- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-533-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00068-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lesto“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 977,01 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (tarp jų 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, remiantis 2002-07-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintais „Nekilnojamojo turto registro nuostatais“). Nurodė, kad ieškovas AB „Lesto“ (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių ir pareigų perėmėjas) 2007-12-01 – 2011-12-01 laikotarpiu tiekė elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau CK 6.384 str. 1 d. numato, jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Tokiu būdu laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad jo duomenimis minėtą butą iki 2010-10-13 nuomojo S. O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Remdamasis ieškinyje pateiktais argumentais, mano, kad patalpų savininkas yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su nuomininke S. O. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurios 3 ir 4 punktais nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos mokėti komunalinius mokesčius, todėl būtent ji prisiėmė visus su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas susijusius įsipareigojimus už visą naudojimosi gyvenamąja patalpa laikotarpį. Nurodė, kad 2010-10-13 teismo sprendimu įvykdžius nuomininkės iškeldinimą, butas uždarytas ir iki šiol yra tuščias. Taip pat pažymėjo, kad AB „Lesto“ turėjo pareigą prižiūrėti jai priklausančias elektros tinklais persiunčiamos energijos apskaitą, laiku išieškoti skolas už tiektą elektros energiją vartotojui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 224,88 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-03) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 6,75 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tarp nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės ir nuomininko S. O. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuri baigėsi 2010-10-13, kai nuomininkė teismo sprendimu buvo iškeldinta iš minėto buto. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (b.l. 6-7). Teismas, remdamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 98 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektra, savininkas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo visas galimybes nustatyti, kad 2005-08-01 – 2010-10-13 laikotarpiu elektros energijos vartotojas buvo S. O. B.. Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad už šį laikotarpį skola iš atsakovo negali būti priteista. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas privalo mokėti už elektros energijos panaudojimą bendroms reikmėms už laikotarpį nuo nuomininkės iškeldinimo, t. y. nuo 2010-10-13 iki 2011-12-01. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad elektros energijos tiekimas butui buvo nutrauktas ir nuo S. O. B. šiame bute niekas negyveno (juo nesinaudojo).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje dėl ieškovo naudai priteistos 224,88 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 6,75 Lt žyminio mokesčio bei priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl elektros energijos naudojimo po S. O. B. mirties perkėlė atsakovui. Pažymi, kad teismui pateikė raštą, jog iki 2011-09-12 elektros energijos tiekimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo atnaujintas, todėl ieškovas negalėjo tiekti elektros energijos butui, kuriam šis tiekimas yra nutrauktas. Taip pat apeliacinio skundo argumentus grindžia tuo, kad išlaidos elektros energijai priskiriamos asmeninėms išlaidoms, todėl šių išlaidų dydis priklauso ne nuo savininkų skaičiaus bendrojoje nuosavybėje, bet nuo realių tų paslaugų naudotojų skaičiaus.
Ieškovas AB „Lesto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nes elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra elektros energijos tiekėjas ir atitinkamai buto savininkas, todėl nepaisant to, kas naudojosi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas. Pažymi, kad ir po nuomininkės iškraustymo, t. y. 2010-10-13, atsakovas nevykdė ir iki šiol nevykdo savo prievolės mokėti mokesčius proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.) už sunaudotą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas. Nurodo, kad neneigia fakto, jog informacija apie atsilaisvinusį būstą 2010 m. buvo gauta, tačiau teismo prašo priteisti skolą už suvartotą elektros energiją namo bendrosiose patalpose. Pažymi, kad ieškovas neturėjo ir neturi galimybės nutraukti elektros energijos tiekimo bendrosioms namo reikmėms.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, kad 2005-08-01 – 2010-10-13 laikotarpiu atsakovas nebuvo elektros energijos vartotojas, ja buvo S. O. B., todėl atsakovui nekyla jokių prievolių už gyvenamosios patalpos nuomininko prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo prašymas priteisti skolą už laikotarpį iki 2010-10-13, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, pareiškiant ieškinį savivaldybei, kuriai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos patikėjimo teise perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“). Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas S. O. B., kuri teismo sprendimu iš šio buto buvo iškeldinta 2010-10-13. (duomenys neskelbtini) nuomininkė mirė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o per laikotarpį iki 2011-12-01 už bute suvartotą elektros energiją susidarė 1 977,01 Lt skola. Nustatyta, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria ieškovo naudai priteista 224,88 Lt skola, 5 procentų metinių palūkanų bei 6,75 Lt žyminio mokesčio už atsakovui priklausančiame bute suvartotą elektros energiją 2010-10-13 – 2011-12-01 laikotarpiu. Atsakovo atstovas nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad buto savininkas privalo sumokėti elektros tinklams skolą už faktiškai suvartotą elektros energiją bute, kuriame gyveno jo nuomininkė. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria ieškovo ieškinio dalis netenkinta – ieškovo naudai nepriteista skola už atsakovui priklausančiame bute iki 2010-10-13 suvartotą elektros energiją.
Pažymėtina, kad Taisyklių 96 p. numato, jog patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su tiekėju ir (ar) operatoriumi arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Šioje byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkė nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovo ir nuomininkės sudarytos gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties 4 punkto matyti, kad nuomininkė buvo įsipareigojusi kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, tačiau, pažymėtina, ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nuomininkė nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Taip pat, pažymėtina, kad skola už šiame bute suvartotą elektros energiją susidarė laikotarpiu iki 2011-12-01, taigi elektros energija buvo vartojama ir po nuomininkės iškeldinimo (2010-10-13). Tai rodo, kad šiuo atveju atsakovas buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą elektros energiją ir skolomis, nesirūpino jam priklausančiu turtu, todėl laikytina, kad atsakomybė už tiektą ir sunaudotą elektros energiją tenka patalpų savininkui, t. y. atsakovui.
Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog su nuomininke sudaryta nuomos sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Atsižvelgiant į tai, faktiškai atsakovas negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją (CK 6.579 str. 4 d.). Tačiau, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 97 punktą, net tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį su elektros tiekėju yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skola iš buto savininko už laikotarpį, kai butu naudojosi nuomininkė, t. y. iki 2010-10-13, negali būti priteista, dėl to šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovo priteistas įsiskolinimas už 2010-10-13 – 2011-12-01 laikotarpiu tiektą elektros energiją, yra pagrįstas. CK 4.84 str. 9 d. nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 str. 3 d. – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi įstatymu pareiga apmokėti išlaidas bendrosioms namo reikmėms priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nuostatose nėra numatyta galimybės šių išlaidų nemokėti, kai nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose laikinai niekas negyvena, dėl to ši suma priteistina iš atsakovo.
Konstatavus šias aplinkybes, teismas pažymi, kad, nustačius atsakovo piniginės prievolės ieškovui egzistavimo faktą ir patenkinus visą reikalavimą priteisti skolą, iš jo taip pat priteistinos ir įstatymo nustatyto dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Patenkinus ieškovo reikalavimą, jam turėjo būti priteistos 70 Lt bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) ir 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kadangi šios išlaidos buvo sumažintos iki priteistinos 6,75 Lt sumos, keistina ir ši sprendimo dalis, priteisiant visą prašomą 73 Lt sumą. Taip pat kadangi ieškovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, tai iš atsakovo priteistina ir ši suma turėtoms ieškovo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo AB „Lesto“ naudai priteistą 224,88 Lt skolos sumą ir 6,75 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 977,01 Lt skolos ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.