Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YCL” ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YCL” dėl sutarties nutraukimo ir avanso priteisimo, trečiasis asmuo J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovui I ir II etapo darbų rezultatus, o 2017 m. kovo 8 d. – I ir II etapo darbų rezultatus, pakoreguotus pagal atsakovo pastabas. 2017 m. kovo 9 d. ieškovė iš atsakovo sutuoktinės J. Š. gavo kelis el. laiškus, kuriuose buvo pateikti pasiūlymai dėl projekto tobulinimo (pakeisti vonios maišytuvus, vonią ir kitų patalpų šviestuvus). 2017 m. kovo 23 d. ieškovė visą projekto bylą perdavė atsakovui fiziškai susitikimo metu, o 2017 m. kovo 31 d. išsiuntė atsakovui I ir II etapų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kadangi I ir II etapų darbai buvo baigti nevisiškai, t. y. neparengta apdailos medžiagų ir gaminių suvestinė, kuri nebuvo suderinta dėl atsakovo nebendradarbiavimo, 2017 m. balandžio 6 d. ieškovė persiuntė atsakovui pakoreguotą I ir II etapų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

Nuo 2017 m. kovo 31 d., t. y. nuo tos dienos, kai ieškovė persiuntė atsakovui priėmimo-perdavimo aktą pasirašymui, atsakovas pradėjo vengti bendrauti. Nesulaukusi žinių iš atsakovo, ieškovė pati nuvyko, apžiūrėjo ir išrinko atsakovo poreikius atitinkančius apdailos medžiagų variantus ir 2017 m. balandžio 28 d. el. laišku išsiuntė atsakovui pakoreguotus apdailos medžiagų ir gaminių pasiūlymus.

2017 m. birželio 8 d. atsakovas nurodė ieškovei, kad jis statybos darbus objekte vykdantiems darbininkams perdavė ieškovės kontaktus ir paprašė dėl projekto įgyvendinimo kontaktuoti tiesiogiai su ieškove, taip pat, kad neturi laiko susitikti su ieškove, tačiau nori ir toliau bendradarbiauti. Ieškovės teigimu, atsakovas toliau sutarties nevykdė ir su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė.

Pasak ieškovės, ji šalių sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį įvykdė tinkamai – parengė projektą ir atliko visus I ir II etapo darbus (išskyrus apdailos medžiagų ir gaminių parinkimą, kurių atlikimas priklausė nuo atsakovo pasirinkimo), bei iš dalies III etapo darbus (iš 10 sutartyje numatytų projekto autorinės priežiūros vizitų atliko 3). Atsakovas pažeidė sutarties 1.3 punkte įtvirtintą pareigą derinti apdailos medžiagas ir gaminius, todėl ieškovei buvo neįmanoma padaryti apdailos medžiagų ir gaminių suvestinės.

Ieškovė taip pat pažymi, kad pagal sutartį atlikti darbai yra atsakovui perduoti tinkamai – atsakovas pretenzijų dėl priėmimo-perdavimo akte nurodytų darbų kokybės nepareiškė, ieškovės atliktais darbais naudojasi, nepaisant to, kad nėra pasirašęs priėmimo-perdavimo akto ir už juos atsiskaitęs. Ieškovė, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Todėl dvišalis akto nepasirašymas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais. Ieškovės teigimu, nei darbų perdavimo-priėmimo akte, nei kitais būdais atsakovas akto nepasirašymo priežasčių nenurodė, todėl aktas, vienašališkai pasirašytas ieškovės, laikytinas tinkamu sutarties I ir II etapo darbų perdavimu.

Kadangi I ir II etapo darbai sutartyje buvo įkainoti 5 450 Eur + PVM, o neįvykdyta darbų dalis (apdailos medžiagų ir gaminių suvestinė) sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visos I ir II etapo darbų vertės, už I ir II etapo darbus atsakovas privalo ieškovei sumokėti 4 905+ PVM Eur sumą (90 proc. visos I ir II etapo darbų vertės). Už III etapo darbus atsakovas ieškovei privalo sumokėti 150 Eur + PVM, kadangi ieškovė atliko tris vizitus, o vienas vizitas sutartyje įkainotas 50 Eur + PVM. Kadangi atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 3 000 Eur avansą, likusi neapmokėta suma pagal sutartį sudaro 3 116,55 Eur (5055 Eur + 1061,55 Eur PVM – 3 000 Eur).

Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo nutraukti 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovės ir atsakovo pasirašytą sutartį Nr. IP-20161125/01 dėl ieškovės kaltės, priteisti atsakovui iš ieškovės 3000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Anot ieškovės, atsakovo teiginiai, kad jokie darbai pagal parengtą projektą nebuvo atliekami, yra nepagrįsti, nes 2017 m. vasario 27 d. ieškovė susitiko su atsakovo statybininkais aptarti ieškovės pateiktus brėžinius, o 2017 m. birželio 8 d. nuvykusi į objektą ieškovė rado jau pastatytas vonios sienas būtent pagal ieškovės brėžinius, kiti statybiniai darbai taip pat vyko pagal pateiktus projekto sprendinius. Be to, pats atsakovas el. laiškuose patvirtina, kad savo samdytiems statybininkams visais projekto įgyvendinimo klausimais nurodė bendrauti su ieškove.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. IP-20161125/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui pagal jo pateiktas užduotis ir būtinąją medžiagą parengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), interjero techninį projektą ir atlikti projekto autorinę priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais atsiskaityti su ieškove (toliau – Sutartis) (t. 1, e. b. l. 9-13). Šalys susitarė, kad Sutartis vykdoma trimis etapais, iš kurių I etapas apėmė paruošiamąjį etapą, idėjų paiešką, interjero projektą, apdailos medžiagų ir gaminių suvestinę, II etapas apėmė interjero projektą, o III etapas – projekto autorinę priežiūrą; viso darbų kaina (su PVM) – 7199,50 Eur.

