Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno medžiotojų klubui „Mėkla“ dėl Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ dalinio 2016-03-31 sprendimo bei 2016-07-27 protokolo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-16 Sprendimu Administracinėje byloje Nr. I-2355-554/2016 nusprendė panaikinti 2015-12-15 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto R. Ž. sprendimą 15-IL-20-03907-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b.l. 54-58, I tomas). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2018-02-14 Sprendimu Nr. A-45-822/2018 tenkino Kauno apskrities VPK apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016-05-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo M. K. skundą atmetė (b.l. 3-9, II tomas).

Byloje pateikti Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ įstatai (b.l. 16-21, 59-64 I tomas), Vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 45-49, I tomas), Klubo Tarybos darbo reglamentas (b.l. 50-53, I tomas). Iš 2014-06-18 Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ Protokolo Nr. 11 (b.l. 38-40, I tomas) matyti, kad susirinkime, dalyvaujant M. K., svarstytas jo elgesys ir nuspręsta už klubo finansinių interesų pažeidimą, t.y. agitavimą, kad medžioklės metu šerno sužeisto varovo tėvas reikalautų iš klubo ne mažiau, kaip 5000 litų kompensacijos, kai teisės aktai jokios klubo atsakomybės šiuo klausimu nenumato bei už 2014-02-25 dalyvavimą medžioklėje su kilmės dokumentų neturinčiu šunimi tuo pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 12 punkte nustatytus reikalavimus, skirti M. K. nuobaudą – įspėjimą. Iš 2015-09-10 Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ tarybos susirinkimo Protokolo Nr. 23 (b.l. 41-44, I tomas) matyti, kad susirinkime svarstyta klubo medžiotojo M. K., neatsiskaičiusio už neatidirbtas talkas, civilinės atsakomybės draudimą, klausimas ir M. K. prašymas bei nuspręsta M. K. prašymo dėl jo atleidimo nuo talkų 1000 Litų sumoje nepatenkinti bei pripažinti, kad laiku nesumokėjęs nustatytų tikslinių įmokų, M. K. pažeidė klubo įstatų 18.3 punktą bei klubo vidaus tvarkos taisykles, įpareigojo sumokėti 15 Eur už vieną neatidirbtą talką bei 12 Eur už medžiotojo civilinės atsakomybės draudimą. Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ 2016-12-01 Pažymoje nurodyta, kad šiame klube nuo jo įkūrimo medžioklės vykdomos tik naudojant šaunamuosius ginklus (b.l. 81, I tomas). Be to, Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ Pažymoje nurodyta, kad Medžiotojų etikos taisyklės glaudžiai siejasi tiek su gamtosauga, tiek su bendražmogiškomis elgesio normomis. Jos reikalauja būti pavyzdžiu kitiems žmonėms. Medžiotojų etikos taisyklės draudžia naudoti smurtą prieš kitą žmogų (b.l. 82, I tomas). Tapdamas klubo nariu, ieškovas davė priesaiką (b.l. 83, I tomas).

Dėl senaties termino

Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, į teismą ieškovas pradiniu ieškiniu kreipėsi 2016-10-26 (b.l. 1, I tomas). Iš byloje esančių 2016-03-31 Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ tarybos sprendimo, kuriuo ieškovas pripažintas grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės bei vadovaujantis įstatų punktais (14.2, 14.4) pašalintas iš Klubo narių (b.l. 6-9, 69-72, I tomas) ir 2016-07-27 Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ Protokolo Nr. 2, kuriuo minėtas sprendimas paliktas galioti, matyti, kad ieškovo M. K. pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių klausimas buvo svarstytas 2016-07-27, o ieškinį teismui ieškovas pateikė 2016-10-26, kas leidžia daryti išvadą, jog M. K. kreipėsi į teismą laiku dėl savo pažeistų teisių gynimo. Savo pirminiame ieškinyje ieškovas prašė panaikinti tik 2016-07-27 Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ Protokolo Nr. 2 dalį, kuria ieškovas pašalintas iš klubo narių ir grąžinti jį į Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ medžiotojų būrelio narius. Gavus atsiliepimą byloje, ieškovas reikalavimus patikslino, prašydamas naikinti tiek 2016-03-31 sprendimą, tiek 2016-07-27 protokolą bei grąžinti ieškovą į Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ medžiotojų būrelio narius. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas ginčija apskritai jo pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių, neatsižvelgiant, kokiu sprendimu (protokolu) tai buvo padaryta ir šį savo reikalavimą teismui jis pateikė nepraleisdamas įstatymų nustatytų terminų. Vertinant visas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo elgesys, jog jis pirminiu ieškiniu nenurodė abiejų naikintinų sprendimų, kurie, jo nuomone, pažeidžia jo interesus, nesudaro pagrindo laikyti senaties terminą praleistu, kai pradinis reikalavimas buvo pareikštas laiku. Teismas sprendžia, jog pirmiausia turi būti vertinama tai, kad ieškovas pirminiu ieškiniu, kuris pateiktas nepažeidžiant terminų, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią ginčyti jo pažeistą teisę – pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių, prašydamas į jį grąžinti. Tuo tarpu vėliau atsiradę taisytini netikslumai negali paneigti šio jo reikalavimo, ar leisti manyti, kad ieškovas M. K. prarado teisę ginti pažeistus interesus. Teismas sprendžia, kad M. K. pateikti reikalavimai buvo pateikti nepažeidžiant nustatytų terminų, o vėlesni reikalavimo tikslinimai negali paneigti jo išsakytos valios ginti interesus, todėl teismas daro išvadą, jog kreipimosi į teismą terminai nebuvo pažeisti.

