- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2-3647-767/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00302-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- O. V.
- Advokatai
- Vigintas Strička, Diana Latotina Micevičė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį atsakovei O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. V. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0609 ha, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medilana“ parengtą žemės sklypo naudojimosi schemą, t. y. nustatant, kad ieškovei D. V. ir atsakovei O. V. atitenka šios žemės sklypo dalys, pažymėtos schemoje: Nr. 1, kurios bendras plotas 0,0247 ha, naudojama atsakovės O. V.; Nr. 2, kurios plotas – 0,0124 ha, naudojama ieškovės D. V.; Nr. 3 (po gyvenamuoju namu), kurios plotas 0,0093 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0062 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 4 (po ūkiniu pastatu), kurios plotas 0,0039 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0026 ha naudoja O. V., o 0,0013 ha naudoja D. V.; Nr. 5 (įvažiavimas prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato), kurios bendras plotas 0,0094 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0063 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.; Nr. 6 (po stogine), kurios bendras plotas 0,0012 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0008 ha naudoja O. V., o 0,0004 ha naudoja D. V.. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai priklauso 203/609 dalys, o atsakovei – 406/609 dalys ginčo žemės sklypo. Žemės sklype yra šie nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas, 115,89 kv. m., ūkinis pastatas, 107 kub. m. tūrio, kiemo statiniai (tvoros, šulinys, stoginė). Visų šių statinių 33/100 dalys priklauso ieškovei, o 67/100 dalys – atsakovei. Žemės sklypo realios dalys nėra nustatytos, tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimo. Siekdama nutraukti nesutarimus tarp šalių ieškovė 2021 m. spalio 22 d. pateikė atsakovei O. V. pasiūlymą su 2021 m. rugsėjo 13 d. UAB „Medilana“ atlikta žemės sklypo naudojimosi schema ir paprašė raštu informuoti, ar atsakovė sutinka su pateikta schema. Atsakovė su pateikta schema nesutiko, tai pažymėjo ieškovės teiktame siūlyme. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovės atstovė išsiuntė atsakovei pasiūlymą ir pakartotinai pateikė sudarytą schemą. Atsakovė informuota, kad nesutinkant su pateikta schema, ji pateiktų savo ir taip būtų ieškoma kompromiso. Atsakovė pateikė ieškovei savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, su kuria ieškovė nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovės pateikta schema iš esmės atitinka šiai dienai šalių naudojamas žemės sklypo dalis, tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą schemą ieškovė turėtų savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į kiemą, malkinę, neturėtų priėjimo prie šulinio. Mano, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas neatitinka teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo kriterijų. Patikslintu ieškiniu pateikta nauja UAB „Medilana“ 2022 m. spalio 3 d. parengta žemės sklypo naudojimosi schema, kadangi pirminėje schemoje buvo netikslumų nustatant kiekvienai šaliai skirtino naudotis žemės sklypo dalis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė D. V. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 1998 m. sūnui pirko 1/3 dalį namo. Tuo metu niekas nereikalavo tikslių žemės matavimų. Perkant buvo parodyta, kiek priklausys jiems, ir kiek atsakovei. Po sūnaus mirties, prieš ketverius metus, patalpoje liko gyventi anūkė su šeima. Nori sutvarkyti visus dokumentus, todėl iškvietė matininkę. Atsakovė su pateikta matininkės schema nesutiko. Pagal ieškiniu pasiūlytą schemą naudojimasis žemės sklypu yra numatytas taip, kaip dabar šalys ir naudojasi. Neprašo nei daugiau, nei mažiau, nei jiems priklauso. Nori, kad galėtų naudotis įvažiavimu į