Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-226-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-12
Bylos Nr.: 2A-226-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01249-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas: K. G.
Atsakovas: M. G.
Išvadą teikia: Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui
Trečiasis asmuo: UAB „Litesko“

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-226-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01249-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovui K. G., jo atstovui advokatui R. Š., atsakovei M. G., jos atstovei advokatei S. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-399/2013 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei M. G., institucijai, teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovės M. G. priešieškinį ieškovui K. G., institucijai, teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, antstolių A. A. ir S. Ž. kontorai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir uzufrukto teisės nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas :

1.K. G. ir M. G., santuoką, įregistruotą 1999-11-27 Marijampolės miesto CMS, įrašo Nr. 278, nutraukti dėl ieškovės M. G. kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, pagrindžiančių atsakovo kaltę.

2.Nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus M. G. ir dukros E. G. gyvenamąją vietą su motina M. G..

3. Patvirtinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tokią tvarką ir sąlygas, numatant, kad ieškovas K. G., turi teisę susitikti su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. tokia bendravimo tvarka:

-susitikti nelyginių savaičių penktadienyje, pasiimant vaikus iš ieškovės namų 18 val. vakaro ir juos parvežant į ieškovės namus tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.,

-sutinku, pasiimti vaikus kiekvienų metų pirmą dieną savo kasmetinių apmokamų atostogų metu dviem savaitėms, paimant juos 12 val. iš ieškovės namų ir juos parvežant atgal keturioliktą atostogų dieną 18 val.,

- sutinku pasiimti vaikus iš ieškovės namų kiekvienų nelyginių metų Šv. Velykų, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų išvakarėse, pasiimant juos 12 val. iš ieškovės namų ir parvežant juos atgal po šių švenčių sekančią dieną 18 val. vakaro.,

-sutinku pasiimti vaikus kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. 12 val. iš ieškovės namų ir juos parvežant atgal sausio 2 d. 18 val.,

-sutinku pasiimti vaikus 18 val. kiekvienų metų rugpjūčio 22 d., per sūnaus gimtadienį, kovo 27 d. per dukros gimtadienį, balandžio 5 d., per atsakovo gimtadienį, bei kiekvienų metų Tėvo dieną ir 18 val. vaikus parvežant į ieškovės gyvenamąją vietą.

4. Bendrąja jungtine nuosavybės teise kilnojamąjį turtą padalinti taip: ieškovui K. G. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui tikslinga pripažinti 600,00 Lt vertės turtą: K. G. vardu registruotą automobilį F. E., VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 500,00Lt, vyrišką dviratį „Melster" - 100,00 Lt vertės.

A. M. G. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui tikslinga pripažinti 4.420,00 Lt vertės turtą: dvigulę lovą su čiužiniu - 500,00 Lt vertės, skalbimo mašiną- 100 Lt vertės, sofą lovą - 400 Lt vertės, kilimą (svetainės) - 50 Lt vertės, kilimą - 20 Lt vertės, televizorių SAMSUNG - 200 Lt vertės, kompiuterį su įranga - 400 Lt vertės, kompiuterio stalą- 100 Lt vertės, vaikų kambario baldų komplektą (rašomasis stalas, 4 dalys lentynų ir spinta) - 300 Lt vertės, jaunuolio lovų komplektą (dvi lovos)- 300 Lt vertės, pianiną - 700 Lt vertės, kilimą (vaikų kambario) - 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą (uosinis, natūralaus medžio) - 450,00 Lt vertės, dvi siuvimo mašimas „Čaika" ir „Viktorija" kiekviena po 100,00 Lt, keturių durų spintą su paaukštinimais - 200,00 Lt vertės, sekciją „Freda" (keturių dalių) - 300,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą „Žalgiris" - 250,00 Lt vertės,

5. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: G., G.

6. Už didesnę atsakovei tenkančią turto dalį ieškovui K. G. atsakovė M. G. turi sumokėti 1 895,00 Lt dydžio kompensaciją.

7. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad šiuo metu faktiniai santykiai yra iširę ir nei bendro, nei šeimyninio ūkio neveda. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios jaunos šeimos. Bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus, bendrai augino ir auklėjo nepilnamečius vaikus. Tačiau vėliau viskas pasikeitė, atsakovė pamynė šeimos principus. Ji pradėjo dažnai konfliktuoti, vartoti smurtą ieškovo atžvilgiu. Atsakovė smurtą naudojo nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje. Ji niekur nedirbo, ieškovas bandė santuoką išsaugoti, galvojo, kad atsakovė pasikeis, supras savo netinkamą elgesį, padarys išvadas, pradės daugiau rūpintis šeimos poreikiais. Nežiūrint į ieškovo pastangas, ieškovas suprato, kad atsakovė nepasikeis ir tolimesnis gyvenimas kartu neturi prasmės ir yra negalimas.

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama:

1 .K. G. pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo.

2.Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 14 689,61 Lt vertės turtą: 309/617 dalys žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto kadastrinėje vietovėje, (vidutinė rinkos vertė 24.200 Lt, 3091617 dalių vertė 12 119,61 Lt), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre registro Nr. 44/324011 K. G. ir M. G. vardu; automobilį FORD ESKORT valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) - 1300 Lt vertės, dvigulę lovą su čiužiniu - 500 Ltvertės, skalbimo mašiną- 100 Lt vertės, sofą lovą-400 Lt vertės, kilimą(svetainės) - 50 Lt vertės, kilimą- 20 Lt vertės, televizorių SAMSUNG - 200 Lt vertės,

2.1. M. G. nuosavybės teise pripažinti 7 329,80 Lt vertės turtą: 309/617 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto kadastrinėje vietovėje, (vidutinė rinkos vertė 24 200,- Lt, 309/617 dalių vertė 12 119,61 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre registro Nr. 44/324011 (1/2 dalies 309/617 dalių vertė 6 059,80 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu - 500 Lt vertės, skalbimo mašiną - 100 Lt vertės, sofą lovą-400 Lt vertės, kilimą (svetainės) - 50 Ltvertės, kilimą- 20 Lt vertės, televizorių SAMSUNG - 200 Lt vertės.

2.2. K. G. nuosavybės teise pripažinti 7 359,81 Lt vertės turtą: 309/617 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto kadastrinėje vietovėje, (vidutinė rinkos vertė 24.200,- Lt, 309/617 dalių vertė 12 119,61 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre registro Nr. 44/324011 (1/2 dalies 309/617 dalių vertė 6 059,81 Lt, automobilį FORD ESKORT valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) - 1300 Lt vertės.

3. Kompiuterį su įranga - 400 Lt vertės, kompiuterio stalą - 100 Lt vertės, vaikų kambario baldų komplektą (rašomasis stalas, 4 dalys lentynų ir spinta) -300 Lt vertės, Jaunuolio lovų komplektą (dvi lovos)- 300 Lt vertės, pianiną- 700 Lt vertės, kilimą (vaikų kambario) - 50 Lt vertės skirtus nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti perduotini M. G., neišieškant kompensacijos ieškovui

4.Nustatyti, kad K. G., bendraus su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G., jų gyvenamojoje vietoje taip:

-antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki šeštadienio 18 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val;

-per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 valandos iki gruodžio 24 d. 22 val., per Šv. Velykas nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val., per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val.

-tėvo dieną ir K. G. gimimo dieną ir vaikų gimimo dienomis nuo 10 val. iki 18 val.

-įpareigoti K. G. apie tai, ar nustatytu laiku atvyks pas vaikus, M. G. informuoti prieš 24 valandas jos nurodytu telefonu.

