- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1842-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22016-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- Kauno medžiotojų klubui „Mėkla“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui Kauno medžiotojų klubui „Mėkla“ dėl dalies 2016 m. kovo 31 d. sprendimo ir 2016 m. liepos 27 d. protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) 2016 m. kovo 31 d. atsakovo tarybos susirinkimo protokolo dalį, kuria ieškovas buvo pašalintas iš atsakovo narių, pripažinti negaliojančiu (panaikinti) atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo dalį, kuria paliktas galioti 2016 m. kovo 31 d. atsakovo tarybos susirinkimo sprendimas ieškovą pašalinti iš atsakovo narių, grąžinti ieškovą į atsakovo narius, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra ūkininkas, atsakovui padeda technika, transportu, neatlygintinai saugojo transportą, traukė įklimpusius automobilius, vežė pašarus. Ieškovui pradėjus reikalauti įskaitymo už jo atliktus darbus, įvertintus 1 000 Lt, atsakovas pradėjo ieškoti preteksto atsikratyti ieškovu. Remdamasis tuo, kad ieškovui atimta teisė medžioti, atsakovas pašalino jį iš atsakovo narių, nepagrįstai nurodydamas ir kitus tariamai ieškovo padarytus pažeidimus. Ieškovas yra gimęs ir augęs šalia atsakovo plotų, norėtų ir toliau likti atsakovo nariu, vaikščioti po mišką, grybauti, stebėti žvėris, bendrauti su atsakovo nariais, galėtų prisidėti prie atsakovo veiklos dalyvaudamas talkose, ištraukdamas užklimpusį kolegos medžiotojo automobilį, mokėtų klubo nario mokestį. Ieškovas net ir neturėdamas ginklo rūpinosi medžiojamosios faunos reprodukcija, apsauga ir globa, medžioklės kultūros ir tradicijų puoselėjimu, gamtosaugos idėjų propagavimu ir pan. Taigi ieškovas, net ir neturėdamas ginklo, turi visas galimybes būti pilnateisiu atsakovo nariu. Be to, remiantis Medžioklės taisyklių 10 straipsnio 1 ir 2 punktu, medžiojant leidžiama naudoti daug įvairių įrankių ir priemonių, todėl ieškovas galėtų medžioti kitomis tam skirtomis priemonėmis. Ieškovas nepadarė šiurkštaus Medžioklės taisyklių, įstatų, atsakovo vidaus ir etikos taisyklių, Medžioklės įstatymo pažeidimo, todėl atsakovo sprendimai pašalinti ieškovą iš atsakovo narių yra nepagrįsti. Atsakovo argumentas, jog ieškovas, užpuldamas žmogų, pažeidė etikos reikalavimus, yra nepagrįstas. Ieškovas šį tariamą pažeidimą atliko ne medžioklės metu, todėl jis neturi būti vertinamas kaip etikos, įstatų, vidaus tvarkos taisyklių ar Medžioklės įstatymo pažeidimas. Incidentas įvyko dviem neblaiviems asmenims kaimelio apylinkėse sustabdžius ieškovo automobilį. Konfliktas įsiplieskė, kuomet šie neblaivūs asmenys agresyviai pareikalavo ieškovą nuvežti juos iki miesto nusipirkti svaigalų. Incidento metu nesmarkiai nukentėjo tiek ieškovas, tiek neblaivūs asmenys. Ieškovo iniciatyva ikiteisminiame tyrime ieškovas susitaikė su nukentėjusiu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Ieškovui medžiojimo teisė nėra atimta, teisė turėti ginklą ieškovui grąžinta. Be to, medžiojimui nebūtina turėti ginklo ir šaudyti, gyvūnus galima gaudyti spąstais ir tai bus laikoma medžiojimu. Ieškovas turi teisę medžioti, nėra priimtas sprendimas dėl teisės medžioti atėmimo, todėl sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovo narių remiantis įstatų 14.4 pagrindu (jeigu narys netenka medžiojimo teisės) yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovas buvo tinkamai pašalintas iš atsakovo narių įstatų 14.2 (medžiotojų etikos taisyklių pažeidimas) ir 14.4 (medžiojimo teisės netekimas) punktuose nustatytais pagrindais. Ieškovo reikalavimas dėl 2016 m. kovo 31 d. atsakovo tarybos susirinkimo protokolo dalies pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo) yra pareikštas praleidus įstatyme numatytą tokio reikalavimo pareiškimo terminą. Ieškovas apie atsakovo