- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eA-470-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07579-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Veslava Ruskan, Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- T. U., A. L.
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Oscariuko“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovių T. U. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovėms T. U. ir A. L. (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Oscariuko“) dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę A. L. įvykdyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-117 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 117) ir įpareigoti atsakovę T. U. įvykdyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-120 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 120) – parengti užterštos teritorijos (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) tvarkymo planą).
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. 2023 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. PA-201 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad Žemės sklype tyrimo metu išgręžti 5 gręžiniai 1,2–2,5 m gylio, paimti 7 grunto mėginiai iš įvairaus gylio ir 1 gruntinio vandens, sutikto 1,6 m gylyje ir besifiltruojančio link pelkės, mėginys. Laboratoriniais tyrimais nustatyta grunto tarša sunkiaisiais metalais: nikelio, cinko. Naftos angliavandenilių kiekis kinta 305–511 mg/kg ribose, tačiau nesiekia ribinių verčių, policiklinių aromatinių angliavandenilių suma siekia 5 645 µg/kg ir 1,13 kartų viršija higienos normas, taikomas gyvenamosiose vietose. Gruntinis vanduo užterštas chromu (150µg/l0 ir nitratais (2,46 mg/l), kurių kiekis 1,5 ir 2,26 kartus viršija reikalavimus. Tiesioginio gręžinio metu nustatytas 847,5 kv. m dydžio statybinėmis atliekomis užteršto piltinio grunto arealas, jame išskirtas 468,9 kv. m dydžio ir apie 1,23 m storio (576,7 kūb. m tūrio) pavojingai užteršto ir tvarkytino grunto plotas. Viso atvežtinio piltinio grunto sluoksnio vidutinis storis kinta 0,6–1,7 ribose, sudaro apie 879,6 kv. m tūrį, jame esančių statybinių medžiagų atliekų vidutinis kiekis yra 36,7 proc. kinta 13,03–53,65 proc. ribose ir bendrai siektų 322,8 kūb. m. Grunto sumaišyto su atliekomis bandiniuose buvo nustatytos sunkiųjų metalų ribines vertes viršijančios koncentracijos, laikytina, kad Žemės sklypas priskiriamas pavojingomis atliekomis užterštai teritorijai.
2.2. Privalomuoju nurodymu Nr. 117 ir Privalomuoju nurodymu Nr. 120 (toliau kartu – ir Privalomieji nurodymai) atsakovės iki 2023 m. balandžio 15 d. įpareigotos parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą. Atsakovės Privalomųjų nurodymų neįvykdė ir prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nepateikė.
2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalimi, Departamentas privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti, kadangi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Oscariuko“ (toliau – ir Bendrovė), kuri pardavė gruntą, yra atsakinga už teritorijos sutvarkymą, t. y. atsakovės negalėjo patikrinti grunto kokybės ir nustatyti užterštumo cheminėmis medžiagomis, todėl negali vykdyti Departamento nurodymų. Nors ši informacija Departamentui buvo pateikta, tačiau Departamentas jokių veiksmų nesiėmė.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime nurodė, kad yra neteisingai kaltinama netinkamos kokybės prekių pateikimu, kadangi prieš vežant atsijas (statybinių atliekų perdirbimo metu pagaminta produkcija – smulki skalda) į atsakovės T. U. sklypą, atsakovė buvo supažindinta su grunto kilmės informacija ir dokumentacija bei šio grunto panaudojimo galimybėmis, taip pat buvo išaiškinta, kad produktas negali būti naudojamas sudėtingų statinių ar kitų statinių, kuriems reikalingas statybos projektas statybos darbams, bet gali būti naudojamas nesudėtingiems statiniams, vietinės reikšmės ar laikinų kelių tiesimui, reljefo formavimui, kaip gruntas gali būti naudojamas III ar IV grupės sklypuose. Be to, buvo pažymėta, kad šis gruntas neturi jokių pavojingų cheminių medžiagų. Bendrovės manymu, atsakovė neoficialiai į savo Žemės sklypą atsivežė kito grunto ir jį sumaišė su geru iš Bendrovės gautu gruntu, todėl kaltinimai yra nepagrįsti.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – įpareigojo atsakovę T. U. įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. 120 per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat įpareigojo atsakovę A. L. įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. 