- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-99-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00302-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- O. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) O. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. ieškiniu, kurį patikslino, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) plotas – 0,0609 ha, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medilana“ parengtą žemės sklypo naudojimosi schemą, t. y. nustatant, kad ieškovei D. V. ir atsakovei O. V. atitenka šios žemės sklypo dalys, pažymėtos schemoje: Nr. 1, kurios bendras plotas 0,0247 ha, naudojama atsakovės O. V.; Nr. 2, kurios plotas – 0,0124 ha, naudojama ieškovės D. V.; Nr. 3 (po gyvenamuoju namu), kurios plotas 0,0093 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0062 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 4 (po ūkiniu pastatu), kurios plotas 0,0039 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0026 ha naudoja O. V., o 0,0013 ha naudoja D. V.; Nr. 5 (įvažiavimas prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato), kurios bendras plotas 0,0094 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0063 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 6 (po stogine), kurios bendras plotas 0,0012 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0008 ha naudoja O. V., o 0,0004 ha naudoja D. V.. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 203/609 dalys, o atsakovei – 406/609 dalys ginčo žemės sklypo. Žemės sklype yra šie nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas, 115,89 kv. m., ūkinis pastatas, 107 kub. m. tūrio, kiemo statiniai (tvoros, šulinys, stoginė). Visų šių statinių 33/100 dalys priklauso ieškovei, o 67/100 dalys – atsakovei. Žemės sklypo realios dalys nėra nustatytos, tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimo. Siekdama nutraukti nesutarimus tarp šalių ieškovė 2021 m. spalio 22 d. pateikė atsakovei O. V. pasiūlymą su 2021 m. rugsėjo 13 d. UAB „Medilana“ atlikta žemės sklypo naudojimosi schema ir paprašė raštu informuoti, ar atsakovė sutinka su pateikta schema. Atsakovė su pateikta schema nesutiko, tai pažymėjo ieškovės teiktame siūlyme. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovės atstovė išsiuntė atsakovei pasiūlymą ir pakartotinai pateikė sudarytą schemą. Atsakovė informuota, kad nesutinkant su pateikta schema, ji pateiktų jos sudarytą schemą ir taip būtų ieškoma kompromiso. Atsakovė pateikė ieškovei savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, su kuria ieškovė nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovės pateikta schema iš esmės atitinka šiai dienai šalių naudojamas žemės sklypo dalis, tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą schemą ieškovė turėtų savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą, malkinę, neturėtų priėjimo prie šulinio. Patikslintu ieškiniu pateikta nauja UAB „Medilana“ 2022 m. spalio 3 d. parengta žemės sklypo naudojimosi schema, kadangi pirminėje schemoje buvo netikslumų nustatant kiekvienai šaliai skirtino naudotis žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šulinys nėra reikalingas, kadangi name yra įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Dėl malkinės ir įvažiavimo į kiemą įsirengimo pažymėjo, kad siūlė ieškovei dalį jai priklausančios malkinės nupirkti. Atsakovės nuomone, naujos infrastruktūros įsirengimas yra privatus ieškovės reikalas. Nurodė, kad name gyvena nuo 1967 m., į kiemo aplinką, infrastruktūrą investavo pinigines lėšas. Patvirtinus schemą pagal ieškovės siūlymą, dabartinė padėtis nesikeistų. Atsakovė teigia, norinti privatumo, kad nereikėtų vaikščioti tuo pačiu taku. Šalys gyvena skirtingose namo pusėse, todėl kiekviena šalis galėtų naudotis sklypo dalimi savo pusėje; nesutinka, kad būtų bent dalis žemės sklypo naudojama bendrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. spalio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir nustatė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0609 ha, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Medilana“ parengtą žemės sklypo naudojimosi schemą, t. y. nustatant, kad ieškovei D. V. ir atsakovei O. V. atitenka šios žemės sklypo dalys, pažymėtos schemoje: Nr. 1, kurios bendras plotas 0,0247 ha, naudojama atsakovės O. V.; Nr. 2, kurios plotas – 0,0124 ha, naudojama ieškovės D. V.; Nr. 3 (po gyvenamuoju namu), kurios plotas 0,0093 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0062 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 4 (po ūkiniu pastatu), kurios plotas 0,0039 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0026 ha naudoja O. V., o 0,0013 ha naudoja D. V.; Nr. 5 (įvažiavimas prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato), kurios bendras plotas 0,0094 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0063 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 6 (po stogine), kurios bendras plotas 0,0012 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0008 ha naudoja O. V., o 0,0004 ha naudoja D. V.. Priteisė ieškovei D. V. iš atsakovės O. V. 44 Eur žyminį mokestį.
