- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-48-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00814-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- V. G., L. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-9385-1106/2024 pagal pareiškėjų V. G. ir L. A. prašymą dėl taikos sutarties dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 3 d. patvirtinta ne teismo procese sudaryta taikos sutartis tarp pareiškėjų V. G. ir L. A. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas L. A. 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, nes V. G. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1, 2.19,, 2.20 punktų.
3. Prašyme nurodė, jog Taikos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad „L. A. bendrauja su nepilnamete dukra A. A. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais, paimdamas ją išjos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas dukterį įjos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.“; 2.19 punkte numatyta, kad „Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.).“; 2.20 punkte numatyta, kad „Vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant.“.
4. Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškėjo L. A. prašymu sutiko iš dalies.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja V. G. nurodė, kad iš dalies sutinka, jog nevykdė taikos sutarties 2.1 punkto. Tuo metu L. A. buvo įkalinimo įstaigoje ir ji manė, kad tai nėra tinkama vieta vežti dukrą pasimatyti su tėvu. Net ir atlikdamas bausmę, L .A. bendravo su dukra vaizdo skambučiais. Dėl taikos sutarties 2.19 punkto nevykdymo nesutiko, nes apie dukros gyvenamosios vietos ir mokymosi įstaigos pasikeitimą L. A. buvo informuotas 2024 m. rugpjūčio 8 d. atvejo vadybos posėdžio metu. Gyvenamąją vietą buvo priversta keisti būtent dėl L. A. elgesio, persekiojimo, grasinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo L. A.prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išaiškino, kad siekdami išvengti papildomų konfliktų, pareiškėjai turi teisę tikslinti taikos sutarties nuostatas dėl to, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis tėvas pasiima dukrą bendrauti ir po to grąžina.
7. Teismas nustatė, kad teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-9385-1106/2024, patvirtino šalių taikos sutartį, kurios 2.1 punkte susitarta, kad „L. A. bendrauja su nepilnamete dukra A. A. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais, paimdamas ją išjos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas dukterį įjos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.“; 2.19 punkte numatyta, kad „Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.).“; 2.20 punkte numatyta, kad „Vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant.“.
8. Teismas nustatė, jog iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-686-336/2024 nutarta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą L. A. ir vykdyti 2023 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jam paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo ir laisvės atėmimo bausmė buvo pradėta vykdyti 2024 m. gegužės 13 d. Bausmė įvykdyta – 2024 m. liepos 12 d. Teismas įvertinęs aptartą, sprendė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad taikos sutarties 2.1 punkto sąlyga objektyviai negalėjo būti vykdoma dėl L. A. atliekamos laisvės atėmimo bausmės. Tėvo bendravimas su vaiku, šiam esant įkalinimo įstaigoje, taikos sutartyje nenumatytas. Todėl vertino, kad taikos sutarties 2.1 punkto nuostata nebuvo pažeista.
Atsiliepimas
9. Teismas taip pat nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, peraugę į baudžiamosios atsakomybės taikymą L. A. atžvilgiu. Atsiliepime V. G. nurodė, jog dėl nuolatinių L. A. grasinimų, persekiojimo, buvo priversta pakeisti savo ir dukros gyvenamąją vietą. Taip pat nurodyta, kad L. A. buvo informuotas apie dukros gyvenamosios vietos ir mokymosi įstaigos pasikeitimą per atvejo vadybos posėdį. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad L. A. nežino apie pasikeitusias aplinkybes ir nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kadangi šiuo metu L. A. pasiima dukrą taikos sutartyje susitartu laiku, tarpininkaujant socialiniams darbuotojams ir / ar mergaitės seneliams, teismas išaiškino, kad šalys turi teisę, siekiant išvengti papildomų konfliktų, tikslinti taikos sutarties nuostatas dėl to, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis tėvas pasiima dukrą bendrauti ir po to grąžina.
III. Atskiro skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas L. A. (toliau – apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pareiškėja V. G. tyčia neleido apeliantui susitikti su vaiku. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo atviro tipo kolonijoje, todėl bet kada galėjo pasimatyti su vaiku ne kalėjimo sąlygomis, taigi pareiškėja pažeidė sudarytos ir patvirtintos sutarties sąlygas;
11.2. Šalys išsiskyrusios susitarė, kad visas turtas lieka pareiškėjai V. G. ir vaikui, to pasekoje pareiškėja nereikalaus išlaikymo teikimo vaikui. Pareiškėja apgavo apeliantą, tyčia išsikraustė iš vaiko gyvenamosios vietos, kad visas turtas liktų tik pareiškėjai;
11.3. Pareiškėja V. G. neneigė aplinkybės, kad nevykdė teismo sprendimo, todėl apeliantas nesupranta, kaip teismas sprendžia klausimus, nejaugi negalioja jokie įstatymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutartimi negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
14. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 3 d. patvirtinta ne teismo procese sudaryta taikos sutartis tarp pareiškėjos V. G. ir apelianto dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
15. Apeliantas 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, nes pareiškėja V. G. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1, 2.19, 2.20 punktų.