Dėl priimtų sprendimų teisėtumo

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno medžiotojų klubas „Mėkla“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1 p., 5 p., b.l. 16, I tomas). Šio klubo nariu buvo ieškovas M. K.. Tapimas Klubo nariu sukuria ne vien teises, bet ir pareigas prisidėti prie konkretaus būrelio gerovės, mokėti tikslines įmokas, talkinti būrelio nariams, bei – medžioti vadovaujantis Klubo nustatytomis taisyklėmis (Įstatų 11 p., 18 p., b.l. 17, I tomas). 2016-03-31 minėto klubo tarybos posėdyje, dalyvaujant ieškovui M. K., į dienotvarkę buvo įtrauktas ir svarstytas klausimas dėl M. K. tolimesnio buvimo medžiotojų klubo „Mėkla“ nariu, jam panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus po to, kai M. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo. Priimtas sprendimas pripažinti M. K. grubiai pažeidusiu medžiotojų etiką ir netekusiu medžiojimo teisės bei vadovaujantis Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ įstatų straipsniais Nr. 14.2, Nr. 14.4 ir Nr.16, pašalinti M. K. iš Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ narių. Priimant sprendimą balsuota: už – 4 balsai, prieš 1 balsas. Kaip nurodyta 2016-03-31 klubo tarybos susirinkimo protokole, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad M. K. elgesys šios klubo tarybos kadencijos laikotarpiu jau 2 kartus buvo svarstytas klubo taryboje ir jam paskirtos nuobaudos (2014-06-14 – įspėjimas ir 2015-09-10 pripažintas pažeidusiu klubo įstatus ir vidaus tvarkos taisykles); į tai, kad M. K., kaip medžiotojo ir ginklus laikyti (nešiotis) leidimą turinčio asmens elgesiui tiek teisės aktuose, tiek Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ įstatuose yra taikomi nepriekaištingos reputacijos ir medžiotojų etikos taisyklių laikymosi reikalavimai, o M. K. savo smurtiniu elgesiu, užpuldamas ir sumušdamas žmogų, tiek nepriekaištingos reputacijos, tiek medžiotojų etikos taisyklių reikalavimus grubiai pažeidė; į tai, kad už nusikalstamą elgesį Kauno apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu M. K. 2015 gruodžio mėnesį buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir M. K. faktiškai neteko medžiojimo teisės; į tai, kad M. K. dėl savo elgesio nesigaili, buvo neaktyvus, nedisciplinuotas ir pareigas atlikti vengiantis klubo narys; į tai, kad M. K. yra kelių medžiotojų klubų narys, medžiotojų klubas „Mėkla“ be medžioklės organizavimo nevykdo jokios kitos veiklos, kurioje M. K. galėtų dalyvauti tik būdamas medžiotojų klubo „Mėkla“ nariu; į tai, kad pašalinus M. K. iš medžiotojų klubo „Mėkla“ narių, jo teisės iš esmės nebūtų pažeidžiamos. Šį klubo tarybos sprendimą ieškovas skundė, tačiau kaip matyti iš 2016-07-27 Visuotinio klubo narių susirinkimo protokolo, nutarta M. K. skundo netenkinti ir 2016-03-31 sprendimą palikti galioti. Darbotvarkėje buvo aiškiai suformuluotas ir pateiktas susirinkimui svarstymui M. K. skundas dėl jo pašalinimo iš klubo narių. Šiame susirinkime dalyvavo pats ieškovas bei jo advokatas. Balsuota slaptu balsavimu, balsavo 20 susirinkime dalyvavusių klubo narių. Už 2016-03-31 sprendimo panaikinimą – 4 balsai, prieš sprendimo panaikinimą – 16 balsų (b.l. 65-68, I tomas).

