Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1130-260/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-30
Bylos Nr.: e2A-1130-260/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18671-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Edvardas Paliokas
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: I. M., V. Š., P. K.

Civilinė byla Nr. e2A-1130-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18671-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1663-752/2020 pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., V. Š., P. K. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, bei pagal atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. patikslintą priešieškinį ieškovei M. B. dėl sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, S. J. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. 2016 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi 2016 m. gruodžio 1 d. dubliku ir 2019 m. birželio 14 d. patikslintu ieškiniu, prašė: 1) nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovėms I. M. ir V. Š. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Geometra“ matininko E. I. 2015 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:1000) nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates: posūkio taško Nr. 1 koordinatė X 6083982.44, Y 485989.85, posūkio taško Nr. 2 koordinatė X 6083884.02, Y 485964.32, posūkio taško Nr. 3 koordinatė 6083863.40, Y 485917.28, posūkio taško Nr. 4 koordinatė X 6083716.67, Y 485879.41, posūkio taško Nr. 5 koordinatė X 6083686.78, Y 485871.69, posūkio taško Nr. 6 koordinatė X 6083692.74, Y 485810.73, posūkio taško Nr. 7 koordinatė X 60837828.14, Y 485824.44, posūkio taško Nr. 8 koordinatė 6083761.12, Y 485837.22, posūkio taško Nr. 9 koordinatė X 6083774.71, Y 485842.50, posūkio taško Nr. 10 koordinatė X 6083794.58, Y 485850.20, posūkio taško Nr. 11 koordinatė X 6083827.74, Y 485863.04, posūkio taško Nr. 12 koordinatė X 6083873.87, Y 485880.92, posūkio taško Nr. 13 koordinatė X 6083875.90, Y 485877.10, posūkio taško Nr. 14 koordinatė X 6083985.78, Y 485924.98, posūkio taško Nr. 15 koordinatė X 6083986.19, Y 485925.16; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į UAB „Geometra“ dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, kuri, atlikusi ieškovės žemės sklypo geodezinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą, surašė ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nubraižė planą. Ieškovė, siekdama suderinti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, su UAB „Geometra“ parengtais jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dokumentais, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių. 2015 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius parengė ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė ieškovės pateiktų dokumentų trūkumus, o būtent, kad ieškovės žemės sklypo kadastrinės bylos ir planų suderinti negalima, kadangi paženklintos žemės sklypo ribos nėra suderintos su gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkėmis atsakovėmis I. M. ir V. Š.. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės viešame registre nebuvo įregistravusios joms priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų, jų žemė suformuota atliekant preliminarius matavimus, kreipėsi į atsakoves siekdama suderinti gretimų žemės sklypų ribas, tačiau atsakovės tai padaryti atsisakė, motyvuodamos tuo, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimų duomenys neatitinka jų faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto, dislokacijos ir preliminarių matavimų. Taip pat ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo įgytas paveldėjimo pagal testamentą teisės pagrindu, mirus broliui A. J.. Minėtame žemės sklype yra ieškovei ir jos broliui S. J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantys statiniai, jie yra jų bendraturčiai. S. J. J. yra atsakovių tėvas. S. J. J. padovanojo atsakovėms jam priklausiusį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribos persidengia su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Privačių žemės sklypų, priklausančių ieškovei M. B. ir Steponui J. J., ginčytinų ribų nustatymo klausimas jau buvo sprendžiamas anksčiau, ir 2009 m. sausio 5 d. buvo pasirašytas aktas D. M. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo, bei žemės sklypų schema patvirtinta M. B. ir S. J. J. parašais. Tokiu būdu S. J. J. parašu patvirtino, kad sutinka formuoti žemės sklypą taip, kad daržas ir prūdas būtų M. B. sklype. Todėl ji laiko, jog šie dokumentai yra teisinis pagrindas šiuos sprendimus įgyvendinti juridine tvarka, tačiau atsakovės minėtais dokumentais nesivadovauja, juose sulygtus susitarimus pažeidžia ir jų nepaiso, juridinių procedūrų dėl kadastro duomenų patikslinimo ir įteisinimo neinicijuoja. Nurodė, jog nepatikslinus privačios nuosavybės teise valdomų ginčytinų žemės sklypo ribų, negalima VĮ Registrų centre įregistruoti naujai suprojektuotų gretimų žemės sklypų ribų. Dėl atsakovių nepagrįsto nesutikimo pasirašyti ant ieškovės joms pateikto ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ieškovė negali jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų bei žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistruoti viešajame registre, todėl laikė, jog dėl atsakovių neteisėto elgesio yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir interesai. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, jog atsakovių sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl ieškovės užsakymu UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų po to, kai jos įgijo sklypą nuosavybėn iš savo tėvo S. J. J., kuris buvo vienareikšmiškai ir aiškiai išreiškęs valią, kaip ir kokia apimtimi ieškovei priklausančio žemės sklypo bei žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančio atsakovėms, ribos turi būti koreguojamos, nėra. Iš pateiktos schemos matyti, jog įregistravus juridiniuose dokumentuose atspindinčią situaciją bei pakeistą konfigūraciją, atsakovių žemės sklypo plotas nepasikeistų. Dublike nurodė, kad atsakovių argumentas, jog ieškovės parengti matavimai yra viršijantys maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą, yra neįrodytas, grindžiamas išimtinai subjektyvia prielaida. Ieškovės į bylą pateiktas UAB „Geometra“ parengtas žemės sklypo planas paneigia atsakovių argumentus, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovės žemės sklypo plotas viršys maksimalią leistiną ploto paklaidą. Priešingai, ieškovės žemės sklypo plotas sumažėja (pagrindas: sklypų plotų išdėstymas).

