Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškinyje nurodė, kad atsakovai trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu ir faktiškai naudotu 5 m pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, kertančiu atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti kitiems asmenims į jiems priklausančius žemės sklypus. Atsakovai savavališkai užėmė valstybinę žemę, skirtą bendro naudojimo keliui, tokiu būdu pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomus interesus. Nustačius, kad atsakovė savavališkai sunaikino (suarė) bendro naudojimo kelią, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. tačiau Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016, bylą nutraukė, nesant atsakovė veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-677-318/2016, pirmosios instancijos teismo minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Nurodo, kad privažiavimas ginčo keliu yra numatytas iki trečiųjų asmenų D. O. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), L. K. ir V. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėto atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 5,2000 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 4,0500 ha, miško žemės plotas - 0,8000 ha, vandens telkinių plotas - 0,0500 ha, kitos žemės plotas - 0,3000 ha. Ši kelio naudmena, kuri yra aprašyta atsakovės žemės privatizavimo byloje, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip priskirta minėtam žemės sklypui. Atsakovės žemės sklypas buvo paženklintas 1994 m. gegužės 29 d. ir suformuota žemėnauda pažymėta Širvintų rajono „Širvintos“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, kuriam pritarta 1992 m. liepos 15 d. Širvintų rajono valdybos protokolu Nr. 15, 1994 m. matavimų patikslinime, kuriame yra nurodytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,20 ha, žemės sklypo savininko vardas, pavardė ir ribos pažymėtos plane. Šio projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo 12 m ir 5 m keliai. Minėti keliai yra pažymėti Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės Akmenių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“. Žemės sklypai Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r., buvo projektuojami 1992 m., 2000 m., 2007 m. Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pirmajame (1992 m.) Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodyti kelių sprendiniai, t. y. 12 metrų pločio bendro naudojimo kelias su danga pažymėtas dviguba linija ruda spalva bei 4 metrų pločio bendro naudojimo gruntinis lauko keliukas pažymėtas juoda punktyrine linija, liko nepakeisti ir rengiant vėlesnius Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, tarp jų ir Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2007 m., kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės žemės sklypą kerta du bendro naudojimo keliai, kurių užimamas plotas (0,30 ha) neįskaičiuotas į minėto žemės sklypo plotą, todėl nuosavybės teise priklauso valstybei. Šie keliai yra pažymėti Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“. Širvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r. kadastrinių matavimų darbus. Atsakovės žemės sklypą kertančių dviejų bendro naudojimo kelių juostų kadastriniai matavimai nėra atlikti, ir ginčo kelio (5 m pločio), kaip ir kito 12 m pločio kelio, kadastro duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau vien tik kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, negali paneigti vietinės reikšmės kelio egzistavimo. Ginčo kelio faktinis naudojimas ir nuovažos vieta yra matoma ir orto fotografinėse nuotraukose, darytose 1995 m., 2009 m. bei 2013 m.Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkamas subjektas. Ji yra teisėta ir sąžininga žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė ir jos žemės sklype nėra nei 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelio, todėl ji nepažeidžia niekieno teisių ir ji negali būti įpareigota pašalinti neegzistuojantį ieškovo teisių pažeidimą. Be to, atsakovė nesudėjo jokių kliūčių (rąstų), todėl ji negali būti įpareigota jas šalinti. Byloje nėra jokių duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą ir registruotą susisiekimo kelių tinklą, egzistuojantį ir registruotą inžinerinį statinį kelią atsakovės žemės sklype. Jokie kelio kadastrinių matavimų darbai nėra atliekami. Norint pakeisti atsakovės sklypo ribas, nustatytas žemės sklypo suformavimo metu, nustatyti sklype kitam subjektui (valstybei) priklausančius kelius, tai galima padaryti sudarius notariškai patvirtintą sutartį, nes žemės sklypų ribos perdalijimas yra žemės sandoris, kuriam taikomas sutarties laisvės principas. Taip pat pažymi, kad ieškinys neatitinka negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes neegzistuoja joks ieškovui nuosavybės teise priklausantis kelias, kuris yra atsakovės žemės sklype. Atsakovė savo turtu naudojasi kaip savininkė be jokių apribojimų ir nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieškinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi būti nustatytas jo būtinumas ir neišvengiamumas. Tai, kad atsakovė nepadarė teisės pažeidimo jau yra konstatuota įsiteisėjusioje Širvintų rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016. Įsiteisėję ir nustatyti teismo sprendime faktai iš naujo nėra įrodinėjami ir yra prejudiciniai.Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė yra teisėta ir sąžininga žemės sklypo savininkė ir jos žemės sklype nėra 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelio. Per atsakovės žemės sklypą savavališkai žvyrą buvo susipylę O., tačiau žvyro supylimo negalima laikyti vietinės reikšmės keliu. Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei V. M. U. ir jis negali būti atsakingas už žemės sklypo valdymą ir disponavimą, todėl mano, kad yra nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu.Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo ir yra vienintelis kelias, kuriuo jis gali patekti į savo žemės sklypą.Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo nepateikė.Trečiasis asmuo D. O. atsiliepime sutiki su patikslintu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai suarė vietinės reikšmės vidaus kelią ir jį sunaikino, tokiais veiksmais pažeisdami ieškovo, kuris yra valstybinės žemės patikėtinis, teises bei apribojo jos šeimos galimybę privažiuoti prie jai nuo 2007 m. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas, pagal atliktus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo dokumentuose aiškiai nurodytas kelias iki sodybos. Ginčo keliu važiavo iki sodybos nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio mėn., kai atsakovai jį suarė. Ginčo kelias akivaizdžiai matomas ir viešai prieiname REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugų) puslapyje.Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu vykdomi urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kuriuos užbaigus minėtas sklypas Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas urėdijos vardu, o nuo 2017 m. žemės sklype bus vykdomos ir kitos ūkinės priemonės, kurių vykdymui bus reikalingas privažiavimas prie sklypo ginčo keliu.Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.

