- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-559-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05237-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3648-962/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę R. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos tarp žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pašalinant valstybinės žemės dalyje esamą vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles, esančius 70 kv. m. valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos; tuo atveju, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti ieškovei pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nebuvo gautas, todėl esant ieškovės prašymui, Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
3. Atsakovė R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad atsiliepimo nepateikė dėl to, jog aktualiu laikotarpiu sunkiai sirgo jos vyras, atsakovė turėjo prie jo budėti, o po jo mirties (duomenys neskelbtini) buvo labai sukrėsta, negalėjo rūpintis nei savimi, nei buitimi, nei teisiniais reikalais. Iš teismo gautus dokumentus savo advokatei parodė tik 2019 m. liepos 23 d. Atsakovė įrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei 2 punkte numatytą aplinkybę – byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad užimta žemė iš tikrųjų priklauso ieškovei ir kad atsakovė yra užėmusi valstybinę žemę. Taip pat ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kad žemės užėmimas, jei toks yra, pažeidžia jos teises. Atsakovė teigė, kad nebuvo sąlygų negatoriniam ieškiniui pareikšti. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad atsakovė yra užėmusi valstybinę žemę, jai turėtų būti sudaryta galimybė užimtą žemę išsipirkti, ar kitais būdais legalizuoti statinius. Nugriovus statinius, kiltų pavojus atsakovės turtui, jos bei šeimos narių gyvybei, nes atsakovės žemės sklypas ir visa namų valda yra ant Neries upės kranto, atsakovės sklypą tvindydavo vanduo, ledo sangrūdos plaukdavo tiesiai į atsakovės žemės sklypą, dėl ko teko statyti betoninę atraminę sienelę su pamatais, ant jos viršaus montuoti metalinius stulpus ir vielos segmentų tvorą, o laiptai ir trinkelės yra minėto hidrotechnikos statinio sudedamoji dalis. Valstybė nėra atlikusi jokių veiksmų, siekiant apsaugoti šalia Neries upės gyvenančių gyventojų turtą, todėl tokių veiksmų turėjo imtis pati atsakovė. Teismas leido ieškovei griauti atsakovės turtą, jei ji pati to nepadarys, tačiau jai kompetencija negali būti priskirta. Be to, ieškovė nenurodė, kokio pločio valstybinės žemės plotą atsakovė turėtų atlaisvinti ir kokius statinius griauti. Trijų mėnesių terminas statiniams nugriauti yra per trumpas.
4. Ieškovė prašė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuo 2015 m. lapkričio 11 d. buvo žinoma apie savavališkai užimtą valstybinį žemės sklypą; atsakovė su advokate atstovavimo sutartį sudarė 2018 m. rugsėjo 24 d., atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 13 d. asmeniškai, be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinio patvirtinta kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo įteikti 2019 m. balandžio 13 d. atsakovei asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie vyro ligą laikotarpiu, kai turėjo būti pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nėra pakankami išvadai, jog atsakovė tiek buvo užimta slaugydama savo vyrą, kad negalėjo išreikšti savo pozicijos teismui dėl pareikštų reikalavimų arba gautų dokumentų perduoti savo advokatei A. G.. Be to, atsiliepimui pateikti reikšmingu laikotarpiu, atsakovė tos pačios advokatės buvo atstovaujama mažiausiai dar vienoje civilinėje byloje (e2-2574-962/2019), todėl teismas vertino, kad atsakovė turėjo advokatę, į kurią galėjo kreiptis gavusi procesinius dokumentus.
7. Teismas pažymėjęs, kad atsakovės sutuoktinis nuo 2019 m. balandžio 22 d. buvo gydomas ligoninėje, atmetė atsakovės argumentus dėl nuolatinės vyro slaugos. Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, patvirtino, kad atsakovės sutuoktinis mirė jau pasibaigus terminui atsiliepimą pateikti ir esant priimtam sprendimui už akių, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl savo vyro ligos ji buvo taip sukrėsta, kad negalėjo perduoti gautų procesinių dokumentų savo advokatei. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, pratęsti termino (skirti ilgesnį terminą atsiliepimo pateikimui) teismo neprašė, todėl, teismas vertino, kad atsakovė neįrodė objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį.