Atsiliepimas

3. Atsakovės I. M. ir V. Š. 2016 m. spalio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės M. B. ieškinį ir 2016 m. gruodžio 16 d. tripliką, kuriuose prašė teismo ieškovės M. B. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Jos nurodė, kad jų tėčiui trečiajam asmeniui S. J. J. nuosavybės teisė į žemę, besiribojančią su ieškovės žemės sklypu, buvo atkurta Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra tuomet, kai žemės sklypų ribos kadastro žemėlapyje nebuvo dar žymimos. (duomenys neskelbtini)Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba trečiajam asmeniui išdavė „Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre“ pažymėjimą, kurio 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo adresas ir kadastro numeris: (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, 5 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas 0,98 ha, iš jo: žemės ūkio naudmenos 0,98 ha, 8 punkte nurodyta, kad savininkai, žemės sklypo įsigijimo juridinis pagrindas ir duomenys apie žemės sklypo disponavimo apribojimus. 2010 m. birželio 28 d. trečiasis asmuo S. J. J. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo dukroms atsakovėms V. Š. ir I. M. bendraturčių teisėmis, lygiomis dalimis (kiekvienai po 3400/9800) 6800/9800 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 29 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruotos atsakovių I. M. ir V. S. nuosavybės teisės į dovanotą žemę. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į 3000/9800 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra įregistruotos ir savininko P. K. vardu. Įregistravimo pagrindas priėmimo-perdavimo aktas, 2006 m. kovo 15 d., Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). P. K. nei ieškovė M. B., nei UAB „Geometra“ pagal parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei atliktų geodezinių matavimų planą, nesiuntė informacinio laiško su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir žemės sklypo planu - fragmentine schema, su pažymėtais paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškais, jų koordinatėmis sistemoje ir žemės sklypų kadastro numeriais, taip nesuteikdami gretimo žemės sklypo savininkui teisės pareikšti savo nuomonę dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. UAB „Geometra“ atlikdama kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) ir rengdama kadastro duomenų bylą, privalėjo matyti duomenis VĮ Registrų centre apie esančius gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus. UAB „Geometra“ kadastrinius matavimus ieškovei atliko nesivadovaudama patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, bei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Be to nurodė, kad, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad ieškovės pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra pateikta ne tik esant trūkumui, kad su siūloma riba nesutinka ir dalis gretimų sklypų savininkų (atsakovės), bet ir siūlomo žemės sklypo plotas galimai yra didesnis ir skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Atsakovės pagrįstai atsisako pasirašyti minėtame tikrinimo akte ir pagal UAB „Geometra“ parengtus kadastro duomenis viešajame registre įregistruoti žemės sklypo ribas, kadangi jame pasirašo ir išvadą teikia Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vyriausiasis specialistas. Atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės, turėtų pasirašyti tik pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kurio ieškovė nepateikė ir iš kurio būtų galimybė matyti tikslią žemės sklypo ribą bei projektuojamo žemės sklypo plotą. Atsakovės savo nesutikimo motyvus ne kartą yra išdėsčiusios ieškovei M. B. ir žodžiu, ir 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, jog nesutinka su ieškovės keičiama žemės sklypo riba ir pasikeitusiu ribų ženklinimu, kadangi atsakovėms priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,98 ha, yra įregistruotas VĮ Registrų centre, žemė yra išdirbta, sutvarkyta ir esant dabartinėms žemės sklypo riboms faktiškai naudojamasi nuo pat 1996 metų, t. y. kai trečiajam asmeniui buvo atkurtos teisės į šį žemės sklypą, kuris yra gretimas su ieškovės ginčo žemės sklypo riba. Ieškovė melagingai nurodo aplinkybes ir šmeižia atsakoves teigdama, jog jos užėmė ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, todėl ieškovės faktiškai naudojamas žemės sklypas yra sumažėjęs. Ieškovė, nesutikdama su 2006 m. vasario 5 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėdama abejonių dėl Nekilnojamojo turto kadastre esančių duomenų teisingumo ar dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, turėjo teisę pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priimtus sprendimus apskųsti, tačiau to nepadarė. Atsakovės laiko, jog būtent ieškovė, UAB „Geometra“ parengus žemės sklypo kadastrų bylą, pagal jos pateiktus ir negaliojančius rašytinius dokumentus, (t. y. 2009 m. sausio 5 d. aktas „D. M. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo“ ir žemės sklypo schema), siekia užimti atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį bei nustatyti naujas žemės sklypo ribas, su kuriomis pagrįstai ir teisėtai jos nesutinka. Ieškovės parengti preliminarūs matavimai yra viršijantys maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, todėl būtų pažeistos ne tik atsakovių, kaip gretimo sklypo savininkių teisės, bet ir P. K. teisės, kuris yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam nebuvo adresuoti jokie rašytiniai dokumentai ar prašymai, taip pažeidžiant visų savininkų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reglamentuojamą teisę į nuosavybę.

Šalies argumentai

5. Atsakovai I. M., V. Š. ir P. K. 2018 m. spalio 26 d. pateikė teismui priešieškinį ieškovei M. B., kurį 2019 m. rugpjūčio 8 d. patikslino ir prašė nustatyti atsakovams I. M., V. Š., ir P. K. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei M. B. priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, pagal UAB „Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:2000), nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates: posūkio taško Nr. 1 koordinatė X 6083982.77, Y 485995.42, posūkio taško Nr. 2 koordinatė X 6083984.46, Y 486004.72, posūkio taško Nr. 3 koordinatė X 6083898.54, Y 485986.74, posūkio taško Nr. 4 koordinatė X 6083825.43, Y 485968.13, posūkio taško Nr. 5 koordinatė X 6083733.51, Y 485942.60, posūkio taško Nr. 6 koordinatė X 6083725.05, Y 485894.29, posūkio taško Nr. 7 koordinatė X 6083871.53, Y 485920.93, posūkio taško Nr. 8 koordinatė X 6083913.64, Y 485928.59, posūkio taško Nr. 9 koordinatė X 6083900.77, Y 485980.74, ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. atliko kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus buvo kviesti dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai, t. y. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ieškovė M. B. bei Kauno rajono Nacionalinės žemės tarnybos skyrius. Kadastrinių matavimų atlikimo metu 2019 m. liepos 8 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame pažymėta, kad gretimų sklypų savininkė ieškovė M. B. atvyko, tačiau nei su besiribojančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nei su besiribojančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, nesutiko. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas žemės sklypo planas M 1:2000 ir nustatyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas šiai dienai sudaro 1,0286 ha, kai tuo tarpu registruotas žemės sklypo plotas yra - 0,98 ha. UAB „Žemetra“ 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir pateikė prašymą su priedais „Dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad matininkas M. G. atlikęs kadastrinius matavimus ir parengęs atsakovams priklausančio žemės sklypo planą, nustatė, kad registruotas žemės sklypo plotas 0,98 ha, naudojamas 1,0286 ha. Gautas plotų nesąryšis yra neleistinas. Todėl prašė priimti sprendimą/išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo“ į matininko M. G. pateiktą prašymą, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius dėl ginčytinos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatymo ar tikslinimo sprendimų nepriims, kadangi yra atnaujintas bylos nagrinėjimas dėl ginčo ribų nustatymo. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bei šių matavimų tikrinimo metu žemės sklypo plane nurodyti ribų ilgiai skyrėsi nuo ilgių, nustatytų preliminarių matavimų metu, o žemės sklypo ploto paklaida viršijo ribinę (leistiną) ploto paklaidą. Šios aplinkybės buvo konstatuotos žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo metu 2019 m. liepos 8 d. Atsakovai nurodė, jog jie kategoriškai nesutinka, kad būtų keistinos privačių žemės sklypų ribos ir konfigūracija kitokia tvarka nei faktiškai yra nusistovėjusi, atsakovų pateiktas žemės sklypo planas labiausiai atitinka faktinę situaciją, todėl taip būtų mažiausiai pažeidžiamos abiejų šalių teisės ir nebūtų sudaroma prielaidų naujiems ginčams kilti ateityje. Patvirtinus ieškovės siūlomą žemės sklypo planą ir jame nurodytą žemės sklypus skiriančios ribos vietą, iš viso išsikreiptų esamą situaciją i, kas įtakotų naujus ginčus.

7. Ieškovė M. B. 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. priešieškinį ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. į priešieškinio patikslinimą, kuriuose prašė teismo atsakovų priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas patvirtina faktą, ką pripažįsta ir atsakovai, jog nereikia įrodinėti, kad ginčo sklypų ribą nustačius pagal UBA ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo planą, atsakovų nuosavybės teise turimas žemės sklypo plotas padidėtų daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, o taip neturėtų būti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Ieškovės pateiktas sklypų plotų išdėstymas pagal UAB ,,Geometra“ atliktus matavimus, yra įrodymas, kad tenkinus ieškovės ieškinį atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nesumažėtų. Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip keistųsi ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dydis tenkinus atsakovų priešieškinį - ginčo sklypų ribą nustačius pagal UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo planą. Be to nurodė, jog atsakovų pateiktas UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicijos Specialiųjų tyrimų tarnybai (neišlaikyti ir linijų ilgiai, ir žemės sklypo plotas padidėja daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida). Nei UAB „Žemetra“ parengtame žemės sklypo plane, nei žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nėra visų savininkų parašų. Atsakovai nepateikė teismui situacijos brėžinio.