15.5.Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kelio savininkė, kurį reikia atsakovams teismo sprendimu atstatyti. Neegzistuoja joks inžinerinis statinys - kelias, kurį atsakovai turi atstatyti, leisti naudotis kitiems ir pan. Nesant daikto, jo teisės negali būti ginamos.

15.6.Ieškovas ir teismas nepagrįstai teikia subjektyvią nuomonę apie tai, kad Atsakovės žemės sklypas yra pamatuotas pagal preliminarius matavimus, todėl sklype yra valstybei priklausantis žemės plotas (kuriame yra kelias). Sutinka, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 metais vietinėje koordinačių sistemoje ir nustatant žemės sklypo padėtį teritorijoje, lyginant su dabar privaloma koordinačių sistema LKS-1994 galėjo būti neatitikimų, tačiau šie neatitikimai galimi nežymūs. Pats ieškovas ieškinyje teigia, kad formuojant atsakovei sklypą reikia vadovautis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“, 2 punktu, kuris numatė, kad kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibūdinama pagal atskirus žemės sklypus, todėl jeigu atsakovės sklypą būtų dalinęs valstybei priklausantis kelias, tai turėjo būti suformuoti du savarankiški sklypai, o ne vienas sklypas, kuriame nėra valstybei priklausančio kelio.

15.7.Teisinis ir faktinis teismo sprendimo verdiktas yra nesuvokiamas, nes: Valstybinės žemės ploto, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra. Jis nėra nei suformuotas, nei pažymėtas, jis neegzistuoja kaip daiktas ir kaip turtas, nes jo tiesiog nėra. Tai įrodo T1 b.l. 92; 93; 94; T2 b.l. 22; 25; 47-48; 95; 105. Atsakovė nesudarė kliūčių (rąstų), todėl ji negali būti įpareigojama juos šalinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pati kada nors įrengė kelią, kuris kerta atsakovės sklypą, todėl reikalauti tai ko neįrodė negalima. Ieškovė visame ieškinyje teigė, kad projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo keliai 12 metrų pločio kelias dviguba linija ir 4 metrų pločio kelias punktyrine linija, kuris jungiasi su minėtu 12 metrų pločio keliu ir eina iki tuo metu buvusių sodybų (viena iš kurių šiuo metų priklauso D. O.), miško žemės ir baigiasi ties Akmenių kadastro vietovės riba, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r. kadastrinių matavimų darbus, tuo tarpu ieškiniu reikalauta ir teismo sprendimu įpareigota atlaisvinti valstybinės žemės plotą, skirtą 5 m pločio bendro naudojimo keliui. Jeigu tariamas (neegzistuojantis) kelias yra valstybės turtas ir jis nėra atsakovės sklype, tai kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu. Kiekvienas teismo įpareigojimas turi būti aiškus ir priverstinai įvykdomas, o dabar ieškinio reikalavime yra nurodyta, kad atsakovai turi išlyginti faktinėje kelio vietoje žemę, pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimą pašalinti kelio vietoje sudarytas kliūtis, jeigu kelio dabar nėra. Kaip gali įvykdyti atsakovai tokį įpareigojimą, jeigu kelio nėra ir nežinoma kelio vieta. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimą - leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo keliu. Jeigu taip, tai kodėl atsakovė tai turi daryti tariamoje valstybinėje žemėje. Per Atsakovės žemės sklypą savavališkai žvyrą buvo susipylę O., tačiau toks savavališkas veiksmas nesukuria teisių ir pravažiavimo nepaverčia valstybės nuosavybe bei vietinės reikšmės keliu. O. pats patvirtino, kad žvyrą supylė ten kur buvo vežios, o ne kelias. Tai akivaizdu, jog kelias atsidaro savavališkai viduryje dirbamos žemės. Savavališkai 2007 m. supiltas kelias tapo matomas ortofoto nuotraukoje ir tai klaidina teismą, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Neegzistuoja joks inžinerinis statinys (kelias), todėl jis negali būti atstatomas priverstinai.

