- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-5465-752/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02244-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovo AB ,,Kauno energija‘‘ atstovei Renatai Ragėnei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui Danui Bakšai, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 18 iškelta civilinė byla pagal ieškovo AB ,,Kauno energija‘‘ ieškinį atsakovui S. J.. Ieškovas prašė priteisti 11774,87 Lt skolos už patiektą šilumą patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymui ir karštam vandeniui ruošti, 832,30 Lt delspinigių, 90,15 Lt už sistemų aptarnavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Priėmus ieškinį, 2013 m. balandžio 22 d. Kauno m. savivaldybė pateikė duomenis, kad S. J. 2006-06-22 mirė (b.l. 55-57).
Šalies argumentai
2013-05-24 priimtas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas prašė susidariusią skolą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Mirus I. J., į AB „Kauno energija“ dėl šilumos tiekimo-vartojimo sutarties sudarymo niekas nesikreipė, todėl ieškovas 2012-10-08 raštu Nr. 20-4137 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrių, prašydamas pateikti informaciją, kas ir nuo kada gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-11-15 raštu Nr. 53-2-1652 Gyvenamojo fondo administravimo skyrius informavo, kad 1999-07-27 nuomos sutartis buvo sudaryta su S. J.. Remiantis pateikta informacija, ieškinys buvo pareikštas atsakovui S. J.. Tačiau Kauno miesto savivaldybė 2013-04-22 teismui pateikė pranešimą kad S. J. 2006-06-22 mirė. Taip pat nurodė, kad duomenų apie kitus faktiškai šiame bute gyvenusius asmenis nėra.
AB „Kauno energija“ butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą, butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pagal atsakovo pateiktą informaciją matyti, kad 1999-07-27 buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su S. J., tačiau pagal 2013-01-07 VĮ Registrų centro pažymą, matyti, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. LR CK 1.75 str. 2 d. nustato, kad šalys neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl Šilumos tiekimo-vartojimo santykiai yra grindžiami LR civiliniu kodeksu, Šilumos ūkio įstatymu ir Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis, kitais teisės aktais. Ieškovas nebuvo sudaręs rašytinės energijos tiekimo sutarties su tuo metu minėtame bute gyvenusiu nuomininku S. J., todėl atsižvelgiant į faktinę padėtį bei galiojantį teisinį reglamentavimą, laikytina, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais su patalpų savininku, t. y. atsakovu Kauno miesto savivaldybe.
Nurodė, kad prašoma priteisti atsakovo skola susidarė už: tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2004-02-01 iki 2012-12-01 - 7846,81 Lt; tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2005-04-01 iki 2012-12-01 - 3928,06 Lt. Iš viso už šilumą atsakovas yra skolingas 11774,87 Lt.
Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2007-12-01 iki 2012-12-01 priskaičiuota 1219,16 Lt materialiųjų palūkanų; už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2007-12-01 iki 2012-12-01 priskaičiuota 529,30 Lt materialiųjų palūkanų. Iš viso priskaičiuota 1748,46 Lt materialiųjų palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Kauno miesto tarybos 1996-10-24 sprendimu Nr. 101, 1999-09-23 sprendimu Nr. 121 ir 2001-07-26 sprendimu Nr. 183 bei Kauno miesto valdybos 1998-06-30 sprendimu Nr. 677, šilumos vartotojas privalo atsiskaityti už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą ar namo šilumos punkto kapitalinį remontą. Tačiau atsakovas mokesčių nemokėjo ir ieškovui liko skolingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2006-07-01 - 90,15 Lt (b.l. 61-63).
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1999-07-27 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudarytos su S. J., sutarties 2.2. punkte yra nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja reguliariai, kas mėnesį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. S. J. mirė 2006-06-22.
