- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-421-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00689-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- V. M. U., H. S. U.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. O., Širvintų rajono savivaldybės administracijai, L. K., V. K., Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. U. ir H. S. U. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, atsakovams V. M. U. ir H. S. U., tretiesiems asmenims D. O., Širvintų rajono savivaldybės administracijai, L. K., V. K., Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai, dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu negatoriniu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išlyginti žemę, pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis (rąstus, pasėlius, ir pan.), atstatyti buvusią kelio dangą (žvyrą) ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu; 2) įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtą žemės sklypą naudojimu kitaip nei keliui.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovai trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu ir faktiškai naudotu 5 m pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, kertančiu atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti kitiems asmenims į jiems priklausančius žemės sklypus. Atsakovai savavališkai užėmė valstybinę žemę, skirtą bendro naudojimo keliui, tokiu būdu pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomus interesus. Nustačius, kad atsakovė savavališkai sunaikino (suarė) bendro naudojimo kelią, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. tačiau Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016, bylą nutraukė, nesant atsakovė veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-677-318/2016, pirmosios instancijos teismo minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Nurodo, kad privažiavimas ginčo keliu yra numatytas iki trečiųjų asmenų D. O. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), L. K. ir V. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėto atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 5,2000 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 4,0500 ha, miško žemės plotas - 0,8000 ha, vandens telkinių plotas - 0,0500 ha, kitos žemės plotas - 0,3000 ha. Ši kelio naudmena, kuri yra aprašyta atsakovės žemės privatizavimo byloje, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip priskirta minėtam žemės sklypui. Atsakovės žemės sklypas buvo paženklintas 1994 m. gegužės 29 d. ir suformuota žemėnauda pažymėta Širvintų rajono „Širvintos“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, kuriam pritarta 1992 m. liepos 15 d. Širvintų rajono valdybos protokolu Nr. 15, 1994 m. matavimų patikslinime, kuriame yra nurodytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,20 ha, žemės sklypo savininko vardas, pavardė ir ribos pažymėtos plane. Šio projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo 12 m ir 5 m keliai. Minėti keliai yra pažymėti Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės Akmenių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“. Žemės sklypai Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r., buvo projektuojami 1992 m., 2000 m., 2007 m. Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pirmajame (1992 m.) Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodyti kelių sprendiniai, t. y. 12 metrų pločio bendro naudojimo kelias su danga pažymėtas dviguba linija ruda spalva bei 4 metrų pločio bendro naudojimo gruntinis lauko keliukas pažymėtas juoda punktyrine linija, liko nepakeisti ir rengiant vėlesnius Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, tarp jų ir Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2007 m., kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės žemės sklypą kerta du bendro naudojimo keliai, kurių užimamas plotas (0,30 ha) neįskaičiuotas į minėto žemės sklypo plotą, todėl nuosavybės teise priklauso valstybei. Šie keliai yra pažymėti Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“. Širvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r. kadastrinių matavimų darbus. Atsakovės žemės sklypą kertančių dviejų bendro naudojimo kelių juostų kadastriniai matavimai nėra atlikti, ir ginčo kelio (5 m pločio), kaip ir kito 12 m pločio kelio, kadastro duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau vien tik kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, negali paneigti vietinės reikšmės kelio egzistavimo. Ginčo kelio faktinis naudojimas ir nuovažos vieta yra matoma ir orto fotografinėse nuotraukose, darytose 1995 m., 2009 m. bei 2013 m.Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkamas subjektas. Ji yra teisėta ir sąžininga žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė ir jos žemės sklype nėra nei 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelio, todėl ji nepažeidžia niekieno teisių ir ji negali būti įpareigota pašalinti neegzistuojantį ieškovo teisių pažeidimą. Be to, atsakovė nesudėjo jokių kliūčių (rąstų), todėl ji negali būti įpareigota jas šalinti. Byloje nėra jokių duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą ir registruotą susisiekimo kelių tinklą, egzistuojantį ir registruotą inžinerinį statinį kelią atsakovės žemės sklype. Jokie kelio kadastrinių matavimų darbai nėra atliekami. Norint pakeisti atsakovės sklypo ribas, nustatytas žemės sklypo suformavimo metu, nustatyti sklype kitam subjektui (valstybei) priklausančius kelius, tai galima padaryti sudarius notariškai patvirtintą sutartį, nes žemės sklypų ribos perdalijimas yra žemės sandoris, kuriam taikomas sutarties laisvės principas. Taip pat pažymi, kad ieškinys neatitinka negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes neegzistuoja joks ieškovui nuosavybės teise priklausantis kelias, kuris yra atsakovės žemės sklype. Atsakovė savo turtu naudojasi kaip savininkė be jokių apribojimų ir nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieškinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi būti nustatytas jo būtinumas ir neišvengiamumas. Tai, kad atsakovė nepadarė teisės pažeidimo jau yra konstatuota įsiteisėjusioje Širvintų rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016. Įsiteisėję ir nustatyti teismo sprendime faktai iš naujo nėra įrodinėjami ir yra prejudiciniai.Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė yra teisėta ir sąžininga žemės sklypo savininkė ir jos žemės sklype nėra 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelio. Per atsakovės žemės sklypą savavališkai žvyrą buvo susipylę O., tačiau žvyro supylimo negalima laikyti vietinės reikšmės keliu. Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei V. M. U. ir jis negali būti atsakingas už žemės sklypo valdymą ir disponavimą, todėl mano, kad yra nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu.Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo ir yra vienintelis kelias, kuriuo jis gali patekti į savo žemės sklypą.Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo nepateikė.Trečiasis asmuo D. O. atsiliepime sutiki su patikslintu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai suarė vietinės reikšmės vidaus kelią ir jį sunaikino, tokiais veiksmais pažeisdami ieškovo, kuris yra valstybinės žemės patikėtinis, teises bei apribojo jos šeimos galimybę privažiuoti prie jai nuo 2007 m. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas, pagal atliktus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo dokumentuose aiškiai nurodytas kelias iki sodybos. Ginčo keliu važiavo iki sodybos nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio mėn., kai atsakovai jį suarė. Ginčo kelias akivaizdžiai matomas ir viešai prieiname REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugų) puslapyje.Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu vykdomi urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kuriuos užbaigus minėtas sklypas Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas urėdijos vardu, o nuo 2017 m. žemės sklype bus vykdomos ir kitos ūkinės priemonės, kurių vykdymui bus reikalingas privažiavimas prie sklypo ginčo keliu.Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus V. M. U. ir H. S. U. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išlyginti faktinėje kelio vietoje žemę, pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui atlikti atsakovams nurodytus veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovų V. M. U. ir H. S. U. lygiomis dalimis valstybei 41 eur žyminį mokestį ir 6,88 eur pašto išlaidų.Pirmos instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas vietinės reikšmės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Širvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, todėl ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba valdo bendro naudojimo keliui skirtą valstybinės žemės plotą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra tinkamas ieškovas byloje.Teismas nustatė, kad ginčo kelias atsispindi kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei įregistruotas Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, todėl teismas sprendė, jog atsakovės ginčo sklypą kerta tiek 10 m, tiek 5 m pločio vietinės reikšmės keliai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra užėmusi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, skirtu 5 m ploto vietinės reikšmės keliui, be teisėto pagrindo.Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas atlaisvinti valstybinės žemės plotą nuo sudarytų kliūčių, išlyginti žemę ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis 5 m ginčo keliu faktinėje jo vietoje, yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu, reikalavimo, atstatyti buvusią kelio dangą (žvyrą) teismas netenkino, kadangi kelio dangą nutiesė ne ieškovas, o savavališkai trečiasis asmuo D. O. Nurodė, jog ieškovo antrasis reikalavimas - įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtą žemės sklypą naudojimu kitaip nei keliui, dubliuoja pirmąjį įpareigojimą - leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu, todėl jo taip pat nėra pagrindo tenkinti. Nustatė atsakovams vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą. Kadangi ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ne atsakovė, o atsakovas su sutuoktinės žinia suarė ginčo kelią, teismo įpareigojimas nustatytinas abiems atsakovams.Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-142-880/2016, nustatytų prejudicinių faktų pažymėjo, jog šioje ir administracinėje byloje skyrėsi įrodinėjamo dalykas. Administracinėje byloje buvo įrodinėjama atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, užtveriant ginčo kelią. Administracinėje byloje tiek apylinkės, tiek apygardos teismas konstatavo, jog valstybinės institucijos atsakovei pateikė skirtingus duomenis apie ginčo kelio buvimą jai priklausančio sklypo ribose ir kad ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog šioje ir administracinėje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-142-880/2016 nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. M. U. ir H. S. U. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą -ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas pagrįstai nurodė, kad 1994 m. gruodžio 28 d. Širvintų rajono valdyba potvarkiu Nr. 441, iš bendro 5,2 ha žemės ploto, 4,1 ha buvo grąžinta natūra, o 1,1 ha ploti buvo leista įsigyti už jį sumokant, valstybės vienkartinėmis išmokomis 1 251 Lt. Širvintų rajone valdybos 1994 m. gruodžio 28 d. sprendimu, atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,1 ha žemės plotą, jį grąžinant natūra. 1994 m. gegužės 29 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto vyr. inžinierė O.Kanapienienė, dalyvaujant Širvintų agrarinės reformos tarnybos vadovui V. Vinciūnui ir atsakovei, parengė ir paženklino 5,2 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje ir parengė šio žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo vietoje aktą bei abrisą. Tačiau Teismas nesigilino kur buvo atkurta žemė natūra. Atkurta žemė natūra buvo atkurta toje pačioje vietoje kur buvo atsakovės tėviškė, kur nuosavybę turėjo atsakovės senoliai. Tai svarbu, nes atsakovė pati gerai žino buvo ar nebuvo koks nors kelias jos tėvonijoje. Formuojant atsakovei atkurtiną nuosavybę nebuvo ir negalėjo būti palikta valstybei priklausanti dalis žemės, nes tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Kitoje kelio pusėje buvo laisvos žemės ir atsakovei buvo pasiūlyta išpirkti 1,1 ha būtent esantį kitoje kelio pusėje. Teismas ir ieškovas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo remiasi matininkės O. Kanapienienės 1994 m. birželio 13 d. parengta žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, kurioje nurodytas pieštuku 5,50 ha sklypas su 12 m ir 5 pločio keliais. Ši lentelė neturi juridinės galios, nes jos rengimas nėra privalomas jokiais teisės aktais ir jis nesukuria teisinių pasekmių. Be to, minėtą lentelę paneigia 1994 m. rugpjūčio 9 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, kurioje keliai nenurodyti ir kiti byloje esantys dokumentai. Teismas pats konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše neatsispindi atsakovės sklype įsiterpę