9. Trečiasis asmuo S. J. J. 2016 m. spalio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės M. B. ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,98 ha. 2000 m. spalio 30 d. teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-107/2000, jis gijo nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja dalinės nuosavybės teise kartu su seserimi, ieškove M. B.: pastatą-gyvenamąjį namą 1/6 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą 1/6 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę 1/6 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą 1/6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius 1/6 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 metais projektuotoja A. T. parengė jam priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kuris buvo suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Vadovaujantis šiuo žemės sklypo planu bei jo prašymu, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Dėl pažymėtų žemės sklypo ribų niekada nebuvo kilę ginčų su gretimo sklypo savininkais bei niekas neinicijavo šio akto apskundimo procedūros, tik jo sesuo, ieškovė M. B. vis sistemingai ir nepagrįstai, nesant teisėto pagrindo, kreipdavosi į įvairias institucijas dėl turimo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris yra gretimas su jam nuosavybės teise anksčiau priklausiusiu žemės sklypu. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2009 m. sausio 5 d. aktą „D. M. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo“, kuriuo sutiko, kad būtų formuojamas žemės sklypas taip, kad esantis daržas ir tvenkinys būtų ieškovės sklype ir būtų suformuotas servitutinis kelias per ieškovės žemės sklypą, pasirašė tik dėl to, kad ieškovė jam įsakmiai teigė, jog neprieštaraus, kad jos žemės sklype būtų suformuotas 28 m. pločio kelio servitutinis kelias į jam ir P. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi nesant šiam servitutui, į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patekimas būtų praktiškai neįmanomas. Vėliau po šio akto pasirašymo, 2009 m. jis kreipėsi į matininką V. B., su tikslu, kad būtų parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir būtų sutikslintos gretimų žemės sklypų ribos. Tuo metu jokia rašytinė dokumentacija, kurią galėtų pateikti, nebuvo rengta. Planuojami matavimai buvo aptariami tik žodžiu. Norėdamas sutikslinti būsimus matavimus, kreipėsi į ieškovę dėl servituto formavimo jos žemės sklype ir kitų su tuo susijusių klausimų, tačiau ieškovė nesutiko su tuo, kad būtų atlikti geodeziniai matavimai. Ieškovė M. B. nurodė, kad su niekuo nesutiks, neduos kelio pravažiavimui, kur būtų formuojamas servitutas ir niekur nepasirašys. Matydamas sesers, tolesnių matavimų dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos paruošimo netęsė ir 2009 m. kovo 9 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui parašė prašymą, kuriame nurodė apie nesutikimą su 2009 m. sausio 5 d. akte nurodytomis keičiamomis sklypų ribomis. Todėl nuo jo pareikšto prašymo pateikimo 2009 m. sausio 5 d. aktas ir prie jo esanti žemės sklypo schema yra negaliojantys ir jokių prievolių nei ieškovei, nei atsakovėms nesukelia. 2010 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartimi, dukterims I. M. ir V. Š. bendraturčių teisėmis, lygiomis dalimis (kiekvienai po 3400/9800) padovanojo 6800/9800 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šios sutarties sudarymo, jos tapo žemės sklypo savininkėmis nuosavybės teise kartu su šio žemės sklypo savininku P. K., kurio nuosavybės teisės įregistruotos į 3000/9800 žemės sklypo dalį, pagal 2006 m. kovo 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Po dovanojimo sutarties sudarymo jis jokių interesų į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi, visus juridinius reikalus tvarko šio žemės sklypo savininkai – atsakovai.

