- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-1042-924/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- S. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Gintauto Koriagino ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui S. N. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. N., kuriuo prašė: 1) nutraukti 2021 m. vasario 10 d. automobilio Lexus LS 600H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. M. ir S. N.; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 12 000 Eur sumokėtus už transporto priemonę Lexus LS 600 H; 384,00 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovą gražinti transporto priemonę atsakovui; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasario 10 d. tarp atsakovo (pardavėjo) ir ieškovo (pirkėjo) buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko automobilį Lexus LS 600 H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 000 Eur. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės kaina yra 8 500 Eur, tačiau pardavėjo prašymu už automobilį buvo pervesta 12 000 Eur į dvi automobilio pardavėjo nurodytas sąskaitas: 8 500 Eur ir 3 500 Eur. Ieškovas teigė, kad atsakovas ieškovui nebuvo pateikęs Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitos, be kurios ieškovas negalėjo perregistruoti automobilio, todėl ieškovas kreipėsi į Techninės apžiūros centrą dėl ataskaitos dublikato išdavimo. Ieškovui ataskaitos dublikatas buvo išduotas. Susipažinęs su ataskaita ieškovas pamatė, kad automobilio priežiūros techninė apžiūra atlikta 2019 m. kovo mėn. ir galioja iki 2021 m. kovo 16 d. Ieškovas taip pat sužinojo, kad 2019 m. kovo 1 d. apžiūrint automobilį buvo nustatyti dideli trūkumai. 2019 m. kovo 8 d. atlikus pakartotiną apžiūrą, trūkumų nebuvo rasta. Automobilio pardavėjas, sudarant pirkimo–pardavimo sandorį tvirtino, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2021 m. pabaigos, nors realiai techninės apžiūros galiojimas baigėsi už mėnesio po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas nurodė, kad sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas tvirtino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi jokių agregatų gedimų. Buvo skelbiama, kad automobilio gamybos metai yra 2009 m., tačiau gavęs Privalomosios transporto priemonės apžiūros rezultatų ataskaitą ieškovas pamatė, kad automobilio pirmosios registracijos data yra 2008 m. sausio 1 d., o tai reiškia, kad automobilis buvo pagamintas iki 2008 m. sausio 1 d., t. y. 2007 metais ar dar anksčiau. Ieškovas teigė, kad automobilio pardavėjas nuslėpė nuo jo tikruosius automobilio pagaminimo metus bei automobilio techninės apžiūros galiojimo terminą. Taip pat nurodė, kad ginčo transporto priemonę eksploatavo pats. Praėjus 8 dienoms po automobilio įsigijimo, t. y. 2021 m. vasario 18 d., automobilis sugedo ir ieškovas juo nebegalėjo važiuoti. Apie automobilio gedimą buvo informuotas automobilio pardavėjas atsakovas S. N.. Sutartu laiku atsakovas atvyko į UAB „Autotoja“ ir įsitikino, kad jo parduotas automobilis yra sugedęs. UAB „Autotoja“ specialistai 2021 m. vasario 22 d. apžiūrėję automobilį Lexus LS 600 H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad yra sugedęs automobilio inverteris (įtampos keitiklis), kurio kaina 9 389,72 Eur. Ieškovas pasiūlė grąžinti automobilį atsakovui, o atsakovas grąžintų ieškovui visus sumokėtus pinigus. Pirmiausiai pasiūlymas buvo pareikštas žodžiu, o atsakovui nesutikus, buvo išsiųsta pretenzija raštu, tačiau atsakovas nesutiko priimti automobilio ir grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus. Ieškovas teigia, kad automobilis per 8 eksploatacijos dienas negalėjo sugesti, o tai reiškia, kad automobilis buvo parduotas su defektu, kurį atsakovas nuo ieškovo nuslėpė. Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, tai pardavėjui buvo žinoma, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas ieškinyje, automobilio pirkimo–pardavimo dieną automobilis neturėjo jokių defektų ir buvo tinkamas eksploatuoti. Atsakovas netvirtino ieškovui, jog automobilio techninė apžiūra galioja iki 2021 m. pabaigos, buvo nurodęs ieškovui, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą. Atsakovas neturėjo automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, todėl negalėjo ieškovui konkrečiai nurodyti iki kada galioja automobilio techninė apžiūra, tačiau tokia situacija ieškovą tenkino ir ieškovas priėmė sprendimą pirkti automobilį ir be techninės apžiūros rezultatų ataskaitos. Dėl automobilio trūkumų, kurie buvo nustatyti 2019 m. kovo 1 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą, atsakovas nieko negali pasakyti, kadangi ne jis tuo metu buvo automobilio savininkas (ieškovas automobilį įsigijo tik 2021 m. sausio 20 d.). Be to, iš paties ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. nustatyti automobilio trūkumai buvo pašalinti ir automobilis jau 2019 m. kovo 8 d. technines apžiūras atliekančių specialistų buvo laikomas kaip neturintis jokių trūkumų. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovo tikruosius automobilio metus yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas nurodė tokius automobilio metus, kurie buvo nurodyti automobilio registracijos liudijime, t. y. 2009 m. Jokia kita informacija apie automobilio gamybos metus nei ta, kuri buvo nurodyta automobilio registracijos liudijime, atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovas buvo informuotas apie automobilio gedimą, tačiau su ieškovo reikalavimu grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį nesutiko, kadangi atsakovas pardavė ieškovui techniškai tvarkingą ir tinkamą eksploatuoti automobilį. Pažymėjo, kad ieškovas įsigijo 12 metų senumo automobilį, todėl tam tikri jo gedimai galėjo atsirasti bet kada po Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, tačiau už tokius gedimus atsakovui atsakomybė nekyla ir negali kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui S. N. iš ieškovo G. M. 1 225 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors ieškovas nurodė, kad be veikiančio inverterio negalima testuoti kitų hibridinės sistemos elementų, ką patvirtina UAB „Autotoja“ raštas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis turi dar ir kitą gedimą. Be to, pažymėjo, kad liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad hibridinės sistemos elementų patikra galima esant sugedusiam inverteriui. Teismas laikė, kad ieškovas įrodė automobilio defekto faktą.
6. Teismas vertino, kad nors ieškovas nurodė, jog atsakovas buvo netiksliai nurodęs terminą iki kurio galiojo automobilio techninė apžiūra, tačiau netikslus techninės apžiūros galiojimo terminas nepaneigia aplinkybės, kad automobilio įsigijimo metu automobilio techninė apžiūra galiojo. Teismas sprendė, jog ieškovas įsigydamas automobilį nesielgė atidžiai ir rūpestingai, įvertinant aplinkybę, kad automobilis pirkimo–pardavimo dieną buvo taisomas autoservise dėl parkavimo daviklių gedimo.
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog automobilis sugedo 8 dieną po jo įsigijimo, ieškovas buvo suklaidintas dėl automobilio techninės apžiūros galiojimo ir pagaminimo metų, neįrodo, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu automobilis turėjo defektą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2022 m. vasario 10 d. nusipirkęs automobilį su juo iš Kauno grįžo į Jurbarką ir iki 2022 m. vasario 18 d. automobiliu važinėjo, sprendė, kad pirkimo–pardavimo metu automobilis neturėjo defekto (inverterio gedimo). Pažymėjo, jog kaip nustatyta byloje šios detalės (automobilio inverterio) gedimas įvyksta staiga, dėl susidėvėjimo arba netinkamo automobilio eksploatavimo. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. posėdžio metu nurodė, kad važiuodamas ginčo automobiliu užuodė keistą gumos kvapą, tačiau automobilį naudojo toliau ir keisto kvapo atsiradimo priežasties nenustatinėjo, į servisą nesikreipė. Automobilis sugedo 5 dienos po keisto kvapo atsiradimo, todėl gedimą galimai iššaukė netinkama automobilio eksploatacija.
9. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad automobilio defektas yra esminis ir restitucijos taikymas yra proporcinga teisių gynimo priemonė. Sprendė, kad ieškovui nepagrindus kodėl naudotas automobilis (12 metų senumo) negali būti remontuojamas sugedusį inverterį pakeičiant naudotu inverteriu, teismas neturi pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad inverterio gedimas yra esminis trūkumas. Teismas tokią išvadą darė vertindamas automobilio įsigijimo kainą (12 000 Eur) ir remonto kainą naudojant dėvėtą detalę (700 Eur), kuri yra nedidelė palyginti su paties automobilio kaina.
10. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas į bylą nepateikė kitų rašytinių įrodymų (ekspertizės akto), kurie neginčijamai patvirtintų, kad inverterio gedimas jau buvo automobilio pardavimo metu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, nustatant ar inverterio gedimas buvo automobilio pardavimo metu, kas patvirtintų, kad parduodant automobilį buvo paslėpti jo trūkumai ir už juos yra atsakingas atsakovas. Įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog automobilio defektas – inverterio gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Teismas vertino, jog minėtas automobilio gedimas atsirado ieškovui eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.
V. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti: 1) nutraukti 2021 m. vasario 10 d. automobilio Lexus LS 600 H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. M. ir S. N.; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 12 000 Eur sumokėtus už transporto priemonę Lexus LS 600 H; 1 848,47 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti G. M. grąžinti transporto priemonę atsakovui; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas . Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismui ieškovas pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį žinodamas, kad automobilis yra su dideliais defektais. Teismas nepakankamai įsigilino į ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtino, kad jis buvo automobilio pardavėjo apgautas: atsakovas tvirtino ieškovui, kad automobilio techninė apžiūra galioja vienerius metus; 2019 m. kovo 1 d. techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai, kuriuos atsakovas nuslėpė; atsakovas apgavo ieškovą dėl automobilio pagaminimo metų.
11.2. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neabejojo atsakovo argumentais, o į ieškovo argumentus ir įrodymus priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė.
11.3. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, jog iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo aišku, kas yra tikrasis parduodamo automobilio savininkas, taip pat į tai, kad automobilio pardavėjas slėpė mokesčius. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad automobilio kaina yra 8 500 Eur, tačiau pardavėjo prašymu už automobilį buvo pervesta 12 000 Eur suma į dvi atsakovo nurodytas sąskaitas (8 500 Eur ir 3 500 Eur), kurių savininkai yra skirtingi.
11.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis buvo parduotas be defektų prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad automobilio defektas yra esminis ir restitucijos taikymas yra proporcinga teisių gynimo priemonė. Ieškovo teigimu, automobilio gedimas buvo nustatytas specialistų ir automobilio gedimo pašalinimas buvo artimas automobilio vertei.
11.5. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes be ieškinyje nurodyto automobilio inverterio gedimo yra ir kitų defektų, leidžiančių spręsti, kad automobilio defektai yra dideli ir esminiai. Po teismo sprendimo paskelbimo, ieškovas dar kartą kreipėsi į specialistus, kad jie įvertintų automobilio techninę būklę. Buvo patvirtinta, kad ieškovui automobilis buvo parduotas su paslėptais dideliais defektais. Dėl to, po teismo sprendimo ieškovas patyrė papildomų nuostolių, kurie turėtų būti priteisiami tenkinus apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas S. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo G. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo klaidingas faktines aplinkybes, kad atsakovas tariamai tvirtino ieškovui, kad automobilio techninė apžiūra galioja vienerius metus. Atsakovas bei jo draugas G. U., kuris aprodė automobilį ieškovui, netvirtino ieškovui, kad automobilio techninė apžiūra galioja vienerius metus, o nurodė, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą. Tai, kad automobilio techninė apžiūra galiojo trumpiau, nei manė ieškovas, negali būti pagrindas nutraukti ginčijamą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas, sutikdamas pirkti automobilį be techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, patvirtino, jog techninės apžiūros galiojimo terminas jam nėra aktualus.
12.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2019 m. kovo 1 d. techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai ir juos atsakovas tariamai nuslėpė nuo ieškovo. Byloje yra pateiktas UAB „Tuvlita“ 2021 m. gegužės 21 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją, kuriame yra nurodyta, kad 2019 m. kovo 1 d. buvo nustatyti tokie automobilio trūkumai: „Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (galinis rūko žibintas)“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, trūkumas, kuris buvo nustatytas automobiliui 2019 m. kovo 1 d. techninės apžiūros metu, negali būti laikomas dideliu iš techninės pusės ir automobilis dėl tokio trūkumo galėjo būti eksploatuojamas pakeitus vien tik žibintą. Be to, nurodytas automobilio trūkumas buvo pašalintas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilis jau 2019 m. kovo 8 d. praėjo techninę apžiūrą ir buvo laikomas neturinčiu trūkumų.
