- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 2-41-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01523-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. K. K.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. K. K., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarei J. D., Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir testamento pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. K. K., tretiesiems asmenims Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarei J. D., Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnei R. S., prašydamas pripažinti negaliojančiais V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 21 d. testamentą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentą, patvirtintą Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnės R. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti galiojančiu 2003 m. rugsėjo 12 d. testamentą, patvirtintą Raseinių l-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo J. M. teta (ieškovo tėvo A. M. sesuo) V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo (duomenys neskelbtini). V. Ž. sutuoktinis V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų V. Ž. neturėjo. Jos mirties dieną artimiausias gyvas likęs giminaitis - penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra ieškovas J. M.. Atsakovas A. K. K. yra mirusiosios V. M. – Ž. (testatorės) sesers M. M. dukters A. K. sutuoktinis. A. K. taip pat kaip ir ieškovas J. M. būtų buvusi penktos eilės įpėdinė, tačiau V. Ž. mirties dieną, ji buvo mirusi. Po V. Ž. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas: 1/2 dalis 2,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 10,3400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugsėjo 12 d. V. Ž., būdama sveika, laisva valia, suvokdama savo veiksmų reikšmę bei pasekmes sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju ieškovui J. M. paliko 10,3400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį testamentą 2003 m. rugsėjo 12 d. patvirtino Raseinių 1-ojo notarų biuro notarė A. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas J. M. nuolat rūpinosi savo teta V. Ž., prižiūrėjo, tvarkė ir remontavo jos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Samdydavo savo lėšomis darbininkę, kuri padėjo namų ruošoje. Nuo 2007 m. V. Ž. apsigyveno ieškovo J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Testatorė sirgo, todėl jai buvo reikalinga išskirtinė globa ir priežiūra. Ieškovas ją vežiodavo į gydymo įstaigas ir prižiūrėjo ligonę gydymosi laikotarpiu. Atsakovas A. K. K. 2016 m. gruodžio mėnesį informavo ieškovą apie tai, kad sunkiai serga jo žmona (ieškovo pusseserė) A. K. ir prašė leisti atsivežti tetą V. Ž. į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini)., nes esą A. K. nori prieš savo mirtį pamatyti tetą. Atsakovas į ieškovo namus tetos nebeparvežė. 2017 m. vasario mėnesį atsakovo žmona A. K. informavo, kad tetai V. Ž. pablogėjo sveikata, kad ji nebepažįsta žmonių, nesupranta, kur yra, nebekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl jos niekur vežti nebegalima, nes ji gali numirti. Paprašytas, pervedė tetos priežiūrai 2896,20 Eur savo asmeninių lėšų. Ieškovas 2017 m. kovo mėnesį sulaukė tetos telefoninio skambučio, ji sakėsi esanti uždaryta durnyne, nieko nebeturi ir prašė gelbėti, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kur esanti. 2017 m. kovo pabaigoje ieškovas sužinojo, kad testatorė V. Ž. yra Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namuose ir lankė ją globos namuose iki jos mirties. (duomenys neskelbtini) V. Ž. mirė Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namuose. Ieškovas rūpinosi tetos laidotuvėmis, buvo sutvarkęs kapą, pastatęs paminklą. Per tetos laidotuves sužinojo, kad atsakovo žmona A. K. jau yra mirusi. Po V. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo ieškovas kreipėsi į Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. S., iš kurios sužinojo, kad paveldėti tetos turto jis nebegalės, nes V. Ž. paliko net du vėlesnius testamentus, t. y. 2017 m. vasario 21 d. testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentą, kuriuo 1/2 dalį 2,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K. Nurodė, kad testatorė V. Ž., būdama garbingo 94 metų amžiaus, prieš pat savo mirtį be aiškios priežasties sudarydama net du skirtingose vietose patvirtintus testamentus, kuriais visą savo turtą paliko jai svetimam žmogui - atsakovui A. K. K., atėmė paveldėjimo teisę iš ieškovo J. M. (savo brolio