Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-9642-772/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2-9642-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04181-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
K. N.
Atsakovas
E. N.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9642-772-2018Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04181-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; (S) 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovo K. N. atstovui adv. S. Alysui, atsakovei E. N. ir jos atstovui adv. A. U., bei institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B., nedalyvaujant atsakovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl išlaikymo dydžio skirto šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2018-03-18 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto nuostatą dėl dukters L. N. bendravimo su tėvu tvarkos ir 7 punkto nuostatą vaikui skirto išlaikymo dydžio sumažinimo iki jo pilnametystės.

Ieškovas K. N. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtintos tarp jo ir atsakovės E. N. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktu, jis yra įsipareigojęs nepilnamečio vaiko L. N. išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 550,00 Eur iki jos pilnametystės. Sutarties sudarymo metu ieškovo pajamos leido jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus vaikui. Tačiau šiuo metu jo pajamos yra mažesnės, o kitų pajamų ar turto jis neturi. Anksčiau ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį buvo gerokai didesnės, dėl to jis galėjo mokėti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui. Teigė, kad iš dabar gaunamų lėšų jis vaiko išlaikymui tegali skirti tik po 190 Eur per mėnesį. Dėl to pripažino, kad atsižvelgiant į jo dabartines pajamas, daugiau vaiko išlaikymui jis negali skirti.

Atskirai nurodė, kad dukrai L. N. tėra tik trys metai, o jos poreikiai dar maži. Jai dar nereikia skirti kišenpinigių ar mokyklai skirtų lavinimo priemonių. Išlaidos drabužiams, avalynei mažesnės nei paauglystės laikotarpiu. Dukra penkias dienas per savaitę lanko darželį, kur dienos metu kelis kartus gauna maitinimą. Į kainą už darželį įskaičiuotos ir išlaidos maistui. Dukra sveika, įgimtų sveikatos sutrikimų neturi. Astmos požymiai nyksta. Jai nereikalinga speciali kuo nors išsiskirianti priežiūra.

Papildomai teigė, kad grįžęs į Lietuvą visada aplanko nepilnametę dukrą L. N., kartu leidžia laisvalaikį.

Jo nuomone, visa mažametės dukters būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma, įskaitant ir būsto suteikimą, siekia apie 380 eurų. Dukters poreikiai buvo panašaus dydžio ir skyrybų proceso metu. Kadangi tuo metu atsakovė pagrasino neleisianti matytis su dukra, todėl ieškovas sutiko su jos iškelta sąlyga teikti gerokai didesnį nei reikia išlaikymą.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu atsakovės turtinė padėtis gera. Ji dirba Šiaulių miesto kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės šefe, be to, verčiasi individualia veikla - planuoja vestuves. Pramogauja keliaudama po Lietuvą, restoranuose skanaudama brangius patiekalus.

Atsakovė ataskaitų dėl dukrai skirtų lėšų panaudojimo jam neteikia. Dabartinio išlaikymo dydžio dėka atsakovė gali visą savo uždarbį naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei santaupoms kaupti.

Be to atsakovė, sužinojusi, jog ieškovas siekia nustatyti protingo dydžio išlaikymą dukrai, pradėjo riboti jam su ja matytis. Dabar galiojanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra per daug abstrakti, kad būtų galima atsakovę priversti jos laikytis. Ginčo atveju tikslinga nustatyti detalią jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

Tuo remdamasis ieškovas teismo prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 07 04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6492-1003/2016 nustatytą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir priteisti iš ieškovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 190 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės.

2. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 07 04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6492-1003/2016 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad:

1. K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai yra Lietuvoje, turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą L. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki jai sueis keturi metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., o dukrai sulaukus keturių metų, t. y. nuo 2018 10 13, turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki kitos dienos (sekmadienio) 19.00 val., kiekvieną Tėvo dieną, ieškovo gimimo dieną (balandžio 9 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametę dukrą L. N., gim. (duomenys neskelbtini), pasiima ir grąžina E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.;

E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja raštu pranešti K. N., a/k (duomenys neskelbtini) apie savo ir nepilnametės dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimą prieš 3 dienas;

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę su nepilnamete dukra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), neribotai bendrauti visomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, internetu);

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), sirgimo laikotarpiu turi teisę lankyti ir matyti dukrą jos gyvenamojoje bei gydymo vietose.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jo ieškinį tenkinti visiškai. Atskirai nurodė, kad šiuo metu esant atsakovės geresnei turtinei padėčiai ji turėtų daugiau prisidėti prie jų nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teigė, kad pasikeitė aplinkybės, t. y. pasunkėjo ieškovo materialinė padėtis, nes jis neteko dalies pajamų, kitų pajamų ar turto neturi. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji irgi ne nuolat dirba jis vertina kritiškai, nes mano, kad jos ir kartu su ja gyvenančio sugyventinio materialinė padėtis yra daug geresnė, nes jie gauna daugiau pajamų, nors tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pripažino, kad vaikų poreikiai atsižvelgiant į jų amžių yra skirtingi, o dukros išlaikymui šiuo metu per mėnesį reikia mažiau, nei ji gauna. Tuo pačiu nurodė, kad po skyrybų su atsakove jis teikė nurodyto dydžio išlaikymą dukrai, o koks tuo metu buvo atsakovės teikiamas išlaikymas dukrai jis nežino. Be to teigė, kad dėl esamo užsiėmimo jis negali dirbti kito darbo. Taip pat prašė teismo priteisti jam iš atsakovės ir visas jo patirtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė E. N. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka.