jokie keliai. Žemės sklypas vietinės reikšmės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Širvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Vadinasi, ieškovas turėjo įrodyti, kad egzistuoja konkrečioje vietoje valstybės turtas ir, kad jis kažkada buvo sukurtas ir jis yra dalina atsakovės nuosavybę. Kadangi teismas pats konstatavo, kad žemės sklypas vietinės reikšmės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Širvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, tai akivaizdu, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektuose pavaizduotas brūkšnys, kuris nėra identifikuotas kaip valstybės turtas ar kelias, nesukuria valstybei nuosavybės teisių ir nepadalina atsakovės sklypo į dvi dalis. Ypač svarbu atkreipti apeliacinio teismo dėmesį, kad apylinkės teismas net nekreipė jokio dėmesio į įrodymus, kad brūkšnys, pavaizduotas 1997 m. kraštotvarkos ir melioracijos schemose yra visai iš kitos pusės išlenktas nei tas, kurį savavališkai įrengė O. Be to, savivaldybei neperduotas turtas negali būti laikomas teisėtai įregistruotu Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane. Duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą ir registruotą susisiekimo kelių tinklą byloje nepateikta. Kaip ir nepateiktas joks dokumentas, kuris leistų teigti apie egzistuojantį ir registruotą kelią žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).Teismas teigdamas teiginius apie tariamai egzistuojantį valstybės turtą skirtą keliui visiškai nepasisakė dėl to, jog tokie teiginiai prieštarauja specialiajam Lietuvos Respublikos kelių įstatymui. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Bendro naudojimo keliai privalo būti priimti valstybės ar savivaldybės jurisdikcijai, tačiau tai daroma tik teisės aktų nustatyta tvarka, nes viešosios teisės subjektams galioja principas - leidžiama tai, kas leidžiama įstatymu. Tai, kad nėra jokio kelio įrodo pridedama Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma.Teismas neteisėtai spręsdamas šį ieškinį rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintu „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus“, nes šis nutarimas neteko galios 2014 m. lapkričio 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1308. Kadangi kelias nėra suformuotas ir registruotas iki šio nutarimo galiojimo pabaigos, tai juo remtis teismas neturėjo teisinio pagrindo. Iš neteisės neatsiranda teisė.Asmuo, sąžiningai nuosavybėn įgyjantis daiktą, turi konstitucinę garantiją, kad daiktas vėliau nebus iš jo neteisėtai išreikalautas ar neteisėtai suvaržytas, ar apribotas naudojimasis juo. Sąžiningų įgijėjų privatus interesas, taip pat suinteresuotumas civilinės apyvartos stabilumu ir saugumu kelia būtinybę ginti ir pripažinti sąžiningai įgyjamas daiktines teises. Atsakovė yra savo turto sąžininga savininkė, kuriame nėra teisėtai ir teisiškai registruoto jokio bendro naudojimo kelio ir valstybės žemės, todėl ji nepažeidžia niekieno teisių ir ji negali būti įpareigota pašalinti neegzistuojantį Ieškovo teisių pažeidimą. Vieta, kurią ieškovas nurodo kaip kelio buvimo vietą, yra dirbama pieva, kurios atsakovė teisėtai sodina ir augina jos norimus pasėlius.
15.5.Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kelio savininkė, kurį reikia atsakovams teismo sprendimu atstatyti. Neegzistuoja joks inžinerinis statinys - kelias, kurį atsakovai turi atstatyti, leisti naudotis kitiems ir pan. Nesant daikto, jo teisės negali būti ginamos.
15.6.Ieškovas ir teismas nepagrįstai teikia subjektyvią nuomonę apie tai, kad Atsakovės žemės sklypas yra pamatuotas pagal preliminarius matavimus, todėl sklype yra valstybei priklausantis žemės plotas (kuriame yra kelias). Sutinka, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 metais vietinėje koordinačių sistemoje ir nustatant žemės sklypo padėtį teritorijoje, lyginant su dabar privaloma koordinačių sistema LKS-1994 galėjo būti neatitikimų, tačiau šie neatitikimai galimi nežymūs. Pats ieškovas ieškinyje teigia, kad formuojant atsakovei sklypą reikia vadovautis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“, 2 punktu, kuris numatė, kad kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibūdinama pagal atskirus žemės sklypus, todėl jeigu atsakovės sklypą būtų dalinęs valstybei priklausantis kelias, tai turėjo būti suformuoti du savarankiški sklypai, o ne vienas sklypas, kuriame nėra valstybei priklausančio kelio.