15.8.Ieškovė vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieškinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi būti nustatytas jo būtinumas ir neišvengiamumas.

Atsakovė elgėsi byloje sąžiningai ir pasiūlė sudaryti taikos sutartį šioje byloje, šalims individualiai suderinus kelio servitutą. Kelio servitutas galėtų būti numatytas sklypo pakraštyje palei valstybinį mišką arba šalia melioracinio griovio, esančio atsakovės sklype. Dabar siekiamas nustatyti kelias yra per ariamo sklypo vidurį (tai nuosavybės teisių grubus pažeidimas). Tokio kelio, į kurį pretenduoja ieškovas nėra ir niekada nebuvo iki savavališkų O. veiksmų. Atsakovė pasiūlė teismui padaryti vietos apžiūrą (išvažiuojamąjį posėdį) ir įsitikinti servitutinio kelio galimybe kitoje vietoje, nepažeidžiant atsakovės teisių, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.Natūra grąžintoje žemėje 4,1 ha atsakovė atliko tiksliuosius matavimus ir kartu su jais žemėtvarkai pateikė ir sklypų paženklinimo aktą (žemės plotas skiriasi dėl leistinos paklaidos), tačiau žemėtvarka šio akto netvirtina ir iki šiol nepateikia atsakymo kodėl. Todėl tikslieji matavimai ir nėra užregistruoti, nors gretimų sklypų ribos jau yra registruotos. Žemės sklype nėra jokio įsitepusio kelio.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės ploto (t.y. 5 m pločio keliui), kertančio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys nėra nustatyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tokią poziciją ieškovas pats nurodė patikslintame ieškinyje ir jos neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija, kuri atsakinga už vietinės reikšmės kelių apskaitą, priežiūrą, techninę būklę, šiuo metu tik vykdo ginčo žemės ploto (kelio) matavimų procedūras. Apeliantų skunde nurodytos teisės normos yra nepažeistos, nes atsakovai neįrodė, kad ginčo žemės plotas (kelias) priklauso ar kada nors priklausė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėčiai. Priešingai nei teigia apeliantai, ne ieškovas turėjo paneigti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų patikimumo imperatyvų, o atsakovai, nes kelių, kertančių žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė V. M. U. viešajame registre niekada nebuvo įregistruota. Teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, teisingai taikė kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad bendro naudojimo kelio egzistavimas tokio pobūdžio bylose gali būti pripažįstamas ir remiantis kitais įrodymai (o ne tik Registrų centro duomenimis). Priešingai nei teigia apeliantai, byloje pateikti duomenys (ištraukos iš Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, ištraukos iš Akmenių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinasis planas, ištraukos iš kadastro žemėlapio su 1995 m., 2009 m. 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis), kuriuos teismas nagrinėjo teismo posėdžių metu, identifikavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jo padėtį erdvėje, situacijos elementus atvaizduotus minėtų dokumentų grafinėje dalyje, ir padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo kelias buvo suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėtas sutartiniais ženklais teritorijų planavimo dokumentuose, ir atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus gali būti pripažįstamas valstybės turtu. Apeliantai, teigdami, kad žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje parašyta pieštuku, neturi juridinės galios, nes jos rengimas nėra privalomas jokiais teisės aktais, to neįrodo, nes nepateikia teisės aktų, kuriose apibrėžiama, kokie dokumentai nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra privalomi, o kokie neprivalomi.Apeliantai neatskiria dviejų skirtingų dalykų: kelio, kaip inžinerinio statinio, ir kelio, kaip žemės ploto, kuriame yra numatyta teisė pravažiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad ginčo kelias atsispindi kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei įregistruotas Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, todėl teismas sprendė, jog atsakovės ginčo sklypą kerta tiek 10 m. tiek 5 m pločio vietinės reikšmės keliai. Taip pat apeliantai nepagrįstai teigia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma įrodo tai, kad nėra jokio kelio. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikta pažyma yra parengta vadovaujantis Registrų centro duomenimis, bet ne Kelių kadastro duomenimis. Iš advokato prašymo pateikto Lietuvos automobilių keliu direkcijai yra matoma, kad advokatas prašo informacijos iš Kelių registro, bet ne informacijos iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro). Pažymėtina, kad Kelių registro ar kelių kadastro nuostatai nėra patvirtinti. Kelių kadastras ir kelių registras taip pat nėra oficialiai įsteigtas. Vietinės reikšmės keliai yra tvirtinami savivaldybių tarybų, taigi, nagrinėjamu atveju Širvintų rajono savivaldybė gali konstatuoti, ar ginčo kelias yra apskaitytas kaip vietinės reikšmės kelias, ar ne, bet ne Lietuvos automobilių kelių direkcija.

16.3.Skirtingai nei atsakovė, mano, kad į V. M. U. nuosavybės teisės objektą (žemės sklypą) niekada nepateko valstybinė žemė, priskirta keliams, todėl atsakovė, kaip ir jos sutuoktinis H. S. U., kartu besinaudojantis atsakovei priklausančiu žemės sklypu, neįgyja daugiau teisių nei buvo suteikta perleidžiant valstybinę žemę žemės reformos metu, t. y. keliai niekada nebuvo atsakovės privatizuoti. Byloje pateikti įrodymai pagrindžią aplinkybę, kad ginčo vietoje iki 2015 m. pabaigos faktiškai egzistavo kelias, juo važinėjo O. iki savo sodybos (tą aplinkybę patvirtina kadastro žemėlapių ištraukos su 1995 m., 2009 m., 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis, D. O. nuotraukos, pasėlių deklaravimo duomenys, Žemės naudojimo patikrinimo aktai, taip pat teismo posėdžių metu patys atsakovai pripažino tą aplinkybę, kad buvusį kelią (kuris buvo su žvyro danga) suarė 2015 m. pabaigoje atsakovas, o atsakovė apie tai žinojo ir pritarė, taip pat jie nurodė, kad suvežė rąstus pasėliams apsaugoti.

Atsakovės žemės sklypas nėra pamatuotas jokioje vietinėje koordinačių sistemoje, nes Augūnijos kaimo vietinės koordinačių sistemos nebuvo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu Augūnijos kaimo vietinė koordinačių sistema būtų buvusi, tuometiniai teisės aktai nenumatė reikalavimo grąžinant žemę matuoti kokioje nors koordinačių sistemoje. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto centrinio duomenų bando registro išraše yra nurodyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti preliminariais matavimais, todėl ši nuomone nėra subjektyvi, o yra patvirtinta objektyviais duomenimis. Pagal žemes sklypų formavimo tvarką, galiojusią iki Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtinimo (2002-04-15), suformuoti žemės sklypai, kurie pamatuoti preliminariais matavimais ir kurių suformavimo dokumentuose nurodyti žemės plotai, kuriuos skiria viešieji ir vidaus keliai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, matuojant kadastriniais matavimais, turi būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai, t. y. iki kelio ir už kelio, paliekant kelio juostą valstybinei žemei.

16.5.Servituto teisės nėra pagrindo prašyti, nes žemės grąžinimo metu vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas ir įteisintas pagal tuo metu galiojusią tvarką, kuri aptarta patikslintame ieškinyje.

Trečiasis asmuo D. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.