5. Nustatyti M. G. ir nepilnamečiams vaikams M. G. ir E. G. teisę į K. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato-gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), ir uzufrukto teisę į K. G. priklausančią žemes dalį žemės sklypo kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre registro Nr. 44/324011 K. G. ir M. G. vardu iki vaikai, M. G. ir E. G. sulauks pilnametystės. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad bendro gyvenimo pradžioje sutarė neblogai. Vėliau išryškėjo ieškovo nerūpestingumas šeimos reikalams. Jis mieliau savaitgaliais padėdavo tėvams, nei rūpindavosi šeimos reikalais ir į atsakovės prašymus nekreipdavo dėmesio ir dar iš atsakovės tyčiodavosi, dėl ko pablogėjo sveikata, teko gydytis. Atsakovė ne kartą kalbėjosi su ieškovu dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, dėl netinkamo požiūrio į bendravimą su vaikais ir jų auklėjimą, tačiau jo elgesys nesikeitė. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kaltu pripažintinas. Ieškovas pagal LR CK 3.60 str. 3 d., nes jis vartojo prieš atsakovę fizinį smurtą, dėl ko ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 140 str. 1 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-20 nutartimi jis buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie atsakovės ir su atsakove nebendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. I. K. G. ir atsakovės M. G. santuoką sudarytą 1999-11-27 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 278, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – G., G..

Nepilnamečių vaikų M. G. ir E. G., gyvenamąją vietą nustatė su motina M. G..

Nustatė ieškovo K. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. tvarką:

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginių savaičių savaitgaliais, t.y. pasiimant vaikus iš atsakovės namų šeštadieniais nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val., nepilnamečius vaikus parvežant į atsakovės namus.

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. bendrauja nelyginiais kalendoriniais metais per Šv.Kūčias, tai yra gruodžio 24 d. nuo 12 val. iki 20 val., per naujus metus gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki 20 val. ir sausio 1 d. nuo 10 val. iki 16 val., per Šv. Velykas nuo sekmadienio 11 val. iki 20 val.

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. bendrauja nelyginių kalendorinių metų Tėvo dieną, nepilnamečių vaikų M. G. ir E. G. gimimo dienomis bei ieškovo gimimo dienomis nuo 11 val. iki 17 val.

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. G. bendrauja nustatytomis dienomis, nustatytą valandą nepilnamečius vaikus pasiimdamas iš atsakovės namų ir iki nustatytos valandos parveždamas juos į atsakovės namus.

Ieškovas įpareigojamas apie tai, jog nustatytu laiku atvyks pasiimti nepilnamečius vaikus arba neatvyks pas juos informuoti atsakovę prieš 24 valandas atsakovės nurodytu telefonu (skambučiu arba sms žinute).

Laikotarpiu kai nepilnamečiai vaikai yra pas ieškovą už jų sveikatos būklę, elgesį atsako ieškovas.

A. M. G. priešieškinio reikalavimo nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams, uzufrukto teisę į ieškovui K. G. nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato – ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini)iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės netenkino.

I. K. G. reikalavimo nustatyti, kad 309/617 dalys žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos K. G. ir M. G. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), am priklauso asmeninės nuosavybės teise, netenkino.

Turtą priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe padalino sekančiai:

K. G. paskyrė automobilį F. E., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės, vyrišką dviratį „Meister" 100 Lt vertės. K. G. ir M. G. vardu registruotą 309/617dalis žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24 200 Lt, 309/617 dalių vertė 12 119,61 Lt), esančią (duomenys neskelbtini).

A. M. G., paskyrė dvigulę lovą su čiužiniu - 500 Lt vertės, skalbimo mašiną - 100 Lt vertės, sofą lovą - 400 Lt vertės, kilimą - 20 Lt vertės, televizorių SAMSUNG - 200 Lt vertės.

Priteisė atsakovei M. G. iš ieškovo K. G. 6 060 litų piniginę kompensaciją už jam tenkančią natūra ½ dalį žemės sklypo dalies unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų poreikiams paliko kompiuterį su įranga, kompiuterio stalą, vaikų kambario baldų komplektą (rašomas stalas, 4 dalių lentyna, spinta) , jaunuolio lovų komplektą (dvi lovos), pianiną, kilimą 50 litų vertės.