15.7.Teisinis ir faktinis teismo sprendimo verdiktas yra nesuvokiamas, nes: Valstybinės žemės ploto, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra. Jis nėra nei suformuotas, nei pažymėtas, jis neegzistuoja kaip daiktas ir kaip turtas, nes jo tiesiog nėra. Tai įrodo T1 b.l. 92; 93; 94; T2 b.l. 22; 25; 47-48; 95; 105. Atsakovė nesudarė kliūčių (rąstų), todėl ji negali būti įpareigojama juos šalinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pati kada nors įrengė kelią, kuris kerta atsakovės sklypą, todėl reikalauti tai ko neįrodė negalima. Ieškovė visame ieškinyje teigė, kad projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo keliai 12 metrų pločio kelias dviguba linija ir 4 metrų pločio kelias punktyrine linija, kuris jungiasi su minėtu 12 metrų pločio keliu ir eina iki tuo metu buvusių sodybų (viena iš kurių šiuo metų priklauso D. O.), miško žemės ir baigiasi ties Akmenių kadastro vietovės riba, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r. kadastrinių matavimų darbus, tuo tarpu ieškiniu reikalauta ir teismo sprendimu įpareigota atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui. Jeigu tariamas (neegzistuojantis) kelias yra valstybės turtas ir jis nėra atsakovės sklype, tai kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu. Kiekvienas teismo įpareigojimas turi būti aiškus ir priverstinai įvykdomas, o dabar ieškinio reikalavime yra nurodyta, kad atsakovai turi išlyginti faktinėje kelio vietoje žemę, pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimą pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis, jeigu kelio dabar nėra. Kaip gali įvykdyti atsakovai tokį įpareigojimą, jeigu kelio nėra ir nežinoma kelio vieta. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimą - leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu. Jeigu taip, tai kodėl atsakovė tai turi daryti tariamoje valstybinėje žemėje. Per Atsakovės žemės sklypą savavališkai žvyrą buvo susipylę O., tačiau toks savavališkas veiksmas nesukuria teisių ir pravažiavimo nepaverčia valstybės nuosavybe bei vietinės reikšmės keliu. O. pats patvirtino, kad žvyrą supylė ten kur buvo vežios, o ne kelias. Tai akivaizdu, jog kelias atsidaro savavališkai viduryje dirbamos žemės. Savavališkai 2007 m. supiltas kelias tapo matomas ortofoto nuotraukoje ir tai klaidina teismą, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Neegzistuoja joks inžinerinis statinys (kelias), todėl jis negali būti atstatomas priverstinai.
15.8.Ieškovė vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieškinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi būti nustatytas jo būtinumas ir neišvengiamumas.
Atsakovė elgėsi byloje sąžiningai ir pasiūlė sudaryti taikos sutartį šioje byloje, šalims individualiai suderinus kelio servitutą. Kelio servitutas galėtų būti numatytas sklypo pakraštyje palei valstybinį mišką arba šalia melioracinio griovio, esančio atsakovės sklype. Dabar siekiamas nustatyti kelias yra per ariamo sklypo vidurį (tai nuosavybės teisių grubus pažeidimas). Tokio kelio, į kurį pretenduoja ieškovas nėra ir niekada nebuvo iki savavališkų O. veiksmų. Atsakovė pasiūlė teismui padaryti vietos apžiūrą (išvažiuojamąjį posėdį) ir įsitikinti servitutinio kelio galimybe kitoje vietoje, nepažeidžiant atsakovės teisių, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.Natūra grąžintoje žemėje 4,1 ha atsakovė atliko tiksliuosius matavimus ir kartu su jais žemėtvarkai pateikė ir sklypų paženklinimo aktą (žemės plotas skiriasi dėl leistinos paklaidos), tačiau žemėtvarka šio akto netvirtina ir iki šiol nepateikia atsakymo kodėl. Todėl tikslieji matavimai ir nėra užregistruoti, nors gretimų sklypų ribos jau yra registruotos. Žemės sklype nėra jokio įsitepusio kelio.
Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės ploto (t.y. 5 m pločio keliui), kertančio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys nėra nustatyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tokią poziciją ieškovas pats nurodė patikslintame ieškinyje ir jos neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija, kuri atsakinga už vietinės reikšmės kelių apskaitą, priežiūrą, techninę būklę, šiuo metu tik vykdo ginčo žemės ploto (kelio) matavimų procedūras. Apeliantų skunde nurodytos teisės normos yra nepažeistos, nes atsakovai neįrodė, kad ginčo žemės plotas (kelias) priklauso ar kada nors priklausė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėčiai. Priešingai nei teigia apeliantai, ne ieškovas turėjo paneigti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų patikimumo imperatyvų, o atsakovai, nes kelių, kertančių žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė V. M. U. viešajame registre niekada nebuvo įregistruota. Teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, teisingai taikė kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad bendro naudojimo kelio egzistavimas tokio pobūdžio bylose gali būti pripažįstamas ir remiantis kitais įrodymai (o ne tik Registrų centro duomenimis). Priešingai nei teigia apeliantai, byloje pateikti duomenys (ištraukos iš Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, ištraukos iš Akmenių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinasis planas, ištraukos iš kadastro žemėlapio su 1995 m., 2009 m. 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis), kuriuos teismas nagrinėjo teismo posėdžių metu, identifikavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jo padėtį erdvėje, situacijos elementus atvaizduotus minėtų dokumentų grafinėje dalyje, ir padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo kelias buvo suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėtas sutartiniais ženklais teritorijų planavimo dokumentuose, ir atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus gali būti pripažįstamas valstybės turtu. Apeliantai, teigdami, kad žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje parašyta pieštuku, neturi juridinės galios, nes jos rengimas nėra privalomas jokiais teisės aktais, to neįrodo, nes nepateikia teisės aktų, kuriose apibrėžiama, kokie dokumentai nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra privalomi, o kokie neprivalomi.Apeliantai neatskiria dviejų skirtingų dalykų: kelio, kaip inžinerinio statinio, ir kelio, kaip žemės ploto, kuriame yra numatyta teisė pravažiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad ginčo kelias atsispindi kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei įregistruotas Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, todėl teismas sprendė, jog atsakovės ginčo sklypą kerta tiek 10 m. tiek 5 m pločio vietinės reikšmės keliai. Taip pat apeliantai nepagrįstai teigia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma įrodo tai, kad nėra jokio kelio. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikta pažyma yra parengta vadovaujantis Registrų centro duomenimis, bet ne Kelių kadastro duomenimis. Iš advokato prašymo pateikto Lietuvos automobilių keliu direkcijai yra matoma, kad advokatas prašo informacijos iš Kelių registro, bet ne informacijos iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro). Pažymėtina, kad Kelių registro ar kelių kadastro nuostatai nėra patvirtinti. Kelių kadastras ir kelių registras taip pat nėra oficialiai įsteigtas. Vietinės reikšmės keliai yra tvirtinami savivaldybių tarybų, taigi, nagrinėjamu atveju Širvintų rajono savivaldybė gali konstatuoti, ar ginčo kelias yra apskaitytas kaip vietinės reikšmės kelias, ar ne, bet ne Lietuvos automobilių kelių direkcija.
16.3.Skirtingai nei atsakovė, mano, kad į V. M. U. nuosavybės teisės objektą (žemės sklypą) niekada nepateko valstybinė žemė, priskirta keliams, todėl atsakovė, kaip ir jos sutuoktinis H. S. U., kartu besinaudojantis atsakovei priklausančiu žemės sklypu, neįgyja daugiau teisių nei buvo suteikta perleidžiant valstybinę žemę žemės reformos metu, t. y. keliai niekada nebuvo atsakovės privatizuoti. Byloje pateikti įrodymai pagrindžią aplinkybę, kad ginčo vietoje iki 2015 m. pabaigos faktiškai egzistavo kelias, juo važinėjo O. iki savo sodybos (tą aplinkybę patvirtina kadastro žemėlapių ištraukos su 1995 m., 2009 m., 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis, D. O. nuotraukos, pasėlių deklaravimo duomenys, Žemės naudojimo patikrinimo aktai, taip pat teismo posėdžių metu patys atsakovai pripažino tą aplinkybę, kad buvusį kelią (kuris buvo su žvyro danga) suarė 2015 m. pabaigoje atsakovas, o atsakovė apie tai žinojo ir pritarė, taip pat jie nurodė, kad suvežė rąstus pasėliams apsaugoti.