Kaip ir nurodyta ieškovo K. N. ieškinyje, ieškovui ir atsakovei E. N. būnant santuokoje, 2014-10-13 gimė dukra L. N.. K. N. ir E. N. gimus dukrai gyveno Prancūzijos Respublikoje, kur ieškovas profesionaliai žaidžia regbį. Atsakovė E. N. tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. 2016 metų vasario mėnesį atsakovei E. N. su dukra L. grįžus į Lietuvą aplankyti artimųjų, K. N. pranešė atsakovei, jog išsikraustė iš namų, kurie buvo Prancūzijoje, ir kad nebenori kartu gyventi. Atsakovė E. N. su dukra L. nuo to laiko taip ir liko Lietuvoje, kur gyvena iki šiol. Todėl priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta ne dėl skirtingų charakterių ir požiūrio į gyvenimą, o dėl to, jog skirtis pageidavo ieškovas K. N.. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu K. N. ir E. N. 2016-05-30 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - Sutartis), kurią patvirtino Šiaulių apylinkės teismas 2016- 07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6492-1003/2016. Sutarties 7 punktu K. N. įsipareigojo dukrai L. N. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 550 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki dukra L. N. sulauks pilnametystės.

Išlaikymo periodinių išmokų dydis - 550 Eur šalių buvo sutartas geranoriškai, atsižvelgiant tiek į dukters L. poreikius, kurie dėl mergaitei nustatytų ligų, yra gerokai didesni nei įprasta, tiek į tai, jog ieškovo K. N., kaip profesionalaus regbio žaidėjo, turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės E. N.. Ieškovas K. N. sutikdamas teikti 550 Eur dydžio išlaikymą įvertino savo padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą tiek Sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje, ypatingai turint omenyje tai, jog vaikui augant jo poreikiai vis didėja. Pareikštų ieškiniu K. N. teismo prašo sumažinti išlaikymo periodinių išmokų dydį nuo sutartų ir teismo patvirtintų 550 Eur iki 190 Eur, t. y. išlaikymo dydį prašoma sumažinti beveik tris kartus. Atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog K. N. prašydamas teismo sumažinti Sutartimi sutartą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovo turtinės padėties esminį pasikeitimą (šiuo atveju - pablogėjimą). Ieškinyje teigiama, jog per dvejus nuo Šiaulių apylinkės teismo priimto sprendimo ieškovo turtinė padėtis pasunkėjo, kadangi dvigubai sumažėjo pajamų. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais algalapiais. Tačiau K. N. pateikti algalapiai nepatvirtina ieškinyje nurodomų aplinkybių apie dvigubai sumažėjusias pajamas. Priešingai - kaip, matyti iš pateiktų algalapių ieškovo K. N. darbo užmokestis 2016 m. sausio - birželio mėnesiais (nutraukiant santuoką) vidutiniškai buvo 2 554,52 Eur. Tuo tarpu 2017 m. gruodžio - 2018 m. kovo mėnesiais K. N. vidutinis atlyginimas buvo 1 923,92 Eur. Akivaizdu, jog ieškinyje nurodomos aplinkybės apie dvigubai mažesnį atlygį neatitinka tikrovės ir paties ieškovo K. N. pateiktų įrodymų. K. N. darbo užmokestis pagal ieškovo pateiktus dokumentus (tiek, kiek jų yra pateikta) sumažėjo nežymiai, tik keliais šimtais eurų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo turtinė padėtis šiai dienai yra pasikeitusi iš esmės lyginant su padėtimi, kuri buvo Šiaulių miesto apylinkės teismui priimant 2016-07-04 sprendimą, patvirtinus šalių sudarytą Sutartį, kuria buvo nustatytas 550 Eur dydžio išlaikymas. Dėl šios priežasties neegzistuoja tiek LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, tiek teismų praktikoje išplėtotas pagrindas - esminis skolininko (tėvo) turtinės padėties pasikeitimas, kuriam esant teismas gali priimti sprendimą sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Dar daugiau - vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nežymus turtinės padėties pasikeitimas, o tam tikrai atvejais - netgi ir esminis turtinės padėties pasikeitimas, nėra pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį. Papildomai nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai - algalapiai, neva patvirtinantys pasunkėjusią K. N. turtinę padėtį, yra parinkti ir pateikti teismui selektyviai (atrenkant atskirus periodus) ir nėra jokių duomenų apie šiuo metu, t. y. nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki šios dienos K. N. gaunamą darbo užmokestį, taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovo 2016 m. liepos - 2017 m. lapkričio mėnesiais gautą darbo užmokestį, todėl teismas neturi jokių objektyvių duomenų, iš kurių galėtų nustatyti tikrąją ieškovo turtinę padėtį. Atsakovės E. N. žiniomis ieškovo K. N. atstovaujama regbio komanda „USBPA RUGBY“ šiais metais Prancūzijoje pateko į aukštesnę lygą, kas neabejotinai turi įtakos ieškovo gaunamam darbo užmokesčiui. Be to, pastebėtina, jog ieškovas K. N. nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kokiomis sąlygomis jis profesionaliai žaidžia regbį (sporto paslaugų /darbo sutarties, algalapiuose minimos sportininkų kolektyvinės sutarties ir kt.). Visuotinai žinoma, jog profesionalios sporto komandos savo žaidėjams suteikia būstą, automobilį, teikia maitinimą, dienpinigius išvykų metu, premijas už pergales ir pan. Dėl šios priežasties sprendžiant, ar iš tiesų pasikeitė K. N. turtinė padėtis, neabejotinai turėtų būti vertinamos ir šios aplinkybės. Ieškovas K. N. ieškinyje nepagrįsdamas jokiais dokumentais nurodo, kad savo poreikiams tenkinti per mėnesį iš viso išleidžia 1 160 Eur (maistui - 450 Eur, transportui - 150 Eur, nuoma ir komunaliniai mokesčiai - 350 Eur, telefonas ir internetas - 80 Eur, kiti mokesčiai - 130 Eur). Netgi ir vertinant, kad ieškovo nurodomos išlaidos yra pagrįstos (nors nėra jokių jas patvirtinančių įrodymų), ieškovui sumokėjus Sutartimi nustatytą išlaikymą dukrai L.ą - 550 Eur, ieškovui kas mėnesį lieka 214 Eur (1 923,92 - 1160 - 550 = 213,92 Eur). Akivaizdu, jog K. N. darbo užmokestis yra daugiau nei pakankamas, kad ieškovas turėtų galimybę teikti Sutartimi nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai L. N.. Tuo tarpu K. N. ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, jog jam nelieka santaupų ar tai, jog neva negalės ilgai žaisti ir daug uždirbti (pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje pats pripažįsta, kad uždirba daug) yra teisiškai nereikšmingos, kadangi nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo turi būti vertinama asmens prašančio sumažinti išlaikymo dydį turtinė padėtis ieškinio pareiškimo metu ir vertinama, ar ji yra iš esmės pasikeitusi. Ieškinyje taip pat teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtinta Sutartimi nustatytas išlaikymo dydis neatitinka dukters L. N. poreikių. Tuo tarpu kitoje ieškinio dalyje jau teigiama, kad „dukters poreikiai buvo panašaus dydžio ir skyrybų proceso metu“. Taigi ieškovas K. N. 2016-05-30 pasirašydamas Sutartį, įvertino ne tik savo turtinę padėtį, bet ir savo mažametės dukters L. N. poreikius, tokiu būdu savo laisva valia patvirtindamas, jog dukters poreikiai buvo tokie, kad ieškovas teiktų 550 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Taigi, šiuo atveju ieškovas K. N. teigdamas, kad dukters poreikiai buvo tokie pat ir santuokos nutraukimo metu, tuo pačiu patvirtina, jog neegzistuoja ir antrasis pagrindas, kuriam esant teismas gali pakeisti (sumažinti) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį - vaiko poreikių pasikeitimą (sumažėjimą). Be to, pastebėjo, kad ieškinyje nėra nurodytas nė vienas argumentas (taip pat nepateiktas nė vienas įrodymas), kuris patvirtintų, jog šalių nepilnametės dukters L. N. poreikiai nuo 2016-07-04 pasikeitė (sumažėjo). Nepaisant aukščiau nurodytų ieškovo prieštaringų teiginių, paaiškiname teismui, jog dukters L. N. poreikiai ne tik, kad nesumažėjo, tačiau vaikui augant net ir padidėjo, kas visuotinai yra pripažįstama. Paaiškino, jog šalių dukra L. N. dažnai serga įvairiomis ligomis ir jai netgi yra diagnozuotos lėtinės ligos (žr., pridedamą UAB „Varpo šeimos klinikos“ Medicinos dokumentų išrašą):

