- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- A-45-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00040-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- M. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas M. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto R. Ž. 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-03907-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisariatą grąžinti pareiškėjui priklausančius ginklus.Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas neištyrus detaliai visų aplinkybių, o tik formaliai pasiremta 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nelaikomas teistu, praeityje taip pat nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka dėl ginklo laikymo, naudojimo taisyklių pažeidimo, jokių teisėtvarkos pažeidimų, kurie turėtų neigiamą įtaką reputacijai, nebuvo padaręs. Nuo 2001 metų pareiškėjas ūkininkauja, valdo 173,42 ha žemės plotą, yra medžiotojų klubo narys, todėl naktimis turi saugoti savo pasėlius nuo laukinių žvėrių. Medžioklė yra pareiškėjo hobis ir būdas saugoti pasėlius nuo laukinių žvėrių daromos žalos. Pareiškėjas nurodė, kad dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra teigiamai charakterizuojamas. Pareiškėjo manymu, atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų saugumui. Pareiškėjas darė išvadą, kad, priimant ginčijamą administracinį aktą, buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo principai, o paskirta nuobauda neproporcingai griežta. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.Atsakovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 887. Atsakovas gavo Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui ir nukentėjusiam susitaikius. Taip pat šiuo nutarimu pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Paminėtu nutarimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas viešoje vietoje, tyčia, griebė nukentėjusį už striukės, smogė keturis kartus į veidą ir nesunkiai sužalojo sveikatą. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą sąlygą leidimo panaikinimui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2001 iki 2015 metų 11 kartų buvo baustas administracine tvarka.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Sprendimą panaikino, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.Teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir darė išvadą, kad Įstatyme yra išsamiai diferencijuotos sąlygos bei nustatytas platus ratas atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos. Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Medžiotojų klubo vadovybės ir seniūno charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės veikloje. Be to, praeityje pareiškėjas neteistas, daugiau jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta, dar iki 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo priėmimo nukentėjusiajam savanoriškai atlygino žalą, prokuroras jį įvertino kaip nelinkusį nusikalsti asmenį, pareiškėjas taip pat ūkininkauja – t. y. turi pastovų darbą bei pajamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovas nurodė, jog nuo 2001 metų pareiškėjui 11 kartų taikytos administracinės nuobaudos, tačiau priimant ginčijamą individualų administracinį aktą šia faktine aplinkybe nebuvo remtasi. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 ir pabrėžė, kad atsakovas privalo paisyti proporcingumo principo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių vertinimo. Teismas darė išvadą, kad, nors atsakovas formaliai ir priėmė teisėtą individualų administracinį aktą, tačiau nėra pagrindo jį laikyti teisingu. Pareiškėjas charakterizuojamas iš esmės teigiamai, jokių teisės pažeidimų, susijusių su ginklų apyvarta, nepadarė, neteistas, turi pastovų darbą, gyvenamąją vietą, kaip medžiotojas charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai charakterizuojamas vietos bendruomenės, nukentėjusiam savanoriškai atlygino žalą. Teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas individualus administracinis aktas dėl leidimo panaikinimo ir sprendimas realizuoti pareiškėjui priklausančius ginklus neatitinka protingumo, proporcingumo bei teisingumo principų, todėl naikintinas. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Komisariatą grąžinti pareiškėjui priklausančius ginklus, kurie buvo iš jo paimti ginčijamo administracinio akto priėmimo procese, atmetė vertindamas jį kaip išankstinį. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikti jokie duomenys, jog panaikinus ginčijamą individualų administracinį aktą atsakovas atsisakys pareiškėjui grąžinti legalius, tinkančius naudoti ginklus. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, pareiškėjui turint galiojantį leidimą Nr. 887, neturės jokio teisėto pagrindo pareiškėjui negrąžinti jo legaliai laikomų ginklų. Atsakovui atsisakius tai padaryti, pareiškėjas turės teisę ginti savo teises teisme. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas vertino kaip perteklinius, neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.
III.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Sprendimą palikti galioti.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas viešoje vietoje konflikto metu tyčia, sugriebęs už striukės, smogė nukentėjusiajam keturis kartus kumščiu į veidą, tuo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai, tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą sąlygą leidimui laikyti (nešiotis) ginklus panaikinti. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014 ir teigia, kad minėtas nutarimas yra tinkamas pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinantis dokumentas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Atsakovas daro išvadą, kad leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjo manymu, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nebuvo vertinta, jog jis yra medžiotojas, tik atsižvelgta, jog pareiškėjas medžiotojų klubo vadovybės yra charakterizuojamas teigiamai ir nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-03907-e (b. l. 9-10), kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3, 93-95 punktais, atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 887, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą pripažino teisėtu, tačiau neteisingu. Teismas, panaikindamas Sprendimą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus, Medžiotojų klubo vadovybės ir seniūno charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės veikloje, praeityje neteistas, daugiau jokių ikiteisminių tyrimų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėta, dar iki 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo priėmimo nukentėjusiajam savanoriškai atlygino žalą, prokuroras jį įvertino kaip nelinkusį nusikalsti asmenį, pareiškėjas turi pastovų darbą bei pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Koks teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-03907-e pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas remiantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytomis aplinkybėmis. Šiame nutarime (b. l. 15-16) nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 22 d., apie 12.00 val., ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., konflikto metu tyčia, sugriebęs A. K. už striukės, smogė keturis kartus kumščiu į veidą, tuo šiais savo veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų dešiniojo smilkinio sumušimus, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017).Pasisakydama dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame nutarime pažymėta, kad M. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neneigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (konflikto metu smogė nukentėjusiajam keturis kartus kumščiu į veidą), todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam, kaip ūkininkui, ginklas yra reikalingas siekiant apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų, neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškėjo skundą atmetant.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.