8. Teismas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius keletą kartų patikrinimų metu nustatė ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose bei fotonuotraukose užfiksavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė yra užėmusi be teisinio pagrindo 70 kv. m. valstybinės žemės dalį. Be to, neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtina ir taikyta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, kurią atsakovė 2018 m. birželio 15 d. prašyme ieškovei dėl valstybinės žemės pardavimo, nurodė sumokėjusi. Iš šio prašymo turtinio teismas taip pat nustatė, kad pati atsakovė prašė leisti ir siekė išsipirkti neteisėtai užimtą 70 kv. m. valstybinės žemės dalį.
9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad valdė ar turėjo teisę valdyti valstybinį žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo statiniai. Atsakovė pastatydama statinius valstybiniame žemės sklype, praplėtė savo naudojamą žemės sklypą, taip pažeisdama valstybės teises ir interesus. Nesant žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, atsakovės valdymo teisėtumą ir teisės ar leidimo dėl ginčo statinių statymo pagrindžiančių įrodymų, teismas pripažino, kad yra pažeistos nekilnojamojo turto savininko – valstybės teisė laisvai, nekliudomai ir neapsunkintai patekti į valstybei priklausantį žemės sklypą, netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti.
10. Teismas teigė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad statiniai ant valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo yra pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ginčo atveju atsakovei privaloma turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų nepateikta, todėl teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, jog jai privalo būti leidžiama ginčo statinius įteisinti. Teismas sprendė, kad priešingu atveju būtų pažeistas teisinėje valstybėje pripažintas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė siekė išsipirkti neteisėtai užimtą 70 kv. m. valstybinės žemės dalį, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ginčo statinių pašalinimas sukeltų atsakovės nurodomas pasekmes, kad šie statiniai privalėjo būti pastatyti, siekiant apsaugoti atsakovės šeimos turtą ir sveikatą ir, kad statiniai privalėjo būti pastatyti būtent valstybinės žemės sklype, o ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas nurodė, kad duomenų, jog kompetetingos institucijos būtų nustačiusios, jog upės potvyniai ar ledai kelia grėsmę atsakovės valdomam žemės sklypui, nepateikta, o gyventojų turto bei saugumo klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kaimyninių žemės sklypų savininkų interesus.
12. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra aiškios koordinatės ir žemės sklypo plotas, kuo remiantis turėtų būti pašalinti savavališkai pastatyti statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype (pagal Nekilnojamo turto registre esančius duomenis). Nekilnojamo turto registre įregistruotų žemės sklypų koordinačių atsakovė neginčija, priešingų įrodymų nėra. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo, administravimo ir kitose srityse, taigi, turi įgaliojimus atstovauti ginti valstybės kaip žemės savininko interesus ir turi teisę reikšti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei priklausančioje žemėje
13. Teismas laikė, kad atsakovės pareiškimo argumentai, jog sprendimu buvo nustatytas trijų mėnesių terminas statiniams nugriauti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra per trumpas, nes per tokį terminą nėra įmanoma surasti statybininkų griovimo darbams atlikti, jau nekalbant apie pačių griovimo darbų atlikimą, neturi reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra svarbios, prieštarauja elementariam žmogiškumui. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovės budėjimas prie vyro buvo būtinas, todėl ji negalėjo pateikti dokumentų advokatui atsiliepimo surašymui. Priešingos teismo išvados prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje, bei elementariam žmogiškumui. Sprendimo už akių institutas yra skirtas užkirsti kelia nesąžiningam proceso vilkinimui, siekiant padėti operatyviau išnagrinėti bylas. Esamoje situacijoje atsakovė nebuvo nesąžininga, nesiekė vilkinti proceso, todėl jos atžvilgiu sprendimo už akių institutas buvo pritaikytas visiškai nepagrįstai. Atsakovės vyro mirtis buvo svarbi priežastis, dėl kurios ji negalėjo pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį. Dėl to ji negalėjo pateikti teismui ir prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo.