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės O. V. valstybės naudai priteisė 380 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei D. V. išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, pateikė savo siūlymą, pagal kurį įvažiavimas į kiemą būtų skirtas naudotis tik atsakovei, o ieškovė galėtų naudotis žemės sklypo dalimi iš kitos namo pusės, kur nėra įrengti varteliai patekimui į kiemą, taip pat nėra galimybės į jį įvažiuoti. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktą schemą ieškovė neturėtų galimybės patekti prie šulinio, ūkinio pastato ir stoginės, kurių dalis pagal VĮ Registrų centro išrašą priklauso ir ieškovei.
7. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad įvažiavimas į sklypą yra vienas, būtent pro jį patenkama į kiemą, taip pat prie šulinio, ūkinio pastato ir stoginės. Žemės sklypo pusėje, kuria pagal atsakovės siūlymą numatytas naudojimasis ieškovei, nėra padaryto įvažiavimo, pro tą pusę nėra galimybės patekti į gyvenamojo namo teritoriją. Ieškovės pateiktoje naudojimosi žemės sklypu schemoje yra atvaizduotas realus šalių naudojimasis žemės sklypu. Tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., kuri yra ieškovės anūkė ir faktiškai su šeima gyvena ginčo sklype, neneigė ir atsakovė. Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo matyti, kad pagal schemą ieškovei naudotis skirtoje sklypo dalyje yra sudėti vaiko žaislai, priemonės, dalyje pastatyta terasa. Matininkė nurodė, kad įstatymo reikalavimus atitinka pagal ieškovės užsakymą parengta naudojimosi žemės sklypu tvarkos schema, kadangi tik tokiu būdu ieškovė galėtų pateikti prie jai priklausančių statinių dalies. Pagal atsakovės siūlomą variantą ieškovė neturėtų galimybės prieiti prie šulinio, ūkinio pastato, stoginės. Teismas pažymėjo, kad 1998 m. ieškovei įsigyjant dalį žemės sklypo su statiniais, įvažiavimas į kiemą jau buvo padarytas, ieškovė visą laiką turėjo galimybę juo naudotis, todėl atsakovės argumentus, kad prie įvažiavimo padarymo ieškovė neprisidėjo, nelaikė pagrįstais.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji neturės galimybės iš lauko prieiti prie savo lango pirmame aukšte, kadangi ši sklypo dalis atitektų naudotis ieškovei, pažymėdamas, kad patraukus ribą nuo lango, ieškovei taptų sudėtingas patekimas į terasą, pro kurią ieškovės dukters šeima patenka į gyvenamąsias patalpas. Plotą po atsakovės langu naudotis paskyrus ieškovei, iš esmės nebus pažeisti ir pernelyg suvaržyti atsakovės interesai, nes atsakovė gyvena ne pirmajame, o antrajame namo aukšte.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, šalių valdomas žemės sklypo idealiąsias dalis, nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, be to, tik pagal ieškovės siūlomą schemą jai išliktų priėjimas prie šulinio, stoginės ir ūkinio pastato, kurių dalis jai priklauso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė O. V. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir papildomą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažeistos CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nustatant atsakovei terminą iki 2022 m. spalio 10 d. dienos susipažinti su patikslintu ieškiniu, taip pat naujai parengta žemės sklypo naudojimosi schema, atsakovei nebuvo suteikta įstatymo numatyta galimybė ir pakankamai laiko pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, išdėstant savo poziciją ir argumentus. Taip atsakovei nepagrįstai buvo apribotos galimybės teikti atsikirtimus į patikslintus ieškovės reikalavimus ir ginti savo teises.