priimtą sprendimą pašalinti jį iš atsakovo narių sužinojo 2016 m. balandžio 6 d., gavęs atsakovo pranešimą. Ieškovas, atstovaujamas advokato, 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į visuotinį atsakovo narių susirinkimą su skundu dėl atsakovo tarybos 2016 m. kovo 31 d. posėdžio sprendimo panaikinimo. Šį skundą visuotinis atsakovo narių susirinkimas išnagrinėjo 2016 m. liepos 27 d., todėl specialus senaties terminas apskųsti atsakovo organo (tarybos) sprendimą, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje, yra skaičiuojamas nuo šios dienos. Ieškovo reikalavimas dėl atsakovo tarybos, kaip juridinio asmens organo, protokolo dalies (pašalinti ieškovą iš atsakovo narių) pripažinimo negaliojančiu, turėjo būti pareikštas iki 2016 m. spalio 27 d. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2016 m. spalio 25 d., tačiau jame nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo tarybos (organo) protokolo dalies, kuria jis pašalintas iš atsakovo narių. Tokį reikalavimą ieškovas suformulavo 2017 m. sausio 12 d. patikslintame ieškinyje. Taigi ieškovas praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo atsakovo narys. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju, ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš atsakovo narių, pripažinus jį grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės, vadovaujantis įstatų 14.2, 14.4 punktais. 2016 m. birželio 27 d. skundu ieškovas visuotinio susirinkimo prašė panaikinti atsakovo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimą. Atsakovo 2016 m. liepos 27 d. protokolu Nr. 2 nutarta nepatenkinti ieškovo skundo ir palikti galioti atsakovo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė M. K. skundą.
6. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo svarstytas 2016 m. liepos 27 d., o ieškinį teismui ieškovas pateikė 2016 m. spalio 26 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčija apskritai jo pašalinimą iš atsakovo narių, neatsižvelgiant į tai, kokiu sprendimu (protokolu) tai buvo padaryta, ir šį savo reikalavimą teismui jis pateikė nepraleisdamas įstatymų nustatytų terminų.
7. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad rūpintis fauna, jos apsauga ir globa ir kt. galima nebūnant atsakovo nariu, kiekvienas gamtai neabejingas asmuo gali tai daryti nevaržomas, skirti tiek laiko, kiek nori, už tai neįsipareigojant jokioms organizacijoms. Iš atsakovo pažymos, liudytojų D. A. K., J. V. V. parodymų teismas nustatė, kad atsakovo medžioklės vykdomos tik naudojant šaunamuosius ginklus. Teismas konstatavo, kad, netekęs teisės nešioti ir laikyti ginklus, ieškovas neteko ir medžiojimo teisės klube, nes pastaroji niekaip negalės būti įgyvendinama atsakovo išnuomotuose medžioklės plotuose. Teismas pažymėjo, kad kilęs ginčas yra susijęs ne su klausimu dėl ieškovo teisės medžioti varžymu apskritai, kadangi ieškovas neneigė esantis ir dar vieno medžiotojų būrelio nariu, šiuo atveju svarstoma dėl teisės medžioti konkrečiame klube. Teismas sprendė negalintis paneigti atsakovo tikslo jungti narius, kurie yra nepriekaištingos reputacijos, reikalavimo šiame konkrečiame klube medžioti tik ginklais ir turėti leidimą ginklui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įstatuose įtvirtinta sąvoka „medžiojimo teisė“ nėra analogiška Medžioklės įstatyme įtvirtintai „teisei medžioti“. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad atsakovas sąvoką „medžiojimo teisė“ įtvirtino neatsitiktinai, sąmoningai, aptaręs su atsakovo nariais ir ši sąvoka apima daug daugiau, nei medžiotojo bilieto turėjimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nekvestionuoja ieškovo teisės medžioti apskritai, naudotis naryste kituose medžiotojų būreliuose, tačiau priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš savo klubo, kaip neturintį medžiojimo teisės šiame konkrečiame klube.
8. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad medžiotojams, kaip asmenims laikantiems ir nešiojantiems ginklą, skirtingai nuo kitų, taikomi aukštesni elgesio standartai. Nors ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau tai nepašalina nusikalstamos veikos padarymo fakto. Žmogaus užpuolimas ir sumušimas yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, tiesiogiai nukreiptas į žmogaus sveikatą ir kūno neliečiamumą, kuriuo parodoma nepagarba visuomenei ir ypač nukentėjusiajam jos nariui, tai brutalus, agresyvus ir žemas elgesys. Teismo vertinimu, smurtinio nusikaltimo padarymas pagrįstai laikytas akivaizdžiu ir šiurkščiu medžiotojų etikos taisyklių pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad liudytojais apklausti klubo nariai D. A. K., J. V. V. patvirtino, kad klube egzistuoja etikos taisyklės, moralės normos, Garbės kodeksas, kuris rudenį, prieš kiekvieno sezono atidarymą yra perskaitomas. Aplinkybė, kad įstatuose vienas iš pašalinimo iš atsakovo klubo pagrindų yra nurodytas medžiotojų etikos taisyklių grubus pažeidimas, leido teismui daryti išvadą, jog tokios taisyklės yra ir kiekvienam klubo nariui jos yra (turi būti) žinomos. Iš paties ieškovo pasirašytos priesaikos teismas nustatė, kad ieškovas yra prisiekęs visur ir visada būti kultūringu, tvarkingu, drausmingu medžiotoju ir laikytis medžioklės etikos ir tradicijų ir kt. Teismas pažymėjo, kad nors sąvoka „grubus pažeidimas“ yra vertinamoji, tačiau, teismo nuomone, nusikalstamos veikos – smurtinio nusikaltimo padarymas neginčijamai laikytinas grubiu pažeidimu ne tik, kai tokį pažeidimą padaro medžiotojas – asmuo, kuris turi teisę turėti ginklą (tuo metu ieškovas tokią teisę turėjo) ir kuriam keliami aukštesnio elgesio standartai, tačiau ir kiekvieno, paprasto, eilinio piliečio elgesys, kai padaroma nusikalstama veika, laikytinas neatitinkančiu elementarių elgesio standartų, etikos normų, todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovui, kaip medžiotojui, turinčiam teisę laikyti (nešiotis) ginklą, padarius nusikalstamą veiką – smurtinį nusikaltimą ir dėl to netekus teisės turėti ginklą, ieškovo elgesys pagrįstai laikytas neatitinkančiu medžiotojų etikos taisyklių.
9. Teismas sprendė, jog, ieškovui padarius nusikalstamą veiką – smurtinį tyčinį nusikaltimą, atsakovo vadovybė ir jos nariai turėjo teisę svarstyti tolesnio ieškovo priklausymo klubui klausimą ir atsakovo nariai, sudarydami kolegialų organą – visuotinį narių susirinkimą, turėjo teisę išreikšti savo poziciją ir priimti sprendimą dėl ieškovo tolesnio buvimo klubo nariu. Tokia susirinkimo valia įtvirtinta balsavimu, kuris patvirtina narių nenorą, jog ieškovas toliau priklausytų klubui. Nepaisant šios atsakovo narių išreikštos valios, būtų paneigta medžiotojų klubo, kaip organizacijos, paskirtis, užtikrinant jos narių teises užsiimti mėgstama veikla, kuri suteiktų teigiamas emocijas, garantuotų draugišką, konstruktyviai bendraujantį, siekiantį vieningų tikslų kolektyvą. Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl buvusio prezidento tariamo siekio susidoroti su ieškovu yra grįsti subjektyviomis prielaidomis, spėliojimais, neparemtais įrodymais, ieškovo asmenine nuomone, kuri nėra objektyvi ir atspindinti tikrovę. Teismas padarė išvadą, jog pritaikyta sankcija atitinka proporcingumo principą, ieškovo pašalinimą iš atsakovo narių laikė teisėtu, todėl priimtus sprendimus paliko galioti, o ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas pažeidė medžiotojų etikos taisykles, nepaisant narių išreikštos valios pašalinti ieškovą, būtų paneigta medžiotojų klubo, kaip organizacijos, paskirtis. Atsakovas neturi įstatuose nustatyta tvarka patvirtintų vidaus etikos taisyklių, garbės