Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-129-267/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
2A-129-267/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04181-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
K. N.
Atsakovas
E. N.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-129-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04181-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9642-772/2018 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl išlaikymo, skirto šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą (sumažinimą), aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas K. N. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6492-1003/2016 nustatytą 550 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6492-1003/2016 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Ieškovas nurodė, kad anksčiau jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo gerokai didesnės, dėl to jis galėjo mokėti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, dabar iš gaunamų lėšų vaiko išlaikymui tegali skirti 190 Eur per mėnesį. Dukrai L. N. tėra tik treji metai, jos poreikiai dar maži, penkias dienas per savaitę lanko darželį, ten dienos metu kelis kartus gauna maitinimą. Į kainą už darželį įskaičiuotos ir išlaidos maistui. Dukra sveika, įgimtų sveikatos sutrikimų neturi. Astmos požymiai nyksta. Jai nereikalinga speciali, kuo nors išsiskirianti, priežiūra. Ieškovo nuomone, visa mažametės dukters būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma, įskaitant ir būsto suteikimą, siekia apie 380 Eur. Atsakovė ataskaitų dėl dukrai skirtų lėšų panaudojimo jam neteikia, dėl dabartinio išlaikymo dydžio atsakovė gali visą savo uždarbį naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei santaupoms kaupti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. N. nurodė, kad 550 Eur išlaikymo periodinių išmokų dydis šalių buvo sutartas geranoriškai, atsižvelgiant tiek į dukters poreikius, kurie dėl mergaitei nustatytų ligų yra gerokai didesni nei įprasta, tiek į tai, jog ieškovo K. N., kaip profesionalaus regbio žaidėjo, turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės E. N.. Ieškovas sutikdamas teikti 550 Eur dydžio išlaikymą įvertino savo padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą tiek sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje, vertinant tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja. Ieškovo darbo užmokestis pagal pateiktus dokumentus sumažėjo nežymiai, tik keliais šimtais eurų, todėl neegzistuoja esminis tėvo turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovo gaunamas 1 923,92 Eur darbo užmokestis yra daugiau nei pakankamas, kad ieškovas turėtų galimybę teikti Sutartimi nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog jam nelieka santaupų, ar tai, jog neva negalės ilgai žaisti ir daug uždirbti, yra teisiškai nereikšmingos, kadangi nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo turi būti vertinama asmens prašančio sumažinti išlaikymo dydį turtinė padėtis ieškinio pareiškimo metu ir vertinama, ar ji yra iš esmės pasikeitusi. Ieškovas teigdamas, kad dukters poreikiai buvo tokie pat ir santuokos nutraukimo metu, kartu patvirtina, jog nėra ir antrojo pagrindo, kuriam esant teismas gali pakeisti (sumažinti) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Atsakovės turtinė padėtis, kuomet teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepasikeitė. Atsakovė savo noru buvo priversta išeiti iš darbo, kadangi nėra kam palikti prižiūrėti sergančios dukters. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, transporto priemonių ar kitokio turto. Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį, dukters išlaikymo pareiga ieškovui privalo būti proporcingai didesnė nei atsakovei, be to, dukra gyvena kartu su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovei dėl teismo sprendimu pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo atmetė, nustatė ieškovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir priteisė ieškovui K. N. iš atsakovės E. N. 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, dėl kokių subjektyvių priežasčių toliau negali vaiko išlaikymui mokėti šalių sulygto 550 Eur dukters išlaikymo dydžio. Ieškovas sportuoja užsienyje, gauna nuolatines pajamas iš regbio klubo bei tikslinę paramą, kuri mažina jo pragyvenimo Prancūzijoje išlaidas. Teismas akcentavo, kad išlaidos šalių vaiko išlaikymui jam augant tik didėja, kaip ir vaiko poreikiai. Visuma šių faktų leido teismui daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, ieškovas pasikeitus ekonominei padėčiai Lietuvoje sąmoningai siekia išvengti realios vaiko išlaikymo prievolės. Atskirai teismas pažymėjo, kad ieškovo vaikas yra tokio amžiaus, jog jo sveikatai palaikyti nuolat reikalingos ir papildomos išlaidos. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu, būtina atsižvelgti ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ikimokyklinio ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Teismas į bendrą išlaikymo sumą įtraukė būsto suteikimo, sveikatos priežiūros, laisvalaikio bei pramogų vaikui išlaidas. Teismas pripažino, kad išlaikymo dydžio sumažinimas iki 190 Eur pablogintų šalių vaiko padėtį. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų ypač pablogėjusi, o atsakovės ypač pagerėjusi, todėl teismas konstatavo, kad nėra nei objektyvių, nei, kaip jau minėta, subjektyvių priežasčių dėl ko, ieškovas negali teikti nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo, dėl kurio pats dar taip neseniai susitarė su atsakove. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį iki 190 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas K. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovei dėl teismo sprendimu pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą įpareigojant K. N. teikti išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apelianto teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad dėl ypač sumažėjusių pajamų ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Iš sporto veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis ir pagrindinis ieškovo turtas. Po vienų metų ieškovo bendros pajamos sumažėjo 42 procentais. Nagrinėjamu atveju gerokai sumažėjusios ieškovo pajamos turi būti vertinamos kaip jo turtinės padėties pablogėjimas iš esmės, nes šios pajamos yra vienintelis jo turtas bei pragyvenimo šaltinis.