10.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nors atsakovė ir nesutiko, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą schemą, į atsakovės paaiškinimus ir argumentus neatsižvelgta. 0,0609 ha žemės sklypas buvo išdalintas į 6 atskirus sklypelius, iš kurių net 4 turės būti naudojami bendrai. Įvertinus savininkių santykius, naudojimasis žemės sklypu ateityje pagal teismo nustatytą tvarką tiek ieškovei, tiek atsakovei bus itin apsunkintas. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepatogi, ją bus sunku realiai įgyvendinti, o jos prievartinis įgyvendinimas pažeis atsakovės, kaip turto savininkės, interesus, ji negalės savo daikto naudoti produktyviai ir ekonomiškai. Tokia tvarka tik dar labiau paaštrins atsakovės ir kitos dalies namo gyventojų santykius naudojantis, tvarkant ir prižiūrint žemės sklypą. Esant konfliktinei situacijai, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta taip, kad namo dalies savininkai (nuomininkai) kuo rečiau susitiktų, gyventų kaip galima izoliuočiau vienas nuo kito, būtų išsaugotas jų privatumas. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovė name gyvena nuo 1967 metų, t.y. daug anksčiau nei turtą įsigijusi ieškovė.
10.3. Teismas prioritetą teikė ieškovės pateiktai naudojimosi žemės sklypu tvarkai ir ieškovės bei jos kviestos liudytojos (ieškovės anūkės) paaiškinimams. Nors ieškovei ir priklauso dalis namo ir žemės sklypo, pati ieškovė šiame name negyvena, žemės sklypu nesinaudoja. Name gyvena jos anūkė, pati ieškovė atvyksta retai, todėl apie faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovės santykius su ieškovės anūkės šeima neturi patikimos informacijos.
10.4. Priimant sprendimą nebuvo vertinamas atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas, neatsižvelgta į atsakovės paaiškinimus, dėl jų sprendime pasisakyta fragmentiškai. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė byloje apklausti liudytoja atsakovės dukrą I. V., kuri būtų galėjusi paaiškinti apie ginčo faktines aplinkybes. Neatsižvelgta į atsakovės amžių ir jos poreikį ramiam gyvenimui, o ieškovės prašoma naudojimosi tvarka šio atsakovės poreikio neužtikrina. Nustačius teisę atsakovei naudotis dalimi žemės sklypo, kuri ribojasi ir apima atsakovės namo dalį, atsakovei bus apribojamas priėjimas prie savo namo dalies sienos, pasirūpinimas lietvamzdžiais, kamino valymu ir kita namo priežiūra bei remontu. Teismas neįvertino, kad įvažiavimą į kiemą atsakovė susitvarkė savo lėšomis, tą pati galinti padaryti ir ieškovė, taip būtų užtikrintas kiekvienos iš šalių privatus gyvenimas. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovė nesinaudoja šuliniu, todėl jai nereikalinga sklypo dalis, kuri leidžia prie jo prieiti.
10.5. Atsakovės nuomone, teismo sprendimas neatitinka ir kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje yra išaiškintos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrosios taisyklės bei taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai, vienas iš kurių yra socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Nesutinka su priimtu papildomu teismo sprendimu, nes atsakovės gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija, kuri nesiekia 400 Eur. Palikus papildomą sprendimą galioti, atsakovė visą mėnesį būtų be pragyvenimo šaltinio, neturėtų galimybės susimokėti už namo šildymą, nusipirkti maisto ir vaistų, kas būtų socialiai neteisinga, todėl papildomas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės teiktu patikslintu ieškiniu iš esmės ieškinio dalykas ir pagrindas nesikeitė, buvo tik ištaisyta klaida, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. baigus nagrinėti civilinę bylą pastebėta įmonės UAB „Medilana“ 2021 m. rugsėjo 13 d. atliktoje žemės sklypo naudojimosi schemoje padaryta klaida, t. y. bendrai naudojama žemės sklypo dalis pažymėta plane Nr. 5 (bendras kiemas) šalims padalinta po 1/2, nors šalių nuosavybės teise priklausančios dalys yra ne lygios, t.y. ieškovei D. V. priklauso 1/3, o atsakovei O. V. 2/3, todėl buvo būtina šią klaidą ištaisyti, ko pasėkoje 2022 m. spalio 3 d. teismui pateiktoje UAB „Medilana“ atliktoje patikslintoje žemės sklypo naudojimosi schemoje šiek tiek pasikeitė žemės sklypo dalys, kurias šalys naudos bendrai ir atskirai. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pateiktas klaidos ištaisymas būtų įtakojęs kitokią atsakovės poziciją, kuriai susiformuoti reikėjo ilgesnio laiko, todėl pastarieji atsakovės priekaištai turėtų būti vertintini tik kaip proceso vilkinimas
11.2. Atsakovės dukra nuo pat proceso pradžios pageidavo dalyvauti teismo posėdžiuose ir juos klausyti, ką ji ir darė, o jau vėliau po kelių teismo posėdžių nusprendė liudyti. Pati atsakovė su atstovu turi įsivertinti, kas byloje bus liudytojai ir norint tam tikrus asmenis apsiklausti privalo informuoti juos, kad bylos nagrinėjime, kol jie nėra apklausti, dalyvauti negali, juolab vėliau dėl to reikšti priekaištus teismui.