Pagal Sutarties 3.2.1 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3000 Eur avansą. Byloje nekilo ginčas, kad ši prievolė įvykdyta tinkamai (t. 1, e. b. l. 14).

Pagal Sutarties 3.2.2 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3594,50 Eur su PVM per 5 kalendorines dienas po II-ojo etapo atlikimo ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.

Pagal Sutarties 3.2.2 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 605 Eur su PVM per 5 kalendorines dienas po III-ojo etapo atlikimo ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.

Atsakovas nepasirašė ieškovės 2017 m. balandžio 7 d. parengto Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto už I ir II etapo darbus

Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė parengė interjero techninį projektą (t. 1, e. b. l. 91-138; t. 2, e. b. l. 10-64).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sutarties tinkamo (netinkamo) vykdymo, dėl ko atitinkamai atsakovas atsako mokėti už atliktus darbus ir reikalauja nutraukti Sutartį, grąžinti sumokėtą avansą.

Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-695/2015).

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą, abiejų šalių elgesį Sutarties vykdymo metu, siekį išsaugoti Sutartį, į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iš esmės neginčijo aplinkybių, jog nesavalaikiai reagavo į ieškovės prašymus teigti pasiūlymus dėl atliktų darbų ar vykimo pas ieškovės nurodytus tiekėjus (dėl įrangos, apdailos medžiagų), aiškindami savo užimtumu ar šeimyninėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad atsakovas pakankamai nebendradarbiavo, nesikeitė informacija, reikšminga ieškovės prievolei vykdyti. Tai leidžia labiau tikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo sutuoktinė e. laiškuose nurodo, jog ieškovės siūlomas bendras vaizdas – miegamojo ir vonios kambario – tinka (t. 1, e. b. l. 37), jog patiko bendros gyvenamosios erdvės (valgomasis, virtuvė ir kt.) ir kelia klausimą tik dėl lentynos vietos (t. 1, e. b. l. 32); dėl vaiko kambario vaizdo - prašoma perkelti lovą ir kelis kitus baldus, televizorių į kitą vietą (t. 1, e. b. l. 47).

Atsakovas ir trečiasis asmuo neginčijo ieškovės argumentų, kad ieškovė pateikė ne 3, o 4 vizualizacijas, t.y. nekilo ginčas, kad ieškovė tikslino brėžinius pagal užsakovo pageidavimus, susijusius su vizualizacija, - tai patvirtina ieškovės bendradarbiavimą.

Atsakovo argumentas, kad ieškovė atsakinga, jog neparinko apdailos ir kitų medžiagų, yra nepagrįstas, nes tuo atveju jei nėra tinkamo bendravimo iš užsakovo pusės, suprantama, kad iš esmės neįmanoma parinkti medžiagas pagal užsakovo pageidavimus. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad apdailos medžiagos nesuderintos būtent dėl atsakovo kaltės, nes nevykdavo į susitikimus ir pas tiekėjus, tai yra atsakovo nerūpestingumas.

Atsakovas - įmonės vadovas (t. 1, b. l. 68), todėl akivaizdu, kad turi patirties versle, bei, tikėtina, rangos teisiniuose santykiuose, todėl tuo atveju, jei perdavimo-priėmimo akte buvo trūkumai (esminiai ar kiti jam reikšmingi neatitikimai), tai elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai turėjo pasirašyti aktą su pastabomis arba vėliau reikšti atitinkamas pretenzijas raštu, kaip numatyta Sutartyje. Aplinkybė, kad pagal gautą projektą buvo pradėti vykdyti statybos darbai tik patvirtina faktą, jog ieškovės atlikti darbai pagal perdavimo-priėmimo aktą yra atlikti tinkamai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo būdami vartotojai šiuose teisiniuose santykiuose turėjo pakankamai žinių apie buto įrengimo viziją, nes teikė nuotraukas ieškovei, pagal kurias nurodė siektiną vizualizaciją, todėl gavę netinkamą projektą ar minėtą aktą turėjo galimybę reikšti pretenzijas ir savalaikiai, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, jog šią pareigą jie vykdė tinkamai.

Tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad vykdant statybos darbus išryškėjo ieškovo atliktų darbų trūkumai, yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Akivaizdu, kad realizuojant projektą gali keistis asmens požiūris į interjero vizualizaciją ar kitus elementus, tačiau prieš tai iš esmės neginčijus projekto ar perdavimo-priėmimo akto, tokie atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymai vertintini kritiškai (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, e. b. l. 160-178) vertintinas kritiškai, nes antstolis vertina faktinę situaciją pagal projektinę dokumentaciją, neturėdamas tam specialių žinių.

Taigi konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei reikalaujamą sumą už faktiškai atliktus darbus, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai reikalauja nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės, tuo pačiu nėra pagrindo priteisti atsakovui ir sumokėto avanso.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 116,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos - 2017 m. rugsėjo 13 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina ieškovei 1 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 70 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai (t. 2, e. b. l. 197-199); į valstybės biudžetą – 9,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YCL“, juridinio asmens kodas 302630068, iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 116,55 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų 55 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 116,55 Eur sumą nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.