Ieškovas pašalintas iš klubo „Mėkla“ vadovaujantis įstatų 14.2 punktu – grubiai pažeidęs medžiotojų etikos taisykles ir 14.4 punktu – netekęs medžiojimo teisės, po to kai Klubas gavo informaciją apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko ieškovas neteko teisės laikyti (nešiotis) ginklus. Ieškovo atstovas teigė, jog ieškovas negalėjo pažeisti jokių taisyklių, nes jos nėra rašytinės, niekur nefiksuotos. Be to, teigė, jog atsakovo argumentas, kad ieškovas neteko medžiojimo teisės yra nepagrįstas, kadangi ieškovas turi galiojantį medžiotojo bilietą ir vadovaujantis LR Medžioklės įstatymu jis turi teisę medžioti, o vien ta aplinkybė, kad jis neteko leidimo laikyti (nešiotis) ginklus bei visų turėtų ginklų, nesudaro pagrindo pašalinti ieškovą iš Klubo narių, kadangi net ir neturėdamas ginklo, jis rūpinosi medžiojamosios faunos reprodukcija, apsauga ir globa, medžioklės kultūros ir tradicijų puoselėjimu, be to, medžiojant galima naudoti ne tik ginklą, bet ir kitas priemones (tinklus, graibštus, gaudykles ir t.t.). Tačiau, teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, kad rūpintis fauna, jos apsauga ir globa ir kt., nebūtina būti Klubo nariu. Kiekvienas gamtai neabejingas asmuo gali tai daryti nevaržomas, skirti tiek laiko, kiek nori, už tai neįsipareigojant jokioms organizacijoms. Kaip matyti iš klubo pažymos (b.l. 81, I tomas), klube „Mėkla“ medžioklės vykdomos tik naudojant šaunamuosius ginklus. Netikėti tokiais duomenimis teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojai D. A. K., J. V. V. patvirtino, kad klube „Mėkla“ yra medžiojama tik šaunamaisiais ginklais. Nors bebrus galima medžioti spąstais, tačiau kaip nurodė liudytojas D. A. K., kuris apie 50 metų yra klubo nariu, bebrų medžiojimas spąstais yra teorinis dalykas, jų klube medžiojama tik su ginklais, jie spąstų neturi ir tai niekad nebuvo daroma. Ieškovas taip pat teigė, jog jis nėra praradęs teisės medžioti, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas Įstatų 4.4 punktas. Atsakovas nurodė, kad Medžiojimo teisė yra platesnė sąvoka ir apima ne tik teisę medžioti, bet ir kitas teises susijusias su medžiojimu. Teisė medžioti – tai specialioji fizinio asmens teisė, kuri suteikiama Medžioklės įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Teisę medžioti patvirtina medžiotojo bilietas. Teisės medžioti atėmimas reglamentuojamas Medžioklės įstatymo 16 straipsnyje, kurioje numatyti atvejai, kai iš asmens atimama teisė medžioti. Taigi teisė medžioti gali būti suteikiama arba atimama. Tuo tarpu kaip matyti iš Klubo įstatų 14.4. punkto, jame nurodyta sąvoka – medžiojimo teisės netekimas. Atsakovo atstovas Klubo prezidentas nurodė, kad sąvoka Medžiojimo teisė – yra Klubo sąmoningai apsvarstyta ir neatsitiktinai taip įvardinta teisė, kuri yra daug platesnė už Teisę medžioti, įtvirtintą Medžioklės įstatyme. Medžiojimo teisė turi būti suprantama kaip teisė ir kaip galimybė užsiimti medžiokle pasinaudojant naryste Klube ir laikantis Klubo vidaus tvarkos ir medžiotojų etikos reikalavimų. Klubas užsiima išimtinai medžiokle panaudojant ginklus ir kitų medžioklės rūšių nepraktikuoja. Jeigu Klubo narys netenka teisės laikyti ir nešioti ginklo, vadinasi jis nebeturi galimybės medžioti Klubo išnuomotuose medžioklės plotuose. Kai ieškovas padarė nusikalstamą veiką, 2015-12-15 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus sprendimu Nr. 15-IL-20-03907-e ieškovui buvo panaikinta teisė laikyti ir nešioti ginklą. Panaikinus leidimą nešioti ir laikyti ginklą, ieškovas neturi galimybės medžioti ir negali įgyvendinti savo teisės medžioti Klubo išnuomotuose medžioklės plotuose. Tai reiškia, kad ieškovas netekęs teisės nešioti ir laikyti ginklus, neteko ir medžiojimo teisės Klube, nes pastaroji niekaip negalės būti įgyvendinama Klubo išnuomotuose medžioklės plotuose. Akivaizdu, kad kilęs ginčas yra susijęs ne su klausimu dėl ieškovo teisės medžioti varžymo apskritai, ieškovas