sūnaus), kuris ja rūpinosi ilgus metus. Mano, kad minėti testamentai pripažintini negaliojančiais, nes jie sudaryti savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimą dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais laiko nepagrįstu ir ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ieškovas nėra vienintelis likęs mirusios V. Ž. įpėdinis pagal įstatymą, nes tokios pat eilės įpėdiniai yra jo mirusios sutuoktinės A. K. broliai: P. Š., A. J. Š. ir R. S. Š., kurie ir šiuo metu yra gyvi ir taip pat rūpinosi V. Ž.. Neginčija fakto, kad 2003 m. V. Ž. testamentiniu įpėdiniu buvo paskyrusi J. M., tikėdamasi, kad J. M. tinkamai visą gyvenamą ja rūpinsis, tačiau tai neįvyko. Ieškovas lankė tetą, tačiau ją lankė, prižiūrėjo, ja rūpinosi taip pat ir atsakovo sutuoktinė su savo broliais bei paties ieškovo seserys V. P. ir N. K.. Nurodė, kad V. Ž. visada gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki pat mirties buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, pati mokėjo už komunalinius patarnavimus, tik žiemos metu gyvendavo pas J. M.. V. Ž. teigimu, ieškovas visada imdavo pinigus už sunaudotą kurą, kai veždavo ją pas gydytojus. Ji pradėjusi įvairių buitinių paslaugų prašyti savo kaimynų A. Ž. ir V. L.. Ieškovas netvarkė sodybos, niekada nedarė net einamojo pastato remonto. Nei stogas, nei durys, nei langai, nei šildymo sistema niekada nebuvo keičiami. V. Ž. pasakius, kad į jos namą smelkiasi lietus ir drėgmė, dar 2014 m. atsakovas nupirko ruberoido, kuriuo namą apkalė kaimynai A. L. ir A. Ž.. Už darbą jiems sumokėjo pati V. Ž., o langus savo medžiagomis užsandarino A. Š.-K. broliai P. Š. ir A. J. Š.. V. Ž. teigimu J. M. ne tik nesirūpino ja pačia, jos sodyba, bet dar ir pavogė sodybos bei žemės dokumentus, testatorės pasą ir pensininko pažymėjimą. Atsakovo sutuoktinė A. K. pastoviai susiskambindavo telefonu su savo teta. 2016 m. gruodžio 15 d. nuvykus su sutuoktine tetos aplankyti, V. Ž. visiškai išsekusi gulėjo su rūbais savo lovoje, alkana, kamuojama troškulio, ištinusiomis kojomis, kambariuose buvo šalta. Bejėgę tetą parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovo sutuoktinė A. K. pradėjo ją prižiūrėti: nupirko jai reikiamų vaistų, girdė, maitino, padėjo prasivaikščioti. Testatorė V. Ž., skirtingai nei teigia ieškovas, visą gyvenimą iki pat mirties išliko optimistiškai nusiteikusi, buvo išmintinga, aiškaus proto. Iki pat mirties mėgo dainuoti bei rašyti eilėraščius. V. Ž. gyvenant Vydmantuose, A. K. pasakė savo tetai, kad pati serga 4 stadijos onkologine liga, todėl tetai bus lemta ilgiau gyventi. V. Ž. nieko nesakiusi, po keletos dienų padavė raštišką patvarkymą, kad 10 hektarų 34 arų žemės ji dovanoja atsakovui - K. K. Atsakovui įsipareigojus ir toliau rūpintis V. Ž., mirties atveju ją palaidoti ir tvarkyti jos kapą, ji laisva valia išreiškė norą jai priklausančią žemę testamentu po jos mirties palikti seserėčios A. K. sutuoktiniui A. K. K.. V. Ž. pati, notarės paskirtu laiku, asmeniškai atvyko į notarės J. D. biurą adresu (duomenys neskelbtini), buvo notarės asmeniškai supažindinta su testamento turiniu, ir, notarei paklausinėjus, garsiai žodžiu patvirtino, kad testamente nurodytą turtą palieka A. K. K. bei pasirašė testamentą. V. Ž. atgavus jėgas, su teta buvo sutarta, kad ji pagal deklaruotą gyvenamąją vietą bus apgyvendinta Blinstrubiškių socialinės globos namuose, kur jai bus užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, kokybiška bei visapusiška priežiūra. Iki pat mirties V. Ž. išliko sąmoninga, aiškaus proto, adekvačiai vertino aplinką, atpažino artimuosius. Nurodė, kad Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnė R. S., atsakovui dalyvaujant, išaiškino testatorei testamento turinį, jo pasekmes, tinkamai įvertino testatorės valią, įsitikino, kad testatorė supranta testamento turinį, jo pasekmes, savo veiksmų esmę ir jos valia visiškai atitinka testamento turinį. Nurodė, kad ieškovas rašo netiesą teigdamas, kad jis rūpinosi tetos laidotuvėmis, sutvarkė kapą ir pastatė paminklą. Nurodė, kad laidotuves organizavo atsakovas ir ieškovo sesuo N. K., o visas laidotuvių išlaidas apmokėjo A. K. K.. Paminklą savo sutuoktiniui ir sau dar 2009 metais pasistatė pati V. Ž..
Atsakovas su atsiliepimu pateikė ieškovo giminaičių A. K., P. Š., A. J. Š., R. S. Š., V. P., N. K., B. M. raštiškus paaiškinimus, kad V. Ž. orientavosi aplinkoje, pažino artimuosius, bei patvirtinimus, kad testatorės testamentų jie neginčija, gerbia jos valią ir jokių pretenzijų atsakovui neturi.
Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė J. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. Ž. testamentas buvo patvirtintas 2017 m. vasario 21 d., notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentas patvirtintas notaro biure, asmeniškai pasirašant testatorei. Testatorės valia, kalba ir elgesys abejonių nesukėlė. Vadovaujantis neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo 2017 m. vasario 21 d. duomenimis apie V. Ž., patvirtinama, kad įrašų neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie V. Ž. nėra. Pažymėjo, kad ieškovo teiginys, kad V. Ž. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, neatitinka tikrovės, nes jos valios niekas neįtakojo. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti dėl faktinio ir teisinio nepagrįstumo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. pagal V. Ž. prašymą buvo sudarytas testamentas, testatoriaus asmenybė nustatyta pagal asmens dokumentus, veiksnumu įsitikinta. Patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti Raseinių rajono pirmajam notarų biurui. Pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. J. M. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūniją dėl V. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. testamento patvirtinimo fakto. Ieškovui 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. 5-51 buvo atsakyta, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 punktu seniūnas turi teisę atlikti notarinius veiksmus ir paaiškintos testamento sudarymo aplinkybės. Patvirtino, kad testatorė V. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. buvo veiksni, suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, ir testamentu išreiškė savo valią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas J. M. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad dėl sodybos palikimo yra daug nesutarimų su giminėmis. Nurodė, kad testatorė norėjo, jog sodyba būtų parduota. Su testatore kalbėjo prieš pat mirtį, tačiau teta neminėjo apie testamento perrašymą, tik prašė pasirūpinti žeme. Patvirtino, kad laidotuves organizavo atsakovas. Paaiškino, kad jis prižiūri kapus ir po metų laiko testatorės mirties datą paminkle iškalė pats. Apie mirties faktą sužinojo iš laidojimo namų darbuotojo. Patvirtino, kad teta paskutiniais metais prašydavo nuvežti į kaimą, elgdavosi neįprastai. Globos namų slaugytojai buvo davęs savo duomenis, kad esant reikalui susisiektų. Pinigus pervedė tetos slaugai, nes jų prašė atsakovas. Paaiškino, kad du mėnesius teta buvo paslėpta.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė S. B. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad testatorė V. Ž. būdama 94 m. amžiaus, dėl senatvinių ligų - kraujotakos nepakankamumo, lėtinės smegenų atreosklerozės, liekamųjų reiškinių po persirgtų insultų, sudarydama ginčijamus testamentus buvo tokios būklės, kad nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl minėti sandoriai ginčijami dėl testatorės valios trūkumų, atsakovui darius įtaką testatorei. Pažymėjo apie atsakovo atliktus išankstinius rengimosi teisminiam ginčui veiksmus, siekiant apsidrausti ginčo teisme atveju. Akcentavo, kad liudytojai - tai yra ieškovo giminės, kurių santykiai yra pašliję ir yra suinteresuoti byloje, todėl byloje reikėtų remtis objektyviais svetimų asmenų parodymais. Prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovas A. K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jo žmona buvo pati mylimiausia testatorės dukterėčia, kuri numanė, kad gali kilti teisminiai ginčai dėl testamentų, todėl dar prieš mirtį parašė rašytinį paaiškinimą. Ieškovas niekada neatvažiuodavo pas testatorę. Pažymėjo, kad ieškovo meilė testatorei atsirado tada, kai atgavo žemę. Paaiškino, kad ieškovas pinigus pervedė jo ir testatorės prašymu. Nurodė, kad testatorė paminklą pasistatė pati, o mirties datą iškalė J. M.. Šiuo metu paveldėtą žemę prižiūri ūkininkas. Patvirtino, kad testatorei būnant pas ieškovą yra buvęs nuvažiavęs aplankyti, įkapių nepirko, nes testatorė jas nusipirko pati, o gauti pinigai buvo panaudoti išlaidoms. Testatorę parsivežė prieš Kalėdas, o globos namuose ji apsigyveno nuo kovo 1 d. Patvirtino, kad į Palangą pas notarę testatorę nuvežė pats ir rašantis testamentą buvo kartu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas V. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, kad visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad testatorė V. Ž. buvo veiksni ir suprato savo veiksmus, testatorė buvo tvirtos valios ir jos niekas negalėjo paveikti. Tai, kad testatorė dėl to, kad J. M. blogai ja rūpinosi, pakeitė savo valią yra natūralu. Prašė vertinti visų liudytojų parodymus kompleksiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. paaiškino, kad paskambino Blinstrubiškių socialinių globos namų direktorė ir pasakė kad globos namų gyventoja nori išreikšti savo valią ir sudaryti testamentą. Direktorė patikino, kad testatorė V. Ž. yra šviesaus proto, puikiai besiorientuojanti aplinkoje ir viską suprantanti, todėl gali išreikšti savo valią, tačiau ji blogai vaikštanti, todėl prašė, kad seniūnė atvyktų notarinį veiksmą užregistruoti į globos namus. Atvykus sudaryti testamentą, toje pačioje patalpoje buvo A. K. K., močiutė buvo žvali, komunikabili, pateikė visus reikiamus dokumentus, vardijo artimųjų vardus ir pavardes. Ji viską dėstė ir aiškino sąmoningai, jos veiksmai, kalba ar kad ji gali būti neveiksni jokių abejonių nesukėlė, todėl sutikrinus dokumentus ir faktus, grįžus į seniūniją parengė testamentą ir dar kartą nuvykus į globos namus, jau be pašalinių žmonių, perskaitė testamentą. Testatorė viską suprato, pasirašė testamentą ir notarinių veiksmų registro knygą. V. Ž. pasakė, kad keičia testamentą. Vėliau atvykus sveikinti ją jubiliejaus proga V. Ž. taip pat buvo aiškaus proto, bendravo, pati perskaitė sveikinimą, pasidžiaugė žodžiais. Pažymėjo, jog seniūnijos atstovė testamente įrašyti vardą ir pavardę testatorės ranka neprašė, nes tokia yra testamento forma ir ji yra tinkama.
Teismo posėdyje liudytojas S. Ž. paaiškino, kad 2014 m. buvo mirusios V. Ž. šeimos gydytoju. Nurodė, kad ji buvo prižiūrima ieškovo, nes pati savimi pasirūpinti nesugebėjo. Ieškovas kviesdavo gydytoją į namus, pirkdavo vaistus. V. Ž. buvo sunkus ligonis, su judėjimo negalia, nesveika širdimi, buvo persirgusi infarktu, smegenų insultu, pakitimai dėl senyvo amžiaus buvo ryškūs. Patvirtino, kad ji galėjo pavalgyti paduotą maistą, bet nesugebėjo gaudytis vaistų vartojime, buvo pastebimi ir protinės veiklos pakitimai. Žino, kad ji gyveno pas giminaitį J. M., vasarą jis ją veždavo į sodybą kaime. Kaip ji gyveno sodyboje viena, negali atsakyti. Kad ieškovas ja blogai rūpintųsi minčių nekilo. Pas V. Ž. jis ateidavo pats, nes ieškovo namai netoli ambulatorijos. Jos ligos ir tai, kad ji gyveno savo siaurame pasaulyje, turėjo įtakos psichinei būklei. Testatorė savo vardą, pavardę žinojo, psichozių nebuvo, bet interesai buvo labai siauri. Pažymėjo, kad žmonėmis, kurie paveikti aterosklerozės, manipuliuoti labai lengva.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja Z. Ž. paaiškino, kad jai atsikėlus gyventi į Baisogalos kaimą, pas J. M. gyveno močiutė V. Ž.. Jos bendravo nuoširdžiai, ne kartą lankėsi pas ją, močiutė labai gražiai dainavo, rašė ketureilius, pasipasakojo apie visą savo gyvenimą, močiutė sakiusi, jog giminių neturinti, tik Juozą ir sakydavo, kad viskas jam. Ligoninėje V. Ž. lankė tik ji ir J. M., niekas kitas. Vėliau ji dingo, negalėjo prisiskambinti, sužinojo, kad išvežta į globos namus, lankė ten. Globos namuose ji blogai vaikščiojo, atpažino ją, paprašė atvežti lašinių ir „buteliuką“. Būdama globos namuose močiutė jai niekuo nesiskundė.
Teismo posėdyje liudytojas K. M. paaiškino, jog ieškovas yra jo brolis, atsakovą pažįsta, su juo pykčių neturi. Nurodė, jog gyvena Raseiniuose, o teta V. Ž. gyveno Baisogaloje su ieškovu. Neužilgo prieš mirtį, kai ji buvo labai blogos sveikatos, ją išsivežė į Kretingą. Vėliau sužinojo iš ieškovo, kad V. Ž. yra Blinstrubiškių globos namuose. Jis ir jo brolis ją ten lankė. Tetą gyvą paskutinį kartą matė prieš jos paskutinį gimtadienį, kovo mėnesį. Kokį ji yra surašiusi testamentą broliui, buvo girdėjęs. Močiutė, būdama globos namuose, labai blogai jautėsi, ji nieko nesuprato, nepažino, net „labas“ nepasakydavo, buvo labai sunki ligonė. Vasaros metu, kol jos sveikata buvo gera, viena gyvendavo savo sodyboje. Savo 95 metų jubiliejuje ji negalėjo pati perskaityti mero sveikinimo, nes buvo sunki ligonė.