- Dukrai L. N. yra diagnozuota nuolatinės eigos Mišri bronchinė astma (Ligos kodas J45.8);

- Dukrai L. N. taip pat yra diagnozuotas Alerginis rinitas (Ligos kodas J30.4);

- Dukra L. N. taip pat serga atopiniu dermatitu (Ligos kodas L20.8).

- Maža to, dukrai yra nustatytas Hipermetropinis astigmatizmas (Ligos kodas H52.2).

Dėl dukters kvėpavimo takų bei alerginių ligų L. N. yra būtina skirti ypatinga dėmėsi įvairiausiose gyvenimo situacijose - pradedant nuo maisto parinkimo, baigiant rūbų, patalynės ir kitų daiktų parinkimo, kas atitinkamai reikalauja ir papildomų lėšų. Šalių dukrai L. N. taip pat nuolatos yra reikalingi vaistai, kuriuos ji privalo vartoti pastoviai, o ligos paūmėjimu metu ar kitų ligų metu (Medicinos dokumentų išraše pažymėta, jog mergaitė dažnai serganti, sirgusi plaučių uždegimu ir t.t.) reikalingi papildomi vaistai.

Dėl L. N. diagnozuotų ligų dukra lanko Šiaulių sanatorinį lopšelį - darželį „P“. Tačiau dėl savo ligos L. N. dažnai negali lankyti darželio. Teikiame teismui Šiaulių lopšelio - darželio „P“ 2018-07-09 pažymą Nr. 98, iš kurios matyti, jog dukra 2017 metais dėl ligos praleido net 59 dienas, kas tik dar kartą patvirtina, jog dukrai yra reikalinga ypatinga priežiūra, kas savo ruožtu reikalauja daugiau lėšų dukters išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas K. N. nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą spręsti apie tai, jog dukters L. N. poreikiai pasikeitė (sumažėjo) lyginant su padėtimi, buvusia 2016-07-04, taip pat vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes dėl dukters poreikių, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo mažinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio.

Ieškovas K. N. ieškiniu taip pat kvestionuoja atsakovės E. N. turtinę padėtį. Atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis taip pat liko nepasikeitusi nuo 2016-07-04, t. y. nuo to momento, kada Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka.