117 per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6. Teismas nustatė, kad Žemės sklype atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog grunto vežimas į Žemės sklypą vyko 2021 m., užpilant rytinę, centrinę bei vakarinę sklypo dalį, į saugomas teritorijas ir sanitarines apsaugos zonas objektas nepatenka; tyrimo metu išgręžti 5 gręžiniai 1,2–2,5 m gylio, paimti 7 grunto mėginiai iš įvairaus gylio ir gruntinio vandens, sutikto 1,6 m gylyje ir besifiltruojančio link pelkės, mėginys; laboratoriniais tyrimais nustatyta, grunto tarša sunkiaisiais metalais: nikelio kiekis kinta 17–85 mg/kg ribose, cinko 220–560 mg/kg ribose ir atitinkamai iki 1,13 ir 1,87 kartu viršija reikalavimus. Naftos angliavandenilių kiekis kinta 305–511 mg/kg ribose, tačiau nesiekia ribinių verčių, policiklinių aromatinių angliavandenilių suma siekia 5 645 µg/kg ir 1,13 kartų viršija higienos normas, taikomas gyvenamosiose vietovėse. Gruntinis vanduo užterštas chromu (150 µg/1) ir nitritais (2,46 mg/1), kurių kiekis 1,5 ir 2,46 kartus viršija reikalavimus; tiesioginio gręžimo metu nustatytas 847,5 kv. m dydžio statybinėmis atliekomis užteršto piltinio grunto arealas, jame išskirtas 468,9 kv. m dydžio ir 1,23 m storio (576,7 kūb. m tūrio) pavojingai užteršto ir tvarkytino grunto plotas; viso atvežtinio piltinio grunto sluoksnio vidutinis storis kinta 0,6–1,7 m ribose, sudaro apie 879,6 kūb. m tūrį, jame esančių statybinių atliekų vidutinis kiekis yra 36,7 proc., kinta 13,03–53,65 proc. ribose ir bendrai siektų 322,8 kūb. m (Patikrinimo akto 6.3 p). Privalomaisiais nurodymais, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2023 m. balandžio 15 d., atsakovės įpareigotos parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą. Atsakovėms neįvykdžius Privalomųjų nurodymų, Departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakoves įvykdyti Privalomuosius nurodymus.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovėms Privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes). Kontrolės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo vertinimu, atsakovės, nesutikdamos su Privalomaisiais nurodymais, turėjo teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo atsakovės į teismą nesikreipė, todėl jie yra galiojantys ir sukeliantis joms tiesiogines teisines pasekmes.
8. Taip pat teismas pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Privalomųjų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Privalomųjų nurodymų įvykdymas. Atsakovės Privalomųjų nurodymų neskundė, nustatytu terminu (per 2 mėn.) Privalomųjų nurodymų neįvykdė, todėl pareiškėjui, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, atsirado teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
9. Teismo vertinimu, Privalomaisiais nurodymais atsakovėms aiškiai suformuluotas reikalavimas, nurodytos teisės normos ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu surašyti šis nurodymas, tačiau atsakovės Privalomųjų nurodymų neįvykdė, per nustatytą Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Nors atsakovės atsiliepime teigė, jog už užteršto grunto atvežimą atsakomybė turėtų būti taikoma Bendrovei, kuri ir turėtų įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau Privalomųjų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą siūlė, kad Privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 1 mėnesio terminą. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, be to, atsižvelgiant į Privalomuosiuose nurodymuose nustatytą 2 mėn. įvykdymo terminą, teismo vertinimu, Privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 2 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III.
11. Atsakovės apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento prašymą atmesti. Taip pat atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, jog teismas konstatavo, kad Privalomieji nurodymai yra galiojantis, todėl vykdytini, tačiau dėl atsakovių motyvų nepasisakė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla nebuvo tinkamai išnagrinėta, nes nebuvo pasisakyta dėl atsakovių pateiktų teiginių, argumentų ir įrodymų. Šioje byloje esminis faktas yra tas, kad į nurodytas teritorijas gruntą su statybinėmis atliekomis vežė ir pardavė Bendrovė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.333 straipsnį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kad jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. Dėl pirkėjo atidumo ar pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra nurodęs, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Šiuo atveju Bendrovė, pardavusi gruntą atsakovėms, yra atsakinga už teritorijos sutvarkymą. Atsakovės negalėjo patikrinti grunto kokybės, nustatyti užterštumą cheminėmis medžiagomis ir pan., todėl negali atsakyti ir objektyviai vykdyti Departamento nurodymų. Ši informacija buvo pateikta Departamentui, bet jis jokių veiksmų nesiėmė.