12.3. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad atsakovas apgavo ieškovą dėl automobilio pagaminimo metų, yra visiškai nepagrįsti. Automobilio pagaminimo metai buvo nurodyti ieškovui pagal informaciją, esančią automobilio registracijos liudijime. Faktinės aplinkybės, kad automobilio pagaminimo metai yra kiti, nei kad yra nurodyta automobilio registracijos liudijime, atsakovas bei jo draugas G. U., kuris aprodė automobilį ieškovui, nežinojo, todėl ieškovui tokios informacijos ir negalėjo pateikti.
12.4. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes ieškovas į bylą nebuvo pateikęs nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad automobilio inverterio gedimas egzistavo Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, nors būtent tokius įrodymus pateikti buvo ieškovo pareiga. Pažymėtina, jog ieškovui parduotas automobilis buvo senas - 12 metų senumo. Tokio amžiaus automobilis galėjo sugesti bet kada po Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, tačiau už defektus, atsiradusius po Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos atsakovui atsakomybė nekyla.
12.5. Ieškovo argumentai, kad teismas buvo šališkas atsakovui, yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, negali būti pagrindas laikyti teismą šališku. Jei ieškovas manė, kad teismas yra šališkas, tai ieškovas galėjo reikšti teismui nušalinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nedarė. Tai taip pat paneigia ieškovo teiginius dėl teismo šališkumo.
12.6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas buvo pasirinkęs tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, kadangi automobilio defekto pašalinimo kaina buvo artima automobilio vertei. Byloje yra rašytiniai įrodymai: UAB „Ra paslauga“ 2021 m. gegužės 5 d. raštas, kuriame yra nurodyta, kad pakeisti sugedusį inverterį kartu su detalėmis ir darbais kainuotų 750 Eur, jei automobilis būtų remontuojamas naudotomis detalėmis; Kauno regiono automobilių sporto klubas „Žiedas“ 2021 m. gegužės 6 d. raštas, kuriame yra nurodyta, kad pakeisti sugedusį inverterį kartu su detalėmis ir darbais kainuotų 700 Eur; teismo posėdžio metu pats ieškovas yra pripažinęs, kad yra galimybė tvarkyti automobili ir kitomis kainomis, nei kad nurodo UAB „Autotoja“. Automobilį ieškovas pirko už 12 000 Eur, todėl sugedusio automobilio remonto kaštai nėra artimi automobilio vertei.
12.7. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti argumentai apie naujus automobilio defektus ir teikiami nauji įrodymai dėl jų apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinami, kadangi jie nebuvo nagrinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas dėl jų neatsikirtinėjo ir pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų naujai ieškovo nurodytus defektus, tai būtų Civilinio proceso kodekso teisės normų pažeidimas.
12.8. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo naujus nuostolius, kurie nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą dėl 384,27 Eur nuostolių priteisimo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme reiškia reikalavimą dėl 1 848,47 Eur nuostolių priteisimo. Ieškovas, nurodydamas naujas išlaidas, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, keičia ieškinio pagrindą ir dalyką, nors to daryti apeliacinės instancijos teisme nebėra galima.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ir nuostolių (384,00 Eur) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu ieškovas jau prašo priteisti 1848,47 Eur nuostolių, nurodo naujas aplinkybes (daugiau automobilio trūkumų), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), be to apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl ši apeliacinio skundo dalis nepatenka į apeliacijos ribas bei nėra vertinama.
15. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
16. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė aplinkybių dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
17. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
18. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovo pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo visiškai neargumentuojant, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus apie patirtas išlaidas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo: du kvitus už automobilio parkavimą; sąskaitą faktūrą už automobilio pervežimą; sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą už automobilio baterijos patikrą; paslaugų užsakymo formą dėl automobilio defektų patikros, sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą už atliktą patikrą. Apeliantas 2022 m. rugpjūčio 18 d. papildomai pateikė duomenis apie automobilio techninės būklės išvadą davusio P. T. išsilavinimą (diplomą) ir darbą (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą).
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas apelianto kartu su apeliaciniu skundu ar vėliau (2022 m. rugpjūčio 18 d.) pateiktų naujų įrodymų priėmimas.
21. Kaip jau buvo minėta, CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina tai, kad apelianto į bylą teikiami nauji įrodymai yra susiję su reikalavimais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai nagrinėjamu atveju nėra susiję su apeliacijos dalyku bei nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai (CPK 180 straipsnis), todėl juos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2021 m. vasario 10 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas nusipirko automobilį Lexus LS 600h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamo automobilio kaina yra 8 500,00 Eur, bylos šalys pripažino, jog tikroji pirkimo–pardavimo kaina buvo 12 000,00 Eur.