kodekso, kurių pažeidimu kaltinamas ieškovas. Atsakovo įstatai nesuteikia pagrindo pašalinti atsakovo narį už smurtinę veiką, kuria buvo apkaltintas ieškovas (įstatų 14 punktas). Ieškovo teisė laisvai jungtis į asociacijas yra garantuojama įstatymų. Ieškovas niekaip nepažeidė šios teisės, nekenkė atsakovo veiklai. Atsakovas ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo aplinkybių, esą yra kitaip (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo įstatai nereglamentuoja, už kokius grubius etikos taisyklių pažeidimus atsakovo narys yra šalintinas, kokie pažeidimai laikytini šiurkščiais (grubiais) įstatų pažeidimais, už kuriuos buvo pašalintas ieškovas. Nesant patvirtintų etikos taisyklių, garbės kodekso, nėra galimybės nustatyti ieškovo etikos taisyklių pažeidimo. Ieškovo konfliktas su dviem neblaiviais asmenimis nėra pagrindas pašalinti ieškovą iš atsakovo narių įstatų 14.2 punkto pagrindu, nes ieškovas nepadarė medžioklės, atsakovo vidaus tvarkos, įstatų pažeidimų. Ieškovo tariami pažeidimai (konfliktas), kuriuos atsakovo taryba vertina kaip grubius (šiurkščius) pagal Medžioklės taisykles ir Medžioklės įstatymą nėra laikomi šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu. Be to, ieškovas šį tariamą etikos taisyklių (kurių nėra) pažeidimą atliko ne medžioklės metu, būdamas blaivus, provokuojamas neblaivių asmenų, neturėdamas ginklo. Remiantis BK 97 straipsniu, ieškovas nelaikomas teistu, nes baudžiamoji byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
10.2. Nepagrįsta išvada, kad ieškovas yra netekęs medžiojimo teisės. Aplinkybė, kad yra panaikintas leidimas ieškovui laikyti (nešiotis) ginklus, nereiškia, kad ieškovas neturi Medžioklės įstatymu garantuojamos teisės medžioti (kitaip – medžiojimo teisės). Atsakovas įstatų 14.4 punkte įtvirtintą medžiojimo teisę (teisę medžioti) aiškina siauriau, nei numatyta teisės aktuose – Medžioklės įstatyme ir Medžioklės taisyklėse. Ieškovui nėra atimta medžiojimo teisė (teisė medžioti). Medžiojimo teisė įgyjama ir prarandama tik Medžioklės įstatyme (2 straipsnio 8 dalis, 14 straipsnis, 16 straipsnis) nustatyta tvarka. Medžioklės įstatyme taip pat nurodytas subjektas, kuris turi įgaliojimus suteikti teisę medžioti ar ją atimti – Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 punktas, 16 straipsnis). Ši komisija nėra panaikinusi ieškovo teisės medžioti. Medžiojimui (teisės medžioti (medžiojimo teisės) įgyvendinimui) nebūtina turėti ginklą, todėl ieškovas gali medžioti ir neturėdamas ginklo. Aplinkybę, kad būrelyje medžiojama ne tik ginklu, patvirtino atsakovo iniciatyva apklaustas D. A. K., paliudijęs, jog bebrai gali būti medžiojami spąstais, V. V., nurodęs, jog nėra draudimo bebrus medžioti spąstais. Atsakovo prašytų apklausti liudytojų liudijimai teisme prieštarauja atsakovo prezidento R. M. teiginiams, kad būrelyje medžiojama tik naudojant šaunamuosius ginklus. Būrelio buveinė yra ieškovo gyvenamosiose apylinkėse, ieškovas nori medžioti ir tokia teisė jam nepanaikinta. Dėl to ieškovas, net neturėdamas ginklo, turi visas galimybes būti pilnateisiu atsakovo nariu.
10.3. Neįvertinta, kad atsakovas įstatų 14.4 punktą nepagrįstai ir neteisėtai sieja su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinta teise turėti ginklą, tokiu būdu žymiai susiaurindamas įstatų 14.4 punkte įtvirtintą teisę medžioti (medžiojimo teisę). Jeigu atsakovas būtų siekęs, jog iš būrelio jo narys būtų šalinamas tuomet, kai netenka teisės turėti šaunamąjį ginklą, įstatų 14.4 punkte taip ir būtų numatęs. Šiuo atveju ieškovui panaikintas leidimas turėti ginklą, bet ieškovui nėra panaikinta teisė medžioti (medžiojimo teisė), todėl ieškovas iš atsakovo narių įstatų 14.4 punkto pagrindu buvo pašalintas nepagrįstai.
