Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-969-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e2-969-330/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01067-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-969-330/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01067-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 3.3.2.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės R. M. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovė R. M. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti iš atsakovės 67 500 Eur turtinę žalą ir 100 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodyta Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje rašoma, kad žala, kurią prašo atlyginti ieškovė, atsirado dėl valdžios institucijos – prokuratūros neteisėto veikimo, atsisakant atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, padarytų privatizuojant ieškovės močiutės 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tiksliai nurodyti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, sumokėti 2 231 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

4. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškinyje kvestionuojamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsakymas (informacinio ir aiškinamojo pobūdžio raštas) į ieškovės paklausimą, ieškovė konkrečiai neįvardija, iš kokių prokuratūros aktų ji kildina prašomą priteisti žalą, bei nenurodo, kuo pasireiškė neteisėti prokuratūros veiksmai. Teismas nusprendė, kad iš pateikto ieškinio negalima suprasti, koks yra ieškinio faktinis pagrindas, todėl įpareigojo ieškovę pašalinti trūkumus ir tiksliai nurodyti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą, t. y. nurodyti, kaip, ieškovės vertinimu, pasireiškė prokuroro veiksmų (ar neveikimo) neteisėtumas, koks ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšys, nurodyti kitas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, bei pateikti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, įskaitant dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ieškiniu reiškia 167 500 Eur dydžio turtinį reikalavimą, todėl turi sumokėti 2 231 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad ieškinyje nenurodytas jo faktinis pagrindas. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu ir prašoma atlyginti žalą, patirtą dėl neteisėtų valdžios institucijų (šiuo atveju – Generalinės prokuratūros) veiksmų, kurie pasireiškė ikiteisminio tyrimo neinicijavimu.

7.2. Prašomos priteisti turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal viešai skelbiamas žemės sklypo rinkos kainas, todėl reikalavimas pateikti įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti yra neteisėtas.

7.3. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis procesinis veiksmas atliekamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Ieškovė ieškiniu siekia atlyginimo žalos dėl, jos vertinimu, neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškusių atsisakymu nagrinėti ieškovės prašymą (skundą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia konstatavo, kad ieškinyje nenurodytas jo faktinis pagrindas, todėl nustatė terminą tokiam trūkumui pašalinti. Ieškovė su tokia teismo nuostata nesutinka, nurodydama, kad ieškinys grindžiamas CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, normomis.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio trūkumų ir išaiškina, kad tik teisės normos, kuria remiamasi reiškiant ieškinio reikalavimus, nurodymas, neįvardijant konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiami tie reikalavimai, nelaikytinas tinkamu ieškinio pagrindimu. Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra teismo pareiga, kurią jis gali atlikti tuomet, jei į teismą besikreipiantis asmuo įvykdo įstatyminę pareigą ir nurodo faktinį reikalavimų pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Ieškinį sudaro du pagrindiniai privalomieji elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Akivaizdu, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandų bylos nagrinėjimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio pagrindas nėra aiškus. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu pateiktas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakymas į ieškovės skundą pats savaime nesudaro ieškinio faktinio pagrindo. Be to, susipažinus su ieškiniu, nustatyta, kad faktinės aplinkybės jame išdėstytos nenuosekliai, nenurodoma, kaip konkrečiai pasireiškė prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra susijusios su žemės sklypo privatizavimu, kaip jos pagrindžia ieškinyje keliamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkretaus ir aiškaus ieškinio pagrindo nesuformulavimas ne tik apsunkina galimybę teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja priešingos šalies teisę parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą į ieškinį).

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuostata, kad ieškovės pateiktame ieškinyje tinkamai ir aiškiai nesuformuluotas jo pagrindas, dėl skundžiama nutartimi pagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti.

15. Atskirajame skunde ieškovė taip pat teigia, kad ji, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindė prašomos atlyginti turtinės žalos dydį. Apeliantės teigimu, žalos dydį sudaro žemės sklypo buvimo vietovėje esančių žemės sklypų pardavimo rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teiginys nepagrįstas leistinais įrodymais, kurie turi būti pateikti kartu su teikiamu procesiniu dokumentu – ieškiniu (CPK 111 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytinas teisėtu pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas įpareigojimas leistinais įrodymais pagrįsti ieškinyje dėstomas aplinkybes.

16. Ne mažiau svarbi tinkamo kreipimosi į teismą sąlyga yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.

17. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020 13 punktas). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtino žyminio mokesčio dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo sąlygas.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškiniu reiškiamas 167 000 Eur dydžio turtinis reikalavimas, bet įrodymų apie 2 231 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikta, nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

19. Ieškovė su teismo įpareigojimu nesutinka, teigdama, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

20. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriuo remiasi apeliantė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti teisme nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos pareiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kuriame žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2018 7 punktas).

21. Apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad nors civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau tokia situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, jog ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2018 8 punktas ir jame nurodyta teisminė praktika). Kita vertus, vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir ieškovo pareikštos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-587-943/2020 23 punktas).

22. Taigi, kaip matyti iš šiam ginčui aktualios teismų praktikos, apeliantės nurodytos įstatymo normos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas) taikymas siejamas su tam tikrų procesinių veiksmų atlikimu baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškinyje nurodytų prokuratūros pareigūnų veiksmų yra priimtas nuosprendis ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodyta pirmiau, vien ieškinį pateikusio asmens išreikšta subjektyvi nuomonė apie atsakovų atliktą nusikalstamą veiką, nesant tai patvirtinančių ir baudžiamojo proceso normas atitinkančių procesinių dokumentų, nesudaro pagrindo taikyti CPK nustatytą išimtį, kuriai esant atleidžiama nuo žyminio mokesčio.

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. M. naują keturiolikos kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje pateiktus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.

Teisėjas Gintaras Pečiulis