- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1075-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00572-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. S., D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria išspręstas užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti klausimas civilinėje byloje pagal ieškovų I. S. (I. S.) ir D. B. (D. B.) ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. S. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti apsimestine 2014 m. rugpjūčio 11 d. patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4-2741 dalį, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkėja yra atsakovė A. Š., ir tikrąja sandorio šalimi (pirkėju) pripažinti atsakovą A. Š.; 2) priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovui I. S. 22 500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP) skolą, 2 250 GBP pelno palūkanas, 5 625 GBP kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovui D. B. 22 500 GBP skolą, 2 250 GBP pelno palūkanas, 5 625 GBP kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas A. Š. sudarė tikslinę trišalę paskolos sutartį, kuria kartu ieškovai atsakovui iš viso perdavė 45 000 GBP, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., grąžinti šią paskolintą sumą bei mokėti 5 procentus dydžio metines (pelno) palūkanas. Šalys susitarė, kad atsakovui negalint grąžinti skolos, atsakovas per tris mėnesius nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos parduos už ieškovų paskolintas pinigines lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą, o šio turto nepardavus, perleis šį turtą ieškovų nuosavybėn, t. y. šalys nustatė alternatyvų paskolos grąžinimo būdą. Atsakovas iki šalių sutartyje nustatyto termino savo skolinių įsipareigojimų neįvykdė – skolos negrąžino, o už paskolintus pinigus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ir įregistravo savo motinos A. Š. vardu, todėl ieškovai priversti savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.
3. Atsakovė A. Š. pateikė prašymą įpareigoti ieškovus solidariai sumokėti 10 000 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nustatant ieškovams 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos šiam įpareigojimui įvykdyti, o ieškovams nesumokėjus užstato per teismo nustatytą terminą, ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ar rezidentai ir neturi jokio savo vardu registruotino nekilnojamojo turto, todėl atmetus jų pateiktą ieškinį, atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti apsunkintas arba iš viso neįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovė jau šiuo metu yra patyrusi 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsakovei yra išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą į bylą teikiant tripliką, kurios suma 600 Eur. Todėl vien atsakovės A. Š. bylinėjimosi išlaidos šiuo metu, nepabaigus bylos nagrinėti iš esmės, sudaro bendrą 1 680 Eur sumą. Panašias bylinėjimosi išlaidas patirs ir atsakovas A. Š.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovės A. Š. prašymą įpareigoti ieškovus sumokėti užstatą galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje buvo gautas 2022 m. birželio 13 d., o prašymas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti – 2022 m. liepos 27 d. (pakartotiniai prašymai pateikti 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Tai reiškia, kad atsakovės prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 794 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinį terminą, t. y. prašymas nepateiktas su pirminiu procesiniu veiksmu (atsiliepimu į ieškinį), nors atsakovei nuo pat pradžių buvo žinoma, jog ieškovai yra užsienio piliečiai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės prašyme dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo nurodyta aplinkybė, kad ieškovų ieškinys yra su tarptautiniu elementu.
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės nurodytas užstato dydis nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Į bylą pateikti duomenys patvirtina tik dalį atsakovės nurodomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė mokėjimo dokumentais pagrindė 1 020 Eur, o atsakovas – 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl ieškovų įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė remdamasis deklaratyviais argumentais. Teismas neįvertino to, kad atsakovei pagrįstų abejonių dėl ieškovų pilietybės, sąsajų su Lietuvos Respublika, o tuo pačiu ir galimybių atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas kilo tik vėliau, t. y. po atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Iš ieškovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir dubliku pateiktų duomenų paaiškėjo, kad žyminį mokestį yra sumokėjęs ieškovų atstovas, o ne patys ieškovai. Be to, ieškovų atstovas bendrauja ne su ieškovais, o su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, buvusiu atsakovo draugu T. Š., kuris, žinodamas apie atsakovo ir ieškovų santykius, galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš atsakovą.
7.2. Šios aplinkybės atsakovei sukėlė pagrindą manyti, kad ieškovais ieškinyje įvardinti asmenys galimai net nežino, jog jų vardu ir interesais yra pateiktas šis ieškinys, kad ieškinys bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje, kurioje pastarieji niekada negyveno ar net nesilankė.
7.3. Dėl šių priežasčių atsakovė ir patikrino ieškovų duomenis registruose ir tada jai tapo aišku, kad nė vienas iš ieškovų nėra Lietuvos Respublikos pilietis ar rezidentas ir šioje valstybėje neturi jokio savo vardu registruotino nekilnojamojo turto, juolab ieškovai į civilinę bylą nėra pateikę ir jokių duomenų apie savo pilietybes ar buvimo vietos valstybes, turimą turtą.
7.4. Atsakovai neabejotinai patirs didesnes, nei šiuo metu yra patyrę, bylinėjimosi išlaidas, kai byla bus pradėta nagrinėti iš esmės. Šioje bylos stadijoje nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų preliminaraus dydžio, kadangi nėra žinoma, kiek byloje bus posėdžių, kiek ir kokių procesinių dokumentų atsakovai turės parengti, kokia bus bylos eiga.
Atsiliepimas
8. Ieškovai I. S. ir D. B. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovai ieškinyje aiškiai nurodė savo vardą, pavardę ir adresą (rezidavimo vietą). Ieškovams nurodžius šiuos rekvizitus, atsakovei buvo sudarytos galimybės identifikuoti ieškovus, kaip kitos valstybės fizinius asmenis. Be to, atsakovė nuo pat bylos iškėlimo teisme pradžios yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris prašyme dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti byloje iškart įžvelgė tarptautinį elementą. Todėl nesuprantama, kaip atsakovė, esant šioms aplinkybėms, nesugebėjo nustatyti, kad ieškovai yra kitos valstybės fiziniai asmenys.