13. Atsakovių nuomone, nustačius pažeidimą padariusį asmenį, Departamentas turėjo panaikinti Privalomuosius nurodymus ir tinkamai atlikti savo funkcijas – imtis priemonių dėl pažeidimo pašalinimo nustatant kaltą asmenį. Formalus pareigų perkėlimas žemės sklypo savininkui yra neteisėtas.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Departamentas atsiliepime nurodo, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų, išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai. Nagrinėjamu atveju Departamento pareigūnas Privalomuosius nurodymus davė vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad, kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Prašymų dėl duotų Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo atsakovės Departamentui neteikė, Privalomųjų nurodymų Kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Nustatęs, kad Privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, Departamentas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomuosius nurodymus.
16. Tiek atsiliepime į Departamento prašymą, tiek apeliaciniame skunde, atsakovės faktiškai ginčija Privalomųjų nurodymų pagrįstumą, bet nagrinėjamoje byloje tai negali būti sprendžiama Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl Departamento prašymo įpareigoti atsakoves įvykdyti jau įsigaliojusius Privalomuosius nurodymus pagrįstumas. Departamentui kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teisme nagrinėjamas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y., ar privalomasis nurodymas įvykdytas, ar ne, kokia apimtimi įvykdytas ir panašiai, o ne paties privalomojo nurodymo ar pagrindų duoti privalomąjį nurodymą teisėtumo klausimas, kadangi asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą. Todėl atsakovių nurodomi argumentai, kvestionuojantys privalomuosius nurodymus, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išnagrinėti.
17. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės joms teiktų Privalomųjų nurodymų neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nustatytu terminu neįvykdė Privalomuosiuose nurodymuose nustatytų reikalavimų ir pagrįstai priėmė sprendimą, įpareigodamas atsakoves juos įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės A. L. įpareigojimo įvykdyti 2023 m. vasario 15 d. Privalomąjį nurodymą Nr. 117 ir atsakovės T. U. įpareigojimo įvykdyti 2023 m. vasario 15 d. Privalomąjį nurodymą Nr. 120.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės nėra įvykdžiusios Privalomojo nurodymo Nr. 117 ir Privalomojo nurodymo Nr. 120 ir nepateikė prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, tenkino Departamento prašymą įpareigoti atsakoves atitinkamai įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. 117 ir Privalomąjį nurodymą Nr. 120 per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
20. Atsakovės apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad Privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti, tačiau teigia, kad Bendrovė yra atsakinga už teritorijos sutvarkymą, todėl jos negali atsakyti ir objektyviai vykdyti Departamento nurodymų.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
22. Kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus (Kontrolės įstatymo 26 d. str. 3 d.).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovės neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 117 ir Privalomojo nurodymo Nr. 120. Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad jos negali įvykdyti Departamento nurodymų, nes Bendrovė, kuri pardavė gruntą, yra atsakinga už teritorijos sutvarkymą, o atsakovės negalėjo patikrinti grunto kokybės ir nustatyti užterštumo cheminėmis medžiagomis.
24. Nagrinėjant šiuos argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, yra nurodęs, jog Departamentui kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teisme nagrinėjamas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y. ar privalomasis nurodymas įvykdytas, ar ne, kokia apimtimi įvykdytas ir panašiai, o ne paties privalomojo nurodymo ar pagrindų duoti privalomąjį nurodymą teisėtumo klausimas, kadangi asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą; byloje nesprendžiamas ginčas dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl proceso šalies nurodomi argumentai, kritikuojantys privalomąjį nurodymą, neturi teisinės reikšmės ginčui išnagrinėti (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-232-502/2023; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2024; kt.).
25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-624/2023; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nenuginčyti bei galiojantys Privalomasis nurodymas Nr. 117 ir Privalomasis nurodymas Nr. 120, kurie buvo surašyti atsakovėms A. L. bei T. U., per juose nustatytą terminą nebuvo įvykdyti. Atsakovės šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė nei Departamentui, nei apeliacinės instancijos teismui ir Departamento nustatytos faktinės aplinkybės, kad minėti Privalomieji nurodymai neįvykdyti, byloje neginčijo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir įpareigojo atsakoves per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomuosius nurodymus.
27. Iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jos nesutinka su Privalomųjų nurodymų faktiniu ir teisiniu pagrindais, tačiau šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl Privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo tokio pobūdžio argumentų ir dėl jų nepasisakė.
28. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, susiklosčius tokiai situacijai – atsakovėms apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šis sprendimas neįsiteisėjo ir Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas prasitęsė pakankamai ilgam laikui, todėl buvo pakankamai laiko jiems įvykdyti.
29. Kiti atsakovių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nekeičia jų teisinio įvertinimo.
30. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
31. Kadangi netenkintas atsakovių apeliacinis skundas, todėl atmetamas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovių T. U. ir A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.