Atsakovės žemės sklypas nėra pamatuotas jokioje vietinėje koordinačių sistemoje, nes Augūnijos kaimo vietinės koordinačių sistemos nebuvo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu Augūnijos kaimo vietinė koordinačių sistema būtų buvusi, tuometiniai teisės aktai nenumatė reikalavimo grąžinant žemę matuoti kokioje nors koordinačių sistemoje. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto centrinio duomenų bando registro išraše yra nurodyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti preliminariais matavimais, todėl ši nuomone nėra subjektyvi, o yra patvirtinta objektyviais duomenimis. Pagal žemes sklypų formavimo tvarką, galiojusią iki Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtinimo (2002-04-15), suformuoti žemės sklypai, kurie pamatuoti preliminariais matavimais ir kurių suformavimo dokumentuose nurodyti žemės plotai, kuriuos skiria viešieji ir vidaus keliai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, matuojant kadastriniais matavimais, turi būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai, t. y. iki kelio ir už kelio, paliekant kelio juostą valstybinei žemei.
16.5.Servituto teisės nėra pagrindo prašyti, nes žemės grąžinimo metu vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas ir įteisintas pagal tuo metu galiojusią tvarką, kuri aptarta patikslintame ieškinyje.
16.6.Atsakovai apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kurių nepateikė pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo motyvų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Atkreipia dėmesį, kad apeliantė teikia ne pilną (todėl klaidinančią) informaciją apie savo žemės sklypo vykdomus kadastrinius matavimus, pateikdama tik vienos savo žemės sklypo dalies planą. Nurodo, kad 2015-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius gavo R. Chačkovskicnės individualios įmonės prašymą dėl išvados dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo pateikimo ir dėl tolimesnio darbų vykdymo. Kartu su prašymu buvo pateikti kadastrinių matavimų dokumentai. Išnagrinėjus 2015-11-19 prašymą, Širvintų skyrius nustatė kadastrinių matavimų darbų pažeidimų, taip pat nustatė, kad ne visi privalomi dokumentai yra pateikti ir prašymo netenkino. Pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2015-11-30 raštu Nr. 44SD-4524-( 14.44.104.) ir 2015-12-14 raštu Nr. 44SD-4715-( 14.44.104.) buvo paaiškinta kadastrinių matavimų tvarka, taip pat buvo prašoma įvertinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų dokumentaciją, vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovautis teisės aktais, esant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytam pagrindui, pateikti prašymą iš naujo dėl išvados dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo kartu pateikiant situacijos brėžinį. 2015-12-14 atvykusi į Širvintų skyrių V. M. U. pageidavo susipažinti su jos žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais ir Širvintų skyriaus išvadomis, vizito metu apeliantei buvo išsamiai atsakyta dėl kadastrinių matavimų trūkumų ir buvo pateikti susipažinti jos prašomi dokumentai. Apie tai, kad susipažino, V. M. U. patvirtino parašu. Taigi, Nacionalinės žemes tarnybos nuomone, apeliantė nepagrįstai teikia įrodymus apeliacinės instancijos teismui apie kuriuos žinojo 2015-12-14 ir kurių neteikė pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad 2015 m. atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pamatavus du žemės sklypus abipus bendro naudojimo kelio, buvo gautas bendras žemės sklypų plotas 6,7908 ha (4,1132 ha ir 2,6776 ha), nors nuosavybėn įsigytas žemės sklypo plotas yra 5,20 ha. Tai reiškia, kad faktiškai žemės sklypo plotas yra 1,5908 ha didesnis ir viršija leistiną paklaidą (kuri yra 0,2280 ha) 1,3628 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo plane tarp ribos posūkio taškų 12-13 buvo kartografuota ir nuovaža (ginčo kelio vietoje). Šios aplinkybės gali tik patvirtinti tą faktą, kad atsakovės žemės sklypo ploto padidėjimo