvams teikiant 430 Eur per mėnesį išlaikymą, būtų patenkinti vaiko poreikiai, todėl jų detaliai įrodinėti nereikia.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 215 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažįsta, jo turtinė padėtis leidžia teikti prašomą 215 Eur dydžio išlaikymą sūnui, tokia suma šiuo metu užtikrins vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Esant nustytoms aplinkybėms, šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo momento

Ieškovė prašo išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas savo procesiniame dokumente nurodė, jog reikalaujamas išlaikymo dydis po 215 Eur gali būti priteisiamas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra nepagrįstas.

CK 3.200 str aipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 405 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. vaiko išlaikymui bendrai yra sumokėjęs 900 Eur, tačiau liko skolingas išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. po 200 Eur per mėnesį (minimali mėnesinė alga 400 Eur), viso 800 Eur (4 mėn. x 200 Eur); už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. po 215 Eur per mėnesį (minimali mėnesinė alga 430 Eur), viso 1 505 Eur (7 mėn. x 215 Eur). Ieškovės teigimu, bendras įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. yra 1 405 Eur (800 Eur + 1 505 Eur - 900 Eur).

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodė, kad pinigus perduodavo tiesiogiai sūnui, finansavo jo kelionę, pirko drabužius, todėl išlaikymo skolos nėra. Teismui pateikė AB Swedbank sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pervedė į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui iš viso 1 200 Eur. Kadangi paskirtyje nėra nurodyta už kokį mėnesį mokamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, todėl laikytina, jog dengiamas išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat iš byloje esančių pirkimo kvitų matyti, kad atsakovas pirko rūbus ir avalynę už 127,42 Eur (94,98 Eur + 32,74 Eur - 0,30 Eur). Teismo posėdžio metu apklaustas šalių nepilnametis vaikas, kuriam yra keturiolika metų, paaiškino, kad laikotarpiu, kai tėvai nebegyvena kartu, atsakovas jam nupirko rūbų, batus, davė 50 Eur. Atsakovas nurodė, jog vaikui kelionei į “Heide” parką Vokietijoje davė 200 Eur. Ieškovė šios aplinkybės neneigė.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo po 200 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. sausio 1 d. po 215 Eur, atsižvelgdama į minimalią mėnesinę algą. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog su ieškove (2019 m. balandžio mėn.) buvo žodžiu sutarę, jog mokės išlaikymą vaikui po 200 Eur. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos nėra pagrindo skaičiuoti po 215 Eur, nes išlaikymo dydis nesietinas vien su minimalios mėnesinės algos padidėjimu. Byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai būtų padidėję būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 200 Eur. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d., todėl patikslinamas priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, t.y. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (kai šalys kartu nebegyvena) iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl šia suma mažintinas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 802,58 Eur (11 mėn. x 200 Eur + 200 Eur/30 d. x 27 d. – 1 200 Eur – 127,42 Eur – 50 Eur – 200 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Paskirti ieškovę L. B. uzufrukto teise vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovas turėjo 400 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Ieškovė reiškė du reikalavimus, iš kurių reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomos priteisimo iš esmės patenkintas pilnai (100 proc.), o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 57 proc. Visumoje vertinant patenkinta iš viso apie 79 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei priteistina iš atsakovo 474 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 390 Eur.

Iš atsakovo taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei 76 Eur ((215 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) + (802,58 Eur x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. N. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. N. 802,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Paskirti N. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. B..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. N. 390 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B..

Priteisti iš atsakovo T. N. 76 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.