10.4. Nepagrįstai vadovautasi atsakovo pateiktais įrodymais – atsakovo pažymomis, kuriose nurodyta, kad būrelyje nuo atsakovės įkūrimo medžioklės vykdomos tik naudojant šaunamuosius ginklus, pažyma, kurioje nurodyta, kad medžiotojų etikos taisyklės glaudžiai siejasi tiek su gamtosauga, tiek ir su bendražmogiškomis elgesio normomis, jos reikalauja būti pavyzdžiu kitiems žmonėms, medžiotojų etikos taisyklės draudžia naudoti smurtą prieš kitą žmogų. Šiomis pažymomis atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas pažeidė įstatų 14.2 ir 14.4 punktus, tačiau pažymos nelaikytinos tinkamais įrodymais, nes surašytos bylinėjimosi proceso metu, jos nėra įstatuose ir įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintos atsakovo narių, pažyma, numatanti, kad būrelyje nuo atsakovo įkūrimo medžioklės vykdomos tik naudojant šaunamuosius ginklus, prieštarauja įstatų 14.4 punkte nurodytai sąvokai „medžiojimo teisė“, kitoje pažymoje nurodyta informacija nėra atsakovo patvirtintos etikos taisyklės ir negali būti joms prilyginamos nei savo turiniu, nei esme. Atsakovas teisme patvirtino, jog rašytinių etikos taisyklių nėra.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Medžiotojų etikos taisyklės – tai nerašytiniai medžiotojų papročiai ir tradicijos, kurie taikomi visiems medžiotojams, o taip pat ir atsakovo nariams. Tai, kad atsakovas turi nerašytas medžiotojų etikos taisykles, kurios galioja atsakovo klube ir kurių privalo laikytis visi atsakovo nariai, patvirtina byloje surinkti įrodymai: atsakovo pažyma, liudytojų D. A. K., J. V. V. parodymai. Ieškovas įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, vėliau neigė padaręs nusikaltimą, savo elgesio nesigailėjo, tokiu būdu pažeidė medžiotojų etikos taisykles. Medžiotojui, kaip asmeniui turinčiam teisę nešioti, laikyti ir medžioklės metu panaudoti ginklą, taikomi aukštesni etikos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tokio asmens elgesys turi būti nepriekaištingas. Ieškovo elgesį ir atitiktį atsakovo klube galiojančioms medžiotojų etikos taisyklėms įvertino atsakovo taryba, visuotinis atsakovo narių susirinkimas, abu kolegialūs valdymo organai nustatė ir patvirtino, jog medžiotojų etikos taisyklės buvo pažeistos, dėl šių priežasčių ieškovas iš atsakovo klubo buvo pašalintas pagrįstai ir teisėtai.
11.2. Vien aplinkybė, kad atsakovo klube galioja nerašytinės medžiotojų etikos taisyklės, nepanaikina atsakovo teisės pašalinti narį iš klubo, už klubo vidaus ir medžiotojų etikos taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip etiškas asmens elgesys, atsakovas tinkamai ir pagrįstai svarstė ieškovo elgesį atsakovo taryboje ir visuotiniame narių susirinkime, tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovo elgesys, padarant smurtinį nusikaltimą, šiurkščiai pažeidžia medžiotojų etikos taisykles. Ieškovas, neigdamas nusikaltimo ir tuo pačiu medžiotojų etikos taisyklių pažeidimo padarymą, neigia taisyklių ir įstatymų laikymosi būtinumą, vengia prisiimti neigiamus teisinius padarinius, kylančius dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų.
11.3. Ieškovas suabsoliutina savo teisę būti asociacijos nariu, kuri įtvirtinta įstatymuose, neigdamas juridinio asmens teises ir pareigas savo narių atžvilgiu, kurios taip pat yra įtvirtintos įstatymuose ir vidaus teisės aktuose.
11.4. Ieškovas klaidingai sutapatina sąvoką „teisė medžioti“, kuri įtvirtinta Medžioklės įstatyme, su sąvoka „medžiojimo teisė“, kuri įtvirtinta atsakovo įstatuose (14.4 punktas). Sąvokos „prarasti teisę medžioti“ ir „prarasti medžiojimo teisę“ nėra tapačios. Sąvoka „prarasti teisę medžioti“ yra siaura sąvoka, reiškianti asmens nebeatitikimą Medžioklės įstatymo 14 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kai prieš tai asmeniui buvo suteikta teisė medžioti. Sąvoka „prarasti medžiojimo teisę“, kuri yra įtvirtinta atsakovo įstatuose, yra plati sąvoka, kuri reiškia, jog asmuo praranda medžiojimo teisę klube, kai netenka leidimo turėti ir nešioti ginklus, neteikia duomenų medžiotojų sąvadui, netenka teisės medžioti dėl kitų aplinkybių, dėl kurių asmuo faktiškai nebegali medžioti. Dėl smurtinio nusikaltimo padarymo ieškovui buvo panaikintas leidimas turėti ir nešiotis ginklus, o tai atsakovo klube reiškė, jog ieškovas neteko medžiojimo teisės ir yra pagrindas ieškovą pašalinti iš klubo narių, tokią teisę atsakovui numato įstatai (14.4. punktas). Vien tik medžiojimo bilieto turėjimas, kuo ieškovas įrodinėja teisės medžioti turėjimą, iš esmės neužtikrino ieškovo medžiojimo teisės – atsakovo klube nėra naudojami kitokie medžiojimo būdai, tik naudojant šaunamuosius ginklus, šią aplinkybę patvirtino atsakovo pažyma, liudytojai D. A. K., J. V. V.