14.2. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį ir prašydama atlaisvinti žemės sklypą, turėjo įrodyti, kad žemės sklypas, kuriame stovi statiniai, iš tiesų jai priklauso, tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateikta oficialių nuosavybės teises į užimtą žemės sklypą patvirtinančių įrodymų – išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame būtų įregistruotos ieškovės nuosavybės ar patikėjimo teisės į užimtą žemės sklypą. Teismas negalėjo tenkinti ieškovės ieškinio, kadangi su ieškiniu taip pat nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovė iš tiesų yra užėmusi valstybinį žemės sklypą. Faktą, kad atsakovė yra užėmusi daugiau žemės, nei jai priklauso, galėjo patvirtinti kontrolinė geodezinė nuotrauka ir/ar situacijos schema, tačiau tokių įrodymų kartu su ieškiniu pateikta nebuvo. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog ieškinyje nebuvo įrodytas ieškovės teisių pažeidimas.
14.3. Net ir padarius išvadas, kad ginčo statiniai iš tiesų yra ant valstybinės žemės, teismas negalėjo įpareigoti atsakovę nugriauti statinius, o turėjo leisti jai šiuos statinius įsiteisinti. Byloje buvo įrodymai, patvirtinantys, kad ginčo statinių įteisinimui buvo pritarusi ir Kauno miesto savivaldybė, kadangi laikė juos hidrotechnikos statiniais, būtinais apsaugoti gyvenamąją teritoriją nuo potvynio. Teismo išvados, kad nėra jokios galimybės įteisinti ginčo statinius, yra visiškai nepagrįstos. Ginčo statinių įteisinimui reikia ieškovės sutikimo, kurio ji dėl visiškai nesuprantamų priežasčių neišduoda. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis teismų praktika, kurioje aiškiai pasisakoma, jog keliant reikalavimą nugriauti statinius, visų pirma reikia įvertinti galimybę tokius statinius įteisinti.
14.4. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (straipsnis iš dienraščio „Respublika“, kuriame buvo išsamiai aprašyti Neries upės potvyniai ir jų keliamas pavojus gyventojams) patvirtina, jog teismas negalėjo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų ir įpareigoti atsakovę nugriauti ginčo hidrotechnikos statinį, kadangi jis buvo pastatytas siekiat išvengti vandens ir ledų keliamo pavojaus. Nugriovus šį hidrotechnikos statinį, kils pavojus atsakovės turtui, jos bei jos šeimos narių sveikatai ir / ar net gyvybei.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kad gali būti leidžiama ieškovei už atsakovę nugriauti ginčo statinius, nukrypo nuo kasacinio praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016), kurioje yra nurodyta, kad vykdant sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o ne ieškovė.
14.6. Ieškovė savo ieškinyje nebuvo nurodžiusi nei kokio pločio valstybinės žemės plotą atsakovė turėtų atlaisvinti, nei pateikusi planą su situacijos schema, iš kurio matytųsi, kokius statinius atsakovė turėtų griauti. Ieškovės reikalavimas buvo ydingai suformuluotas, todėl jis negalėjo būti tenkinamas. Patenkinus tokius ydingus ieškovės ieškinio reikalavimus, nėra aišku, kokius statinius atsakovė turi griauti, kokio pločio žemės sklypą atsakovė turi atlaisvinti. Teismo išvada, kad atsakovei turi būti aišku, kokius statinius jai reikia griauti iš įregistruotų jos žemės sklypo kadastrinių matavimų, prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-421-590/2018).
14.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovės argumentus dėl per trumpo termino, nustatyto sprendime, statiniams pašalinti, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
14.8. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi priimtas teismo sprendimas turės įtakos trečiajam asmeniui – J. B., kuri nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą. Atsakovė statinio, kurį teismas įpareigojo nugriauti, pati nestatė. Namų valdą atsakovė įsigijo iš J. B. jau aptvertą tvora ir apsodintą tujomis. Atsakovei įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus statinius dėl kurių kyla ginčas, J. B. kils atsakomybė už parduotą netinkamos kokybės daiktą bei netinkamai pastatytus aptvėrimus.
Atsiliepimas
15. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą; iš VĮ Registrų centro gyventojų išrašo išreikalauti atsakovės visas santuokas ir visus sutuoktinius. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. A. S. atsiliepimo pateikimo metu nebuvo atsakovės vyras (santuoka buvo nutraukta). Atsakovei ir A. S. nutraukus santuoką, nebeliko teisinio pagrindo juos laikyti šeima. Atsakovei nuo 2015 m. lapkričio 11 d. buvo žinoma apie savavališką žemės užėmimą, 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovė su advokate dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo sudarė atstovavimo sutartį, A. S., jo ligos paūmėjimo (mirties) dieną, nebuvo atsakovės vyru, atsakovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad jo liga (mirtis) ją būtų sukrėtusi taip, kad dėl to ji nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. negalėjo pateikti atsiliepimo.
15.2. Dėl laiko tarpo, nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., net ir pripažinus, kad A. S. buvo atsakovės šeimos narys, įstatymų leidėjas numatė, jog mirus šeimos nariui, darbuotojui yra suteikiamos iki penkių kalendorinių dienų atostogos (DK 137 straipsnio 6 dalis). Įstatymų leidėjas laikė, kad mirus šeimos nariui, psichinei asmens reabilitacijai užtenka penkių kalendorinių dienų. Šiuo atveju prašymas buvo pateiktas po 45 dienų.
15.3. Atsakovė, pateikdama atskirąjį skundą, nurodo kitus pagrindus dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo nei buvo nurodžiusi pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
15.4. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės panaudos arba valstybinės žemės nuomos sutartis. Duomenų, kad ginčo žemės sklypas būtų išnuomotas arba kitu būdu perduotas atsakovei ar kitiems asmenims, nėra. Žemės sklype nėra įregistruotų atsakovei ar kitiems asmenims priklausančių statinių. Byloje nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi žemės sklypu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad valdė ar turėjo teisė valdyti valstybinį žemės sklypą, kuriame savavališkai pastatė statinius.
15.5. Byloje nėra ginčo, kad valstybiniame žemės sklype statiniai pastatyti neturint statybos leidimo. Atsakovė siekia įrodyti, kad savavališkai pastatyti statiniai pirmiausiai turėtų būti ne nugriauti, o įteisinti, taip pat remiasi teismų praktika. Tačiau atsakovė nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio necidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo jomis remtis. Atsakovė neturėjo / neturi teisės statyti valstybinėje žemėje, todėl laikantis bendrojo teisės principo – iš teisės neatsiranda teisė, nesant galimybės statinių įteisinti, jie privalo būti nugriauti. Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo laikytis viešosios teisės principo – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, nei vienas teisės aktas nenumato ieškovės pareigos, išduoti atsakovės norimą sutikimą.
15.6. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ginčo statiniai apsaugo atsakovei priklausantį turtą, jos bei šeimos narių gyvybę. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad būtent valstybiniame žemės sklype, o ne atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, atsakovė privalėjo statyti statinius, siekdama apsaugoti turtą, savo bei šeimos narių gyvybes.
15.7. Atsakovės savavališkai pastatyti statiniai valstybiniame žemės sklype, nederinant jų projektų, nevertinant jų poveikio, kaip tik kelią grėsmę aplinkinių namų sklypų savininkams, kurie neturi savavališkai pastatytų statinių valstybinėje žemėje. Atsakovės savavališkai pastatyti statiniai, upės potvynio metu, kaip tik galėtų sukelti neprognozuojamus veiksmus, o tai sukeltų aplinkinių sklypų savininkams pavojų. Ieškovė nesutinka, kad upė kelia grėsmę tik atsakovės žemės sklypui, o aplinkiniams žemės sklypams ne. Be to, atsakovė klaidina teismą, atraminę sienelę, skirtą padidinti atsakovės valdomą žemės sklypo plotą, įvardindama kaip hidrotechninį statinį, jokia valstybinė institucija taip šios sienelės nėra pripažinusi.
Žemesnės instancijos teismas
15.8. NŽT yra valstybinės žemės patikėtinė, kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra pavesta prižiūrėti valstybinę žemę bei nustačius pažeidimus juos šalinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad NŽT į teismą kreipėsi dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo.
15.9. Šio atveju yra aiškios koordinatės ir žemės sklypo plotas, kuo remiantis turėtų būti pašalinti savavališkai pastatyti ginčo statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype. Atsakovės nurodoma žemės sklypo schema galėtų tik padėti suprasti prašomų pašalinti ginčo statinių vietą, tačiau nepakeistų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų koordinačių, kurių atsakovė neginčija.
