- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1603-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00832-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- S. Č.
- Ieškovas
- O. Č.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, J. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Č. patikslintą ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis bei pagal atsakovo S. Č. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, skolos priteisimo pagal išmokėtą prievolę, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys AB DNB bankui, J. Č., A. Č.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė O. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo S. Č. santuoką, įregistruotą 2005 m. liepos 23 d. Šalčininkų r. CMS, akto įrašas Nr. 87, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 200 EUR kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo S. Č. - 2760 EUR išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.Atsakovas S. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jo ir ieškovės 2005 m. liepos 23 d. Šalčininkų civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 87, dėl ieškovės kaltės. Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinę išmoką 100 EUR per mėnesį, mokamą iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą bei padalinti santuokoje įgytą turtą bei prievoles atsakovo prašomu būdu.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. ieškovės O. Č. ieškinį ir atsakovo S. Č. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės O. Č. ir atsakovo S. Č. santuoką, įregistruotą 2005 m. liepos 23 d. Šalčininkų rajono CMS, akto įrašas Nr. 87, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei O. Č. paliko pavardę „Č.“, atsakovui S. Č. paliko pavardę „Č.“. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove O. Č.. Priteisė iš atsakovo S. Č. darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių nepilnametį vaiką D. Č. išlaikyti 180 EUR periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad į priteisto išlaikymo sumą įskaičiuojama 2177.34 EUR sumokėto išlaikymo suma. Šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti paskirta ieškovė. Nustatė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Padalijo santuokos metu įgytą turtą ir prievoles. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 64.80 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, 487.25 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir už priteisto turto dalį, o ieškovės naudai –216.91 EUR už namo kadastrinius matavimus. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 400.89 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir už priteisto turto dalį.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrodė teismui, jog ieškovė O. Č. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgdamas į tai, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, jog šiuo metu vaikas yra pripratęs prie tokių gyvenimo sąlygų, kai pas mamą gyvena ir būna svečiuose pas tėvą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinių vaiko interesų principu nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinęs šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 180 EUR išlaikymo suma teiktina užtikrins vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus nustatė geriausiai vaiko ir šalių interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas nuolat gyveno ir gyvena su motina, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pradėjus gyventi atskirai tarp šalių buvo susitarimas dėl vaiko išlaikymo būdo ir tvarkos. Pateikti kvitai patvirtina, kad atsakovas mokėjo išlaikymą pinigais net tuo laikotarpiu, kai teismo nutartimi jiems buvo nustatytas terminas susitaikyti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis pradedant nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad į priteisto išlaikymo sumą įskaičiuojama 2177.34 EUR sumokėto išlaikymo suma (pagal atsakovo pateiktus kvitus).Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog per laikotarpiu nuo 2011-2013 m. šalys skyrėsi, po to taikėsi, vėl gyveno kartu ir tai vyko ne vieną kartą, ieškovė pati neneigia, kad atsakovas, jo tėvai padėdavo išlaikyti vaiką yra pagrindas pripažinti, atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko interesus ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir padalijo šalims santuokoje įgytą turtą ir padalijo šalių prievoles.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. Č. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 m. ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinę išmoką po 180 EUR per mėn., mokamą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2017 m. sausio 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną ir nustatant, kad atsakovas turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų panaudojimą pagal paskirtį.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog išlaikymas vaikui priteisiamas iš atsakovo darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių susidaro situacija, jog iš atsakovo gali būti išieškota ne stabili 180 EUR suma, o dvigubai ar trigubai didesnė suma.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išlaikymas vaikui priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos. Nors kaip nurodo pirmosios instancijos teismas šalys pradėjusios gyventi skyrium nebuvo sudarę žodinio ar rašytinio susitarimo dėl vaikui teikiamo išlaikymo, tačiau liudytojai patvirtino, jog sūnus nuolat būdavo pas atsakovą. Atsakovas vaiką išlaikė, organizavo pramogas, pirko žaislus, mokėjo už dantų gydymą, todėl dalį išlaikymo lėšų turėjo skirti ir vaiko motina. Nors ieškovė bandė nuslėpti atsakovo atliktus mokėjimo pavedimus, tačiau atsakovas mokėjo po 500 Lt ir išlaikė vaiką. Kita svarbi aplinkybė, patvirtinanti, jog atsakovas išlaikė vaiką yra ta, kad šalių gautas kreditas buvo mokamas iš atsakovo lėšų. Teisme taip pat buvo paaiškinta, kad vaiko atostogos ir išvykos į užsienį buvo finansuojamos iš atsakovo lėšų. teismas taip pat neįvertino, kad Lietuvoje MMA keitėsi ir nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 EUR. Teismas taip pat nevertino kokie vaiko poreikiai buvo tais metais, vertinti pervestą sumą pagal pateiktus kvitus, kuriais sumokėtas lėšas išdėsčius pagal mėnesius buvo teikiamas pakankamas išlaikymas. Net ir vykstant teismo procesui šalys kartu vykdavo pirkti vaikui avalynę ir drabužius, vykdavo pas stomatologą. Tai patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl vaiko išlaikymo vykstant skyryboms, todėl ieškovė ir neprašė laikinųjų apsaugos priemonių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos, o įskaityta 2177 EUR suma turėjo apimti didesnį laikotarpį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. Č. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, jog iš atsakovo bus išieškomas didesnis nei priteistas išlaikymas vaikui, kadangi teismo sprendime aiškiai nurodoma, kokia suma yra priteisiama.Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog išlaikymas vaikui turėjo būti priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, jog liudytojai patvirtino, jog vaikas nuolat gyveno su ieškove ir tik svečiuodavosi pas atsakovą ar atsakovo motiną. Atsakovas pirmosios instancijos teismui savo paaiškinimuose nuolat kartodavo jog vaikui pirko striukes, žieminius batus, mokėjo už būrelius ir stomatologo paslaugas, taip sudarydamas įspūdį, kad pirkinių vaikui buvo daug ir jie buvo perkami nuolat. Tačiau kai kurie iš jo minimų pirkinių buvo perkami dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas pervesdavo lėšas vaiko išlaikymui ir tai darė nereguliariai. Visus atvejus, kai atsakovas mokėjo už daiktus ir paslaugas vaikui, ieškovė pripažino ir netgi kai atsakovas neturėjo šias išlaidas pagrindžiančio kvito ir teismas šias išlaidas bei banko pervestas sumas įskaitė į priteisto išlaikymo sumą. Atsakovo paaiškinimuose, kad jis nuolat teikdavo vaikui išlaikymą trūksta nuoseklumo ir logikos. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo pat ieškinio pateikimo dienos atsakovas žinojo apie pareikštą išlaikymo reikalavimą, todėl naivu tikėtis, kad pirkdamas vaikui daiktus atsakovas nebūtų rinkęs įrodymų apie tai. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, jog mokėjo vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Aplinkybė, kad atsakovė neprašė laikino išlaikymo vaikui taip pat nepatvirtina, kad jis buvo teikiamas. Ieškovė taip pat pažymi, jog MMA nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis nustatomas priteistinas išlaikymas vaikui. Ieškovė pateikė įrodymus, jog vaiko išlaikymui reikalinga 460 EUR suma, atsakovas su šiuo dydžiu sutiko ir neginčijo. Nors MMA dydis 2013-2016 m. kito žymiai, tačiau kainos nekito taip žymiai, todėl vaiko poreikių dydis išliko panašus minėtu laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui priteistas nuo ieškinio padavimo dienos.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai išlaikymą vaikui priteisė ne nuo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieškovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Pažymėtina, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiam vaikui klausimą nustatė, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu vaikas faktiškai gyveno su ieškove. Įrodymų ar argumentų paneigiančių šią aplinkybę, atsakovas nepateikė. Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2014 m. bei 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas iš viso vaiko išlaikymui skyrė 2177.34 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus konstatavo, jog priteisiant šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013 m. rugpjūčio 8 d. yra pagrindas minėtą sumą įskaityti į priteisto išlaikymo sumą. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; jeigu šalys dėl žalos dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų žalos dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008 ir kt.).Apeliantas teigdamas, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu išlaikė vaiką nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo pasisakymai, jog jis pasirinktinai pirko vaikui daiktus, drabužius bei leido su juo laisvalaikį, atostogas patvirtina, jog atsakovas nevengia išlaikymo pareigos, tačiau tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu vaikui bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamas pakankamas išlaikymas užtikrinantis vaiko būtinuosius poreikius, kuriems pirmiausia ir turi būti skiriamas priteistas išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys, jog išdalinus minėtą atsakovo teiktą 2177,44 EUR sumą minėtu laikotarpiu, darytina išvada, jog tokio dydžio išlaikymas nebuvo pakankamas net minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Tuo tarpu, atsakovas bylos nagrinėjimo metu žinodamas, kad yra pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog bylos nagrinėjimo metu vaikas gavo pilnavertį išlaikymą iš atsakovo, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodydamas, kad 2177,44 EUR įskaityta suma turėjo apimti didesnį laikotarpį, atsakovas nepateikė net apytikrių paskaičiavimų kokio dydžio išlaikymą bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė iš tiesų. Kaip nesudarančius pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su aplinkybe, kad vaikas daug laiko praleidžia su atsakovu ar jo motina dėl ko atsakovas taip pat patiria išlaidų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Taigi, net ir tais atvejais kai atsakovas realizuoja teisę bendrauti su sūnumi, faktiškai vaikas didžiąją laiko dalį gyvena su motina, o pas tėvą vaikas atvyksta būdamas aprūpintas drabužiais ir kitais daiktais būtiniems poreikiams tenkinti.Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamame sprendime iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra aiškiai įvardinta, todėl kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą išieškojimo procese yra sudaryta galimybė iš atsakovo išieškoti didesnę nei priteista išlaikymo sumą.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei išlaikymo priteisimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Ieškovė O. Č. pateikė įrodymus patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, jos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei O. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.