E. N. nuo 2016-11-29 buvo įsidarbinusi UAB „A s“ virėjos pareigose. Nuo 2017-12-04 atsakovės pareigos buvo pakeistos į virėjos padėjėją. Darbo sutartimi nustatytas E. N. mėnesinis darbo užmokestis - 612,34 Eur. Tačiau dėl dažnų dukters ligų atsakovė pastoviai yra priversta imti nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti sergančią dukrą, kas nulemia, jog atsakovė „į rankas“ gauna dar mažesnį darbo užmokestį. Kaip matyti iš kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo informacijos apie socialinį draudimą nuo 2016-05-31 iki 2018-07-01, atsakovės gaunamos pajamos 2018 metais per mėnesį, įskaitant darbo užmokestį ir ligos išmokas, yra apie 500 Eur. Atsižvelgiant j tai, kas nurodyta, bei į ieškovo darbo užmokestį, matyti, jog ieškovo darbo užmokestis yra net keturis kartus didesnis nei atsakovės. Dar daugiau - nurodė, jog Šiaulių lopšelis - darželis „P“ liepos mėnesiais nedirba (tai patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu pateikiama pažyma), todėl liepos mėn. atsakovė yra priversta ieškoti išeities, kas galėtų prižiūrėti mažametę dukrą. 2017 m. liepos mėnesį dukra lankė privatų auklės kambarį, kuris pareikalavo daug išlaidų, todėl atsakovė neturėdama kitos išeities nuo šių metų liepos 1 d. yra atleista iš darbo pačios E. N. prašymu. Atsakovė buvo priversta tai padaryti, kadangi nėra kam palikti prižiūrėti dukters L.. Tai reiškia, kad atsakovė iš viso praranda savo pajamų šaltinį ir pasibaigus darželio nedarbo laikotarpiui buvo priversta ieškotis kito darbo.

Atsakovė E. N. neturi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, transporto priemonių ar kitokio turto. Ieškovo K. N. ieškinyje nurodomos aplinkybės apie vertimąsi individualia veikla neatitinka tikrovės ir yra klaidinančios teismą. Taigi, vertinant abiejų šalių, t. y. ieškovo K. N. ir atsakovės E. N. turtinę padėtį, dukters išlaikymo pareiga ieškovui privalo būti proporcingai didesnė nei atsakovei, ypatingai turint omenyje, jog dukra gyvena kartu su motina E. N., kas ir buvo sutarta teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtinta Sutartimi. Apibendrinant visumą šiame atsiliepime išdėstytų argumentų, darytina išvada, jog ginčo atveju neegzistuoja absoliučiai jokios LR CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir tokio pobūdžio bylose nustatytinos aplinkybės (ieškovo K. N. esminis turtinės padėties pablogėjimas arba dukters L. N. poreikių sumažėjimas), leidžiančios keisti (mažinti) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, todėl ieškovo K. N. ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį iki 190 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas K. N. ieškiniu teismo taip pat prašo pakeisti bendravimo su dukra L. N. tvarką, kuri buvo nustatyta Sutarties, patvirtintos Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu, 3 punkte - E. N. įsipareigoja netrukdyti dukters L. N. bendravimui su tėvu K. N. bei su dukters artimaisiais giminaičiais iš tėvo K. N. pusės. Toks ieškovo K. N. reikalavimas yra grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė E. N. neva pradėjo riboti ieškovo bendravimą su dukrą. Pirmiausia, teismui paaiškiname, kad atsakovė E. N. niekada neribojo ir niekada neketina riboti ieškovo pasimatymų ir bendravimo su dukra. Priešingai - ieškovas K. N. nerodo jokios iniciatyvos ir noro bendrauti su dukra. K. N. nuo 2016 m. vasario mėnesio, t. y. nuo momento, kada pasakė, jog nebenori kartu gyventi, su dukra L. per metus matosi ne daugiau nei 10 dienų per metus, todėl paradoksaliai skamba ieškovo reikalavimai matytis su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais, kai pats ieškovas Lietuvoje per metus būna ne daugiau kai mėnesį laiko. Per paskutinį pusmetį iki ieškinio pareiškimo K. N. nei karto nepaskambino ir nesusiekė su dukra, nesidomėjo, kaip L. sekasi, kokia jos sveikata. Ieškovas nė karto nelankė sergančios dukters nei jos namuose, nei gydymo įstaigose. Tuo tarpu pati atsakovė E. N. prašė ieškovo ir skatino jį bendrauti su dukra, tačiau visi atsakovės prašymai buvo ignoruojami. Vienintelis kartas, kada atsakovė E. N. papriekaištavo ieškovui dėl jo bendravimo su dukra, buvo 2017 metų vasarą ieškovui grįžus į Lietuvą ir atsakovei atvežus dukrą į pirmąjį nuo šalių santuokos nutraukimo pasimatymą su tėvu (K. N. tėvų namuose). Tą kartą K. N. buvo visiškai girtas, todėl atsakovė ir papriekaištavo, jog tokios būklės atsakovas negali bendrauti su dukra. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovas ne kartą yra grąžinęs dukrą išgėręs arba jautėsi, jog iš vakaro, kada mergaitė buvo su tėvu, buvo vartojamas alkoholis. Papildomai nurodė, jog ieškovas K. N. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl grįžęs į Lietuvą apsistoja pas tėvus arba draugę. Dėl šios priežasties dukra L. N. kartą po dviejų dienų pasimatymo su tėvu mamai jautriai išsipasakojo, jog buvo nuvykusi į svetimus namus (pas K. N. draugę), kur buvo verčiama miegoti atskirai, kas akivaizdžiai mažametei mergaitei sukėlė neigiamus jausmus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas K. N. visiškai nebendrauja su dukra ir nesidomi jos sveikatos būkle, nieko nežino apie dukters ligas, kurios reikalauja papildomo dėmesio (atpažinti astmos simptomus, supurkšti reikiamas dozes vaistų, parinkti tinkamą mitybą dėl alergijos ir t. t.), dukra iš pasimatymų dažnai grįžta su paūmėjusiais ligos simptomais. Retas bendravimas su tėvu L. N. atsiliepia tuo, jog mergaitė po ilgesnių pasimatymų tampa nerami, nervinga, sutrinka miegas (paskutinio pasimatymo su tėvu metu pats K. N. L. pirko raminamuosius lašelius). Atsakovė E. N., atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš esmės neprieštarauja K. N. siūlomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai, išskyrus tai, jog K. N. dukrai L. N. sulaukus keturių metų, t. y. nuo 2018-10-13, turi teisę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki kitos dienos (sekmadienio) 19.00 val. Manome, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (retas bendravimas, ieškovo neturėjimas pastovios gyvenamos vietos Lietuvoje, nesidomėjimas dukters sveikata ir kt.) dukters L. pasimatymai su tėvų K. N. su nakvyne neigiamai atsilieptų tiek fizinei, tiek psichologinei mergaitės būklei. Atsakovė E. N. teismui nusprendus tenkinti ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo norėtų į tvarką įtraukti sąlygą, jog K. N. būtų įpareigotas nuolat informuoti atsakovę E. N. apie tai, kur vyks pasimatymai (o teismui vis dėlto nusprendus, jog pasimatymai gali vykti kelias dienas, t. y. su nakvyne, K. N. turėtų būti įpareigotas įformuoti E. N. apie dukters nakvynės vietą).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame atsiliepime, atsakovė teismo prašė ieškovo K. N. reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.

Atsakovės nuomonė šioje byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį, tačiau šioje proceso stadijoje atsakovė nepageidauja ją pateikti.

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis LR CPK 142 straipsniu atsakovė teismo prašė:

- Ieškovo K. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

- Priteisti iš ieškovo K. N. bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnis).

Atsakovės savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jai nesuprantamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo, kadangi vaiko poreikiai yra ne tik jo maitinimas. Vaikas auga ir jo poreikiai ne mažėja o tik didėja, nes vaikas nori ir kitų pramogų. O kadangi atsakovės pajamos nėra didelės, tai vaiko išlaikymo našta tėvai neturi dalintis po lygiai. Be to atsakovei keista, kad ieškovas kelia reikalavimą, dėl kurio jie dar taip neseniai susitarė geruoju. Nurodė, kad ieškovas būdamas sveikas, darbingas gali ir gauna daug didesnes pajamas nei nurodė ieškinyje, o ne siekti visą dukters išlaikymo naštą perkelti vaiko motinai. Teigė, jog ieškovui yra žinoma, kad ji neturi jokių papildomų pajamų, o pobūviai buvo organizuojami dar iki draugės vaiko gimimo.

Papildomai nurodė, jog iš gaunamų pajamų atsakovė taip pat turi mokėti už komunalines paslaugas, dalį išlaidų skirti vaiko išlaikymui, o taip pat ir sau. Jeigu ieškovui trūksta pragyvenimui pajamų, tai mano, jog jis būdamas sveikas vyras, gali dirbti ir papildomai. Ieškovas galėdamas siekti papildomų pajamų turės galimybę teikti teismo nustatytą išlaikymą vaikui bei patenkinti savo poreikius. Atsakovė ir jos atstovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovės šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovo šeima irgi nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriaus turimais duomenimis L. N., gim. (duomenys neskelbtini), lanko Šiaulių sanatorinį lopšelį darželį „P“. Skyrius informacijos apie netinkamą vaiko priežiūrą vaiko L. N. tėvų atžvilgiu iš ugdymo bei neformalaus ugdymo, medicinos, teisėsaugos bei kitų įstaigų, juridinių ar fizinių asmenų nėra gavęs.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Skyriaus specialistai du kartus buvo nuvykę ieškinyje nurodytu Atsakovės adresu, tačiau namuose nieko nerado, taip pat Atsakovė, siunčiant pranešimą raštu, buvo kviečiama atvykti į Skyrių 2018-07-11 13 val., tačiau neatvyko; atsiliepimo, turimais duomenimis, teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje bylos stadijoje neturime galimybės išsiaiškinti vaiko L. N. poreikių, išvadą dėl išlaikymo sumažinimo pateiksime teismo posėdyje po visų įrodymų ištyrimo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Skyrius neturi duomenų, jog tėvo bendravimas su dukra kaip nors kenktų vaiko interesams, todėl darytina išvada, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko L. N. interesams.

Atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad netikslinga pagal ieškovo reikalavimą atsakovei, keisti ieškovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Nurodė, jog ieškovo argumentai yra neįtikinantys, kadangi minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Dėl to, jog po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, šiuo metu irgi yra svarbu. Be to tėvo padėtis šiandien dėl dukters išlaikymo nepasunkėjo, o atvirkščiai palengvėjo, tačiau motinos padėtis priešingai pasunkėjo, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Taip pat šalių vaikui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o ieškovas to nori išvengti, tikėdamasis, kad už jį prievolę dėl vaiko išlaikymo perims atsakovė, jos artimieji ar valstybė. Todėl atstovas siūlė teismui, atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, ieškovo prašymo netenkinti. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams. Papildomai nurodė, kad palaiko tiek ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarka, tiek ir atsižvelgiant į atsakovės pageidavimą.

Tarnyba 2018-09-14 pateikė teismui į bylą ir atsakovės šeimos aplankymo aktą.