6.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo dabar esančių mažametės mergaitės poreikių bei atsakovės galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui pateikė 2018-09-14 sąmatą dėl 855 Eur išlaidų, ji neparemta jokiais įrodymais. Išlaidų sąmatoje nurodyti 24 išlaidų punktai, dar 2 punktai (50 Eur dėl vaistų ir 130 Eur dėl dainavimo ir baseino lankymo) nurodomi kaip „galimi“. Visi poreikiai, išskyrus išlaidas už (duomenys neskelbtini) sanatorinio darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini) lankymą, neparemti įrodymais. Dviejose lopšelio-darželio pažymose nurodyta, kad šios įstaigos paslaugos atsakovei per mėnesį vidutiniškai kainuoja po 40,62 Eur, nors išlaidų sąmatoje įvardyta 68 Eur suma. Dalis poreikių apskritai neegzistuoja, dalis išlaidų dubliuojasi, išlaidos sveikatos priežiūrai abejotinos, gyvybės ir kaupiamasis draudimas nėra privalomas, išlaidos vaiko atostogoms, gimtadienio šventėms, draugų gimtadieniams perdėtai didelės. Apelianto nuomone, nepilnametės dukters poreikių mažėjimas, palyginus su 2016 m. sprendimu, yra akivaizdus. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad išlaidos šalių dukters išlaikymui, kaip ir jos poreikiai, jai augant tik didėja.

6.3. Apelianto nuomone, dalis įrodymų netinkamai įvertinti arba apskritai nebuvo analizuoti, dėl to buvo pažeistos įrodymų vertinimą bei sprendimo turinį reglamentuojančios teisės normos. Ieškovo, kaip tėvo, sumenkinimas byloje yra visiškai nepagrįstas. Apeliantas tiki, kad išankstinis nusistatymas prieš ieškovą lėmė klaidingas išvadas, dėl kurių buvo atmesta ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Teismas sprendime neaptarė duomenų iš socialinio tinklo, susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais, tai verčia apeliantą manyti, kad atsakovė arba gyvena ne pagal galimybes ir nesąžiningai naudojasi ieškovo teikiama perdėtai didele parama, arba visiškai neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, t. y. nenurodė visų pajamų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. N. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neatitinka paties K. N. byloje pateiktuose dokumentuose nurodomos informacijos: pateikti algalapiai yra nepilnai išversti iš prancūzų kalbos. Ieškovas, siekdamas įrodyti savo turtinės padėties pasikeitimą, teismui pateikė algalapius, iš kurių paskutinis datuojamas 2018 m. kovo mėnesį. Ieškovo darbo užmokestis 2016 metais buvo 2 554,52 Eur, o ne 3 098,16 Eur, kaip yra nurodoma apeliaciniame skunde. Ieškovo K. N. darbo užmokestis 2018 metais per mėnesi sudaro 1 923,92 Eur, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, jog apelianto bendros darbo pajamos sumažėjo 42 procentais, neatitinka tikrovės ir paties ieškovo į bylą pateiktų dokumentų. Tiek išmoka natūra, tiek ir ieškovo darbo užmokestis galbūt nežymiai pasikeitė dėl miesto pasikeitimo, o tai savaime nereiškia esminio turtinės padėties pasikeitimo.