Kaip matyti iš prie pirminio ieškinio pridėtų buto apyvartos žiniaraščių, skola už patiektą šilumos energiją susidarė: už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2004-02-01 iki 2012-12-01 - 7846,81 Lt; už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2005-04-01 iki 2012-12-01 - 3928,06 Lt, už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą nuo 2005-04-01 iki 2006-07-01 – 90,15 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis buvo pasirašyta su S. J. sutuoktine I. J.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.154 str. numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. numato, kad Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.388 str. 2 d. numatyta, jog atsiskaitymo už tiekiamą energiją tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 str. 2 d. nurodyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Todėl S. J. bei I. J., o ne Kauno miesto savivaldybė iki 2006-06-22 buvo šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalys. Vadinasi pareiga atsiskaityti ieškovui už suteiktas paslaugas tenka S. J. ir I. J. ar jų turto paveldėtojams, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str. numatyta, jog įpėdinis priėmęs palikimą atsako ir už palikėje skolas.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Lietuvos Respublikos CK 6. 384 str. 1 d. nurodyta, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali nebūti rašytinės formos, tik jei abonentas yra fizinis asmuo. Vadinasi su Kauno miesto savivaldybe privalėjo būti sudaryta rašytinė paslaugų teikimo - naudojimo sutartis. Tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybei siuntė Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 ar 47 punkte nustatyta tvarka sąskaitas už patiektą Šilumos energiją butui, adresu Sąjungos a. 8-18A, Kaune. Atsakovas yra juridinis asmuo, o Lietuvos Respublikos CK 2.49 str. 3 d. numato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog pranešimus dėl šilumos mokėjimo siuntė Kauno miesto savivaldybei buveinės adresu - Laisvės al. 96, Kaunas. Atsakovas ginčo patalpomis nesinaudoja, sutarties su ieškovu sudaręs nebuvo, todėl ieškovas, neinformuodamas atsakovo siunčiamomis sąskaitomis ar kitokiu būdu apie jo be jokios sutarties teikiamas paslaugas, negali reikalauti atlyginti už jo teikiamas paslaugas. Apie galimai teikiamas paslaugas atsakovas sužinojo tik gavęs ieškovo 2013-01-31 ieškinį. Todėl laikytina, kad ieškovas, manydamas, jog tarp jo ir Kauno miesto savivaldybės konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta sutartis, veikė nerūpestingai, neatsakingai, todėl pasireiškė jo paties kaltė šiuose veiksmuose.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 3928,06 Lt skola už gyvenamajai patalpai, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą energiją vandens pašildymui susidarė laikotarpyje nuo 2005-04-01 iki 2012-12-01. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuota, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Tačiau pagal byloje esamus duomenis teigtina, jog nuo 2006-06-22 gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno, jos buvo užrakintos ir nenaudojamos. Kadangi minėtomis gyvenamosiomis patalpomis niekas nesinaudojo, todėl ir karšto vandens niekas nenaudojo. Vadinasi ieškovas nepagrįstai paskaičiavo skolą už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti.
Ieškovas, kaip rūpestinga ir sąžininga galimo sandorio šalis neatliko veiksmų, būtinų sandoriui sudaryti, nesikreipė į atsakovą buveinės adresu, neteikė sąskaitų atsakovui bei neinformavo atsakovo apie teikiamas paslaugas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas veikė savo rizika, todėl Kauno miesto savivaldybė negali atsakyti už tokius ieškovo veiksmus. Taip pat ieškovas visiškai ignoravo aplinkybę, jog dalies skolos susidarymo laikotarpyje gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno S. J. (mirė 2006-06-22), todėl dalis skolos gali būti išieškoma tik iš jo turto paveldėtojų (b.l. 71-74).
Teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad AB ,,Kauno energija‘‘ 1994 m. buvo sudariusi sutartį su I. J., tačiau ji 1999 metais mirė, nuo to momento sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta su buto savininku, t.y. Kauno miesto savivaldybe. Kauno miesto savivaldybė, kaip buto savininkas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes AB ,,Kauno energija‘‘ raštu 2012 metais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrių prašydama pateikti informaciją, kas gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2012 lapkričio 15 d. raštu buvo suteikta informacija, kad bute gyvena vienas asmuo. Galiausiai, tik bylai patekus į teismą, išaiškėjo, kad nuomininkas prieš kelis metus miręs. Prašoma priteisti skola paskaičiuota ir už tą laikotarpį, kai bute gyveno S. J.. Ieškovas neturėjo duomenų, kad nuomininkai mirė. Patalpų nuomos sutartis viešame registre nebuvo įregistruota ir tikslių duomenų apie J. ieškovas neturėjo. Buto savininkas turi pateikti šilumos tiekėjui tikslią informaciją kiek žmonių gyvena. Jei duomenys pasikeičia, turi šilumos tiekėją informuoti per 10 d., kitu atveju šilumos tiekėjas paskaičiuoja mokesčius už šilumą pagal įvadinį apskaitos šilumos prietaisą ir paskirsto pagal pateiktus duomenis.