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 2 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės M. B. ieškinį, 2018 m. lapkričio 15 d. atsiliepimą į atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. priešieškinį bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimą į atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė teismo vertinti ar pagal ieškovės, ar atsakovų pateiktus žemės sklypų planus nustačius žemės sklypo ribą bus išlaikyta sklypų savininkų pusiausvyra, spręsti teismo nuožiūra. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei M. B., o besiribojantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovėms I. M., V. Š. ir P. K.. Ieškovės M. B. nuosavybės teise priklausantis 1,78 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė A. J. nuosavybės teises, grąžinant natūra 1,78 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovė (duomenys neskelbtini) paveldėjo (paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams I. M., V. Š. ir P. K. nuosavybės teise priklausantis 0,98 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kauno apskrities valdytojo administracija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė S. J. J. nuosavybės teises grąžinant natūra 0,98 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovės įgijo 2010 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2015 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriuje buvo gautas UAB ,,Geometra“ prašymas patikrinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Remiantis 2015 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo suderinta, kadangi žemės sklypo ribos ženkliai skyrėsi nuo 2008 m. spalio 1 d. abrise, 2009 m. sausio 5 d. akte dėl ribų bei kituose dokumentuose nurodytų bei aprašytų ribų ir su siūloma riba nesutiko dalis gretimų sklypų savininkų. Nurodė, jog pagal žemės sklypų formavimo dokumentus atsakovų žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje niekada nesiribojo su valstybine žeme. Remdamasis 1993 m. lapkričio 1 d. žemės sklypų skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo aktais nurodė, kad atsakovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje sklypo dalyje ribojosi su A. J. žeme, o ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje nurodyta S. J. ir asmeninio naudojimo žemė. Tiek pagal atsakovų žemės sklypo planą, parengtą 2006 m. sausio 6 d., kurio pagrindu atsakovų žemės sklypo ribos buvo pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2006 m. vasario 8 d., gretimybėje tarp taškų 1-2-3-4-5 nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal ieškovės žemės sklypo laikiną žemės sklypo planą rytinėje pusėje nurodytas sklypas Nr. 293, o ne valstybinės žemės fondo žemė. Todėl laikė, jog žemės reformos dokumentuose jokio nesiderinimo, persidengimo ar tarpo tarp ginčų sklypų nėra. Taip pat nurodė, jog UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas nėra juridinę reikšmę turintis dokumentas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo, pranešė atsakovams, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius dėl ginčytinos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatymo ar tikslinimo sprendimų nepriims, kadangi yra atnaujintas bylos nagrinėjimas dėl ginčo ribų nustatymo. Abu ginčo sklypai buvo ženklinti tą pačią dieną, tačiau nuosavybės teisę į žemės sklypą anksčiau įgijo A. J., t. y. buvęs ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės M. B. ieškinį ir atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės M. B. 20,72 Eur ir iš atsakovų I. M., V. Š. ir P. K. po 6,90 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra besiribojančių žemės sklypų savininkai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovei M. B. nuosavybės teise priklauso 1,78 ha žemės sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo kadastro duomenys nustatyti 1994 m. rugsėjo 15 d. Žemės sklypą ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagrindu. Šis žemės sklypas anksčiau priklausė ieškovės broliui A. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), kuriam žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) valdybai (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrus nuosavybės teises ir grąžinant natūra 1,78 ha žemės sklypą. Žemės sklypo įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų našumo balas – 47,1. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis apie žemės sklypą, pagal žemėtvarkos projektą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plano, kuriame yra žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), vietovėje žemės sklypas paženklintas preliminariai, naudojant vietinę koordinačių sistemą, šio žemės sklypo servitutų kituose žemės sklypuose nėra, taip pat nėra kitų žemės sklypų servitutų šiame žemės sklype. Ieškovė M. B. nuosavybės teise priklausančiame 1,78 ha žemės sklype yra ieškovei ir trečiajam asmeniui S. J. J. nuosavybės teise priklausantys statiniai - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Besiribojantis 0,98 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nuosavybės teise priklauso atsakovams I. M., V. Š. ir P. K. tokiomis dalimis: I. M. ir V. Š. nuosavybės teise priklauso po 3400/9800 dalis kiekvienai, o P. K. nuosavybės teise priklauso 3000/9800 žemės sklypo. Atsakovės I. M. ir V. Š. nuosavybės teises įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, P. K. (duomenys neskelbtini) sutarties ir priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šis žemės sklypas taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklausė trečiajam asmeniui S. J. J., atsakovių tėvui, kuriam nuosavybės teisė į šį 0,98 ha žemės sklypą buvo atkurta (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. 2006 m. kovo 15 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. J. J. pardavė P. K. žemės sklypo dalį, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl trečiajam asmeniui dovanojimo sutartimi perleidus jam likusią sklypo dalį atsakovėms, kartu buvo perleista ir naudojimosi tvarka. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypai buvo pradėti formuoti atkuriant pretendentams nuosavybės teises į buvusio savininko K. J. žemę. Tiek ieškovei, tiek atsakovams priklausantys žemės sklypai pirmą kartą pamatuoti (duomenys neskelbtini), vykdant (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos (duomenys neskelbtini) išvadą piliečiui A. J. suteikti 1,78 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu ieškovės žemė), bei (duomenys neskelbtini) išvadą piliečiui S. J. J., suteikti privačiam ūkiui 0,98 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (1) ir 0,80 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (2), iš viso 1,78 ha. Iš žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktų teismas nustatė, kad ženklinant sklypus, dalyvavo (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos ir valstybinio žemėtvarkos instituto specialistai, bei būsimi sklypų savininkai. Žemės sklypų ribos buvo parodytos vietoje ir pastatyti riboženkliai. Ženklinant būsimo savininko A. J. žemės sklypo ribas, pažymėta, kad gretimybėje su S. J. asmeninio naudojimo žeme pastatyti 6 (šeši) laikini riboženkliai, taip pat nurodyta, kad šiauriniu šio sklypo pakraščiu praeina 28 m. krašto kelias (duomenys neskelbtini), kuriuo ir naudosis ūkininkas. Ženklinant būsimo savininko S. J. J. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribas, pažymėta, kad pastatyti 4+3 (septyni) laikini matavimo ženklai gretimybėje su A. J. žeme. Sklypo vakarinė dalis ribojasi su A. J. žeme, pietinė ir rytinė sklypo dalys ribojasi su asmenine žeme, o sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinė dalis ribojasi su V. P. žeme. Taip pat nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) šiauriniu pakraščiu praeina 28 m. pločio krašto kelias (duomenys neskelbtini), kuriuo naudosis ūkininkas. Su parodytomis – paženklintomis sklypų ribomis būsimi besiribojančių sklypų savininkai sutiko. Iš žemės sklypų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos sklypų schemos teismas nustatė, jog kad jokio tarpo tarp S. J. J. ir A. J. žemės nebuvo. Pasisakydamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dviejų ištraukų iš preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto teismas nurodė, jog ištrauka iš preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurioje yra A. T. prierašas „Taisymu tikėti“ yra vėlesnis dokumentas, lyginant su projekto ištrauka be šių pataisymų. Iš dokumentų, kuriuose nubraižyti ginčo žemės sklypai, jų konfigūracija, pažymėti sklypų kraštinių linijų ilgiai (sklypų schemos, preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos be pataisymų), teismas nustatė, kad šalims priklausantys žemės sklypai buvo formuojami tiesiomis kraštinėmis, tarpusavyje ribojosi ieškovės rytine, o atsakovų – vakarine sklypo dalimi, jokio tarpo tarp sklypų nebuvo. Atsakovų žemės sklypo plačioji dalis driekėsi už 130 m. nuo krašto kelio (duomenys neskelbtini), o ieškovės žemės sklypo plačioji dalis buvo išsidėsčiusi būtent prie kelio ir tęsėsi 130 m., toliau su atsakovų sklypu besiribojanti rytinė kraštinė darė statų kampą ir ieškovės sklypas susiaurėjo 56 metrais. Susiaurėjusi dalis driekėsi 175 m. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pirminiai dokumentai, parengti (duomenys neskelbtini) sklypų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktų pagrindu, nes ši data nurodyta sklypų ženklinime dalyvavusios valstybinio žemėtvarkos instituto vyresniosios inžinierės A. Č. preliminarioje žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje. Teismas vertino, jog pagal pirminius dokumentus sklypų konfigūracija ir juos skirianti riba buvo visiškai aiški. Tačiau dėl A. T. iki (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo 2003 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų pataisymų (taisymų data ir pagrindas nenurodyti, (duomenys neskelbtini) ta pati autorė A. T. tomis pačiomis (pataisytomis) ribomis parengė S. J. J. žemės sklypo planą M 1:5000, kurį Kauno rajono žemėtvarkos skyrius įvertino kaip atitinkantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas šio sklypo ribas (projektas (ar aktuali jo ištrauka) byloje nėra pateikta) reikšmingai pasikeitė sklypų ženklinimo metu nustatyti linijų ilgiai, sklypų konfigūracija. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įregistruojant S. J. J. žemės sklypą (priklausantį atsakovams) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, įrašyta, kad žemės sklypo suformavimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) žemės sklypų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas bei preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorės A. T. 2006 m. parengtame S. J. J. 0,98 ha žemės sklypo plane taip pat nurodyta, kad šio žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktu ir su jomis sutinka žemės savininkas S. J. J.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypų schemoje ir preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte (iki jo pataisymų), buvo nurodyti kitokie sklypo kraštinių ilgiai, kurie, tikėtina, buvo nustatyti atliekant (duomenys neskelbtini) žemės sklypų paženklinimą – parodymą, vertino, kad projekto autorė A. T. 2006 m. rengdama S.J. J. 0,98 ha žemės sklypo planą, vadovavosi savo pačios atliktais ir neaišku kuo pagrįstais taisymais, o ne Valstybinio žemės kadastro pažymėjime nurodytais duomenimis apie žemės sklypo suformavimo pagrindą ir, nepaisant to, S. J. J. žemės sklypo planas buvo suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, kaip atitinkantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas. Šio sklypo ribos 2006 m. vasario 5 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tai patvirtina kadastro tvarkytojo spaudas nekilnojamojo daikto plane. A. T. parengtas S. J. J. žemės sklypo planas nebuvo suderintas su besiribojančio žemės sklypo savininke M. B.. Teismas manė, kad besiribojančio sklypo savininkės parašo nereikėjo dėl to, kad plane buvo nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos vietoje 1993 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktu. Tačiau iš plane nurodytų linijų ilgių teismas nustatė, kad jie neatitinka tų linijų ilgių, kurie paženklinus sklypus buvo nurodyti sklypų schemoje ir preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte (ženkliai prailgėjo į ieškovės sklypo pusę sklypus skirianti vidurio linija (nuo 175 m. iki 191,7 m. (tarp plane pažymėtų taškų 1-2 ir 2-3), nuo 130 m. iki 84,7 m. sutrumpėjo ieškovės sklypo kraštinės ilgis, einančios nuo kelio (duomenys neskelbtini) link atsakovų sklypo ir sudarančios statų kampą (tarp taškų 4-5 pagal planą), pasikeitė sklypų konfigūracija – pakoreguota vidurinė sklypus skirianti linija iš tiesios į lenktą, bei ieškovės išorinė (vakarinė) sklypo linija). Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti, kad 2006 m. S. J. J. 0,98 ha žemės sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktu. Teismas nurodė, jog dėl atliktų korekcijų ne tik pasikeitė sklypų konfigūracija, bet ir atsakovų sklypo plačioji dalis apie 16,7 m. pailgėjo kelio link ieškovės sklypo sąskaita, taip pat ieškovės sklypo plačioji dalis nuo kelio link atsakovų sklypo sutrumpėjo apie 45,3 m.. Dėl šių pokyčių pasikeitė sklypus skiriančios ribos ilgiai, jų vieta. Kadangi teismas neturėjo galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių buvo atlikti pakeitimai, kurie nesuderinus su ieškove buvo įrašyti į žemės reformos žemėtvarkos projektą kaip pataisymai, o vėliau įtraukti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teismas nurodė, jog negali vertinti jų pagrįstumo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įregistruojant A. J. žemės sklypą (šiuo metu priklausantį ieškovei) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, taip pat pažymėta, kad sklypas paženklintas preliminariai. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas ieškovei priklausančio 1,78 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas planas M 1:10 000. Planą parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistės. Plane nubraižyta ieškovės ir besiribojančio sklypų konfigūracija, kuri vizualiai atitinka pirminiuose dokumentuose (sklypų schemoje ir preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte (iki pataisymų)) nurodytą sklypų konfigūraciją. Tačiau laikinajame plane sklypo kraštinių linijų ilgiai nenurodyti, taip pat nenurodyta, kokių pirminių dokumentų pagrindu planas paruoštas. Todėl teismas nurodė, jog objektyviai negalima nustatyti, ar šis planas buvo parengtas (duomenys neskelbtini) sklypų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktų ir preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu. Be to nurodė, kad ieškovė šio plano nėra pasirašiusi, su juo nesutiko ir šioje byloje neprašė pagal jį nustatyti žemės sklypo ribas. Todėl teismas šio laikino žemės sklypo plano nevertino kaip dokumento, turinčio didesnės reikšmės kilusio ginčo sprendimui.

14. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorė A. T. bandė nustatyti tikslesnes ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas. 2008 m. spalio 1 d. ji parengė M. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke brėžinį (abrisą), iš kurio matyti, kad, nei ieškovė, nei besiribojančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atliekant matavimus nedalyvavo, plano nepasirašė. Iš plane pažymėtų besiribojančių sklypų kraštinių linijų ilgių nustatė, kad jos yra kitokių išmatavimų, nei pirminiuose dokumentuose (sklypų schemoje ir preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte (iki pataisymų)) nurodyti išmatavimai, kitokia ir ieškovės sklypo konfigūracija. Be to, besiribojančio žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kraštinių išmatavimai skiriasi ne tik nuo pirminiuose brėžiniuose nurodytų išmatavimų, bet ir tos pačios autorės (duomenys neskelbtini) parengto S. J. J. priklausiusio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtų išmatavimų, nepaisant to, kad planas tuo metu jau buvo įregistruotas, o jo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Todėl teismas nurodė, jog neturi pagrindo vadovautis 2008 m. spalio 1 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, kaip dokumentu, pagrindžiančiu šalių žemės sklypų ribas. Be to nurodė, kad Noreikiškių kadastro vietovės projekto autorė A. T., rengdama S. J. J. sklypo planą ir abrisą, klaidingai nurodė (sukeitė) atsakovų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) numeraciją, nes 1993 m. lapkričio 1 d. žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo akte pažymėta, kad 0,98 ha žemės sklypo Nr. yra (duomenys neskelbtini), o 0,80 ha sklypo Nr. yra (duomenys neskelbtini).

15. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus teiktų duomenų teismas nustatė, kad žemės reformos pradžioje, iki 1995 metų, žemės sklypų planai nebuvo rengiami, o matavimų duomenys buvo fiksuojami lauko matavimų brėžiniuose (abrisuose). Žemės sklypų ribų žymėjimas kadastro žemėlapyje prasidėjo tik nuo 1998 metų pradžios. Todėl nurodė, jog įregistruojant ieškovės ir atsakovų žemės sklypus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, jų ribos nebuvo žymimos kadastro žemėlapyje. Tačiau nuo 1998 metų pradėjus ribų žymėjimą kadastro žemėlapyje, siekiant, kad tekstiniai duomenys būtų susieti su grafiniais ir taip sumažinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, tačiau žemėlapyje nepažymėtų žemės sklypų, Registrų centras, naudodamas įvairią iš žemėtvarkos skyrių gautą planinę (grafinę) informaciją, savo iniciatyva kadastro žemėlapyje braižė (žymėjo) žemės sklypų ribas. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 48 punktu, iki šių Nuostatų įsigaliojimo pagal rengimo metu galiojusius reikalavimus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, planai pripažįstami tinkamais, jeigu šių sklypų ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, išskyrus tuos atvejus, kai ribos neatitinka dėl netikslios kartografinės medžiagos; kai pagal koordinačių duomenis galima nustatyti šių žemės sklypų vietą Lietuvos teritorijoje ir patikrinti, ar jų ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas ir yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nurodė, jog šios aplinkybės ieškovei buvo gerai žinomos, kadangi ji, nesutikdama su tuo, kad S. J. J. žemė laikinajame kadastro žemėlapio sluoksnyje „atsirado“ ant jos žemės, anot ieškovės taip iš jos atimant apie 14 a. žemės, ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, jos skundus nagrinėjo Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, ieškovės žemės sklypo ribų klausimas buvo nagrinėtas išvažiuojant į vietą, dalyvaujant Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistams. Tiriant ieškovės skundus ir į juos atsakant, jai buvo išaiškinta žemės sklypų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka, taip pat išaiškinta, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Jei asmenys turi abejonių dėl Nekilnojamojo turto kadastre esančių duomenų teisingumo, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį, Kadastro tvarkytojo (VĮ Registrų centro Kauno filialo) priimti sprendimai gali būti skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad ieškovė, sužinojusi apie VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėtas atsakovams priklausančio sklypo ribas, nustatyta tvarka būtų šiuos duomenis ginčijusi.

16. Pasisakydamas dėl ieškovės patikslintų ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad ieškovės užsakymu UAB „Geometra“ be jokio teisėto pagrindo atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir parengė žemės sklypo planą vadovaujantis (duomenys neskelbtini) aktu dėl M. B. žemės sklypo ribų patikslinimo bei prie jo pridėta žemės sklypo schema. Šie dokumentai, kaip teisingai nurodyta ir 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažįstami juridiniu pagrindu, kuriuo remiantis Nekilnojamo turto Registras ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius galėtų parengti atitinkamus dokumentus ir juos įregistruoti viešajame registre. Be to nurodė, kad iš UAB „Geometra“ atliktų ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų ir parengto žemės sklypo plano, matyti, kad ieškovės žemės sklypo plotas formuojamas mažesnis, nei nuosavybės teise jos turimas žemės sklypo dydis, t. y. sumažėja nuo turimo 1,78 ha iki 1,7694 ha (0,0106 ha) (maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos). Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nuostatų 21 punkto nuostata dėl maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos reglamentuoja tuos atvejus, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų. Tačiau ieškovės žemės sklypas išmatuotas ir sklypo planas atliktas ieškovės pageidavimu, pagal jos nurodytas sklypo išsidėstymo koordinates, faktiškai nenustatinėjant tikslesnių faktinio naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus. Todėl teismas laikė, jog aplinkybė, kad sklypo plotas yra mažesnis už ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo plotą, vertintina kaip pažeidimas ir konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės M. B. žemės sklypo planas parengtas tinkamai atlikus kadastrinius matavimus. Teismas pažymėjo, kad skirtingai nei teigia ieškovė, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius tikrinimo aktu nustatė ne tik tą vieną kadastro duomenų bylos trūkumą, kad su siūloma riba nesutinka dalis gretimų sklypų savininkų, bet ir tai, kad sklypo ribos ženkliai skiriasi nuo kituose dokumentuose nurodytų bei aprašytų ribų. Nurodė, jog nustačius, kad ieškovės M. B. pateiktas žemės sklypų planas nėra teisingas ir pagrįstas, neatitinka kitų planavimo dokumentų, sklypų plotas yra mažesnis, nei ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo plotas, teismas neturi pagrindo vertinti, kad kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir pagal pateiktą planą nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas.