7.2. Aplinkybes apie tai, jog atsakovė neužsiima švenčių dekoravimo veikla, patvirtina ir byloje teismo iniciatyva išreikalauti dokumentai apie draudžiamas ir deklaruojamas pajamas. Vienintelės atsakovės pajamos yra darbo užmokestis, kurį atsakovė gauna dirbdama vyr. vyrėja R. B. įmonėje (duomenys neskelbtini), atsakovės darbo užmokestis yra 700,00 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovas gaudamas keturis kartus didesnį darbo užmokestį nei atsakovė, turi žymiai didesnes galimybes, atitinkamai ir pareigą, teikti išlaikymą dukrai nei atsakovė, su kuria dukra dar ir gyvena.

7.3. Ieškovas K. N. į bylą nepateikė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos aplinkybės, kuri leistų teigti, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo 2016 metų sumažėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliantas neprieštarauja teismo nustatytai bendravimo su dukra tvarkai, tačiau ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje sprendžiama tik dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumažinimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija išsprendžia ieškovo apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad jo darbo sutartis su bendrove (duomenys neskelbtini) baigsis 2019 m. birželio 30 d. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovo įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija taip pat priima abiejų šalių pateiktus įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

11. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

12. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K3-3-395-313/2018).

13. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

14. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad bylos šalys turi nepilnametę dukrą – L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu nutraukdamas šalių santuoką, patvirtino ir sutuoktinių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 7 punktu ieškovas įsipareigojo nepilnametės dukros L. N. išlaikymui nuo 2016-10-01 gera valia mokėti po 550,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tuo pagrindu, kad nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos. Teismas konstatavo, kad nuo to laiko, kai teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė nei jo turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai.

17. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą įpareigojant K. N. teikti išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. 2014-10-13, kas mėnesį po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės. Taigi, ieškovas prašo sumažinti išlaikymo periodinių išmokų dydį nuo sutartų ir teismo patvirtintų 550 Eur iki 190 Eur.

Dėl turtinės padėties pablogėjimo

18. Esminį turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindė aplinkybe dėl gaunamų pajamų sumažėjimo. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia argumentu, kad 2016 metais, kada teismas sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį, ieškovo darbo užmokestis siekė 3098,16 Eur su 800,00 Eur natūrine išmoka gyvenamajam būstui nuomoti, o šiuo metu apelianto darbo užmokestis yra 1698,96 Eur ir 550,00 Eur natūrinė išmoka gyvenamajam būstui nuomoti. Apeliantas teigia, kad būtent toks ieškovo turtinės padėties pasikeitimas lemia teiktino išlaikymo dydžio sumažinimą.

19. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškovas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kreipėsi 2018-06-26, o siekdamas įrodyti savo turtinės padėties pasikeitimą teismui pateikė keturių mėnesių – nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., algalapius. 2017 m. gruodžio mėnesio algalapyje nurodoma, jog mokama suma yra 1700,92 Eur, tačiau tame pačiame algalapyje žemiau nurodomas darbo užmokestis po mokesčių (suma per mėn.) yra 1927,22 Eur, analogiškai didesnis darbo užmokestis nurodomas ir kituose ieškovo pateiktuose algalapiuose. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1698,96 Eur. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti tikslaus ieškovo darbo užmokesčio, galbūt ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, nei 1698,96 Eur, nurodomas apeliaciniame skunde.