Šalies argumentai
11.5. Ieškovas iškraipo liudytojų parodymus, teigdamas, jog liudytojai patvirtino, kad atsakovo klube medžiojama ne tik ginklu, bet ir spąstais. Medžioklė spąstais atsakovo klube nėra praktikuojama ir šią aplinkybę iš tiesų patvirtino liudytojai. Teorinė galimybė medžioti spąstais negali būti laikoma atsakovo klube praktikuojama medžioklės forma. Tai patvirtina, jog ieškovas neturi teisės medžioti atsakovo klube, atsakovo nuomojamuose medžioklės plotuose, kadangi neturi leidimo laikyti ir nešioti ginklus.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas ginčija apskritai jo pašalinimą iš atsakovo narių, neatsižvelgiant į tai, kokiu sprendimu (protokolu) tai buvo padaryta ir šį savo reikalavimą teismui jis pateikė nepraleisdamas nustatytų terminų. Senaties termino skaičiavimas siejamas ne su įvykiu (ieškovo pašalinimu iš atsakovo narių), o su konkretaus juridinio asmens organo sprendimo priėmimu. Vien tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pašalinimo iš atsakovo narių, nereiškia, jog jis tinkamai ir laiku ginčijo juridinio asmens organo sprendimą, laikydamasis įstatymų reikalavimų. Ieškovas praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ginčyti 2016 m. kovo 31 d. atsakovo tarybos sprendimą, kadangi reikalavimą teisme pareiškė tik 2017 m. sausio 16 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į medžiotojų klubo narius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Apeliantas M. K. buvo Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ narys. Medžiotojų klubo „Mėkla“ tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu M. K. pašalintas iš klubo narių, vadovaujantis klubo įstatų 14.2, 14.4 punktais pripažinus jį grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės. M. K. 2016 m. birželio 27 d. apskundė sprendimą visuotiniam medžiotojų klubo susirinkimui. 2016 m. liepos 27 d. Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ visuotinis susirinkimas, išnagrinėjęs skundą, jo netenkino ir paliko galioti klubo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimą.
15. 2016 m. spalio 26 d. M. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu (panaikinti) 2016 m. kovo 31 d. Kauno medžiotojų klubo „Mėkla” tarybos susirinkimo protokolo dalį, kuria jis buvo pašalintas iš klubo narių; pripažinti negaliojančiu (panaikinti) Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ visuotinio narių susirinkimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo dalį, kuria paliktas galioti 2016 m. kovo 31 d. klubo tarybos susirinkimo sprendimas M. K. pašalinti iš Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ medžiotojų būrelio narių; grąžinti jį į klubo medžiotojų būrelio narius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
17. Apelianto teigimu, nepagrįstai spręsta, kad jis pažeidė medžiotojų etikos taisykles, nes atsakovas neturi patvirtintų etikos taisyklių, garbės kodekso; įstatai nesuteikia pagrindo pašalinti atsakovo narį už smurtinę veiklą; nepagrįsta išvada, kad jis yra netekęs medžiojimo teisės; nepagrįstai vadovautasi atsakovo pateiktais įrodymais.
18. Kauno medžiotojų klubas „Mėkla“ pagal savo teisinę formą yra asociacija, todėl jis turi veikti laikydamasis Lietuvos Respublik?s Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir jo veikla grindžiama jo įstatais. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.