17. Spręsdamas dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų metu žemės sklypo plane nurodyti ribų ilgiai skyrėsi nuo ilgių, nustatytų preliminarių matavimų metu, o žemės sklypo ploto paklaida viršijo ribinę (leistiną) ploto paklaidą. Šios aplinkybės buvo konstatuotos žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo metu 2019 m. liepos 8 d.. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) iš viso negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarydamas Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą, vertino, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius aiškiai išreiškė poziciją, kad teisminio ginčo metu jokių sprendimų ir/ar išvadų nepriims. Tai reiškia, kad atsakovų kadastro duomenų byla nėra parengta. Todėl teismas sprendė, jog pateiktas UAB „Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas nėra juridinę reikšmę turintis dokumentas. Todėl nurodė, jog teismas negali vertinti UAB „Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengto žemės sklypo plano (M 1:2000) pagrįstumo ir teisėtumo, tuo pačiu įvertinti, ar prašomos nustatyti žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar nėra keičiamos žemės sklypo ribos. Be to nurodė, jog pagal UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo planą atsakovų nuosavybės teise turimas žemės sklypo plotas padidėtų daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Teismas pažymėjo, kad kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas - jie atliekami pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, jų metu negali būti keičiamos žemės sklypo ribos, priešingai, tikslesnėmis matavimo priemonėmis turi būti užfiksuojamos tos pačios, anksčiau vietovėje paženklintos ir pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotos matuojamo žemės sklypo ribos (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovų į bylą pateiktas UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ir nėra pagrindo vertinti, kad atsakovų pateiktas planas parengtas tinkamai atlikus kadastrinius matavimus.

18. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų pateiktas žemės sklypo planas yra teisingas, parengtas remiantis pirminiais, juridinę reikšmę turinčiais dokumentais ir labiausiai atitinka faktinę situaciją, teismas vertino, kad priešieškinys yra neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės M. B. ieškinys atmestas ir ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčuose dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir, tinkamai neatskleisdamas bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti tinkamai ir įvykdyti teisingumą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir koncentravosi į materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, aiškinimą ir taikymą, nors ieškovė byloje pareiškė reikalavimą nustatyti jos ir atsakovų besiribojančių tarpusavyje žemės sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas tarp šalių kilusį ginčą, ko pasėkoje netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Šis pažeidimas lėmė, jog byla buvo neteisingai išspręsta.

1.3. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų nustatymo, prie ieškinio pridėjo UAB ,,Geometra“ parengtus kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatinėjo svarbiausios teisinės ir faktinės aplinkybės, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypų riba nesukels teisiškai nepagristų pasekmių atsakovams, t. y. ar nustačius ribą ieškovės pageidaujamu būdu nesumažės atsakovų žemės sklypo plotas, ar nebus pažeistos nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos ir ar nebus pažeista abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, o vertino, ar UAB ,,Geometra“ atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, nors tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir nebuvo atskleista bylos esmė, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, skundžiamoje dalyje, priėmimą.

1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad sprendžiant dėl ribų nustatymo privaloma vadovautis konkrečiais norminiais aktais, nustatyti ar sklypo naujai atlikti kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir kt. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma priešingai - kad sprendžiant gretimų žemės sklypų savininkų ginčus dėl sklypų ribų, jos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-387-248/2019 ir kt.). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą. Pripažįstant gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybę teismine tvarka, pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka kitų planavimo dokumentų, yra grubi ir esminė teisės taikymo klaida.

1.5. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju neturi esminės reikšmės teisės aktuose įtvirtintos žemės sklypų maksimalios leistinos paklaidos ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje sprendžiant dėl galimybės žemės sklypų ribą nustatyti pagal šalių pateiktus planus, vertinama, kiek pagal maksimalios leistinos paklaidos ribas keičiasi šalių sklypų plotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018). Ieškovės teismui pateiktas sklypų plotų išdėstymas pagal UAB ,,Geometra“ atliktus matavimus yra įrodymas, patvirtinantis, kad tenkinus ieškovės ieškinį gretimų žemės sklypų plotai pagal maksimalios leistinos paklaidos ribas nesikeis, kadangi nei atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų, nei ieškovės žemės sklypo plotas padidėtų atsakovų žemės sąskaita, o ieškovės sklypo plotas sumažėtų maksimalios leistinos paklaidos ribose.

1.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino 2009 m. sausio 5 d. aktą, kuriame buvo suderinta gretimų žemės sklypų savininkų valia. Šis dokumentas yra leistinas įrodymas, kuris patvirtina suderintus žemės sklypų ribų duomenis, o sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo būtina įvertinti kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2015). 2009 m. sausio 5 d. aktas yra galiojantis ir turi juridinį pagrindą bei sukelia šalims teisines pasekmes, t. y. suformuoja teisines prielaidas tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų spręsti remiantis dokumentu, kurio pagrindu tarp gretimų žemės sklypo savininkų buvo susitarta dėl atitinkamų teisinių pasekmių. 2009 m. sausio 5 d., sprendžiant ginčą dėl ieškovės žemės sklypo ribų patikslinimo administracine tvarka, buvo nutarta sklypo ribų klausimą išspręsti pagal pridedamą schemą. Tuo metu atsakovių žemės sklypas priklausė S. J. J., kuris savo parašu patvirtino sutikimą. Minėtame akte pasirašė ir kitas žemės sklypo bendraturtis - P. K.. Tokį rašytinį susitarimą reikia vertinti kaip sandorį, įpareigojantį jį sudariusius asmenis, įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis susitarimas suteikia susitarimo šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.63 straipsnio 6 ir 7 dalys). Taip buvo suderinta gretimų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra ir tai leido UAB ,,Geometra“ rengti į bylą pateiktą planą. Atsakovės žemės sklypą įgijo 2010 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kitą - ankstesnio savininko pasirašytas susitarimas privalomas naujam savininkui. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. sausio 5 d. aktas, kuriame buvo suderinta gretimų žemės sklypų savininkų valia, privalomas ir atsakovėms ir jį pasirašiusiam P. K.. Atsakovės, priimdamos joms S. J. J. dovanojamą žemės sklypą, prisiėmė ir buvusio žemės sklypo savininko įsipareigojimus dėl sklypų ribos nustatymo pagal (duomenys neskelbtini) akte įrašyto susitarimo sąlygas ir pridedamą schemą. 2009 m. sausio 5 d. akte parašais patvirtintas susitarimas, kaip civilinis sandoris, nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas, todėl yra galiojantis. Priešingas šio akto vertinimas pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

1.7. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, nenustatė, kaip būtų pažeistos atsakovų teisės ar nukentėtų jų interesai, jeigu sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovės siūlymą, todėl nepagrįstai jį atmetė.