Nustatė, kad prievolė UAB „Litesko“ ir S. Ž. bei A. A. antstolių kontorai po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovės M. G. prievole.

Priteisė ieškovui K. G. iš atsakovės M. G. 433 Lt turėtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti dalį.

Priteisė iš ieškovo K. G. 12,89 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 700 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų 700 litų valstybei.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1999-11-27 Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 278. Santuokos metu sutuoktiniams gimė du vaikai: M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai ir šiuo metu gyvena su motina M. G.. 2013-01-07 nutartimi sutuoktiniams, atsakovės prašymu, buvo skirtas 6 mėnesių terminas susitaikyti, tačiau 2013-07-04 teisme gautas ieškovo prašymas tęsti bylą dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų, kadangi susitaikymo laikas baigėsi, o sutuoktiniai bendro ūkio neveda. Ieškovas sutiko, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodo, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad dėl šeimos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą, dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusios M. G., su ja nebendrauti bei neieškoti ryšių, nuosprendžiu nustatytam laikui pasibaigus ieškovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Atsakovė nors pati prašė skirti terminą susitaikyti taip pat paskirto teismo termino susitaikyti laikotarpiu nebuvo aktyvi ir nesistengė susitaikyti, nes pati pripažino, kad per susitaikymo terminą su ieškovu kalbėjo telefonu du kartus, M. G. taip pat galimai naudojo smurtą prieš ieškovą. Teismas padarė išvadą, kad nei vienas sutuoktinių nebuvo lojalūs vienas kitam ir nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo teismas paliko pavardės –G. ir G.

Dėl sutuoktinių išlaikymo

Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo metu abu sutuoktiniai yra darbingi (pagal sveikatos būklę) vienas kito išlaikymo reikalavimų nereiškė ir šio klausimo teismas nesprendė.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, sąlygos yra sudarytos tinkamos, vaikai teismo posėdžio metu tiesiogiai išklausyti, nurodė, jog nori gyventi su motina M. G.. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovas sutiko, kad vaikai gyventų su motina. Institucija išvadoje taip pat nurodė, kad sąlygos vaikams gyventi su motina yra tinkamos

Dėl vaikų išlaikymo

Teismas nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-771-91/2012 tenkintas iš dalies M. G. reikalavimas ir iš K. G. priteista nepilnamečiams vaikams dukrai E. G. ir sūnui M. G., materialinis išlaikymas, mokant periodinėmis išmokomis po 250 litų kiekvienam kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos – 2012 m. sausio 25 d. iki dukros E. ir sūnaus M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kauno apygardos teismo nutartimi 2012-10-08 teismo sprendimas pakeistas ir nustatyta, kad K. G. turi teikti vaikams išlaikymą po 400 litų kiekvienam vaikui kas mėnuo nuo 2012-01-25 iki vaikų pilnametystės. Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nei padidinti, nei sumažinti, todėl šio klausimo byloje teismas nesprendė. Nurodė, kad išlaikymas vaikams jau nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl bendravimo su vaikais nustatymo

Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, atsakovė taip pat reiškia reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Nustatydamas tėvo bendravimo su vaikais tvarką, teismas atsižvelgė į vaikų amžių, vaikų išreikštą nuomonę, institucijos išvadą dėl ginčo. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad vaikų bendravimas su tėvu prieštarautų vaikų interesams, tai yra nėra pagrindo nustatyti minimalų tėvo bendravimą su vaikais.

Dėl uzufrukto teisės nustatymo

Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams, uzufrukto teisę į ieškovui nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato – ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., taip pat uzufrukto teisę į ieškovui ir atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis, iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Ieškovo nuomone, nustačius uzufruktą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui būtų pažeistos jo teisės, kadangi daugiau nekilnojamojo turto neturi. Taip pat nurodė, jog atsakovei nuosavybes teise priklausančiame bute vaikams ir atsakovei gyventi sąlygos yra tinkamos, butas bus pigiau išlaikomas. Teismas sprendė, kad uzufrukto nustatymas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ieškovo ir atsakovės (vaikų tėvų) tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški (šį faktą patvirtina tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), iškilusius nesutarimus jie sprendžia ir naudodami smurtą vienas prieš kitą, o tai nesukurs nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Teismo nuomone, šiuo atveju uzufruktas neproporcingai apribotų ieškovo kaip turto savininko teises, nes dėl labai konfliktiškų vaikų tėvų tarpusavio santykių jis negalėtų naudotis savo nuosavybe ilgą laiką, todėl atsakovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 309/617 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe.

Teismas nurodė, kad iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 309/617 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotos ieškovo ir atsakovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas reikalavimą 309/617 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe įrodinėjo teismui pateiktu 1993-07-29 prašymu parduoti 0,03 žemės sklypą, esant (duomenys neskelbtini). (b.l.115), 1993-08-04 mokėjimo pranešimu, kuriuo ieškovui pranešama, jog turi sumokėti 26,06 Lt už perkamą žemę (b.l.116), 0,03 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo įkainojimo aktu (b.l.117), iš kurio matyti, jog žemės sklypas įkainotas 26,07 Lt suma, susitarimu tarp K. G. ir P. G. (b.l.120-121), Marijampolės apskrities viršininko 2006-02-08 įsakymu Nr. ŽM-165 ir prie jo esančiu priedu, iš kurio matyti, jog ieškovas K. G. už perkamą žemė buvo sumokėjęs 26,06 Lt (viso mokėtina suma sudarė 115,30 Lt) (b.l.113-114), 2006-01-30 mokėjimo pranešimu (b.l.122), kuriame nurodoma, jog K. G. už žemės sklypo dalį turi sumokėti 89,23 Lt, o taip pat mokėjimą už žemę patvirtinančiu dokumentu (b.l.123), iš kurio matyti, jog ieškovas 2006-02-10 už žemės sklypo dalį sumokėjo 89,23 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2006-02-10 ieškovo tėvai ieškovui padovanojo 89,23 Lt, už kuriuos ir išpirko 0,0009 ha žemės sklypo dalį. Tačiau ieškovas teismui nepateikė nei pinigų dovanojimo sutarties, nei kitų duomenų, kurie įrodytų, jog ieškovas paminėtą žemės sklypą išsipirko už tėvų dovanotas lėšas. Ieškovas taip pat neginčijo paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, tai yra neginčijo 2006-02-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 151, kurios pagrindu ir buvo įsigytas žemės sklypo dalis kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad 309/617 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė nuosavybė.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Teismas nurodė, kad prievolės UAB „Litesko“ ir antstolių kontorai (vykdymo išlaidos) lieka asmenine atsakovės M. G. prievole, nes dėl to ginčo nebuvo ir bylos duomenys patvirtina, kad skola susidariusi dėl paslaugų teikimo butui priklausančiam atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė M. G. prašo:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė ieškovo K. G. ir atsakovės M. G. santuoką sudarytą 1999-11-27 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 278, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė atsakovės M. G. priešieškinio reikalavimo nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams, uzufrukto teisę į ieškovui K. G. nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato - ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės netenkinti.

Priimti šiose dalyse naują sprendimą:

I. K. G. ir atsakovės M. G. santuoką sudarytą 1999-11-27 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 278, nutraukti pripažįstant, kad dėl santuokos iširimo kaltas K. G..