Atsiliepimas
A. K. miesto savivaldybės atstovas Danas Bakša palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turėtų išsiieškoti skolą iki 2006 m. birželio 22 d. (iki ginčo bute buvo gyvenama) iš pagrindinio nuomininko turto paveldėtojų, nes iki to laiko S. J. buvo prisiėmęs įsipareigojimus. Atitinkamai paveldėtojai įgyja ne tik teises bet ir pareigas, tame tarpe ir sumokėti už butą komunalinius mokesčius. Nors yra numatyta, kad AB ,,Kauno energija‘‘ turėtų sudaryti sutartį su Kauno miesto savivaldybe, tačiau to nebuvo padaryta. Kauno miesto savivaldybė negavo sąskaitų, kurias būtų galėjusi apmokėti, net tada, kai paaiškėjo, jog pagrindinis buto nuomininkas mirė. Kauno miesto savivaldybėje yra paskirtas tam tikras asmenų skaičius, kuris atsakingas už tam tikrą procentą visų butų, sukontroliuoti visų butų yra beveik neįmanoma. Tos pačios darbuotojos prižiūri nuomos mokesčių mokėjimą. Šiuo atveju nebuvo pastebėta, kad nemokami mokesčiai, todėl nepatikrino informacijos, kad mirę visi nuomininkai ir to negalėjo pranešti ieškovui. Jei Kauno miesto savivaldybė būtų apie tai žinojusi, butas būtų išnuomotas kitiems eilėje stovintiems asmenims. Paprastai savivaldybė apmoka mokesčius už tą laikotarpį, kai bute niekas negyvena.
Kadangi apie tai, jog buto nuomininkas miręs šalys sužinojo tik iškėlus bylą teisme, palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos. Atsakovas informavo ieškovą, jog bute gyvena vienas asmuo, neturėdamas informacijos, kad nuomininkas mirė. Paaiškėjus naujai situacijai, kad asmuo negyvena ir negyvena jau kurį laiką, mano, jog būtų pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės teisės, kadangi mokesčiai paskaičiuoti neteisingai, atsakovas niekaip nesinaudojo ir net neturėjo galimybės naudotis butu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 7). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto matyti, kad 1999 m. liepos 27 d. nuomos sutartis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta su S. J. (b.l. 8). Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateikta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l. 35). Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis 1994 m. gruodžio 1 d. sudaryta su I. J. (b.l. 9 -10). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad I. J. 1999 m. mirė, duomenų, kad buvo sudaryta nauja Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, byloje nėra.
Iš į bylą pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad skola susidarė už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2004-02-01 iki 2012-12-01 - 7846,81 Lt; tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2005-04-01 iki 2012-12-01 - 3928,06 Lt; už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2006-07-01 - 90,15 Lt. (b.l. 11-16).
Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2009; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-533-560/2013).
Pažymėtina ir tai, kad savivaldybė, suteikdama socialinį būstą nuomininkui, privalo domėtis, ar yra mokamos įmokos, susijusios su buto išlaikymu. Tai nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai.
Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas, kas turi apmokėti įsiskolinimą už ieškovo tiektą šilumos energiją. Atsakovo nuomone, ieškovas turėtų išsiieškoti skolą iš pagrindinio nuomininko turto paveldėtojų. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau nustatyta iš civilinėje byloje esančios medžiagos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 7). Iš ieškovo pateiktų buto apyvartos žiniaraščių (b.l. 11-16) matyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje prašomas iš atsakovo priteisti įsiskolinimas už ieškovo tiektą šilumos energiją susidarė buto priklausymo nuosavybės teise atsakovui laikotarpiu. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Skolos atsiradimo laikotarpiu Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis su buto nuomininku S. J. sudaryta nebuvo, taip pat viešame registre nebuvo registruota atsakovo su juo 1999-07-27 sudaryta nuomos sutartis.
Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. Įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punkte nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Taisyklių 52.1. punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-07-09 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-280/2009 pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių - tiekėjo ir pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko - buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
Aplinkybės, kad nurodytam butui šilumos energiją tiekė būtent ieškovas, atsakovas neginčijo. Kadangi patalpų savininkas buvo neapdairus ir nerūpestingas, nesidomėjo sudarytomis sutartimis bei skolomis, atsakomybė už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Kauno miesto savivaldybei. Skolos už šildymą ir karštą vandenį skaičiuotė ir buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina susidariusios skolos dydį (b. l. 11-16). Kokių nors kitokių butui ieškovo tiektos šilumos energijos kainų paskaičiavimų atsakovas byloje nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini (CK 1.71 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, 6.37- 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o už patiektą minėtam butui šilumą bei karštą vandenį nebuvo atsiskaityta, ieškovui iš atsakovo priteistina 11774,87 Lt skolos už šilumos energiją, 1748,46 Lt palūkanų, 90,15 Lt už sistemų aptarnavimą.
Patenkinus ieškinį tenkintinas ir išvestinis reikalavimas - priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos (nuo 2013-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 433,00 Lt žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis). Valstybei iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 14,18 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, a. s. Nr. LT44 4010 0425 0001 0078, ieškovui AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, a.s. Nr. LT60 7044 0600 0286 6144, 11774,87 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 87 ct) skolos už patalpų šildymui pateiktą energiją, 1748,46 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 46 ct) palūkanų, 90,15 Lt (devyniasdešimt litų 15 ct) už sistemų aptarnavimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (13613,48 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 433,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, a. s. LT 444010042500010078 AB DNB bankas, 14,18 Lt (keturiolika litų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.