23. Pirkėjui įsigijus automobilį bei juo pradėjus naudotis, 2021 m. vasario 18 d. sugedo automobilio inverteris (įtampos keitiklis), kurio (naujo) kaina, apelianto teigimu, 9 389,72 Eur. Ieškovas pasiūlė grąžinti automobilį atsakovui, o atsakovas grąžintų ieškovui visus (12 000 Eur) už jį sumokėtus pinigus. Pirmiausiai pasiūlymas buvo pareikštas žodžiu, o atsakovui nesutikus, buvo išsiųstos pretenzija raštu.
24. Atsakovui netenkinus ieškovo prašymo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo nutraukti tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovui automobilį, o ieškovui už automobilį sumokėtus 12 000 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovo 384,00 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro: 145,41 Eur už transporto priemonės registraciją VĮ „Regitra“; 120,00 Eur už automobiliui transportavimą (2021 m. vasario 18 d.) iš Jurbarko į Kauną; 88,86 Eur už automobilio defekto nustatymą UAB „Autotoja“, 30,00 Eur už automobilio pervežimą iš UAB „Autotoja“ į saugojimo aikštelę, taip pat iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie automobilio inverterio gedimą, dėl kurio jis netinkamas naudoti, tuo, kad automobilis pagamintas seniau, o jo techninė apžiūra galiojo trumpiau nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nurodė pardavėjas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis neturėjo defekto (inverterio gedimo), ieškovas neįrodė, kad parduodant automobilį buvo paslėpti jo trūkumai ir už juos yra atsakingas atsakovas. Be to, teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, kad šis automobilio defektas yra esminis ir restitucijos taikymas yra proporcinga teisių gynimo priemonė. Transporto priemonės registracijos liudijime, kuris buvo pateiktas ieškovui perkant automobilį, buvo nurodyti ne automobilio gamybos metai, o pirmos registracijos Lietuvoje metai. Automobilio techninė apžiūra sandorio sudarymo metu galiojo, o jos galiojimo konkretus terminas nebuvo esminė sandorio sudarymo aplinkybė.
26. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, kad automobilio inverterio gedimas buvo nustatytas specialistų, o šio gedimo pašalinimas buvo artimas automobilio vertei, todėl nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti adekvačių jo teisių gynimo priemonių, t. y. sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis buvo parduotas be defektų prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės
27. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).
28. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, ieškovui nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų. Ieškovas (automobilio pirkėjas) pasirinko reikalauti iš atsakovo (automobilio pardavėjo) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas), taip pat atlyginti su tuo susijusius nuostolius, argumentuodamas paslėptu automobilio kokybės trūkumu, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl automobilio inverterio gedimo, siejamo su pirkto naudoto automobilio kokybe, ir jo buvimo sandorio sudarymo metu, įvertindamas, ar šis trūkumas buvo paslėptas ir apie jį galėjo žinoti pardavėjas, ar dėl šio trūkumo ieškovas pasirinko proporcingą teisių gynimo būdą. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 14, 21 punktuose, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės ir į bylą teikiami nauji įrodymai dėl automobilio defektų yra susiję su reikalavimais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra susijusios su apeliacijos dalyku bei apeliacinės instancijos teismo nėra vertinamos (naujus įrodymus atsisakyta priimti).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, jog sugedus automobilio inverteriui, šio gedimo nepašalinus, negalima naudoti jo pagal paskirtį. Tačiau byloje ieškovui neįrodžius, jog šis automobilio gedimas jau buvo sutarties sudarymo metu, apie ką žinojo ar turėjo žinoti pardavėjas, nėra pagrindo šią aplinkybę laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inverteris sugedo po automobilio pirkimo–pardavimo, pirkėjui keletą dienų juo važinėjant. Esant sugedusiam inverteriui, automobilis net neužsiveda. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad šis gedimas įvyksta staiga, kas reiškia, kad inverteris pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu veikė tinkamai bei pardavėjas apie tai, kad parduodamas automobilis neatitinka jam taikytinų kokybės reikalavimų, nežinojo ir negalėjo žinoti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad po 8 dienų automobilis sugedo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindas nutraukti šalių sudarytą sutartį.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad automobilio inverterio gedimas būtų toks, jog jo nebūtų įmanoma pašalinti, suremontuojant transporto priemonę, ar, kad gedimo mastas yra toks, jog remontuoti automobilį yra ekonomiškai nenaudinga (neproporcinga). Vien tik ieškovo į bylą pateiktas UAB „Autotoja“ 2021 m. kovo 29 d. raštas, kuriame nurodyta, kad naujas inverteris kainuotų 9389,72 Eur, o jo keitimo darbai – 154,28 Eur, atsakovui į bylą pateikus kitų automobilių remonto įmonių raštus, kuriuose nurodoma tokio remonto kaina, naudojant dėvėtą detalę, apie 700,00 Eur – 750 Eur, nėra pakankamas įrodymas pripažinti šį gedimą esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu taikyti ieškovo pasirinktą kraštutinį jo pažeistų teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą. Ieškovo įrodinėtas siekis, daugiau kaip 12 metų senumo automobiliui sugedusį inverterį pakeisti nauju, kai naudoto ir naujo inverterio kaina skiriasi ženkliai, negali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu bei teisėtu lūkesčiu.
32. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovas jam nurodė neteisingus automobilio pagaminimo metus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės pirmosios registracijos Lietuvoje data yra 2009 m. balandžio 7 d. Kadangi pirmosios registracijos data registracijos liudijime nebuvo nurodyta, o automobilio pagaminimo metai niekada nėra nurodomi (nėra tokios grafos), nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas nuslėpė transporto priemonės pagaminimo datą nuo ieškovo. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog ieškovas byloje neįrodė, jog ši aplinkybė turi esminį ryšį transporto priemonės kokybei. Faktas, kad ieškovas užsiregistravo automobilį savo vardu, atsakovo parduotu automobiliu iki jo sugedimo naudojosi, įrodo, jog automobilis iš esmės tenkino ieškovo lūkesčius. Taip pat aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra galiojo trumpiau, nei manė ieškovas (manė, kad galioja iki 2021 m. pabaigos, nors galiojo iki 2021 m. kovo 16 d.), taip pat negali būti pagrindas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, juolab, kad pats ieškovas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog techninės apžiūros galiojimo terminas jam nebuvo esminis dalykas apsisprendžiant ar pirkti automobilį. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2019 m. kovo 1 d. privalomosios techninės apžiūros metu buvo nustatyti automobilio techninės būklės dideli trūkumai, kai vėliau, pašalinus trūkumus, buvo padaryta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2021 m. kovo 16 d., neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl automobilio kokybės atitikimo ginčijamo sandorio sąlygoms.
33. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą ir kvestionuodamas priimtą skundžiamą sprendimą remiasi argumentu, jog įrodymų vertinimas ir jų pagrindu padarytos išvados civilinėje byloje pagrindžia teismo šališkumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas, remdamasis teismo šališkumo argumentu, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą ar byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei norėjo/norėtų apeliantas, savaime nereiškia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Taigi nesant objektyvių duomenų, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
34. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams teisėjų kolegija detaliau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdo proporcingumo, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
37. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.
38. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir už atsiliepimo į prašymą prijungti naujus įrodymus parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
39. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 156 Eur žyminio mokesčio, kitos dalies mokėjimas buvo atidėtas. Kadangi pagal įstatymą apeliantas turėjo sumokėti 279 Eur žyminio mokesčio, todėl valstybei nesumokėto žyminio mokesčio dalis (123 Eur), apeliacinį skundą atmetus, priteistina iš apelianto (CPK 96 straipsnis).
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
40. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nurodyta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007).
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti atskirąją nutartį, informuojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie 2021 m. vasario 10 d. tarp G. M. ir S. N. sudarytą automobilio Lexus LS 600H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio kainos (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina 8500 Eur, faktiškai šalių sutarta ir pirkėjo sumokėta - 12 000 Eur), nuo kurios (3500 Eur) galimai nebuvo sumokėti mokesčiai (CPK 299 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. M. atsakovui S. N. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. M. valstybei 123,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priimti atskirąją nutarti, informuojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie 2021 m. vasario 10 d. tarp G. M. ir S. N. sudarytą automobilio Lexus LS 600H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio kainos, nuo kurios galimai nebuvo sumokėti mokesčiai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.