20. Apeliantas apeliacinėje instancijoje pateikė pažymą, kad jo darbo sutartis su bendrove (duomenys neskelbtini) baigsis 2019 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes teismo sprendimo momentu vertinama esama apelianto turtinė padėtis, o ne galimi ateities įvykiai. Atskirai teismas pažymi, kad ieškovas nurodo, jog jis yra profesionalus regbio žaidėjas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kokiomis sąlygomis jis profesionaliai žaidžia regbį, nes įprastai sportininkams yra teikiama apranga, treniruočių bei varžybų metu sportininkams yra užtikrinamas maitinimas, automobilis, dienpinigiai, premijos ir panašiai. Be to, apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, pripažįstama, kad atskaičius visas jo būtinas kasmėnesines išlaidas (kurios nėra pagrįstos jokiais į bylą pateiktais dokumentais) bei atskaičius 550 Eur dukters išlaikymui, ieškovui kas mėnesį papildomai dar lieka 150 Eur.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė esminio pajamų sumažėjimo. Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas ir toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti priteistą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo jo nepilnametei dukteriai buvo priteistas 550 Eur dydžio išlaikymas, priėmimo dienos iš esmės nepasikeitė (nepablogėjo).

22. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas skundžiamame sprendime neaptarė duomenų iš socialinio tinklo, susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais, todėl, apelianto teigimu, atsakovė neatskleidė savo turtinės padėties. Byloje teismo nustatyta, kad atsakovė E. N. nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir (ar) vertybinių popierių neturi, ji dirbdama vyr. vyrėja R. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) gauna 700,00 Eur neatskaičius mokesčių. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės gaunamas didesnes pajamas, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Papildomai teismas vertina tai, kad nepilnametė dukra gyvena su atsakove, didžioji vaiko išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka jai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės turtinės padėties neatskleidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; kt.).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo dabar esančių mažametės mergaitės poreikių bei atsakovės galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo. Apelianto tvirtinimu, dalis poreikių apskritai neegzistuoja, dalis išlaidų dubliuojasi, išlaidos sveikatos priežiūrai abejotinos, gyvybės ir kaupiamasis draudimas nėra privalomas, o išlaidos vaiko atostogoms, gimtadienio šventėms, draugų gimtadieniams perdėtai didelės. Apelianto nuomone, nepilnametės dukters poreikių mažėjimas yra akivaizdus, todėl nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos šalių dukters išlaikymui, kaip ir jos poreikiai, jai augant tik didėja.

24. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį vaikų poreikių sumažėjimą. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė tai, kad nustatytas išlaikymas viršija dukters poreikius, tačiau neįrodinėjo, jog sumažėjo dukters poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, įrodinėjimo pareiga, kad šalių dukters L. N. poreikiai nuo 2016 metų sumažėjo, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, tenka ieškovui.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė 550 Eur dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Mergaitė turi specialiųjų poreikių dėl jai diagnozuotų sveikatos problemų. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktą 855 Eur išlaidų skirtų vaiko poreikiams tenkinti detalizaciją. Apeliantas teigdamas, kad kai kurios atsakovės išlaikymo nurodytos sumos yra perteklinės, nurodytų sumų dydžio nepaneigė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jo kultūriniam ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra 4 metų amžiaus, todėl vaikui augant, išlaikymo išlaidos ateityje tik didės. Nenustatęs esminių vaiko poreikių pasikeitimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, vaikui nustatytas išlaikymo dydis negali būti keičiamas. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, teisėjų kolegija nenustatė nei iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties, nei pasikeitusių vaiko poreikių.

26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė E. N. pateikė įrodymus, kad patyrė 400,00 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo jos naudai priteistina 400,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė