Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl skolos priteisimo

19. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022) (CK 6.159 straipsnis).

20. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju šalis sieja sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018. Sutarties 4 punkte sutarta, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios šalių prievolės kreditoriui. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus kildina iš minėtos sutarties 5 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad pareigą kreditoriui AB „Swedbank“ vienasmeniškai mokėti įmokas turi atsakovas. Atsakovui sustabdžius įmokų kreditoriui mokėjimą, ieškovė, kaip kredito sutarties laiduotoja, padengė įmokas ir palūkanas kreditoriui iš savo lėšų. Nustatyta, kad nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2025 m. balandžio 25 d. ieškovė sumokėjo kreditoriui iš viso 7 285,03 Eur.

22. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.

23. Ieškovė vienasmeniškai įvykdė prievoles kreditoriui. Kaip minėta, atsakovas iš esmės ieškovės reikalavimų priteisti skolą neginčijo. Remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovė turi reikalavimo teisę į 7 285,03 Eur įvykdytą prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti minėto dydžio skolą iš atsakovo tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, kad ieškovė jo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, nes nebendradarbiauja šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo klausimais, nemoka jokių rinkliavų ir mokesčių, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

26. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2025 m. gegužės 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas kaip pagrįstas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

32. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

33. Taigi, tiek lingvistinė CPK 93 straipsnio 4 dalies formuluotė, tiek teismų praktika rodo, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

36. Byloje nustatyta, kad šalys teisminio nagrinėjimo eigoje siekė ginčą išspręsti taikiai, pasitelkdamos teisminę mediacija – ginčų sureguliavimo procedūrą, kurios tikslas – padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant mediatoriui. Teisminės mediacijos metu šalys pasitelkė atstovus, ieškovė naudojosi advokatės teisine pagalba ir dėl to patyrė išlaidas, kurias prašė teismo priteisti iš atsakovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies. Atsakovas prašė šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisti.

37. Pažymėtina, kad tai, jog teisminė mediacija yra pagrįsta laisva valia ir savanoriškumu joje dalyvauti, savaime nelemia to, kad šaliai inicijavusiai teisminę mediaciją ar išreiškusiai sutikimą joje dalyvauti, turėtų kilti grėsmės rizika, kad jos metu nepasiekus taikaus susitarimo, ir teismui vėliau galutiniu teismo sprendimu netgi patenkinus jos reikalavimus, ji prarastų teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisminės mediacijos procesu, atlyginimą, vien tik dėl to, kad ji pareiškė valią joje dalyvauti.

38. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

39. Nors teisminėje mediacijoje nėra privalomas advokato dalyvavimas, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti bylą laimėjusiai šaliai (ieškovei) išlaidų, patirtų teisminės mediacijos procese. Vien tai, kad kuri nors šalis teisminėje mediacijoje pasirenka dalyvauti asmeniškai, neatima iš priešingos šalies teisės nuspręsti kitaip ir pasinaudoti profesionalia advokato teisine pagalba, tikintis, jog tokiu būdu bus geriau atstovaujami jos interesai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, teisės į teisminę gynybą, tarp to ir teisės turėti advokatą, absoliutumą, galėjimą nuspręsti bylą asmeniui vesti pačiam ar per atstovus (įskaitant ir teisminės mediacijos stadiją), įvertinus ginčo pobūdį, byloje keliamus reikalavimus, konstatuotina, kad ieškovė, pasinaudojusi advokatės teisine pagalba teisminės mediacijos metu, vien tik dėl to neprarado teisės į šio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su teisės turėti atstovą užtikrinimu, tačiau ir su teisingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimu. Nors atsakovas ir teigė, kad procesas mediacijoje buvo vilkinamas dėl ieškovės elgesio, tačiau šie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, o mediacijos sesijų skaičius nėra ribojamas, jeigu tiek šalys, tiek mediatorius mato realią galimybę susitarti taikiai.

40. Atsakovas taip pat prieštaravo dėl 50 Eur išlaidų už pretenzijos parengimą priteisimo.

41. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis 1 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. vasario 19 d. ieškovės atstovė parengė pranešimą (pretenziją) dėl prievolių įvykdymo. Pranešime nurodyta, kad atsakovui iki 2024 m. vasario 25 d. neįvykdžius prievolių, bus kreipiamasi į teismą. Kaip matyti į teismą ieškovė kreipėsi 2024 m. vasario 27 d. Už minėtos pretenzijos parengimą ieškovė sumokėjo advokatei 50 Eur. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad šios išlaidos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis.

44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte, kuriame pateikimai rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, nepateikiamas galutinis advokato teikiamų paslaugų sąrašas. Advokato teikiamas teisines paslaugas gali sudaryti ne tik procesinių dokumentų teismui rengimas ir pateikimas, konsultacijos ir atstovavimas teisme, bet ir kitų teisinių paslaugų teikimas, tokių kaip derybos su kita šalimi, atstovavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, pretenzijų kitai šaliai rengimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-284-516/2023).

45. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidas, susijusias su komunikacija ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, t. y. už pretenzijos (pranešimo) parengimą.

46. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 790,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 625,30 Eur atstovavimo išlaidos ir 165 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų priteisimo

47. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 18,40 Eur, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės R. M. naudai 7 285,03 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 3 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (7 285,03 Eur), skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2025 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 790,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R. į valstybės biudžetą 18,40 Eur (aštuoniolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.