neneigė esantis ir dar vieno medžiotojų būrelio nariu, tačiau šiuo atveju svarstoma dėl teisės medžioti konkrečiame klube – „Mėkla“. Klubinė veikla suponuoja ne tik narių interesų derinimą, bet ir poilsio, laisvalaikio praleidimo formą, todėl svarbūs ir emociniai narių tarpusavio santykiai, jų suderinamumas, nes konfliktuojantys asmenys negali kartu pozityviai veikti. Teismas negali paneigti atsakovo Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ tikslo jungti narius, kurie yra nepriekaištingos reputacijos, negali paneigti reikalavimo šiame konkrečiame klube medžioti tik ginklais ir turėti leidimą ginklui. Klubo įstatų 2 straipsnyje nurodyta, kad Klubas savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, įstatymais, tame tarpe ir LR Civiliniu kodeksu, kurio 6.156 straipsnis reglamentuoja sutarties laisvės principą. Atsakovo įstatuose įtvirtinta sąvoka „Medžiojimo teisė“ nėra įtvirtinta analogiškai, kaip LR Medžioklės įstatyme („Teisė medžioti“). Teismas neturi pagrindo abejoti, tą patvirtino ir liudytojai, kad Klube sąvoka „Medžiojimo teisė“ yra įtvirtina ne atsitiktinai, tačiau sąmoningai, aptarta su Klubo nariais ir apimanti daug daugiau, nei Medžiotojo bilieto turėjimas. Atsakovas nekvestionuoja ieškovo teisės medžioti apskritai, naudotis naryste kituose Medžiotojų būreliuose, tačiau priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš savo Klubo, kaip neturintį medžiojimo teisės šiame konkrečiame klube.

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad medžiotojams, kaip asmenims laikantiems ir nešiojantiems ginklą, skirtingai nuo kitų, taikomi aukštesni elgesio standartai. Kaip patvirtina bylos duomenys, nors ieškovas ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau tai nepašalina nusikalstamos veikos padarymo fakto. Kaip matyti iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, M. K. buvo įtariamas tuo, kad 2015-09-22 apie 12:00 val., ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, sugriebęs nukentėjusiajam už striukės, smogė 4 kartus kumščiu į veidą, tuo šiais savo veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų dešinio smilkinio sumušimus, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (b.l. 161-162, I tomas). Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, kad žmogaus užpuolimas ir sumušimas yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, tiesiogiai nukreiptas į žmogaus sveikatą ir kūno neliečiamumą, kuriuo parodoma aiški nepagarbai visuomenei ir ypač nukentėjusiajam jos nariui, tai brutalus, agresyvus ir žemas elgesys, pasižymintis didele nepagarba kitam asmeniui. Smurtinio nusikaltimo padarymas pagrįstai laikytas akivaizdžiu ir šiurkščiu medžiotojų etikos taisyklių pažeidimu. Nors ieškovas bei jo atstovas teigė, kad klubas neturi jokių rašytinių etikos taisyklių, tačiau liudytojais apklausti klubo nariai D. A. K., J. V. V. patvirtino, kad klube egzistuoja etikos taisyklės, moralės normos, Garbės kodeksas, kuris prieš kiekvieno sezono atidarymą, t.y. rudenį yra perkaitomas. Be to tai, jog įstatuose vienas iš pašalinimo iš Klubo pagrindų yra įtvirtintas medžiotojų etikos taisyklių grubus pažeidimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad tokios taisyklės yra ir kiekvienam klubo nariui jos yra (ar turi būti) žinomos. Be to, iš paties ieškovo pasirašytos Priesaikos (b.l. 83, I tomas) matyti, kad ieškovas yra prisiekęs visur ir visada būti kultūringu, tvarkingu, drausmingu medžiotoju ir laikytis medžioklės etikos ir tradicijų ir kt. Klubo narys yra medžiotojas, kuriam taikomi aukštesni etikos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kadangi jis turi teisę nešioti, laikyti bei medžioklės metu panaudoti ginklą, jo elgesys turi būti nepriekaištingas, jis turi būti pavyzdžiu kitiems. Medžiotojas, laikydamasis įstatymų ir medžioklės kultūros bei etikos taisyklių, turi teisę gyvūnų atžvilgiu panaudoti ginklą ir atimti gyvybę gyvam padarui. Ginklas