Teismo posėdyje liudytojas P. J. paaiškino, jog ieškovas yra kaimynas ir jie seniai pažįstami. Jam žinoma, kad pas ieškovą gyveno jo tetulė, su kuria bendravo, padainuodavo, „gramą“ padarydavo. Yra vežęs močiutei į jos sodybą kaime malkas. Yra sakiusi, kad į „ubagyną“ nenori, džiaugėsi, kad ją priima J. M.. „Ubagyną“ suprato kaip senelių namus. Močiutė rašė eilėraščius. Buvo kalba, kad už priežiūrą ji viską paliks Juozui. Paskutinį kartą močiutę jis matė per naujus metus, kuriais tai buvo metais, neatsimena. Tada bendravo, ji pasakojo apie savo eilėraščius.
Teismo posėdyje liudytojas Z. B. paaiškino, jog jis daug metų yra ieškovo pažįstamas, gyvena tame pačiame miestelyje. Atsakovo nėra matęs, nepažįsta. Paprašytas ieškovo yra ne kartą vežęs jo tetą į kaimą, tvarkė jos sodyboje elektros instaliaciją, pjovęs žolę ir teikęs kitą pagalbą. Ne kartą teko su močiute bendrauti, nurodo, jog ieškovo ir močiutės santykiai buvo artimi, kaip močiutės ir anūko. Ieškovas vežiojo ją į ligonines, parveždavo iš parduotuvės maisto. 2017 m. ieškovas jam pasakė, kad iš kaimo močiutė dingo ir nežino kur, tik vėliau atsirado Blinstrubiškių globos namuose. Ieškovas norėjo ją parsivežti iš ten, bet jam neleido. Jis kartu su J. M. važiavo jos lankyti. Su močiute bendravo ir globos namuose, bet ji liudytojo jau nelabai pažino. Močiutė pati jam sakė, kad yra parašiusi J.testamentą. Ji neminėjo, kad savo turtą nori palikti K. ar jo sutuoktinei. Veždavo močiutę ir į kapines, jis pats padėjo tvarkyti kapus kai J. statė paminklą. Kas mokėjo už paminklą, nežino. Močiutė niekada J. nesiskundė, nematė, kad jie būtų susipykę. Už močiutės nuvežimą su juo atsiskaitydavo J. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja V. P. nurodė, jog mirusioji V. Ž. yra jos teta ir 2013 m. ji, atvažiavusi su K. K., išreiškė norą gyventi pas ją Radviliškio rajone. Būtų priėmusi, bet apie tai sužinojęs jos brolis J. M. labai supyko ir teta išvažiavo su juo, nes nenorėjo konfliktų. K. K. atvažiuodavo pas ją su savo sutuoktine ir atveždavo tetą. Per metus atvažiuodavo du kartus. Teta buvo sveiko proto. Vasarą ji gyveno savo sodyboje, o žiemą ji gyveno pas J. M.. Ten lankė ją du kartus, yra buvę ir taip, kad atvykus jos į namus neįleisdavo. Teta gyveno namo antrame aukšte, bet kambariui labai reikėjo tvarkos. Mano, kad ieškovas turėjo skirti didesnę priežiūrą tetai. Paskutinį kartą su teta gyvai bendravo 2015 metais kai buvo atvykusi pas ją su K. K., vėliau su teta ji bendravo tik telefonu. Telefonu su ja bendravo ir kai teta buvo globos namuose, bendravimas buvo normalus. Dalyvavo ir tetos laidotuvėse, jomis rūpinosi K. K., nes teta pati buvo prašiusi jo tuo pasirūpinti. Apie tai jai telefonu sakė pati teta. J. M. ji bijojo, kad neišsivežtų. Teta norėjo gyventi ir pas brolienę Masiulienę, pati prašėsi, tai galėjo būti apie 2015 metus. Apie turtus teta nekalbėdavo, o liudytoja neklausinėjo. Su broliu J. M. konfliktuoja iki šiol, kaip brolis ir sesuo nebendrauja, tačiau pykčių jam neturi. Santykių su broliu nebuvo, bet važiuodavo tetos lankyti į jo namus.
