Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-10-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-12682-1224/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
e2YT-12682-1224/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02887-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Papinigienė
Pareiškėjas
V.Ž.
Suinteresuotas asmuo
S.R., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12682-1224/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02887-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S.R., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas V.Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos K.Ž. mirties, (duomenys neskelbtini) , priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad pareiškėjo tėvas T.Ž. (T.Ž.) būdamas gyvas (duomenys neskelbtini) surašė oficialų testamentą, kuriuo nusprendė palikti savo sūnui (pareiškėjui) butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). T.Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad tai daryti yra būtina, be to, pareiškėjas žinojo, jog yra testamentas ir manė, kad to pakanka, kad viskas bus įregistruota jo vardu automatiškai, tačiau tik vėliau sužinojo, kad taip nėra ir kad jis, net ir esant testamentui, privalėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Kadangi pareiškėjas praleido minėtą terminą po tėvo mirties, (duomenys neskelbtini), su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas pripažinti, kad jis po tėvo mirties priėmė esamą palikimą bei faktiškai pradėjo valdyti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) , o taip pat kitą tėvui jo mirties dieną priklausiusį turtą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino, turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V.Ž. priėmė T.Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą, nuo jo atsiradimo dienos. Teismui tenkinus pareiškimą, pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal teismo sprendimą. Užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog pareiškėjo tėvas T.Ž. nebuvo susitvarkęs paveldėjimo bylos po savo sutuoktinės K.Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) Dėl palikimo priėmimo po savo motinos K.Ž. mirties nesikreipė ir jos sūnus V.Ž., taip pat sesuo S.R.. Taigi, pareiškėjas V.Ž. po savo motinos K.Ž. mirties įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad tai daryti yra būtina. Be to, visas velionio T.Ž. turimas nekilnojamasis turtas yra registruotas tik T.Ž. vardu. Velionės K.Ž. vardu nekilnojamojo registruoto turto nėra, todėl pareiškėjas laikė, kad pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso jo tėvui, o ne motinai K.Ž. ir priklauso pilna apimtimi. Šiam turtui buvo sudarytas ir T.Ž. (duomenys neskelbtini) testamentas, kuriame aiškiai nurodyta, kad T.Ž. jam priklausantį butą, adresu: (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais po savo mirties palieka sūnui – pareiškėjui V.Ž., todėl esant tokiam testamentui, tiek pats pareiškėjas, tiek kiti šeimos nariai laikė, kad nurodytas nekilnojamasis turtas ir priklausė tik velioniui T.Ž.

3. Pareiškėjas V.Ž. pabrėžia, jog butas, adresu: (duomenys neskelbtini), testamentu buvo paliktas būtent pareiškėjui, pareiškėjas šiuo butu nuolatos rūpinosi ir po savo motinos K.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)). Šiame bute pareiškėjas gyvena iki šiol, bute nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pažymi, jog pareiškėjas dar ir motinai K.Ž. būnant gyvai ir po jos mirties, taip pat po tėvo T.Ž. mirties moka komunalinius mokesčius, tenkančius šiam butui, jį prižiūri, remontuoja, t. y. elgiasi su butu kaip su savo turtu.

4. Suinteresuotas asmuo S.R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis)).

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K.Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K.Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti ir nurodo, kad esant teismo įsitikinimui, pareiškimui neprieštarauja, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant valstybės įmonės Turto banko atstovui.

6. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad palikėja K.Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su T.Ž., sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų – sūnaus V.Ž. bei dukros S.R.. Pareiškėjo tėvui T.Ž. priklausė butas adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), turto įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo tėvai T.Ž. ir K.Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)., pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytinais duomenimis, nustatyta, jog K.Ž. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o T.Ž. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu. Taip pat į bylą yra pateiktas T.Ž. sudarytas (duomenys neskelbtini) testamentas, kuriame nurodyta, kad T.Ž. jam priklausantį butą bei ūkio pastatus adresu: (duomenys neskelbtini) , po savo mirties palieka sūnui – pareiškėjui V.Ž.. Po motinos K.Ž. mirties pareiškėjas V.Ž., sesuo S.R. ir jų tėvas T.Ž. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

8. Pareiškėjas praleido terminą po tėvo T.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimui priimti. Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų informacine sistema, pareiškėjas su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, kuriuo prašė pripažinti, kad jis po jo tėvo T.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė esamą palikimą bei faktiškai pradėjo valdyti turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat kitą tėvui jo mirties dieną priklausiusį turtą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9017-647/2022 pareiškėjo V.Ž. pareiškimą tenkino turto paveldėjimo tikslu ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V.Ž. priėmė T.Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą nuo jo atsiradimo dienos. Užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog pareiškėjo tėvas T.Ž. nebuvo susitvarkęs paveldėjimo bylos po savo sutuoktinės K.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)). Dėl palikimo priėmimo po savo motinos K.Ž. mirties nesikreipė ir jos sūnus pareiškėjas V.Ž., taip pat sesuo S.R., taigi, pareiškėjas V.Ž. po savo motinos K.Ž. mirties įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad tai daryti yra būtina.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

9. Pareiškėjas V.Ž. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos K.Ž. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir naudoti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

13. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

14. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad K.Ž. mirė būdama ištekėjusi už T.Ž., sutuoktiniai turėjo susilaukę dviejų vaikų: sūnaus (pareiškėjo) V.Ž. bei dukros (suinteresuoto asmens) S.R. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, T.Ž. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė butas adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . K.Ž. neturėjo registruoto nekilnojamojo turto. Pagal Gyventojų registro pažymą T.Ž. ir K.Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Taigi aukščiau įvardintas nekilnojamasis objektas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas, pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

15. Prie pareiškimo priedų yra pateiktas (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo T.Ž. savo mirties atveju atliko patvarkymą ir jam priklausantį trijų kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), paliko sūnui – pareiškėjui V.Ž.. Pareiškėjas po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) nesikreipė nustatyta tvarka pas notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi, kaip pats nurodo pareiškime, nežinojo, kad tai daryti yra būtina, be to, manė, jog testamento sudarymo fakto pakanka, kad turtas bus įregistruotas jo vardu, tačiau tik vėliau sužinojo, kad taip nėra ir kad jis, net ir esant testamentui, privalėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Lietuvos teismų informacine sistemos Liteko duomenims Regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9017-647/2022 pareiškėjo V.Ž. pareiškimą tenkino turto paveldėjimo tikslu ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V.Ž. priėmė T.Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nuo jo atsiradimo dienos. Užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog pareiškėjo tėvas T.Ž. nebuvo susitvarkęs paveldėjimo bylos po savo sutuoktinės K.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)).

16. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

18. Pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jam pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų apmokėjimo kvitų už komunalines paslaugas objektui matyti, jog pareiškėjas tvarko turtą, moka mokesčius bei nurodytu turtu naudojasi. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog palikėjas iki ir po motinos K.Ž. mirties ((duomenys neskelbtini) ) turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo S.R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, remiantis pareiškimo duomenimis, suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį mirus motinai K.Ž., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po motinos K.Ž. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Be kita ko, pareiškėjas teismo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V.Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos K.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) , atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui V.Ž. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Tatjana Papinigienė