15.10. Atsakovei nuo 2015 m. lapkričio 11 d. buvo žinoma apie savavališkai užimtą valstybinį žemės sklypą, t. y. atsakove beveik penkerius metus žino, kad privalės nugriauti savavališkai pastatytus statinius, todėl šiuo atveju nepagrįstai yra teigiama, kad nustatytas trijų mėnesių terminas, pašalinti savavališkai pastatytu statinius, jai yra per trumpas.
15.11. Šiuo atveju yra siekiama, kad atsakovė atlaisvintų neteisėtai užimtą nesuformuotą valstybės žemės sklypą, kuriame yra atsakovės tvora su betono pamatu, pastatyta apie 1,50 m. aukščio betono sienelė bei šiltnamis. Duomenų, kad ginčo statinius būtų stačiusi J. B. nėra. Atsakovė į teisminį ginčą siekia įtraukti J. B., nes iš jos yra įgijusi žemės sklypą, už kurio ribų yra savavališkai pastačiusi ginčo statinius, tačiau šiuo atveju jau yra suėjęs senaties terminas ginčyti 2008 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė ir yra įgijusi minėtą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantės (atsakovės) R. S. teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sprendimo už akių panaikinimo sąlygos.
20. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, jos atžvilgiu sprendimo už akių institutas buvo pritaikytas nepagrįstai, kadangi teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė dėl svarbios priežasties – vyro A. S. ligos ir mirties. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo nesąžininga ir tokiu būdu nesiekė vilkinti proceso.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas apeliantei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, to neginčija ir pati apeliantė, kad jai teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti bei nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, ir ieškinys įteikti pasirašytinai 2019 m. balandžio 13 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020 m. balandžio 29 d. įskaitytinai, tačiau atsiliepimas pateiktas nebuvo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. Apeliantė į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė apeliantės atstovė advokatė A. G., atstovavimo pagrindas – 2018 m. rugsėjo 24 d. atstovavimo sutartis, kurioje numatyta atstovo teisė atstovauti klientą su visomis teisėmis. Apeliantė kaip svarbią termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastį nurodo, kad nustatyto termino eigoje labai sunkiai sirgo jos vyras, t. y. nuo 2019 m. balandžio 22 d. jis buvo paguldytas į ligoninę, dėl ko ji turėjo prie jo nuolatinai budėti, o (duomenys neskelbtini) mirė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, negali pateisinti jos pasyvumo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikimo. Jau minėta, kad atstovavimo sutartis tarp apeliantės ir advokatės A. G. sudaryta dar 2018 m. rugsėjo 24 d. (ta pati atstovavimo sutartis pateikta kartu su prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, reg. Nr. DOK-87193), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo visas galimybes per nustatytą terminą, jei ne pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, tai bent jau pateikti prašymą dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti pratęsimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad artimo šeimos nario (giminaičio) liga ir / ar mirtis, gali paveikti asmens įprastą gyvenimo rėžimą ir sukelti tam tikrų išgyvenimų bei rūpesčių, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, suteikiantį teismui teisę priimti sprendimą už akių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės nurodytos termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastys, esant duomenims apie dar 2018 m. sudarytą atstovavimo sutartį su advokate A. G., pateisina tokį ilgą delsimą kreipiantis į teismą, siekiant apsiginti nuo jai ieškovės pareikštų reikalavimų (apie teismo gautus procesinius dokumentus apeliantė, kaip pati nurodo, buvo pamiršusi ir atsiminė tik 2019 m. liepos 23 d., t. y. nuo sprendimo už akių priėmimo ir vyro mirties praėjus beveik dviem su puse mėnesio). Taigi, apeliantė, žinodama atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes, pati elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, dėl ko yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 285 straipsnio 1 dalį ir, apeliantei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimui už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju nors formaliai ir egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, susijusi su asmens, prieš kurį priimtas toks sprendimas, pasyvumu (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.), tačiau, teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra svarbi ir kita aplinkybė – teismo sprendimo už akių pagrįstumas, kuri savo esme ir turiniu yra svarbiausia. Vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
24. Akcentuotina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procesinių dokumentų laiku nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingumo vykdymu (teisingu bylos išnagrinėjimu), o civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, taip pat konstatuota, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teismui pareikštas negatorinis ieškinys dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo yra grindžiamas tuo, kad atsakovė (apeliantė) R. S. be jokio teisėto pagrindo yra užėmusi valstybinės žemės sklypo dalį, jame išklojant trinkeles, užtveriant vielos tinklo su metaliniais stulpeliais ir betono pamatu tvorą bei pastatant šiltnamį, dėl ko tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir trukdo valstybinės žemės patikėtiniui (ieškovei) netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti, kad keleto kartų atliktų patikrinimų metu nustatyta ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose (2015 m. lapkričio 11d. patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-165- (14.8.66.), 2018 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-45-(14.8.71.), 2018 m. birželio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-107-(14.8.71.)) bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė (atsakovė) yra užėmusi be teisinio pagrindo 70 kv. m. valstybinės žemės dalį, ir, kad atsakovei yra taikyta bauda už administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, kurią jį yra sumokėjusi.
27. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), ieškovės ieškinį tenkino, nustatęs, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovė yra turto savininkė ir, kad jos teisės yra pažeistos, ko pasėkoje įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, pašalinant joje esančius statinius, o to nepadarius, leido tai padaryti ieškovei, visas išlaidas išieškant iš atsakovės.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti ieškovams nuosavybės (patikėjimo) teise valdomuose žemės sklypuose pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą.
29. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė siekė išsipirkti neteisėtai užimtą 70 kv. m. valstybinės žemės dalį. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. 8SD-3745-(14.8.94.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo atsakovę, kad kartu su prašymu išsipirkti 70 kv. m valstybinės žemės plotą nebuvo pateikta pasiūlymų schema, pagal kurią būtų galimybė preliminariai įvertinti, ar pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sąvoką ir gali būti parduodamas be aukciono, o taip pat nurodė, kad NŽT tik parduoda ar išnuomoja įsiterpusius žemės sklypo plotus, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimas miesto teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, todėl pasiūlė jai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Atsakovė taip pat kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu savo lėšomis įrengti hidrotechninį statinį, pateikė parengtą situacijos schemą, matmenis ir įrengimo darbų aprašą, kurio pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu ir 2018 m. lapkričio 27 d. pakartotiniu raštu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu leisti atsakovei savo lėšomis įrengti hidrotechninį statinį. NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 8SD-6714-(14.8.7.), atsisakė jį tenkinti, nurodydamas, kad NŽT nėra įgaliota teisės aktais duoti sutikimą įteisinti naujų statinių statybą, kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta. Taigi, atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama ginčo sklype esančių statinių įteisinimo, t. y. kreipėsi į NTŽ Kauno skyrių dėl valstybinės žemės išpirkimo, taip pat, parengusi situacijos schemą, matmenis ir įrengimo darbų aprašą, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu savo lėšomis įrengti hidrotechninė statinį.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju konstatavo, kad kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016).
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vertindamas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus dėl ant ginčo žemės sklypo esančių statinių įteisinimo galimybių, sprendė, kad atsakovė nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios yra pastatyti statiniai ir tokiu būdu iš esmės šioje proceso stadijoje išsprendė (atmetė) atsakovės argumentus dėl galimybės taikyti kitus žemės valdytojo teisių gynimo būdus. Nagrinėjamu atveju ieškovei grindžiant savo interesų pažeidimą dėl jos valdomame žemės sklype atsakovės pastatytų statinių ir reiškiant reikalavimą juos nugriauti, atsakovei pareiškime dėl akių peržiūrėjimo pateikus duomenis, kad ji turi siekį ne tik įsigyti žemės plotą, kuriame pastatyti statiniai, bet ir įrodinėja, kad yra galimybė savininko teises apginti netaikius kraštutinių priemonių, apeliacinės instancijos vertinimu, turėjo būti analizuojama, vertinama ir sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovės interesų apgynimo. Tačiau šioje civilinėje byloje teismas, neatnaujinęs bylos, neanalizavęs konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, galimybių statinius pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus buvimą, sprendė, kad atsakovės padaryti teisės aktų pažeidimai yra esminiai.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl galimybės atsakovei įteisinti ginčo statinius, taikyti kitas, ne kraštutines poveikio priemones, gali būti patikrinti ir įvertinti tik ginčą išnagrinėjus iš esmės ir surinkus byloje papildomus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją.
34. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovės išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jiems pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
35. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkmai taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.