yra galingas ir pavojingas įrankis, kurį netinkamai laikant, nešiojant ar naudojant gali būti sužalotas žmogus. Dėl šios priežasties bet koks smurtas, agresija ar nepamatuotai agresyvus ir neadekvatus elgesys yra nesuderinamas su medžiotojo vardu ir medžiotojų etikos reikalavimais. Liudytojai, Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ nariai, ieškovą apibūdino kaip konfliktišką asmenybę, kaip žmogų, nevaldantį savo emocijų. Kaip matyti iš klubo įstatų, vienas iš pagrindų pašalinti narį iš klubo, įtvirtintas kaip medžioklės, klubo vidaus tvarkos, medžiotojų etikos taisyklių ar įstatų grubus pažeidimas (4.2 punktas). Nors rašytinių medžiotojų etikos taisyklių byloje nepateikta, visgi liudytojais apklausti Klubo nariai patvirtino, kad medžiotojai turi savo garbės kodeksą (etikos taisykles), kurios skelbiamos prieš kiekvieno sezono pradžią. To neneigė ir pats ieškovas. Sąvoka „grubus pažeidimas“ yra vertinamoji, tačiau teismo nuomone, nusikalstamos veikos – smurtinio nusikaltimo padarymas neginčijamai laikytinas grubiu pažeidimu ir ne tik, kai tokį pažeidimą padaro medžiotojas – asmuo, kuris turi teisę turėti ginklą (tuo metu ieškovas tokią teisę turėjo) ir kuriam keliami aukštesnio elgesio standartai, tačiau ir kiekvieno, paprasto, eilinio piliečio elgesys, kai padaroma nusikalstama veika, laikytinas neatitinkančiu elementarių elgesio standartų, etikos normų. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovui, kaip medžiotojui, turinčiam teisę laikyti (nešiotis) ginklą, padarius nusikalstamą veiką – smurtinį nusikaltimą ir dėl to netekus teisės turėti ginklą, ieškovo elgesys pagrįstai laikytas kaip neatitinkantis medžiotojų etikos taisyklių.

Teismas sprendžia, jog ieškovui padarius nusikalstamą veiką – smurtinį tyčinį nusikaltimą, medžiotojų klubo „Mėkla“ vadovybė bei jos nariai, pagrįstai turėjo teisę svarstyti tolesnio ieškovo priklausymo klubui klausimą ir klubo nariai, sudarydami kolegialų organą – visuotinį narių susirinkimą, turėjo pilną teisę išreikšti savo poziciją ir priimti sprendimą dėl ieškovo tolesnio buvimo klubo nariu. Tokia susirinkimo valia įtvirtinta balsavimu, kuris akivaizdžiai patvirtina narių nenorą, jog ieškovas toliau priklausytų klubui, nes balsuota 16 balsų už ieškovo pašalinimą iš visų 20 balsavusiųjų. Nepaisant šios narių išreikštos valios, būtų paneigta medžiotojų klubo, kaip organizacijos, paskirtis užtikrinant jos narių teises užsiimti mėgstama veikla, kuri suteiktų teigiamas emocijas bei garantuotų draugišką, konstruktyviai bendraujantį, siekiantį vieningų tikslų kolektyvą. Klubas nėra vienasmenis, tačiau kolegialus organas, todėl sprendimų priėmimo procese pastarieji yra paremti ne vieno asmens nuomone, tačiau didžiosios daugumos narių balsavimu išreikšta pozicija. Todėl ieškovo argumentai dėl buvusio prezidento tariamo siekio susidoroti su ieškovu yra grįsti subjektyviomis prielaidomis bei spėliojimais, neparemtais jokiais įrodymais, tik ieškovo asmenine nuomone, kuri nėra objektyvi ir atspindinti tikrovę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pritaikyta sankcija atitinka proporcingumo principą, ieškovo pašalinimas iš klubo narių laikytinas teisėtu, nėra duomenų apie tai, kad buvo padaryta sprendimų priėmimo procedūrinių pažeidimų ar būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl priimti sprendimai paliktini galioti, o ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovo ieškinys atmestas. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1815 Eur teisinės pagalbos išlaidų (163-168, I tomas, b.l. 32-39, II tomas). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį atmetus, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 6,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Kauno medžiotojų klubui „Mėkla“, juridinio asmens kodas 193417722, 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,47 Eur (šešis eurus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.