Teismo posėdyje liudytojas P. Š. nurodė, kad testatorė V. Ž. buvo jo teta ir krikšto mama. Paaiškino, kad teta jam yra sakiusi, kad viską už jos priežiūrą yra užrašiusi J. M.. Pats jis gyvena Vilniuje ir atvažiavus į Baisogalą aplankyti kapų, visada aplankydavo ir tetą J. M. namuose. Kritiniai metai buvo 2016, nes dėl problemų teta skambindavo ne J. M., o kažkam kitam iš artimųjų. Jis kartu su broliu važiavo į jos sodybą apšildyti langus, nes teta norėjo sodyboje peržiemoti. Brolis K. K. apšiltino namą. Praėjus dviem savaitėms teta paskambinusi pasakė, kad jai yra blogai, niekas jos nepasiima. Kartu su broliu iš Vilniaus nuvyko į jos sodybą, močiutė buvo labai blogos būklės, nuvežė pas J. M., kuris pasakė „kur aš ją dėsiu“. Po kiek laiko iš sesers sužinojo, jog močiutė vėl išvežta į sodybą, iš kurios labai sunkios būklės ją išsivežė K. K. ir apgydė. Teta, kai jau buvo globos namuose, jo yra prašiusi nesakyti Juozui kur ji yra, nes jis nori ją išsivežti per jėgą. Teta sutiko apsigyventi senelių globos namuose. Nuvažiavus aplankyti ją gimtadienio proga į globos namus, teta buvo sveiko proto, daug ką pasakojo apie giminę, net su apytikriais jų gimimo metais.
Teismo posėdyje liudytoja N. K. paaiškino, jog ieškovas yra jos brolis, o atsakovas - pusseserės sutuoktinis. Ji yra medikė, gyvena (duomenys neskelbtini). Tetą V. Ž. pažinojo nuo jaunystės laikų. Teta visada buvo šviesaus, guvaus proto, išmintinga, rašė eilėraščius, norėjo kontaktinio bendravimo. Kai teta sirgo, bendravo 2016 metais telefonu, su teta susitikdavo pas seserį V. P., ten ją atveždavo Korsakai. Šnekant telefonu gal 2016 m., iš tetos balso suprato, kad kažkas negerai, tuo metu teta gyveno savo kaime. Ji susisiekė su savo pussesere A. K., kuri su savo vyru ją parsivežė pas save į (duomenys neskelbtini). Tada močiutė buvo labai sunkios būklės, jai reikėjo medicininės pagalbos. Lankė ją ir tetai būnant (duomenys neskelbtini), ir vėliau globos namuose. Ten lankė ją kas savaitę, nes teta jos labai laukdavo ir kaip medikės. Teta nepasitikėjo J. M., bijojo, kad ją pasiims iš globos namų. Ji jo bijojo, jautė skriaudą. Jos žodžiai buvo „... aš atvažiavau pas A. į (duomenys neskelbtini) numirti“. Nurodo, jo paminklą kapuose teta pasistatė už savo pinigus, padėjo J. M.. Kai teta gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikose, kur liudytoja dirba, teta paprašė jos nesakyti ieškovui, jog ją aplankė, jo bijojo, sakė, jog visas kelionės išlaidas ji apmokėdavo pati. Tai buvo apie 2003 -2004 metus. Po tetos mirties praėjus 4 savaitėms ji organizavo paminėjimą. Jame dalyvavo K. K., nei ieškovo, nei kito brolio paminėjime nebuvo.
Teismo posėdyje liudytoja M. B. paaiškino, kad su ieškovu yra kaimynai ir jį pažįsta 35 metus, o atsakovą mato pirmą kartą. Nurodė, jog atsikrausčius testatorei V. Ž. pas ieškovą, šis pavydėtinai ja apie dešimtmetį rūpinosi. Pati bendraudavo su močiute. Matė kaip silpnėjo jos sveikata, blogėjo atmintis. Testatorė atsikraustė 2007-2008 metais. Retkarčiais ją išveždavo į kaimą. Patvirtino, kad ieškovo namas yra vieno aukšto ir J. M. sodyba būdavo pavyzdinė. Paaiškino, kad testatorė minėjo, jog viską paliks ieškovui. Pažymėjo, kad nematė atsakovų atvykusių pas ieškovą. Apie tai, kad paveldėjimo teisė atiteko atsakovui sužinojo iš kaimynų. Nemano, kad testatorė galėjo supykti ant ieškovo, nebent sutrikus sveikatos būklei galėjo taip pasielgti.
Teismo posėdyje liudytoja R. Š., patvirtino kad J. M. pažįsta, jų santykiai kaimyniški, o atsakovo nepažįsta. Paaiškino, kad su testatore bendraudavo daugiau nei su ieškovu. Daug metų ieškovas globojo testatorę. Ji žiemomis gyvendavo pas ieškovą, vasarą važiuodavo pas save į kaimą. Testatorė mirė ne pas ieškovą namuose. Neatsimena kada paskutinį kartą matė testatorę. Paaiškino, kad pradžioj močiutė buvo guvi, o paskutiniu metu silpnos sveikatos, mažiau bendraudavo, jos pokalbiai atrodydavo keisti, nusišnekėdavo. Paaiškino, kad ieškovo sodyba yra viena iš tvarkingesnių ir turi apdovanojimų.