8.2. Įvertinus nagrinėjamos bylos stadiją, t. y. kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu jau yra baigtas ir byla pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi buvo paskirta žodiniam bylos nagrinėjimui, atsižvelgus į ginčo pobūdį ir atsakovų skaičių, atsakovės prašomas galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti užstato dydis yra nepagrįstas, neatitinka imperatyviųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. Š. atsiliepime į atsakovės A. Š. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti, patenkinant prašymą dėl ieškovų įpareigojimo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovai su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, jog jie yra užsienio šalies piliečiai, kad su Lietuvos Respublika nėra susiję jokiais ryšiais. Vien ieškovų pavardės nesuponuoja, kad pastarieji yra užsieniečiai, kadangi Lietuvos Respublikoje yra įteisinta pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis. Visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikoje gyvena, kuria verslus nemažai tautinių mažumų atstovų, kurie taip pat gali ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos teismuose bei kitose institucijose. Todėl vien ieškovų pavardės neturėjo kelti atsakovei abejonių, ji neprivalėjo atlikti papildomų veiksmų.
9.2. Atsakovė visiškai pagrįstai buvo nurodžiusi, kad ji niekada nebuvo mačiusi ieškovų, neturėjusi su jais jokių teisinių santykių ar kontaktų (to neneigia ir ieškovai), todėl ji nusprendė patikrinti ieškovų duomenis registruose. Tik patikrinus minėtus duomenis paaiškėjo, kad nė vienas iš ieškovų nėra Lietuvos Respublikos pilietis ar rezidentas ir šioje valstybėje neturi jokio savo vardu registruotino nekilnojamojo turto. Net atsakovams iškėlus abejones savo vėlesniuose procesiniuose dokumentuose, ieškovai tokių duomenų į bylą nepateikė. Taigi, atsakovė padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atmetus ieškovų nepagrįstą ieškinį atsakovei, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovų, kurie yra užsienio piliečiai, taps apsunkintas arba iš viso neįmanomas.
9.3. Šio metų atsakovų patirtos išlaidos nėra galutinės, kadangi bylą pradėjus nagrinėti teismo posėdžiuose atsakovai neabejotinai patirs dar didesnes bylinėjimosi išlaidas už atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kitų dokumentų parengimą. Atsakovė dar pirmajame savo prašyme buvo nurodžiusi, kad civilinis ginčas yra sudėtingas ne tik dėl taikytinos teisės, bet ir dėl ginčo šalių konfliktiškų tarpusavio santykių, turi tarptautinį elementą. Atsakovai nesutinka su jiems pareikštais reikalavimais, todėl ieškinio tenkinimo atveju bet kokiu atveju naudosis ne tik apeliacijos, bet ir kasacijos teise, be to, byloje gali iškilti ekspertų skyrimo poreikis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas CPK 794 straipsnio 1 dalies pagrindu įpareigoti ieškovus – užsienio valstybės fizinius asmenis – sumokėti užstatą apeliantės ir atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
11. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima apskųsti atskiruoju skundu. CPK 334 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
12. Užstato instituto, skirto galimų priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikymo atvejus reglamentuoja CPK 95 straipsnio 3 dalies ir 794 straipsnio 1 dalies normos. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant pagrindui manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su pakeitimais) taikant CPK 795 – 798 straipsnius.
13. Vadovaujantis CPK 794 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, išskyrus šios normos 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei CPK 95 straipsnio 3 dalis ar CPK 794 straipsnio 1 dalis, nei kitos CPK VIII ir LX skyrių normos tiesiogiai nenumato apeliacijos galimybės dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiamas užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti klausimas. Taigi, atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl tokių nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybės spręstina pagal tai, ar jomis yra užkertama galimybė tolesnei civilinės bylos eigai.
14. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinančioje teismo nutarčių, priimtų pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, apskundimo atskiruoju skundu galimybes, pažymėta, kad tik nutartys, kuriomis užstatas yra paskirtas, gali būti peržiūrimos apeliacine tvarka. Tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertintina kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi tokio teismo įpareigojimo nevykdymo teisinė pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėtu. Tačiau kitaip vertintina nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą įpareigoti šalį sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Netenkinus prašymo įpareigoti asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti procesas byloje nesustoja, šalys ir toliau gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese, o byla nagrinėjama iš esmės, dėl to tokia nutartis neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1371-881/2021).
16. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiškas išaiškinimas jau buvo pateiktas ir dėl nutarčių, priimtų CPK 794 straipsnio 1 dalies pagrindu, neskundžiamumo atskiruoju skundu, kai pirmosios instancijos teismas atmeta atsakovo prašymą įpareigoti kitos valstybės subjektą sumokėti atitinkamą užstatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-467/2022; 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-405-464/2022).
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) šiuo atveju leidžia įsitikinti, kad po skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties priėmimo šalių teisė toliau dalyvauti civilinės bylos procese nebuvo apribota. Pirmosios instancijos teismui atmetus apeliantės prašymą dėl ieškovų įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, byla buvo nagrinėjama 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, teismo nutarta tęsti bylos nagrinėjimą kitame 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje.
18. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčui aktualų CPK reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia teismo klaida taip pat nesudaro pagrindo šios nutarties, pagal teisinį reguliavimą negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, nutraukti.