kiemą, šuliniu, patekti į ūkinį pastatą, kurio dalis priklauso jiems. Gyvenamajame name gyvena jos anūkė, jauna šeima su mažu vaikeliu. Nori žinoti tiksliai, kuria žemės sklypo vieta gali naudotis. Jauna šeima nori ir darželį pasidaryti, ir vaikučiui žaisti erdvės turėti. Visą laiką anūkei yra priekaištaujama, kad kažkur neleistų vaiko, dar kažko nedarytų. Nori, kad išliktų taip, kaip dabar naudojasi. Nors atsakovė nori, kad viena namo pusė būtų naudojama jų, o kitą atsakovės, su tokia tvarka nesutinka. Tokiu atveju ji neturėtų galimybės prieiti prie jai priklausančios dalies malkinės, šulinio, stoginės. Be to, turėtų patys įsirengti naują įvažiavimą kitoje namo pusėje, o tam lėšų jauna šeima neturi. Perkant turtą ir iki pat šios dienos įvažiavimas buvo naudojamas bendrai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė O. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šulinys jų namui nėra reikalingas, kadangi name yra įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Dėl malkinės ir įvažiavimo į kiemą įsirengimo pažymėjo, kad siūlė ieškovei dalį jai priklausančios malkinės nupirkti. Dėl naujos infrastruktūros įsirengimo kompensavimo – tai yra privatus ieškovės reikalas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė O. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad name gyvena nuo 1967 m. Į kiemo aplinką, infrastruktūrą investavo pinigines lėšas. Vežė žemes, žvyrą, skaldelę. Ieškovė nepadėjo. Jei patvirtins schemą pagal ieškovės siūlymą, bus tas pats kaip dabar. Ji nori ramiai gyventi, kad nevaikščiotų tuo pačiu taku. Ji gyvena vienoje namo pusėje, o jie gyvena kitoje pusėje. Galėtų vieni naudotis sklypo dalimi vienoje pusėje namo, o kiti – kitoje. Tada nesimaišytų ir nesipainiotų vieni kitiems. Galėtų ieškovė pasidaryti atskirus vartelius vaikščioti, atskirą įvažiavimą į kiemą. Nesupranta, kur ieškovė buvo prieš dvidešimt metų, galėjo tada nusistatyti tvarką. Nesutinka, kad būtų bent dalis žemės sklypo naudojama bendrai. Pripažįsta, kad šiuo metu yra bendra viskas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė D. V. ir atsakovė O. V. yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančių statinių: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių (tvoros, šulinio, stoginės), bendrasavininkės. Ieškovei D. V. priklauso 203/609 dalys žemės sklypo bei 33/100 dalys visų statinių, o atsakovei O. V. priklauso 406/609 dalys žemės sklypo ir 67/100 dalys visų statinių. 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. lapkričio 15 d. raštais ieškovė D. V. kreipėsi į atsakovę O. V., prašydama raštu išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jos užsakymu parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. Atsakovė su parengtu planu nesutiko ir pateikė ieškovei savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kreipėsi į teismą.
7. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Tačiau nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
8. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
9. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Medilana“ 2022 m. spalio 3 d. sudarytą schemą, iš kurios matyti, jog ieškovei naudotis skiriamas 0,0124 ha žemės plotas, o atsakovei – 0,247 ha plotas, kas atitinka šalių nuosavybės teise valdomas idealiąsias žemės sklypo dalis. Bendrai ieškovei ir atsakovei paliekamas naudotis įvažiavimas į kiemą, pro kurį, be kita ko, patenkama tiek prie šulinio, tiek prie ūkinio pastato, stoginės, kurių dalis priklauso ieškovei. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, pateikė savo siūlymą, pagal kurį įvažiavimas į kiemą būtų skirtas naudotis tik atsakovei, o ieškovė galėtų naudotis žemės sklypo dalimi iš kitos namo pusės, kur nėra įrengti varteliai patekimui į kiemą, taip pat nėra galimybės į jį įvažiuoti. Be to pagal atsakovės pateiktą schemą ieškovė neturėtų galimybės patekti prie šulinio, ūkinio pastato ir stoginės, kurių dalis pagal VĮ Registrų centro išrašą priklauso ir ieškovei.
11. Teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu faktiškai apžiūrėjo ginčo žemės sklypą bei išklausė matininkės N. A., parengusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemas tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės užsakymą, paaiškinimų. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad įvažiavimas į sklypą yra vienas, būtent pro jį patenkama į kiemą, taip pat prie šulinio, e ūkinio pastato ir stoginės. Žemės sklypo pusėje, kuria pagal atsakovės siūlymą numatytas naudojimasis ieškovei, nėra padaryto įvažiavimo, pro tą pusę nėra galimybės patekti į gyvenamojo namo teritoriją. Ieškovės pateiktoje naudojimosi žemės sklypu schemoje yra atvaizduotas realus šalių naudojimasis žemės sklypu. Tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., kuri yra ieškovės anūkė ir faktiškai su šeima gyvena ginčo sklype, neneigė ir atsakovė O. V.. Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo matyti, kad pagal schemą ieškovei naudotis skirtoje sklypo dalyje yra sudėti vaiko žaislai, priemonės, dalyje pastatyta terasa. Matininkė nurodė, kad įstatymo reikalavimus atitinka pagal ieškovės užsakymą parengta naudojimosi žemės sklypu tvarkos schema, kadangi tik tokiu būdu ieškovė galėtų pateikti prie jai priklausančių statinių dalies. Pagal atsakovės siūlomą variantą ieškovė neturėtų galimybės prieiti prie šulinio, ūkinio pastato, stoginės. Pažymėtina ir tai, kad 1998 m. ieškovei įsigyjant dalį žemės sklypo su statiniais, įvažiavimas į kiemą jau buvo padarytas, ieškovė visą laiką turėjo galimybę juo naudotis, todėl atsakovės argumentai, kad prie įvažiavimo padarymo ieškovė neprisidėjo, nelaikytini pagrįstais.
12. Nors atsakovė vieną iš argumentų, dėl ko nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodė tai, kad ji neturės galimybės iš lauko prieiti prie savo lango pirmame aukšte, kadangi ši sklypo dalis atitektų naudotis ieškovei, teismas pažymi, kad išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nustatyta, jog patraukus ribą nuo lango, ieškovei taptų sudėtingas patekimas į terasą, pro kurią R. B. šeima patenka į gyvenamąsias patalpas. Spręstina, kad plotą po atsakovės langu naudotis paskyrus ieškovei, iš esmės nebus pažeisti ir pernelyg suvaržyti atsakovės interesai, juo labiau įvertinus aplinkybę, kad atsakovė gyvena ne pirmajame, o antrajame namo aukšte.
13. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, šalių valdomas žemės sklypo idealiąsias dalis, nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, be to, tik pagal ieškovės siūlomą schemą jai išliktų priėjimas prie šulinio, stoginės ir ūkinio pastato, kurių dalis jai priklauso. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad patikslintas ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
14. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
15. Ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 6 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už ieškovei suteiktą advokato pagalbą sudaro 760,01 Eur. Duomenų byloje apie tai, kokias sumas advokatei sumokėjo pati ieškovė, nėra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ji sumokėjo 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio – 44 Eur. Atsakovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų, todėl išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei procesinių dokumentų išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos realios ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 44 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0609 ha, naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Medilana“ parengtą žemės sklypo naudojimosi schemą, t. y. nustatant, kad ieškovei D. V. ir atsakovei O. V. atitenka šios žemės sklypo dalys, pažymėtos schemoje:
- Nr. 1, kurios bendras plotas 0,0247 ha, naudojama atsakovės O. V.;
- Nr. 2, kurios plotas – 0,0124 ha, naudojama ieškovės D. V.;
- Nr. 3 (po gyvenamuoju namu), kurios plotas 0,0093 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0062 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.;
- Nr. 4 (po ūkiniu pastatu), kurios plotas 0,0039 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0026 ha naudoja O. V., o 0,0013 ha naudoja D. V.;
- Nr. 5 (įvažiavimas prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato), kurios bendras plotas 0,0094 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0063 ha naudoja O. V., o 0,0031 ha naudoja D. V.;
- Nr. 6 (po stogine), kurios bendras plotas 0,0012 ha, naudojama bendrai, iš jos 0,0008 ha naudoja O. V., o 0,0004 ha naudoja D. V..
Priteisti ieškovei D. V. iš atsakovės O. V. 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.