Atsiliepimas

20. Atsakovai I. M., V. Š. ir P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės M. B. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės M. B. ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį pagrįstai nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškovės pateiktas žemės sklypų planas nėra teisingas ir pagrįstas, neatitinka kitų planavimo dokumentų, sklypų plotas yra mažesnis, nei ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo plotas, nėra pagrindo vertinti, kad kadastriniai matavimai UAB „Geometra“ atlikti tinkamai ir pagal pateiktą planą yra pagrindas nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas, dalyje dėl ieškovės M. B. pareikšto patikslinto ieškinio dėl žemės sklypo ribos nustatymo, atmetimo, priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatinėjo svarbiausios teisinės ir faktinės aplinkybės, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypų riba nesukels teisiškai nepagrįstų pasekmių atsakovams. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad UAB „Geometra“ parengti kadastriniai matavimai, jau savaime yra atlikti neteisėtai, kadangi buvo nesivadovauta esminiais pirminiais ir juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Dokumentai ieškovės matininko buvo ruošiami vadovaujantis jau negaliojančiais ir neturinčiais juridinės galios aktais, t. y. (duomenys neskelbtini) aktu, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrisu ir kartu parengta žemės sklypo schema. Aktas dėl ieškovės žemės sklypo ribų patikslinimo bei prie jo pridėta žemės sklypo schema nepripažįstami juridiniu pagrindu, esant buvusio gretimo žemės sklypo savininko atsisakymui. Todėl UAB „Geometra“ parengtas kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos.

2.3. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nenurodė jo pagrindo, t. y. aplinkybių, kodėl šiai dienai turi būti ne tik nustatomos, bet ir keičiamos gretimų žemės sklypų ribos, sklypų konfigūracijos, remiantis ieškovės dokumentais, kurie šiai dienai neturi jokios juridinės galios. Atsakovai nesutinka ir nesutiko, jog būtų keistinos privačių žemės sklypų ribos ir konfigūracija kitokia tvarka nei faktiškai yra nusistovėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.

2.4. Apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatinėjo svarbiausios teisinės ir faktinės aplinkybės, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypų riba nesukels teisiškai nepagrįstų pasekmių atsakovėms. Tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014), todėl tuo pagrindu atmestini ieškovės argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nurodė, kad ieškovės parengti kadastriniai matavimai jau iš esmės yra atlikti neteisėtai, todėl ieškovės prašoma nustatyti sklypų riba sukelia teisines pasekmes atsakovams Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip pasikeis atsakovų žemės sklypo plotas, taip pat teismui nustačius aplinkybę, jog UAB „Geometra“ kadastriniai matavimai parengti neturinčių juridinę reikšmę dokumentų pagrindu, yra neteisėti, akivaizdu, jog šiais matavimais yra pažeidžiamos atsakovų nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos, tuo pažeidžiant atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus.

2.5. Apeliantės argumentai, jog remiantis ieškovės pateiktais kadastriniais matavimais gali būti keičiamos gretimų žemės sklypų ilgą laiką nusistovėjusios faktinės ribos bei keičiama atsakovams priklausančio sklypo nusistovėjusi konfigūracija, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, sklypų kadastriniai matavimai atliekami teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis sklypų ribomis ir matavimo metu jos negali būti keičiamos. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos (14.9 punktas); statinio projektas (14.10 punktas); statybos leidimas (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas).

2.6. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir patikslintame ieškinyje, jog nagrinėjamoje byloje esantis ieškovės pateiktas sklypų plotų išdėstymas pagal UAB „Geometra“ atliktus matavimus, yra įrodymas, kad tenkinus ieškovės ieškinį gretimų žemės sklypų plotai pagal maksimalios leistinos paklaidos ribas nesikeis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį ir nurodė, kad Nuostatų 21 punkto nuostata dėl maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos reglamentuoja tuos atvejus, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų. Ieškovės žemės sklypas išmatuotas ir žemės sklypo planas parengtas ieškovės pageidavimu, pagal jos nurodytas sklypo išsidėstymo koordinates, faktiškai UAB „Geometra“ nenustatinėjant tikslesnių faktinio naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus, todėl tuo pagrindu aplinkybė, jog ieškovės žemės sklypo plotas yra mažesnis už ieškovės šiai dienai nuosavybės teise valdomo sklypo plotą, teisėtai vertintina kaip pažeidimas.

2.7. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) aktas yra galiojantis ir turi juridinį pagrindą bei sukelia šalims teisines pasekmes. Aktas neturi jokios juridinės reikšmės, turinio prasme liko neįgyvendintas, be to, S. J. J. (duomenys neskelbtini) raštu atšaukė savo sutikimą dėl jo įgyvendinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo bei priėmė teisėtas bei pagrįstas išvadas, jog pirmiausia vien tas faktas, kad toks aktas tarp šalių buvo pasirašytas, nereiškia, kad šiuo atveju jis gali būti įgyvendintas priverstine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės užsakymu UAB „Geometra“ be jokio teisėto pagrindo atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir parengė žemės sklypo planą vadovaujantis (duomenys neskelbtini) aktu dėl M. B. žemės sklypo ribų patikslinimo bei prie jo pridėta žemės sklypo schema. Šie dokumentai, kaip teisingai nurodyta ir 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažįstami juridiniu pagrindu, kuriuo remiantis Nekilnojamojo turto registras ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius galėtų parengti atitinkamus dokumentus ir juos įregistruoti viešajame registre.

2.8. Ieškovė M. B. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, o būtent vertindamas byloje esančius dokumentus, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodomų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis išanalizavus bylos medžiagą, joje esančius šalių dokumentus bei išklausius liudytojų paaiškinimus, šalių pasisakymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius rašytinius dokumentus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tuo pagrindu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl žemės sklypo ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu, priėmė teisingą išvadą, jog ieškovės M. B. pateiktas žemės sklypų planas nėra teisingas ir pagrįstas, neatitinka kitų planavimo dokumentų, sklypų plotas yra mažesnis, nei ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo plotas, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo pagrindo vertinti, kad kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir pagal pateiktą planą nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pagal žemės sklypų formavimo dokumentus atsakovų žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje niekada nesiribojo su valstybine žeme. Remiantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypų skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo aktais atsakovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje sklypo dalyje ribojosi su A. J. žeme, o ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje nurodyta S. J. ir asmeninio naudojimo žemė, tiek pagal atsakovų žemės sklypo planą, parengtą (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovų žemės sklypo ribos buvo pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (duomenys neskelbtini), gretimybėje tarp taškų 1-2-3-4-5 nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal ieškovės žemės sklypo laikiną žemės sklypo planą rytinėje pusėje nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne valstybinės žemės fondo žemė. Taigi, žemės reformos dokumentuose jokio nesiderinimo, persidengimo ar tarpo tarp ginčo sklypų nėra. Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo, atsakovai buvo informuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius dėl ginčytinos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatymo ar tikslinimo sprendimų nepriims, kadangi yra atnaujintas bylos nagrinėjimas dėl ginčo ribų nustatymo. Taigi pateiktas UAB ,,Žemetra“ 2019 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas nėra juridinę reikšmė turintis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. sausio 18 d. nutartyje 3K-3-49/2006 yra pažymėjęs, kad nustatant sklypų ribas būtina atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką. Vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. su gretimai esančių sklypų ribomis. Ginčo atveju abu ginčo sklypai buvo ženklinti tą pačią dieną, tačiau nuosavybės teisę į žemės sklypą anksčiau įgijo A. J., t. y. buvęs ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

22. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas ieškovės paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. birželio 29 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai – papildomi atsikirtimai. Minėtame procesiniame dokumente ieškovė papildomai pasisako dėl atsakovų ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesiniuose dokumentuose – atsiliepimuose į apeliacinį skundą, nurodytų argumentų.

25. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ši teisė realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teikdama paaiškinimus dėl atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodomų argumentų, rašytinuose paaiškinimuose papildomai nurodo argumentus, susijusius su nagrinėjamu ginču, t. y. iš esmės papildomai argumentuoja savo apeliacinį skundą, o tai daryti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus minėtus apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

27. Nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų ribų. Ieškovei M. B. nuosavybės teise priklausantis 1,78 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kauno rajono valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė A. J. nuosavybės teises, grąžinant natūra 1,78 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovė (duomenys neskelbtini) paveldėjo (paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams I. M., V. Š. ir P. K. nuosavybės teise priklausantis 0,98 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kauno apskrities valdytojo administracija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė S. J. J. nuosavybės teises grąžinant natūra 0,98 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovės I. M. ir V. Š. įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovas P. K. – (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovams I. M., V. Š. ir P. K. priklausančio žemės sklypo ribą pagal UAB „Geometra“ matininko E. I. 2015 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:1000), nustatant žemės sklypo ribas pagal sklypo ribų posūkio taškų koordinates. 2015 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo suderinta, kadangi žemės sklypo ribos ženkliai skiriasi nuo 2008 m. spalio 1 d. abrise, 2009 m. sausio 5 d. akte dėl ribų bei kituose dokumentuose nurodytų bei aprašytų ribų ir su siūloma riba nesutikus daliai gretimų sklypų savininkų. Privačių žemės sklypų ginčytinų ribų klausimas administracine tvarka buvo nagrinėtas eilę kartų, tačiau ginčo išspręsti administracine tvarka nepavyko, kadangi viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas nustato teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir atsakovų priešieškinį atmetė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės M. B. pareikštas patikslintas ieškinys dėl žemės sklypo ribos nustatymo, atmestas, padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir koncentravosi į materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, aiškinimą ir taikymą, nors ieškovė byloje pareiškė reikalavimą nustatyti jos ir atsakovų besiribojančių tarpusavyje žemės sklypų ribas CK 4.45 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas suklydo kvalifikuodamas tarp šalių kilusį ginčą, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus, rėmėsi atsakovų ir trečiųjų asmenų atsikirtimais, kurie yra klaidingi.

29. CK 4.45 straipsnis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

30. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 nurodyta teismų praktika, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo ir nenustatinėjo svarbiausios teisinės ir faktinės aplinkybės, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypų riba nesukels teisiškai nepagrįstų pasekmių atsakovams. Vertindamas šį apeliantės apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad UAB „Geometra“ parengti kadastriniai matavimai, jau savaime yra atlikti neteisėtai, kadangi buvo nesivadovauta esminiais pirminiais ir juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Dokumentai ieškovės matininko buvo ruošiami vadovaujantis jau negaliojančiais ir neturinčiais juridinės galios aktais, t. y. (duomenys neskelbtini) aktu, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrisu ir kartu parengta žemės sklypo schema. (duomenys neskelbtini) Aktas dėl ieškovės žemės sklypo ribų patikslinimo bei prie jo pridėta žemės sklypo schema nepripažįstami juridiniu pagrindu, esant buvusio gretimo žemės sklypo savininko atsisakymui, t. y. jam nesutinkant su sklypų ribos pakeitimu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktinių bylos aplinkybių nustatyto laiko nepagrįstais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išanalizavo ir nustatė svarbias nagrinėjamam ginčui teisines ir faktinės aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog UAB „Geometra“ parengtas kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos.

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip būtų pažeistos atsakovų teisės ar nukentėtų jų interesai, jeigu sklypų riba būtų nustatyta pagal ieškovės siūloma variantą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nenurodė jo pagrindo, t. y. aplinkybių, kodėl šiai dienai turi būti ne tik nustatomos, bet ir keičiamos gretimų žemės sklypų ribos, sklypų konfigūracijos, remiantis ieškovės dokumentais, kurie šiai dienai neturi jokios juridinės galios. Atsakovai nesutiko, jog būtų keičiamos privačių žemės sklypų ribos ir konfigūracija kitokia tvarka nei faktiškai yra nusistovėjusi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neįrodė, kad faktinis žemės sklypo naudojimas kaip nors pažeidžia jos nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės parengti kadastriniai matavimai jau iš esmės yra atlikti neteisėtai.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktas). Yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017 36 punktas).

34. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip pasikeis atsakovų žemės sklypo plotas, taip pat teismui nustačius aplinkybę, jog UAB „Geometra“ kadastriniai matavimai parengti neturinčių juridinę reikšmę dokumentų pagrindu, yra neteisėti, akivaizdu, jog šiais matavimais yra pažeidžiamos atsakovų nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos, tuo pažeidžiant atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. Todėl tuo pagrindu atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės.

35. Apeliantės argumentai, jog remiantis ieškovės pateiktais kadastriniais matavimais gali būti keičiamos gretimų žemės sklypų ilgą laiką nusistovėjusios faktinės ribos bei keičiama atsakovams priklausančio sklypo nusistovėjusi konfigūracija, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, sklypų kadastriniai matavimai atliekami teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis sklypų ribomis ir matavimo metu jos negali būti keičiamos.

36. Vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) akto galiojimo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliantės argumentas, jog minėtas aktas yra galiojantis ir turi juridinį pagrindą bei sukelia šalims teisines pasekmes. Nustatyta, jog minėtas aktas neturi jokios juridinės reikšmės, turinio prasme liko neįgyvendintas, kadangi S. J. J. (duomenys neskelbtini) raštu atšaukė savo sutikimą dėl jo įgyvendinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog vien tas faktas, kad toks aktas tarp šalių buvo pasirašytas, nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju jis gali būti įgyvendintas priverstine tvarka.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės užsakymu UAB „Geometra“ be jokio teisėto pagrindo atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir parengė žemės sklypo planą vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) aktu dėl M. B. žemės sklypo ribų patikslinimo bei prie jo pridėta žemės sklypo schema. Šie dokumentai, kaip teisingai nurodyta ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažįstami juridiniu pagrindu, kuriuo remiantis Nekilnojamojo turto registras ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius galėtų parengti atitinkamus dokumentus ir juos įregistruoti viešajame registre.

38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o būtent jos pateiktą žemės sklypų planą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodomų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius rašytinius dokumentus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tuo pagrindu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl žemės sklypo ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu, priėmė teisingą sprendimą, jog ieškovės M. B. pateiktas žemės sklypų planas nėra teisingas ir pagrįstas, neatitinka kitų planavimo dokumentų, sklypų plotas yra mažesnis, nei ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo plotas.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

42. Atsakovai I. M., V. Š. ir P. K. pateikė duomenis, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro po 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam jų po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisEdvardas PaliokasArvydas Žibas