priežastis yra ir ta, kad žemės sklypą kerta du bendro naudojimo keliai 12 m pločio ir 5 m pločio. Tuo atveju, jeigu teismas priims apeliantų pateiktus naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, t. y. R. Chačkovskienės 1) parengtą žemės sklypo planą, sklypo plotas 41 132 m², žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienuoliktas apeliacinio skundo argumentas, prašome teismo prijungti naujus įrodymus (pridedami priedai 3, 4, 5, 6, 7, 8), kurie pagrindžia ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus atsikirtimus. Ieškovas pirmos instancijos teisme šių įrodymų neteikė, nes nemanė, kad jie yra būtini ginčui išspręsti, be to, pirmos instancijos teisme ir atsakovė neteikė minėtų įrodymų (t. y. R. Chačkovskienės IĮ parengto žemės sklypo plano, sklypo plotas 41 132 m², žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei negrindė jais savo atsikirtimų.
Trečiasis asmuo D. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).Nagrinėjamu atveju ieškovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu, prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išlyginti žemę, pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis (rąstus, pasėlius, ir pan.), atstatyti buvusią kelio dangą (žvyrą) ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu; 2) įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtą žemės sklypą naudojimu kitaip nei keliui.Taigi ieškovas prašė įpareigoti atsakovus atlaisvinti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas iš esmė patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti valstybinę žemę. Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįmanoma įvykdyti. Tačiau kolegija pažymi, kad tokį teismo sprendimą šiuo atveju lėmė tai, kad ieškovas ieškinyje tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko, o pirmosios instancijos teismas,
savo ruožtu nagrinėdamas ir iš esmės patenkindamas neaiškų ieškinį, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neįgyvendinamą teismo sprendimą.
CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kolegijos vertinimu, nors ieškovas ir tikslino ieškinį, tačiau tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko, nes reikalaudamas atlaisvinti valstybinės žemės plotą, taip ir nenurodė kokio dydžio plotą prašo atlaisvinti bei nepateikė jokio žemės sklypo plano, pagal kurį galima būtų nustatyti valstybinės žemės, kurią prašoma atlaisvinti, ribas.Ieškovas ieškinio dalyką suformulavo pagal tai, kad valstybinės žemės plotas yra skirtas 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau pagal ieškovo pasirinktą formuluotę, neįmanoma identifikuoti ginčo dalyko, nes žemės sklypo plotui nustatyti nepakanka pločio duomenų. Be to, žemės sklypo plotas matuojamas ne pagal žemės sklypo paskirtį ir ne pagal jame esantį daiktą, o pagal ploto matavimo vienetus: kvadratinius metrus, arus, hektarus ir kt. Identifikuoti žemės sklypą pagal 5 metrų pločio kelią, taip pat neįmanoma, nes žemės sklypas vietinės reikšmės 5m ginčo keliui nėra suformuotas. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokio žemės sklypo plano, kuriame būtų atvaizduotas 5 metrų pločio kelias.Kaip minėta, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovui tiksliai nenurodžius valstybinės žemės ribų, liko neaišku į kokį turtą savo teises siekia apginti ieškovas negatoriniu ieškiniu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs ginčo dalyko, nenustatęs valstybinės žemės ribų ir įpareigojęs atsakovus ją atlaisvinti, neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Nagrinėjamu atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme, nes ieškovui turėtų būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinį. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.Kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 str. 5 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija nutaria:
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą bei perduoti bylą Vilniaus regiono apylinės teismui nagrinėti iš naujo.