19. Medžiotojų klubo „Mėkla“ įstatų 14 punkte numatyta, kokiais atvejais klubo nariai gali būti pašalinami iš klubo: be pateisinamos priežasties nustatytais terminais nesumokėję klubo nario mokesčio, stojamojo mokesčio ar kitų tikslinių įmokų (4.1 punktas); grubiai pažeidę medžioklės, klubo vidaus tvarkos, medžiotojų etikos taisykles ir įstatus (4.2 punktas); užsiimantys bet kokia klubui kenksminga veikla (4.3 punktas); jeigu netenkama medžiojimo teisės (4.4 punktas); kandidatas į klubo narius per 3 metus nepriimtas į klubo narius išbraukiamas iš kandidatų sąrašo (4.5 punktas). Sprendimą dėl klubo nario ar kandidato į narius pašalinimo iš klubo priima klubo taryba (15 punktas). Pašalintas narys tarybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam klubo narių susirinkimui per 3 mėnesius nuo pranešimo apie pašalinimą įteikimo dienos (16 punktas).
20. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis pažeidė medžiotojų etikos, garbės kodekso taisykles, nes tokių taisyklių, pasak apelianto, iš viso patvirtintų klube nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinai žinoma, jog Garbės kodeksas – tai paprastai nerašytinių taisyklių rinkinys dėl pavyzdinio elgesio (normų). Organizacijose, visuomenės sluoksniuose nariai paklūsta bei turi laikytis nuosekliai susiklosčiusių elgesio taisyklių, socialinių normų.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas klubo tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu buvo pašalintas iš klubo, pripažinus jį grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės, vadovaujantis įstatų 14.2, 14.4 punktais. Minėta, kad būtent klubo taryba priima sprendimą dėl pašalinimo iš klubo narių. Iš 2016 m. kovo 31 d. klubo tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime svarstytas klausimas dėl M. K. tolimesnio buvimo klubo nariu panaikinus jam leidimą laikyti ginklą. Leidimas panaikintas dėl to, kad M. K. padarė smurtinį nusikaltimą (užpuolė ir sumušė žmogų). Susirinkimo, kuriame dalyvavo ir M. K., protokole nurodoma, jog klubo įstatuose numatyta galimybė pašalinti medžiotoją iš klubo narių kaip netekusį medžiojimo teisės, t. y. dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus praradimo, dėl duomenų medžiotojų sąvadui nepateikimo, teisės medžioti netekimo bei kitų aplinkybių. Susirinkime M. K. turėjo galimybę teikti paaiškinimus apie tai, kaip jis įsivaizduoja savo likimą klube, netekus medžiojimo teisės, kai klubas užsiima tik medžiokle ginklais. M. K. teigimu, jis norėtų likti klubo nariu, vaikščioti po mišką, grybauti, stebėti žvėris, bendrauti su klubo nariais, galėtų prisidėti prie klubo veiklos dalyvaudamas talkose ar ištraukdamas užklimpusį kolegos medžiotojo automobilį, mokėtų klubo nario mokestį. Tačiau tarybos nariai, įvertinę M. K. ankstesnį elgesį, padarytą pažeidimą, pripažino jį grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės ir remiantis įstatų 14.2, 14.4 punktais priėmė sprendimą dėl M. K. pašalinimo iš klubo narių.
22. M. K. apskundus klubo tarybos susirinkime priimtą sprendimą, skundas ir jo pašalinimo iš klubo narių klausimas svarstytas 2016 m. liepos 27 d. visuotiniame klubo narių susirinkime, kuriame iš 28 klubo narių dalyvavo 20 narių. Susirinkime dalyvavo M. K., jam atstovaujantis advokatas G. B. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad nariai dėl M. K. elgesio diskutavo, svarstė, t. y. tai nebuvo vien formalus balsavimas dėl jo pašalinimo iš klubo narių. Visuotiniame klubo narių susirinkime buvo kalbama apie medžiotojams taikomus griežtesnius elgesio ir reputacijos reikalavimus, apie tai, kad žmogaus užpuolimas ir sumušimas grubiai pažeidžia medžiotojo etiką. Susirinkime iš 20 jame dalyvavusių klubo narių 16 slaptai balsuodami išreiškė savo valią, kad būtų paliktas galioti 2016 m. kovo 31 d. klubo tarybos susirinkimo nutarimas pašalinti M. K. iš medžiotojų klubo.
