Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-5165-258/2017 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovams A. V., A. V., valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovų A. V., A. V., VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos 43 443 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų A. V. ir A. V. 49 899,22 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad vykstant teisminiam ginčui dėl jo ir atsakovės A. V. santuokos nutraukimo bei turto padalijimo, atsakovė su A. V. sudarė ginčo turto, kurį teismo nutartimi buvo uždrausta perleisti, dovanojimo sutartį, kurią atsakovė VĮ Registrų centras įregistravo. Ši sutartis teismo sprendimais buvo pripažinta negaliojančia. Teigia, kad atsakovei neteisėtai perleidus turtą jis patyrė 43 443 Eur turtinę žalą, nes negalėjo tęsti savo vykdomo verslo, patekti į patalpas. Dėl nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso dėl jo iškeldinimo – 15 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat teigia, kad atsakovai A. V. ir A. V. nevykdė jungtinės veiklos sutarčių sąlygų ir jose nurodytų lėšų jam nepaskolino, dėl ko jas turėjo skolintis iš kitų asmenų ir vienas šią paskolą grąžinti, taip patirdamas 49 814,64 Eur turtinę žalą. Ieškovo teigimu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-08-24 nutartimi nustatė ieškovui K. E. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – 1 788 Eur žyminiam mokesčiui už pareikštą ieškinį sumokėti. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo prašoma priteisti žala buvo padaryta atsakovų nusikalstamais veiksmais ir dėl to žyminis mokestis neturėtų būti mokamas. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad žala kildinama iš neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie konstatuoti išnagrinėtose civilinėse bylose, todėl, priešingai nei teigiama ieškinyje, CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis, kuomet šalis yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Kadangi pareikšto ieškinio suma yra 108 342,22 Eur, teismas apskaičiavo, kad ieškovas už jį turi sumokėti 1 788 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas K. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-24 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįsta teismo išvada, kad nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio atsakovų atžvilgiu, nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas ignoravo šiam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad nusikalstamo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriuo remiasi apeliantas, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti teisme nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos pareiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kuriame žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014). Apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad nors civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau tokia situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011). Kita vertus, vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir ieškovo pareikštos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008).Taigi, kaip matyti iš šiam ginčui aktualios teismų praktikos, apelianto nurodytos įstatymo nuostatos taikymas siejamas su tam tikrų procesinių veiksmų pradėjimu / atlikimu baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmų, t. y. kilus šalių ginčui dėl turto ir jam taikant perleidimo apribojimus buvo sudaryta ir įregistruota nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, o taip pat dėl, kaip teigia apeliantas, dėl neįvykdytų šalių jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar dėl atsakove įvardijamos VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų buvo inicijuotas / pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla ar priimtas įsiteisėjęs nuosprendis. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.). Kaip nurodyta pirmiau, vien ieškinį pateikusio asmens išreikšta nuomonė apie atsakovų atliktą nusikalstamą veiką, nesant tai patvirtinančių ir baudžiamojo proceso norams atitinkančių procesinių dokumentų, nesudaro pagrindo taikyti CPK nustatytą išimtį, leidžiančią nemokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad nors apeliantas, siekdamas pagrįsti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, kurioje buvo sprendžiamas įgaliojimo bei jo pagrindu sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo klausimas, šioje byloje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Kasacinis teismas, toje byloje pasisakydamas dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, kuomet savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.), akcentavo, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas, nebūtinai turi būti konstatuotas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Be kita ko, kasacinis teismas išaiškino, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį. Akivaizdu, kad kasacinėje byloje, kuria apeliantas remiasi kaip precedentine, faktinės aplinkybės kitokios, nei nagrinėjamos bylos aplinkybės, nes joje buvo sprendžiami sandorių galiojimo ir daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo klausimai remiantis būtent pradėtoje baudžiamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas, be to, atsakovų atžvilgiu baudžiamojo proceso veiksmai neatlikti. Taigi cituotos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiama, faktinės aplinkybės) nėra tapatūs, todėl apelianto nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamu atveju nėra precedentinis. LR Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime konstatavo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra faktinio ar teisinio pagrindo apelianto pareigą sumokėti žyminį mokestį, paduodant ieškinį, vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2017-08-24 nutarties reikalavimams įvykdyti (CPK 7 str. 1 d.), išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai, turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui K. E. terminą iki 2018 m. vasario 2 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti valstybei už pareikštą ieškinį 1 788 Eur žyminį mokestį.