Teismo posėdyje liudytoja R. K., patvirtino, kad ieškovą pažįsta, jis yra kaimynas, o atsakovo nėra mačiusi. Paaiškino, kad santykiai su kaimynu normalūs. Paaiškino, kad ieškovas rūpindavosi testatore. Per žiemą ji būdavo pas jį, o pavasarį prašydavo išvežti į savo sodybą. Rudenį ieškovas tetą parsiveždavo. Pažymėjo, kad niekada nekilo įtarimų, kad močiutei kažkas negerai. Močiutė buvo linksmas, pozityvus žmogus. Paskutiniu metu ji maišydavo vardus, pablogėjo jos atmintis, nebuvo tokia energinga kaip anksčiau. Paaiškino, kad apie močiutės mirtį sužinojo iš J. M.. Negali pasakyti kada paskutinį kartą matė močiutę, tik prisimena, kad rudenį. Patvirtino, kad testatorė paskutiniu metu maišė žmones, jos mąstymas buvo keistas, alkoholio nevartodavo. Patvirtino, kad ieškovas su testatore niekada nesipyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
Byloje nustatyta, kad V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 12 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 10,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo palikusi ieškovui J. M.. 2017 m. vasario 21 d. V. Ž. sudarė naują testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį 10,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K.. 2017 m. balandžio 27 d. V. Ž. sudarė dar vieną testamentą, registro Nr. 70, kuriuo 1/2 dalį 2,7000 ha žemės sklypo bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K..
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. Ž. nuo 2007 m. iki 2016 m. pabaigos rūpinosi ieškovas J. M.. Žiemos metu V. Ž. gyvendavo ieškovo namuose, vasaros laikotarpiu buvo išvežama į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Liudytojai P. J., Z. B., M. B., R. Š., R. K. patvirtino, jog ieškovas rūpinosi teta V. Ž., žiemą ji gyvendavo pas ieškovą, o vasarą - savo sodyboje. Liudytojai P. J. ir Z. B. patvirtino, jog yra vežę V. Ž. į sodybą, teikę jai pagalbą. Liudytojas P. Š. patvirtino atsakovo A. K. K. nurodytas aplinkybes, jog tvarkė V. Ž. sodybą, važiavo apšiltinti langų, atsakovas A. K. K. apkalė namą ruberoidu. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad V. Ž. 2016 m. pabaigoje buvo išvežta į atsakovo A. K. K. ir jo sutuoktinės A. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) Nors ieškovas tvirtino, kad tetą V. Ž. leido išsivežti atsakovui į savo namus, nes to prašė pusseserė A. K., ir, kad atsakovas nebeparvežė V. Ž. į jo namus, slėpė ją nuo ieškovo bei prieš testatorės valią apgyvendino ją globos namuose, tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu atsakovo A. K. K. nurodytas aplinkybes, jog testatorę pasiėmė iš kaimo, kur ji buvo palikta be priežiūros, patvirtina liudytojų P. Š., N. K. parodymai, kad V. Ž. telefonu pasiskundė, kad jai yra blogai, niekas jos nepasiima iš sodybos, Z. B. parodymai, kuris nurodė, jog 2017 m. ieškovas jam pasakė, kad iš kaimo močiutė dingo ir nežino kur. Taigi šie liudytojų parodymai visiškai paneigia ieškovo teiginius apie tai, kokiomis aplinkybėmis V. Ž. apsigyveno atsakovo namuose. Ieškovas taip pat teigė, jog nuo 2017 m. sausio iki vasario mėnesio jo ryšiai su atsakovu buvo nutrūkę, tik 2017 m. ieškovui paskambinusi atsakovo žmona A. K. nurodė, jog labai pablogėjo tetos sveikata, ji galinti numirti ir paprašė tetos slaugymui ir gydymui pervesti 3000 Eur. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina tai, kad ieškovas 2017 m. vasario 21 d. pervedė į V. Ž. asmeninę sąskaitą 2896,20 Eur, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo asmeninės ieškovo lėšos, o ne pačios testatorės santaupos, byloje nėra. Abejonių dėl to, kam priklausė šios lėšos ir kokiu tikslu jos buvo pervestos kelia ir tai, kad lėšos buvo pervestos ne į atsakovo ar jo sutuoktinės, o į pačios testatorės banko sąskaitą, kas leidžia daryti išvadą, jog šios lėšos priklausė testatorei. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio ieškovas visiškai nesirūpino savo teta, gyvenančia atsakovo namuose, jos nelankė, taip pat nevažiavo aplankyti tetos ir tada, kai A. K. neva informavo apie labai prastą tetos sveikatos būklę, paprašė pinigų ir netgi atvežti tetos įkapes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. Ž. nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo apgyvendinta Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namuose, ją lankė, ja rūpinosi ir jos sveikata domėjosi K. K., su K. K. buvo bendraujama visais su V. Ž. susijusiais klausimais. Informacija apie kitus V. Ž. artimuosius globos namų darbuotojams nebuvo pateikta. Ieškovas teigė tik 2017 m. pabaigoje sužinojęs, kad teta yra globos