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-07-04 sprendimu dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tuo pačiu patvirtino ir sutuoktinių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 7 punktu ieškovas įsipareigojo nepilnametės dukros L. N. išlaikymui gera valia mokėti nuo 2016-10-01 po 550,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės (5-7 b. l.). Pastebėtina, kad nei tuo metu, nei šio ieškinio pateikimo metu ieškovas neturi kitų išlaikytinių, išskyrus dukrą L. N.. Nepilnamečio vaiko L. N. tėvai po santuokos nutraukimo gyvena skyrium (1, 42 b. l.). Ieškovas anksčiau ir šiuo metu yra užsienyje (Prancūzijos Respublikoje, toliau – ir PR) registruoto regbio klubo žaidėjas ir jam remiantis darbo sutartimi yra mokomas nuolatinis darbo užmokestis (9, 11, 13, 15, 18, 21, 24, 27, 30, 33, 93-94, 98-101, 103 b. l.). Atsakovė tuo tarpu irgi dirba, bei gauna iš darbo santykių pajamas (56-66, 81-86, 124-125 b. l.). Šalys savo vardu LR viešame registre nėra įregistravusios nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (35, 87-90 b. l.). Valstybė L. N. nuo 2018-01-01 moka daugiau kaip 30 Eur išmoką (79 b. l.). Nors ieškinyje ieškovas teigia, kad kol kas nėra pasiruošęs toliau vaiko išlaikymui mokėti ankstesne šalių sutartimi suderinto dydžio išlaikymo išmokos vaikui, kurią patvirtino teismas, tačiau teismo posėdžio metu jis neįrodė, dėl kokių objektyvių priežasčių jis negali toliau mokėti ankstesnio dydžio išmokos. Tuo pačiu atsakovas neįrodė dėl kokių ypatingų priežasčių jis to negali daryti pats ir kodėl jo prievolę dėl vaikui reikalingo išlaikymo turėtų perimti buvusi sutuoktinė ar valstybė. Šalių vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ateityje pradės mokytis pradinėje mokykloje. Nors ieškovas anksčiau teismo 2016-07-04 sprendimu pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsipareigojo vaiko išlaikymui teikti išlaikymą pastarajam kiekvieną mėnesį mokėdamas po 550 Eur, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis neįrodė ir dėl kokių subjektyvių priežasčių toliau negali vaiko išlaikymui mokėti ankstesnio dydžio periodinės išmokos. Iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas sportuoja užsienyje, gaudamas pastovias pajamas iš regbio klubo bei tikslinę paramą, kuri mažina jo pragyvenimo PR išlaidas (98-101 b. l.). Išlaidos šalių vaiko išlaikymui jam augant tik didėja, kaip ir vaiko poreikiai (129 b. l.). Visuma šių faktų leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, kaip jis teigia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog ieškovas pasikeitus ekonominei padėčiai LR sąmoningai siekia išvengti realios vaiko išlaikymo prievolės, kas tokiu atveju laikytina ne visai tinkamu tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui vykdymu. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo vaikas yra tokio amžiaus, jog jo sveikatos palaikymui, nuolat reikalingos ir papildomos išlaidos (50-55, 119-120 b. l.). Todėl ieškovo motyvas, kad vaikui kol kas pakanka ir mažesnės išmokos kurią turėtų mokėti tėvas atmestinas atsižvelgiant į žemiau nurodytus teisinius argumentus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (piniginis analogas 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (piniginis analogas 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jauniams, nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų (piniginis analogas nuo 3,48 iki 5,79 Eur) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per parą. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 180 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ikimokyklinio ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik ikimokyklinėmis priemonėmis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Sudėtinga yra apskaityti kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kai reikalinga supirkti visus ne visas priemones, sportinę aprangą ir kt., o vėliau nors šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Kaip jau teismas yra nurodęs šalių dukra turi sveikatos problemų, o jai skirti vaistai tėra kompensuojami iš dalies, o higienos priemonės iš vis nėra kompensuojamos (129 b. l.).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laikams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Kaip jau minėta, ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu, patvirtinus jo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl dukrai L. N. reikalingo išlaikymo buvo įsipareigojęs, pagal to meto ekonominę situaciją teikti vaikui realų išlaikymą. Jau tuomet, esant sunkiai ekonominei padėčiai kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (pvz., Airijoje, Lietuvoje), atsakovė siekė, kad būtų užtikrinti, bent minimalūs jos ir ieškovo nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. Dabartiniu momentu pažymėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį dabar ir ateityje. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo ieškovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovo ir atsakovės vaikas šiuo metu lanko ikimokyklinę įstaigą, kurioje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau yra minėta, irgi susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikas gali siekti savo pomėgius realizuoti ir kitose ugdymo įstaigose. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška irgi yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3. 192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Atsakovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia dukrą, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie ieškovą, nes šiuo metu jo siūlomas išlaikymo dydis vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet nesant ypatingų aplinkybių, motinos parama vaiko išlaikymui būtų aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai galėtų būti pripažintina sūnaus teisių pažeidimu ir toks pažeidimas negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog šiuo metu nespręstinas išlaikymo dydžio šalių vaikui pakeitimo klausimas. CK 3. 201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar atsirado nuo jų valios nepriklausančios subjektyvios aplinkybės, pvz. vieno iš tėvų invalidumas, lėtinė liga ir pan. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, šiandien neatsiranda būtinumas keisti šalių vaiko išlaikymui reikalingą dydį, nes ankstesnio dydžio teismo sprendimu pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nustatytas ir vaikui skirtas išlaikymas nėra labai didelis ar viršijantis efektyvius ir naudingus vaiko išlaikymo poreikius. Be to teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymui reikalingą dydį, taikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Be to byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų ypač pablogėjusi, o atsakovės ypač pagerėjusi. Todėl konstatuotina, kad nėra nei objektyvių, nei kaip jau minėta subjektyvių priežasčių dėl ko ieškovas negali teikti nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo, dėl kurio pats dar taip neseniai susitarė su atsakove.

Vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str.1 d.). Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašymas sumažinti iki vieno šimtų devyniasdešimties eurų mėnesines periodines išmokas mokomas vaiko išlaikymui, būtų pabloginantis šalių vaiko padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog jis negarbingai siekia, kad visa jo vaiko išlaikymo našta tektų atsakovei, ar jos artimiesiems, o taip pat ir valstybei. Be to teismas mano, jog atmetus šį ieškovo prašymą ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nebus padaryta žala pačiam ieškovui, o tuo pačiu išvengtina ir žalos padarymo atsakovei E. N..

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos ir jos pakeitimo.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaiko auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kiekviena kita šalis, gali reikšti naują ieškinį dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar pakeitimo. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovė šioje tvarkoje atsiliepime į ieškovo ieškinį tuo pačiu prašo teismo pasisakyti ir dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos ne tik dabartiniu momentu, bet ir po to, kai vaikui sueis 4 metai. Dėl šio atsakovės prašymo teismas sprendime pasisako tiek kiek tai yra susiję su šalių ginčo santykiais, siekiant kad teismo sprendimas atitiktų įstatymo nuostatas (CPK 267 str.), nes teismo posėdyje nedalyvavo ieškovas ir atskirai dėl šio prašymo jis asmeniškai nepasisakė.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal savo pasiūlymus prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi tarp vaiko tėvų dažnai kyla konfliktai ir ne tik dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Šie šalių paaiškinimai iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad jos nėra geranoriškos tartis dėl vaiko ir tėvo bei jo artimųjų bendravimo tvarkos (pvz. ir dėl ieškovo tėvų bendravimo su vaikaite). Vaiko tėvai gyvena skirtingose šalyse, todėl ieškovo bendravimas su vaiku apsunkintas, akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymas dėl vaiko amžiaus, jo priežiūros, o kai kada, pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali trukdyti pastarajam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl siekiant pašalinti tėvų nesutarimus, tenkintini abiejų šalių prašymai juos teismo iniciatyva apjungiant ir teismui nustatant bei papildant ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

Ieškovas ir atsakovė prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Tačiau teismas į šiuos jų prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti į vaiko amžių, jo psichofizines savybes ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka atsakovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga - šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, nebūtų pažeidžiamas vaiko identiškumas. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Kartu būtina pabrėžti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (VTK) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, todėl privalo būti teisėtas, pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje, sutinkamai su EŽTK 8 straipsnio 2 dalimi. Dėl to teismo sprendimas neleisti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku gali būti nesuderinamas ir su EŽTK 8 straipsnio aiškinimo principais.

Valstybės veiksmų laisvės ribos (margin of appreciation - angl.) sprendžiant klausimus, liečiančius asmens teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, gali skirtis, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimams dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku turi būti taikomas atitinkamo lygio tikrinimo testas. Ši EŽTT praktika yra grindžiama nuostata, kad bet kokie bendravimo suvaržymai yra pavojingi šeimos santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus.

Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku, o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant ieškovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, dėl ko atsakovė iš dalies sutiko ir atsiliepime. Tuo pačiu keistina ir teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p. nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į atsakovės E. N. sutikimą, sudaryti sąlygas ieškovui dalyvauti auklėjant, ugdant ir bendraujant su vaiku, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovė negali daryti kliūčių ieškovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat nurodant, jog pati atsakovė irgi turi pateikti ieškovui visą turimą informaciją apie vaiką.

Pripažintina, kad suteiktina ieškovui ir galimybė bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos, o vėliau ir ieškovui daugiau laiko praleidžiant su vaiku, esant atsakovės sutikimui, atsižvelgiant į vaiko interesus. Dėl to atsižvelgiant į vaiko amžių nustatytina, kad ieškovas su vaiku bendrauja savarankiškiau, kadangi vaikas jau gerai pažįsta tėvą, įvertinus mažamečio vaiko norą.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas negali vengti pareigos vaikui, siekdamas artimesnio bendravimo su juo, todėl privalo kuo dažniau jį lankyti pastarosios gyvenamojoje vietoje būdamas LR, o vaiko motina tuo pačiu turi leisti jam bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaiko seneliais iš tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaiko norus. Atsakovė irgi privalo būti geranoriška, o ieškovo prarastas laikas turi būti kompensuojamas jam ir vaikui patogiu kitu laiku. Pripažintina, kad ieškovas privalo leisti atsakovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną atsakovės pasirinktoje vietoje.

Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryšiai su jo tėvu nėra nutrūkę, o taip pat pažymėtina, kad atsakovė vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas jo socialinei raidai. Tačiau tėvui pastoviai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryšys gali nutrūkti, kas vaikui gali padaryti sunkią psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšiai nėra nutrūkę, vis dėlto ieškovas privalo pastoviai lankyti vaiką būdamas LR ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšius su tėvu. Todėl teismo nuomone tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisę turėti galimybę pastoviai bendrauti su vaiku. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatinis bendravimas reikalauja pasiruošimo, todėl reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų (pvz. vaiko teisių apsaugos institucijos) bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios, todėl vaiko tėvas galės ateityje vėl kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Atkreiptinas bylos šalių dėmesys, kad teismas sprendime pasisako dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, o ne dėl tėvo bendravimo su vaiku būdo, todėl teismui nėra teisinio pagrindo bendravimo tvarkoje pasisakyti dėl vaiko aplankymo jo ligos metu ar tėvo absoliučios teisės tuo metu matytis su vaiku, kadangi tam įtakos turi vaiką gydančių medikų išvada.