11.3. Ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nauja, tokia tvarka šalys naudojosi nuo pat 1998 metų, kuomet ieškovė įgijo dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, bei 2005 m. išsipirko valstybinės žemės sklypą šalia gyvenamojo namo. Tad ieškovė iki teismo pasiūlė atsakovei įteisinti tik tai, kuo šalys realiai naudojosi ir naudojasi. Atsakovė nepateikė jokio realaus pasiūlymo, kaip būtų galima naudojimosi tvarką padaryti tokią, kad savo dalimis šalys naudotųsi visiškai atskirai, nepažeidžiant kito bendraturčio teisėtų interesų. Atsakovės argumentai, kad ieškovė privalo savarankiškai įsirengti įvažiavimą, nes ir atsakovė darė - nepagrįsti. Įsigyjat ieškovei nekilnojamąjį turtą, įvažiavimas jau buvo ir jokių tai paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė.
11.4. Ieškovė 2021 metais spalio mėnesį gavusi antrinę teisinę pagalbą bandė surasti su atsakove kompromisą, tačiau atsakovė iki pat ieškinio teismui pateikimo per daugiau kaip 4 mėnesius nesugebėjo pateikti racionalaus pasiūlymo išskyrus tai, kad ji be kompensacijos sau pasiima ieškovei priklausančią dalį šulinio, stoginės ir ūkinio pastato, o įvažiavimą ieškovei nurodo įsirengti atskirą bei už savo asmenines lėšas. Atsakovė proceso metu nebuvo linkusi eiti į kompromisus, prasidėjus teisminiam procesui 2022 m. birželio mėn. nusprendė pasikeisti advokatą ir jo net 2 mėnesius ieškojo ir finale liko su pirmuoju advokatu. Ieškovė dėjo pastangas, siekdama išvengti teisminių procesų. Tuo tarpu atsakovės procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu ir pagrindu nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir nustatyta šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. V. ir atsakovė O. V. yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančių statinių: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių (tvoros, šulinio, stoginės), bendrasavininkės. Ieškovei D. V. priklauso 203/609 dalys žemės sklypo bei 33/100 dalys visų statinių, o atsakovei O. V. priklauso 406/609 dalys žemės sklypo ir 67/100 dalys visų statinių. 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. lapkričio 15 d. raštais ieškovė D. V. kreipėsi į atsakovę O. V., prašydama raštu išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jos užsakymu parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. Atsakovė su parengtu planu nesutiko ir pateikė ieškovei savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemą.
Dėl CPK 141 straipsnio 2 dalies pažeidimų
15. Apeliantės teigimu, teismas apribojo jos galimybes teikti atsikirtimus į patikslintus ieškovės reikalavimus ir ginti savo teises, nes atsakovei nebuvo nustatytas pakankamas terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pateikti atsiliepimą.
16. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad CPK nenumato privalomo atsiliepimo į patikslintą ieškinį. CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį nei 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 4 d. ieškovė teismui teikė patikslintą ieškinį. 2022 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas paskelbė pertrauką iki 2022 m. spalio 10 d., kad atsakovė ir jos atstovas galėtų tinkamai susipažinti su pateiktu planu ir patikslintu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais, pritaria ieškovės argumentams, kad patikslintu ieškiniu nebuvo keičiamas ieškinio dalykas ar ieškinio pagrindas.
18. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad jis buvo tikslinamas dėl įsivėlusios klaidos dėl kiekvienai iš šalių priklausančios žemės sklypo dalies, nes pradinėje schemoje bendrai naudojama žemės sklypo dalis pažymėta plane Nr. 5 (bendras kiemas) šalims padalinta buvo po 1/2, nors šalių nuosavybės teise priklausančios dalys yra ne lygios, t.y. ieškovei D. V. priklauso 1/3, o atsakovei O. V. 2/3, todėl patikslintu ieškiniu ši klaida ištaisyta ir 2022 m. spalio 3 d. teismui pateiktoje UAB „Medilana“ atliktoje patikslintoje žemės sklypo naudojimosi schemoje pakeistos žemės sklypo dalys, kurias šalys naudos bendrai ir atskirai, bet ieškinio dalykas ir pagrindas išliko nepakitę.
19. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovas tiek 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu, tiek po paskelbtos pertraukos 2022 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, būtų teikusi prašymą dėl papildomo termino nustatymo pasirengti bylos nagrinėjimui siejant su patikslinto ieškinio pateikimu. Tai įvertinus, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 141 straipsnio 2 dalies pažeidimų atmestini.
Dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo
20. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
23. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes atsižvelgė tik į ieškovės ir jos kviestos liudytojos paaiškinimus, neįvertino, kad ieškovės pateikta naudojimosi tvarka nepatogi, realiai sunkiai įgyvendinama, dar labiau paaštrins šalių tarpusavio santykius, neatsižvelgta į atsakovės amžių ir poreikį ramybei, neįvertinta tai, kad ieškovė nesinaudoja šuliniu bei neatsižvelgta, kad atsakovei bus apribojamas priėjimas prie savo namo dalies sienos, pasirūpinimas lietvamzdžiais, kamino valymu ir kita namo priežiūra bei remontu. Ieškovė atsikirtimuose argumentuoja, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi juos praktiką.
24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, nuostatas, yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi įtvarką, tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
25. Konstatuotina, kad atsakovės siūlyta naudojimosi tvarka iš esmės paremta tik pačios atsakovės interesais, atsakovė siekia vienasmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra įvažiavimas, inžineriniai statiniai bei ūkinis pastatas. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka (I t. 56 b.l.) užkerta kelią ieškovei patekti į teritoriją, nes ieškovei naudoti priskirtoje žemės sklypo dalyje nėra pravažiavimo, pastatyta vientisa tvora, taip pat, kaip jau minėta, ieškovė netenka galimybės naudotis jai priklausančia inžinerinių statinių ir ūkinio pastato dalimi. Nors apeliantė ir teisi teigdama, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas šalių privatumui ir konflikto galimybės mažinimui, tačiau šis prioritetas neturi būti suabsoliutinamas. Situacija, kuomet viena šalis iš viso netenka įvažiavimo į žemės sklypą, laikytina kaip akivaizdžiai pažeidžianti vienos iš bendrasavininkių interesus. Apeliantės argumentai, kad ji savo lėšomis įsirengė įvažiavimą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestini kaip neturintys reikšmės, nes 1998 metais ieškovė įsigijo žemės sklypą su statiniais ir jame įrengtu įvažiavimu į kiemą.
26. Atsakovės siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka netarnaus geresniam nuosavybės valdymui, ji neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, pažeidžia kito bendraturčio – ieškovės, teises ir teisėtus interesus, nes užkerta kelią ieškovei naudotis jai dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių dalimis (šuliniu, stogine ir ūkiniu pastatu) bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti ir toliau gilėti. Atsakovės argumentai dėl jos amžiaus ir ramybės poreikio bei fakto, kad atsakovė name gyvena ilgiau nei ieškovė, atmestini kaip neturintys reikšmės nukrypti nuo nusistovėjusios šalių naudojimosi tvarkos. Apeliantės motyvai, kad ieškovė nesinaudoja šuliniu, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisių į šį turtą bei teisės turėti galimybę prie jo patekti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovės byloje siūlyta nustatyti naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarka trukdytų ieškovei, kaip bendraturtei, vykdyti pareigas, numatytas CK 4.83 straipsnio 3 dalyje.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovės siūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka adekvatumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), proporcingumo ir efektyvumo kriterijų, neužtikrina abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu ir pati atsakovė nurodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka fiksuoja nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi tvarką, užtikrina abejoms šalims galimybę naudotis įvažiavimu į kiemą bei užtikrina šalių, kaip bendrasavininkių, teises naudotis ir rūpintis joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais inžinieriniais statiniais bei ūkiniais pastatais.
28. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas prioritetą teikė ieškovės pateiktai naudojimosi žemės sklypu tvarkai ir ieškovės bei jos kviestos liudytojos (ieškovės anūkės) paaiškinimams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, siekiant išsiaiškinti faktinę bendraturčių naudojamo žemės sklypo situaciją, teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atliko vietos apžiūrą ir betarpiškai vertino ieškovės pasiūlytos naudojimosi tvarkos atitiktį bendraturčių interesams. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame buvo išsamiai aptarti ir atsakovės teikti argumentai dėl atsakovės siūlomos naudojimosi tvarkos, nurodant, kad atsakovės siūloma tvarka užkerta kelią ieškovei naudotis šuliniu, stogine ir ūkiniu pastatu, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso šių statinių dalis.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
30. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė atsakovei galimybės byloje apklausti liudytoja atsakovės dukters I. V. CPK 190 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovas advokatas būtų teikę prašymą apklausti liudytoja atsakovės dukrą I. V. Tokį prašymą atsakovės atstovas išreiškė tik 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu, kuomet atsakovės atstovas pateikė prašymą leisti atsakovės dukrai pasisakyti baigiamosiose kalbose. Toks prašymas teismo buvo pagrįstai atmestas tuo pagrindu, kad tokia teisė nėra suteikiama ne proceso dalyviams (CPK 253 straipsnis).
31. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka ir kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes buvo nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų (socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismo nustatyta tvarka netenkina atsakovės ir ji siekė, kad nebūtų jokių bendrai naudojamų žemės sklypo dalių, nereiškia, kad aukščiau išvardintų kriterijų buvo nesilaikyta. Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent nusistovėjusia tarp šalių naudojimosi tvarka, įvertino, kad šalys naudojasi vienu įvažiavimu ir turi bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, t. y. atsižvelgė į abiejų bendraturčių interesus ir nesuteikė prioriteto vieno iš bendraturčių interesams.
Dėl papildomo sprendimo
32. Atsakovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų (I t. 37 b. l.), ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. jos išlaidų (I t. 29 b. l.), todėl iš atsakovės papildomu sprendimu į valstybės biudžetą priteista 380 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
33. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
34. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau teigia, kad buvo pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei dėl finansinės padėties nesanti pajėgi sumokėti tokio dydžio išlaidų.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
36. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nors bylos eigoje ir teikė prašymą dėl atstovo pakeitimo. Vien tai, kad atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nagrinėjimo metu vieną kartą siekė atstovo pakeitimo, savaime nereiškia jos nesąžiningo elgesio.
38. Kita vertus, nors ir galima vertinti, jog atsakovė tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, tačiau šalių procesinis elgesys nėra vienintelis pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be to šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju byla teisme inicijuota ieškovės dėl to, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje nesutiko su ieškovės siūloma naudojimo tvarka ir ieškovė buvo priversta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kreiptis į teismą. Nėra duomenų, kad atsakovė teismo proceso metu būtų ieškojusi taikaus sprendimo, bylos nagrinėjimas vyko įprastine ginčo teisenos tvarka, šalims laikantis priešingų pozicijų. Tad konstatuotina, kad atsakovė, patenkinus ieškinį visa apimtimi, yra atsakinga dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, nuo kurių ieškovė nebuvo atleista.
39. Kartu pažymėtina, kad nukrypimas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių iš atsakovės nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, būtų pažeista „pralaimėjęs moka“ taisyklė ir tai lemtų neadekvatų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą, nes tokiu atveju laimėjusi bylą ieškovė turėtų pareigą pati atlyginti 50 proc. jai suteiktų teisinės pagalbos išlaidų, o jei šių išlaidų neapmokėtų, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalys). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu iš atsakovės valstybės naudai priteisė 380 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
40. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, jog dėl finansinės padėties nėra pajėgi iškart atlyginti valstybei iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų, turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės atstovė advokatė pateikė rašytinius duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskaičiavo 210 Eur išlaidas (II t. 72-74 b. l.). Kadangi ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimu sutiko apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (105 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės O. V., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei D. V. išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.