namuose ir nuo tada ją ten lankęs iki mirties. Atsakovas, liudytojai Z. Ž., K. M., P. Š., N. K. patvirtino, jog lankė V. Ž. globos namuose, tačiau tiek šalių, tiek liudytojų parodymai apie tai, kokia buvo V. Ž. sveikatos būklė paskutiniais metais iki jos mirties skiriasi. Ieškovas ir liudytojas K. M. teigė, jog V. Ž. sveikata buvo labai bloga, ji nieko nesuprato, nepažino žmonių, buvo labai sunki ligonė. Liudytojos M. B., R. Š., R. K. teigė, kad V. Ž. dar gyvenant pas ieškovą buvo suprastėjusi jos atmintis, ji maišydavo vardus, paskutiniu metu mažiau bendraudavo, jos mąstymas buvo keistas. V. Ž. gyvenimo pas ieškovą laikotarpiu gydęs gydytojas S. Ž. nurodė, kad V. Ž. ligos, siauras interesų ratas turėjo įtakos jos psichinės sveikatos būklei, savo vardą, pavardę žinojo, psichozių nebuvo. Atsakovas ir liudytojai P. Š., Z. Ž., N. K. nurodė, jog V. Ž. iki mirties buvo šviesaus proto, pažino žmones, rašė eilėraščius.
Ieškovo teigimu V. Ž. 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentų sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudaryti testamentai turi būti nuginčyti.
Minėtus testamentus patvirtinusios Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė J. D. ir Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. patvirtino, jog testamentų sudarymo metu V. Ž. buvo visiškai veiksni, suprato savo veiksmus, aiškiai išreiškė savo valią dėl testamentų turinio, testatorės veiksnumu sudarant testamentus buvo įsitikinta. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti testatorės gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti savo tikrąją valią testamentų sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2019 m. gegužės 21- 22 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-119/2019 pateikta išvada, jog V. Ž. nebuvo objektyviai fiksuojami mąstymo, emocijų, valios, atminties sutrikimai, kurie atitiktų psichikos sutrikimo kriterijus, todėl konstatuota, jog nėra duomenų, kad V. Ž. 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentų sudarymo metu būtų sirgusi psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, įvertinus ją kitų byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, teismui nekelia jokių abejonių, todėl teismas daro išvadą, kad V. Ž. ginčijamų testamentų sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte pateiktos išvados nepaneigia atsakovo, liudytojų S. Ž., K. M., M. B., R. Š., R. K. parodymai apie tai, kad buvo suprastėjusi V. Ž. atmintis, kad ji keistai mąstė ir kalbėjo, nebebuvo toki energinga, nes tokie V. Ž. sveikatos sutrikimai, kaip suprastėjusi atmintis ar sulėtėjęs mąstymas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į testatorės amžių, yra visiškai įprasti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad V. Ž. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti.
Kaip jau minėta, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 str. 1 d.), kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad testamentas yra sudaromas laisva testatoriaus valia, pats testatorius yra visiškai laisvas pasirinkti, kam jis nori testamentu palikti savo turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl testatorės V. Ž. valios, nes testatorės valią pakeisti ieškovo naudai sudarytą testamentą ir perduoti 10,34 ha žemės sklypą atsakovui patvirtina, ne tik sudarytas ir tinkamai patvirtintas testamentas, bet ir testatorės ranka rašytas raštelis apie šio sklypo dovanojimą atsakovui. Tai, kad V. Ž. testamentų sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią ir tinkamai ją išreiškė, patvirtina testamentus patvirtinusių notarės ir seniūnės parodymai, V. Ž. 95 - erių metų gimtadienyje 2017 m. liepos 16 d., t. y. jau po testamentų sudarymo, dalyvavusių asmenų parodymai, apie tai, kad V. Ž. pati perskaitė sveikinimo žodžius, džiaugėsi jais.
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta testatorės V. Ž. valios trūkumų ginčijamų testamentų sudarymo metu, taip pat nenustatyta testamentų tvirtinimo tvarkos trūkumų, todėl spręstina, kad nėra pagrindo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. testamentų pripažinti negaliojančiais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Raseinių rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S. išduoti atsakovui A. K. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos ( CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. K. K. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Raseinių rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S. išduoti atsakovui A. K. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.