Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. P., E. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo G. K. (toliau – pareiškėjas) patikslintą pareiškimą, kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjo mama H. K. (mirusi), kartu su pareiškėjo tėvu D. K. (mirusiu) abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ir valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjas po savo mamos H. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė H. K. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; 3) pareiškėjo tėvas D. K. po savo sutuoktinės H. K. mirties priėmė H. K. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (2023 m. liepos 19 d. DOK-115410).

2. Patikslintą pareiškimą pareiškėjas grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad D. K., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo į daiktą tikslu. Po minėto sprendimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo D. K. mirties, priėmimo, tačiau notaras atsisako išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjo tėvui D. K. esant santuokoje su H. K., t. y. pareiškėjo mama. Nurodytame 2023 m. kovo 7 d. teismo sprendime nėra sukonkretinta kokios nuosavybės teise (asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise buvo valdomas butas), todėl šį faktą pareiškėjas prašo nustatyti naujai (papildomai). Toks faktas neprieštarautų nurodytam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimtam sprendimui.

2.2. Pareiškėjo mama H. K. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas D. K. – po kelių mėnesių, (duomenys neskelbtini) H. K. mirties momentu testamentas nebuvo sudarytas, po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Kiti H. K. įpėdiniai – sūnūs V. P. ir E. P. dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjo žiniomis, jie nepretenduoja į palikimą po mamos H. K. mirties. H. K. iki pat mirties gyveno kartu su sutuoktiniu D. K. ir pareiškėju (sūnumi) G. K., bute adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėjo tėvams mirus, trūksta duomenų apie buto privatizaciją. Remiantis Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo-pardavimo sutartis, susitarimas, įkainavimo aktas, mokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir kiti dokumentai, susiję su buto privatizacija Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1991-1993 m. dokumentuose, Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose, Vilniaus rajono privatizavimo tarnybos 1992 m. dokumentuose, nerasti. Tačiau (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. rugsėjo 22 d. Mokėjimo pranešimas neabejotinai patvirtina aplinkybes, kad H. K. ir D. K. šeimai buvo parduotas butas ir kad H. K. bei D. K. butą nuosavybėn įsigijo santuokoje ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki mirties. Pareiškėjo tėvas D. K. dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje. Jo šeimai buvo skirtas gyvenamasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjas būdamas savo tėvų pirmos eilės įpėdiniu, neįregistruoto buto negalėjo paveldėti. Po H. K. mirties butą pradėjo valdyti pareiškėjas ir D. K.: abu liko gyventi bute. D. K. ir pareiškėjui teko pareiga priimti palikimą, tvarkyti butą, mokėti buto išlaikymo mokesčius ir kt. Vėliau, jau po abiejų tėvų mirties, siekdamas sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur paaiškėjo, kad butas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre kaip daiktas. Tuomet pareiškėjas organizavo buto kadastro bylos parengimą. 2022 m. pareiškėjo iniciatyva atlikti namo ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai. Pareiškėjas mokėjo buto mokesčius, rūpinosi tėvų laidotuvėmis, remontavo butą, kadangi pareiškėjas bute nuolat gyveno ir liko gyventi po tėvų mirties, taip pat mokėjo buto mokesčius už paslaugas, remontavo butą, parengė buto kadastrinių matavimų bylas ir kt. Pareiškėjas akcentavo, kad visa šeima gyvenamąją vietą deklaravo būtent adresu (duomenys neskelbtini).

6. Teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdžio datą informuoti išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas ir paskelbus pranešimą teismo specialiajame interneto puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (nuosavybės pobūdžio) nustatymo

8. Iš byloje esančių Gyventojų registro išrašų duomenų nustatyta, kad D. K. ir H. K. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). H. K. mirė (duomenys neskelbtini), o D. K. – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, H. K. mirė būdama santuokoje su D. K..

9. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad D. K., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties. Iš nurodyto sprendimo matyti, kad nuosavybės įgijimo pradžios data (1992 m. rugsėjo 22 d.) siejama su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. rugsėjo 22 d. Mokėjimo pranešimu, adresuotu K. D. I., kuriame nurodyta: „Jūsų perkamo gyvenamojo namo, namo dalies, buto su priklausiniais pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra: 7634 rb.; prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį Jūs turite sumokėti valstybinį mokestį 38 rb., buto kainos dalį grynais pinigais, 931 rb., (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė sąskaita Nr (duomenys neskelbtini), atidaryta APB N.Vilnia, kod. (duomenys neskelbtini), investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis K. D. I. 6703 rb., (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonė privatizavimo tarnyba <..> šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos“.

10. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) bei šiuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

11. Šioje byloje nustačius, kad 1992 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjo tėvai H. K. ir D. K. buvo santuokoje, iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo žinant, kad D. K., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad nurodytą butą (kuris iki pareiškėjo tėvų mirties nebuvo tinkamai įregistruotas) H. K. ir D. K. įgijo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokiai išvadai neprieštarauja ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2003 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, 2004-2008 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, kurie liudija, kad (duomenys neskelbtini) esančiame 2 k. bute (namų ūkyje) buvo registruoti D. K., H. K., V. P., E. P., G. K..

12. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau nurodyta, pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai D. K. ir H. K. įsigijo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

13. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

14. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. K. palikimą, atsiradusį po tėvo D. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

16. Nagrinėjamu atveju šiame sprendime konstatuojant, kad aptariamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne tik pareiškėjo tėvui D. K., tačiau ir pareiškėjo motinai H. K., yra likęs neišspręstas paveldėjimo po H. K. mirties klausimas. Pareiškėjas teigia, kad mirus jo motinai H. K. pareiškėjas kartu su savo tėvu D. K. toliau kartu gyveno tame pačiame būste, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, taigi jie abu H. K. palikimą (buto dalį) priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti.

17. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai tikėtinai patvirtina, kad po H. K. mirties ją pergyvenęs sutuoktinis D. K. ir kartu gyvenęs sūnus pareiškėjas G. K. priėmė moters turtą (H. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią buto dalį) faktiškai pradėdami jį valdyti, t. y. išlaikė, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi turto priežiūra. Tai patvirtina šiame sprendime jau nurodyti (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2003 m. ūkinės knygos Nr. 7 asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, 2004-2008 m. ūkinės knygos Nr. 7 asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, liudijantys pareiškėjo ir jo tėvo registraciją būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai apie tai, kad jis 2014 metais sudarė šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį dėl buto, esančio, kad (duomenys neskelbtini), taip pat, kad 2018 metais pareiškėjo vardu buvo siunčiamos sąskaitos dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, liudija, kad pareiškėjas ir toliau, t. y. po abiejų savo tėvų mirties gyveno aptariamame būste. Pareiškėjas nurodė, kad rūpinosi tėvų laidotuvėmis, organizavo buto kadastro bylos parengimą, remontavo butą. Suinteresuoti asmenys pareiškėjo netikri broliai (H. K. sūnūs) V. P., E. P., kurie taip pat yra nurodyti ūkinėse knygose, kaip gyvenę aptariamame bute (namų ūkyje), raštu pateiktuose savo atsiliepimuose teismui šioje byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo dėstomų aplinkybių bei prašymų.

18. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. D. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl H. K. palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad po H. K. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

19. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos po H. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis D. K. ir jos sūnus G. K. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, todėl laikomi lygiomis dalimis priėmę palikimą. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir šioje apimtyje.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad pirma, jo tėvai vieno iš jų vardu įgytą (neregistruotą) butą valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir antra, kad pareiškėjas ir jo tėvas po pareiškėjo motinos mirties priėmė pareiškėjo motinos palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

tenkinti pareiškėjo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine, pareiškėjo motina H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą lygiomis dalimis priėmė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui (Testamentų registrui, Nekilnojamojo turto registrui).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.