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, saugodamas vaiko teises ir interesus bei siekdamas išvengti vaiko teisių pažeidimų, išaiškina ieškovui, kad egzistuoja ateityje galimybė panaikinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo pačiu teismas siekia perspėti ieškovą ir dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.

Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius irgi turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad ateityje iškilus problemoms abu tėvai turi geranoriškai susitarti dėl tolesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tokiu atveju gali būti sudarytas ir jų rašytinis susitarimas. Tėvams negalint tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikų tvarkos ateityje, jie gali kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių ir tik po to jiems vėl nesusitarus, jų ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš ieškovo, tai kuo glaudesnio jo ir vaiko tarpusavio bendravimo, kad nenutrūktų jų natūralus ryšys.

Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkintini šalių reikalavimai (atsikirtimai) dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jie keistini arba atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei iš dalies, išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims klausimas, kadangi į bylą yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str. 1 d.).

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad tik nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei tenkina iš dalies, todėl, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, jai turėtų būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje atsakovei suformulavo du savarankiškus reikalavimus, vienas turtinis (dėl išlaikymo sumažinimo), o kitas neturtinis (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo). Kadangi teismas iš dalies tenkina tik neturtinio pobūdžio reikalavimą, tai laikytina jog patenkinta tik 50 proc. ieškinio, o likusioje dalyje ji atmeta. Pirmiausia, ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. nuostatą, nors nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turėjo sumokėti 200 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. nuostatą. Ieškovas už turtinio pobūdžio reikalavimą žyminio mokesčio iš vis nesumokėjo, nors privalėjo jį sumokėti pagal CPK 85 str. 1d. 6 p., kadangi ginčo atveju jam netaikoma CPK 83 str. 1 d. 2 p. nuostata. Pripažintina, kad ieškovo ieškinio suma laikytina ne 4 320 Eur, kaip nurodė šalis, o 1 440 Eur (apskaičiuojant pagal išmokų skirtumo santykį ir ji padauginus iš 4 mėnesių, nuo ieškinio ir teismo sprendimo priėmimo dienos). Todėl teismui atlikus perskaičiavimą dėl likusios ieškovo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies iš jo į valstybės biudžetą priteistinas papildomai 143 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1, 2 p., 85 str. 1 d. 6 p.). Antra, teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei iš dalies, atitinkama žyminio mokesčio dalis turėtų būti priteista ieškovui į ir iš atsakovės bei į valstybės biudžetą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji atstovavo šalių nepilnamečio vaiko interesus, jos gaunamos pajamos nėra didelės, lyginant su ieškovo pajamomis, todėl ši išlaidų dalis valstybei iš atsakovės nepriteistina, o pagal CPK 96 str. 5 d. ji nuo jų sumokėjimo atleistina. Ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio dalis. Trečia, ieškovas už advokato paslaugas teisme sumokėjo pastarajam 250 Eur (128 b. l.), o atsakovė dėl tokių pat paslaugų patyrė 680 Eur išlaidas (114-118, 130-131 b. l.).

Teismas įvertinęs atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog atsakovo reikalaujama priteisti išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo mažintinas iki 400 Eur, o likusioji šių išlaidų dalis pripažintina jos išlaidavimu. Kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, ieškinio patenkinimo dalis yra 50 proc., tokiu atveju atsakovei iš ieškovo priteistina šių išlaidų dalis, atlikus įskaitymą yra 75 Eur, o likusioje dalyje šis priešingos šalies procesinis prašymas atmestinas.

Teismas, mažindamas atsakovės atstovavimo išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl išlaikymo išmokų dydžio sumažinimo nesudėtingas, bylos nagrinėjimo proceso trukmė nebuvo ilga, atsiliepimui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Teismui atlikus galutinį šalių visų patirtų išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina galutinė šių išlaidų suma 25 Eur.

Iš abiejų šalių į valstybės biudžetą nepriteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų suma neviršija minimalaus dydžio (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3. 192, 3. 194, 3. 201 str., LR CPK 259 - 270 str.,

nusprendžia:

1. Nustatyti ieškovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką bei pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir jį išdėstant nauja redakcija:

,,3. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja šia tvarka:

- iki 2018-10-13 kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. vaiko ir motinos E. N. gyvenamojoje patalpoje ir pastarajai dalyvaujant;

- nuo 2018-10-14 ieškovas K. N. su dukra L. N. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki kitos dienos (sekmadienio) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Dukrai pasiliekant nakvoti su tėvu, pastarasis privalo pranešti atsakovei apie jų buvimo vietą;

- kiekvieną Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną (balandžio 9 d.) nuo 10 val. iki 19 val.;

- ieškovas K. N. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžina į namus šiame punkte nurodytu laiku;

- atsakovė E. N. įpareigojama raštu informuoti ieškovą K. N. apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš tris dienas iki nurodyto fakto ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku;

- ieškovas K. N. turi teisę bendrauti su dukra L. N. visomis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetu per Skype programą ir kt. būdais), atsižvelgiant į vaiko interesus;

- ieškovas K. N. dukros L. N. ligos laikotarpiu irgi turi teisę ją lankyti ir bendrauti jos gyvenamojoje vietoje;

- ieškovas apie savo apsilankymą pas atsakovę dėl bendravimo su dukra, turi įspėti vaiko motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu prieš 3 dienas.

- ieškovas leidžia dukrai, eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaiku laikas, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuotas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.

- ieškovas K. N., bendravimo metu įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą.

- ieškovo K. N. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, ir negali paimti vaiko Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis ieškovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.“

2 Ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovei dėl teismo sprendimu pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo atmesti.

3. Priteisti ieškovui K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, likusioje dalyje šie šalių procesiniai prašymai atmestini.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmams.

Teisėjas Jonas Stubrys