23. Apelianto teigimu, jo konfliktas su 2 neblaiviais asmenimis nėra pagrindas pašalinti jį iš klubo narių įstatų 14.2 punkto pagrindu. Ieškovo elgesį ir atitiktį atsakovo klube galiojančioms medžiotojų etikos taisyklėms, kaip minėta nutartyje, įvertino atsakovo taryba bei visuotinis klubo narių susirinkimas, abu kolegialūs valdymo organai nustatė ir patvirtino, jog medžiotojų etikos taisyklės buvo pažeistos, dėl šių priežasčių atsakovas buvo pašalintas iš klubo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl medžiotojui keliamų aukštesnių etikos, atidumo, rūpestingumo reikalavimų, jų nekartoja, sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad nusikaltimo padarymas negali būti vertinamas kaip etiškas elgesys. Atkreiptinas dėmesys ir į 2018 m. vasario 14 d. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kurio 22 punkte teisėjų kolegija aplinkybę, kad M. K. naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, laikė charakterizuojančia jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš susirinkimų protokolų spręstina, kad apeliantas, kaip medžiotojų klubo narys, prarado daugumos klubo narių pasitikėjimą.
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra netekęs medžiojimo teisės. Teigia, kad leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimas, nereiškia, kad apeliantas neturi teisės medžioti.
25. Ieškovui dėl padaryto smurtinio nusikaltimo kilo neigiami teisiniai padariniai – jam buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti ginklus, nepaisant to, kad ieškovas susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu.
26. Šalys skirtingai aiškina sąvokas teisė medžioti ir medžiojimo teisė. Teisės medžioti suteikimas ir medžiotojo bilieto išdavimas reglamentuotas Medžioklės įstatymo 14 straipsnyje. Medžioklės įstatymo 16 straipsnyje numatyti teisės medžioti panaikinimo pagrindai. Sutiktina su apeliantu, kad jam teisė medžioti, kaip reglamentuota Medžioklės įstatyme, nėra panaikinta. Tačiau vien tik medžiojimo bilieto turėjimas, kuo apeliantas įrodinėja teisės medžioti turėjimą, neužtikrina jo medžiojimo teisės pagal atsakovo įstatų 14.4 punktą. Atsakovo atstovo teigimu, sąvoka medžiojimo teisė turi būti aiškinama remiantis atsakovo narių tikslais ir ketinimais įtvirtinant šią sąvoką įstatuose, toks aiškinimas turi atitikti klubo ir jos narių valią. Nutarties 21 punkte minėta, kaip tarybos susirinkime, kuriame dalyvavo ir M. K., aiškinama medžiojimo teisė ir kada ji prarandama. Nutartyje minėta ir tai, kad 2016 m. kovo 31 d. atsakovo taryba susirinkime vertino M. K. nurodytas nusikaltimo padarymo priežastis, nusikaltimo sunkumą, ankstesnį jo elgesį klube, jo priklausymą kitiems medžiotojų būreliams, realias galimybes medžioti neturint ginklo, nuobaudos proporcingumą ir kt. Tiek iš minėto klubo tarybos susirinkimo, tiek iš visuotinio susirinkimo spręstina apie tai, kad klubo nariai medžiojimo teisę sieja būtent su šaunamojo ginklo turėjimu. Teiginys, kad atsakovo klube nėra naudojami kitokie medžiojimo būdai (spąstai) nei medžioklė naudojant šaunamuosius ginklus, patvirtintas pateikta pažyma, liudytojų D. A. K., J. V. V. parodymais. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nesutiktina su apeliantu, jog minėti liudytojai patvirtino, kad būrelyje medžiojama ne tik šaunamaisiais ginklais, bet ir spąstais. Paminėti liudytojai patvirtino tik tai, kad tokia galimybė (medžioti bebrus spąstais) yra, tačiau tai nėra praktikuojama atsakovo.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad buvo vadovautasi tik atsakovo pateiktomis pažymomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš įrodymų visumos. Byloje paaiškinimus davė medžiotojų klubo prezidentas R. M., kaip liudytojai apklausti klubo nariai D. A. K., J. V. V., nagrinėti ir vertinti kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad klubo vadovybė ir nariai turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl ieškovo tolimesnio buvimo klubo nariu, tokio klubo narių daugumos sprendimo teismas nevertino kaip susidorojimo su ieškovu. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas daryti negali, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad skiriasi apelianto ir kitų klubo narių požiūris į klubo veiklą, reputaciją, moralės normas. Apeliantas taip pat nenurodė kokius nepatogumus jam sukels šis pašalinimas iš būrelio.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; kt.).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014), sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jo naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas advokatui sumokėjo 847 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui Kauno medžiotojų klubui „Mėkla“, j. a. k. 193417722, 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.