16. Kauno apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktu susitarta, kad „L. A. bendrauja su nepilnamete dukra A. A. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais, paimdamas ją išjos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas dukterį įjos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.“; 2.19 punkte numatyta, kad „Abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos būklė, pasiekimai ir kt.).“; 2.20 punkte numatyta, kad „Vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant.“.
Dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo
17. Apelianto vertinimu, apskųsta nutartimi nepagrįstai atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl sudarytos taikos sutarties nevykdymo. Anot apelianto, pareiškėja V. G. meluoja, pati pripažino, kad tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų, todėl vykdomasis raštas turėjo būti išduotas.
18. Pareiškėja V. G. nurodė, kad iš dalies sutinka, jog nevykdė taikos sutarties 2.1 punkto. Tuo metu apeliantas buvo įkalinimo įstaigoje ir ji manė, kad tai nėra tinkama vieta vežti dukrą pasimatyti su tėvu. Net ir atlikdamas bausmę, apeliantas bendravo su dukra vaizdo skambučiais. Dėl taikos sutarties 2.19 punkto nevykdymo nesutiko, nes apie dukros gyvenamosios vietos ir mokymosi įstaigos pasikeitimą apeliantas buvo informuotas 2024 m. rugpjūčio 8 d. atvejo vadybos posėdžio metu. Gyvenamoji vieta turėjo būti pakeista būtent dėl apelianto elgesio, persekiojimo, grasinimų.
19. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Teismas nustatė, kad atitinkamu laikotarpiu sutarties 2.1 punktas negalėjo būti vykdomas, kadangi apeliantas buvo kalėjime, o sutartimi, šalys, nebuvo susitarusios dėl bendravimo tvarkos tokiomis aplinkybėmis. Be kita ko, nustatė, pareiškėja V. G. tinkamai vykdė sutarties sąlygas, apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą
20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
22. Nagrinėjamu atveju, 2024 m. balandžio 3 d. sudarytos taikos sutarties 3.5 punktu šalys patvirtino, kad ją sudariusiems asmenims žinomos taiko sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės. Jie laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Šalių sudaryta taikos sutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis nėra pripažinta negaliojančia (CK 986 straipsnis).
23. Nors pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantas nurodė, kad pareiškėja V. G. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė jog kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-686-336/2024 nutarta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą apeliantui ir vykdyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo ir laisvės atėmimo bausmė buvo pradėta vykdyti 2024 m. gegužės 13 d.
24. Kaip jau anksčiau minėta, šalys taikos sutarties 2.1 punktu susitarė, kad apeliantas bendrauja su nepilnamete dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgaliais, paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Taigi, apeliantui atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ši taikos sutarties sąlyga, dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti vykdoma. Pareiškėjui žinant aplinkybę, kad jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, šalys taikos sutartimi turėjo galimybę numatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką laisvės atėmimo vykdymo metu, tačiau to nepadarė. Todėl atitinkamai, Kauno apylinkės teismui 2024 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-686-336/2024 nutartus panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą apeliantui, pareiškėja neturėjo pareigos vykdyti kitokios, nei šalių buvo sutarta, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikos sutarties 2.1 punkto nuostata nebuvo pažeista.
25. Kitaip nei siekia įrodyti apeliantas jis buvo informuotas apie dukros gyvenamosios vietos ir mokymosi įstaigos pasikeitimą per atvejo vadybos posėdį. Tai patvirtina 20224 m. spalio 3 d. Kėdainių pagalbos šeimos centro raštas Nr. 2-165. Priešingai leisti teigti byloje duomenų nėra (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių (smurto artimoje aplinkoje) nėra galimybės tinkamai įgyvendinti visas taikos sutartyje numatytas sąlygas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nežinojo apie pasikeitusias aplinkybes, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto ir tuo pagrindu, jog pareiškėja V. G. galėjo pažeisti taikos sutarties 2.19 ir 2.20 punktus.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimo, kai nėra vykdomos taikos sutarties sąlygos, reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.