Nustatyti M. G. ir nepilnamečiams vaikams M. G. ir E. G. uzufrukto teisę į K. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato-gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini)., ir uzufrukto teisę į K. G. priklausančią žemės dalį žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto Nekilnojamojo turto registre registro Nr. 44/374011 K. G. ir M. G. vardu iki vaikai- M. G. ir E. G. sulauks pilnametystės. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė visada rūpinosi vaikais, šeima, buvo gera žmona ir gera motina. Bylos nagrinėjimo metu norėjo išsaugoti šeimą, atsakovės prašymu buvo paskirtas terminas susitaikyti. Ieškovui skambino tris kartus, siūlė spręsti susitaikymo klausimus, tačiau ieškovas nenorėjo išsaugoti šeimą. Ieškovas pastoviai nesirūpino šeimos reikalais, nes kiekvieną savaitgalį vykdavo į tėvų namus, jiems padėdavo, o namų reikalai likdavo vienai spręsti. Ieškovas nesirūpino ir vaikais, neteikė vaikams išlaikymo, dėl ko reikėjo teismo sprendimu prisiteisti vaikams materialinį išlaikymą, už vaikų nepriežiūrą yra baustas administracine. Ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą, žiauriai elgėsi, dėl to 2012-07-31 Marijampolės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-416/2012 priėmė nuosprendį, kuriuo K. G. pripažino kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisė jį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios M. G., su ja nebendrauti bei neieškoti ryšių. Dėl šių aplinkybių, atsakovė snuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas neteisingai taikė LR CK normas, pripažindamas, kad abu kalti dėl santuokos iširimo.

Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė uzufrukto. Teismas spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, neatsižvelgė į teismo metu išsakytą vaikų nuomonę, jog atsakovei priklausančiame bute nėra jiems tinkamų gyvenimui ir pamokų ruošimui sąlygų, neatsižvelgė ir į Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadą, kurioje buvo pritarta uzufrukto nustatymo reikalingumui. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, kurio bendras plotas-24,88 kv.m., gyvenamasis plotas 16 kv. m. Butas yra buvusiame bendrabutyje, nutraukus santuoką, vaikai gyvens atsakove. Atsakovė negalės nepilnamečiams vaikams vieno kambario bute sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes vaikai yra skirtingų lyčių ir su atsakove viename kambaryje gyventi negali. Jiems nebūtų galima sudaryti tinkamų sąlygų mokytis ir ilsėtis. Vaikai ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje pastoviai gyvena nuo gimimo dienos, jiems yra įprasta aplinka ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Yra uždaras kiemas, kuriame vaikai gali saugiai žaisti, aplinkui gyvena jų draugai, su kuriais bendrauja nuo pat mažens. Vaikai lanko Marijampolės „Ryto" pagrindinę mokyklą, kuri yra visai šalia gyvenamosios vietos, o pakeitus gyvenamąją vietą, reikėtų keisti ir mokyklą, nes lankyti „(duomenys neskelbtini)" pagrindinę mokyklą būtų nepatogu, nes ji būtų toli. Vaikų gyvenimo sąlygos negali būti bloginamos, o nenustačius uzufrukto teisė, jos akivaizdžiai pablogėtų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas K. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ir tinkamai vertino byloje nurodytas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Jis tinkamai įvertino atsakovės veiksmus santuokos metu ir pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pati nepakankamai rūpinosi šeima. Ji būdama sveika nuo 2003-09-05 niekur nedirbo. Ieškovas vienas šeimą išlaikė. Atsakovė ieškovo atžvilgiu ne vieną kartą yra naudojusi smurtą, tai patvirtina byloje pateiktos 2002-05-20 ir 2006-08-31 specialisto išvados. Ji dažnai be jokios priežasties pradėdavo konfliktuoti, pati būdavo konflikto iniciatorius. Taip pat ji netinkamai elgdavosi su vaikais, jiems taikydavo griežtas bausmes. Atsakovas visada turėjo darbą ir savo gaunamą darbo užmokestį išleisdavo šeimai, vaikų poreikiams tenkinti. Teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir tinkamai pripažino, kad nei vienas iš sutuoktinių nebuvo lojalūs vienas kitam ir nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti.

Teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė teisines normas, reglamentuojančias uzufrukto suteikimą bei tinkamai taikė susidariusią šiuo klausimu teismų praktiką. Teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju uzufruktas neproporcingai apribotų ieškovo, kaip turto savininko teises, nes dėl labai konfliktiškų vaikų tėvų tarpusavio santykių, atsakovas negalėtų naudotis savo nuosavybe ilgai laiką. Teismas tinkamai vertino aplinkybę, kad ieškovas kito kilnojamojo turto neturi, o atsakovė turi dar kitą gyvenamąjį plotą. Ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamajame name tik du kambariai. Kaip nurodė atsakovė, ji su vaikais naudojasi tik dviem kambariais, o vienas iš jų priklauso ne ieškovui. Vienu ieškovui priklausančiu kambariu atsakovė nesinaudoja, nes jame jaučiamas pelėsio kvapas. Kadangi ieškovui priklauso tik du kambariai, todėl, įvertinus tai, kad šalys dažnai konfliktuoja, jie kartu gyventi negali, todėl nustatyti uzufruktą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame plote, nėra galimybės. Ieškovui ir atsakovei gyvenant atskirai, vaikų interesai bus apsaugoti, nes jie nematys ir negirdės tarpusavyje konfliktuojančių tėvų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3 d.).

Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas 2012-07-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios M. G., su ja nebendrauti bei neieškoti ryšių. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą, padarė muštinę žaizdą viršugalvio srityje. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Esant šiems duomenims apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai nusprendė pripažindamas, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė M. G. taip pat galimai naudojo smurtą prieš ieškovą, nes aukščiau paminėtane nuosprendyje teigiama, kad pati M. G. pati išprovokavo smurtą prieš ieškovą, tai galima vertinti iš teiginio, kad M. G. pati išprovokavo K. G. smurtą, to ji neneigė ir pati atsakovė būdama nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, ji paaiškino, kad „... jį išjudinti paleido jo pusėn butelį nuo ploviklio“ (t.1, b.l. 84-87). Teismo medicinos specialisto išvadose 2002-05-21 ir 2006-09-05 (t.1., b.l. 24,25) fiksuoti sužalojimai K. G., kuriuos jo teigimu padarė būtent M. G..

Be to, byloje 2013-01-07 teismo nutartimi buvo nustatytas 6 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti. Per teismo nustatytą terminą abu sutuoktiniai nebuvo aktyvūs ir nesistengė susitaikyti, atsakovė M. G. pripažino, kad per susitaikymo laikotarpį kalbėjo su ieškovu du kartus. Atsakovė nurodo, kad ieškovas pastoviai nesirūpino šeimos reikalais, neteikė vaikams išlaikymo, kiekvieną savaitgalį vykdavo į tėvų namus, jiems padėdavo, o namų reikalai likdavo jai vienai spręsti, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pati atsakovė nepakankamai rūpinosi šeima. Ji būdama sveika nuo 2003-09-05 niekur nedirbo, jis vienas išlaikė šeimą. Jis padėdavo savo tėvams tvarkytis ūkyje, todėl jie duodavo daržovių, vaisių, mėsos, pieno. Be to, ieškovas nurodo, kad jis visada turėjo darbą ir savo gaunamą atlyginimą išleisdavo šeimai, vaikų poreikiams tenkinti. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam ir nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, todėl dėl santuokos iširimo pagrįstai nustatė sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.69 str.).

Dėl uzufrukto teisės taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t.y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010).

Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai; CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Taigi CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.

Byloje nustatyta, kad atsakovui K. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 15-18). Atsakovė tikslu užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimui sąlygas prašė jai ir vaikams nustatyti uzufrukto teisę į šias atsakovui priklausančias patalpas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovui priklausančioje namo dalyje vaikai pastoviai gyvena nuo gimimo, jiems yra įprasta aplinka ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Yra uždaras kiemas, kuriame vaikai gali saugiai žaisti. Vaikai lanko Marijampolės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, kuri yra visai šalia gyvenamosios vietos. Prie namo esančiame žemės sklype ji augina daržoves, kurių pakanka šeimai visiems metams.

Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, kurio bendras plotas – 24,88 kv.m., gyvenamasis plotas 16 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra buvusiame bendrabutyje. Nutraukus santuoką, vaikai lieka gyventi su atsakove. Atsakovė nurodo, kad ji negalės užtikrinti reikiamų gyvenimo sąlygų vaikams, bei tinkamų sąlygų mokytis ir ilsėtis. Atsakovė nurodo, kad dukra E. G. mokosi groti pianinu, bendrabučio tipo vieno kambario bute nebūtų kur pianino pastatyti ir nebūtų galimybės juo groti, nes būtų trikdoma rimtis aplinkiniams gyventojams. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs uzufrukto be teisinio pagrindo pirmenybę teikė ieškovo, o ne nepilnamečių vaikų interesams.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 18/3137, iš 1986-07-05 dovanojimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas K. G. įgijo asmeninėn nuosavybėn dalį gyvenamojo pastato ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 14) matosi, kad K. G. naudojasi gyvenamosiomis patalpomis: namo pirmame aukšte – kambariu- 1-1, 21,18 kv.m., patalpa 1-2, 2,38 kv.m., kambariu 1-3, 12,33 kv.m., koridoriumi 1-4, 4,20 kv.m., virtuve 1-5, 9,13 kv.m. Iš bylos duomenų matosi, kad ieškovo nepilnamečiai vaikai M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) kartu su motina M. G. šiose gyvenamosiose patalpose gyvena nuo vaikų gimimo. Atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) šeima niekad negyveno. Byloje apklausti nepilnamečiai vaikai M. G. ir E. G. parodė, kad jie nenorintys gyventi jų motinai priklausančiame bute, nes ten gyventi neįmanoma dėl per mažai vietos. M. G. niekur nedirba, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo (t. 2, b.l. 58), jos gaunamos pajamos - socialinės pašalpos (t.2, b.l. 60). Iš K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį matosi, kad jo atlyginimo vidurkis už 2013 metus yra 1198 lt, iš šio atlyginimo kas mėnesį išskaičiuojama virš 800 lt lėšų vaikų išlaikymui. Esant tokiai šalių turtinei padėčiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. G., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai neturi finansinių galimybių įsigyti kitą gyvenamąją patalpą tinkamą gyventi su nepilnamečiais vaikais, o ieškovas K. G. neturi finansinių galimybių didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. G., yra pagrindas nustatyti uzufruktą ir palikti gyventi ieškovui priklausančiose patalpose kitą sutuoktinį su nepilnamečiais vaikais (CK 3.71 str.). Šioje byloje svarbu pažymėti, kad ieškovas jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena nuo 2011 m. gruodžio 18 d. Be to, atsakovė M. G. pateikė į bylą rašytinį sutikimą, kuriuo ji sutinka, kad K. G. uzufrukto teise gyventų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute iki vaikų pilnametystės, tokiu būdu užtikrindama K. G. teisę į gyvenamąją patalpą.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovės M. G. netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę į ieškovui K. G. nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato – ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės ir šioje dalyje atsakovės M. G. reikalavimą patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

K. M. G. apeliacinio skundo patenkinta 1/2 dalis reikalavimų, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti 1/2 dalį (253 lt) M. G. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir iš M. G. priteisti K. G. 1/ 2 (250 lt) dalį jo turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ( t.2, b.l. 127)(CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės M. G. netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę į ieškovui K. G. nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato – ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.

Nustatyti M. G. ir nepilnamečiams vaikams M. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G. gim. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į ieškovui K. G. nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, 6/10 dalis pastato – ūkinio pastato, 6/10 dalis kitų statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 253 (du šimtus penkiasdešimt tris) litus antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąja sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų turėtų atstovavimų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Galina BlaževičJolita CirulienėIzolda Nėnienė