Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-368-368/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-31
Bylos Nr.: e2A-368-368/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02474-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: individualios įmonės OWEXX
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „NP5“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-368-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02474-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.18.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės OWEXX apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės OWEXX ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NP5“ dėl piniginės prievolės, sutarties pabaigos ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5“ priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei individualiai įmonei OWEXX dėl piniginės prievolės, sutarties pabaigos ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) Owexx iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NP5“ 8 482,11 Eur skolą ir 1 293,71 Eur palūkanas už pradelstą prievolės vykdymo terminą, t. y. iš viso priteisti 9 775,82 Eur; nutraukti IĮ Owexx ir UAB „NP5“ sudarytą 2017 m. sausio 5 d. Bendradarbiavimo sutartį teismo sprendimu; atidalinti IĮ Owexx dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovei IĮ Owexx iš atsakovės UAB „NP5“ 5 087,48 Eur kompensaciją už atidalijamą ieškovės ½ dalį lauko vaizdo ekrano „MOZU X6“, ir nustatant, kad po atidalijimo visas lauko vaizdo ekranas „MOZU X6“ nuosavybės teise atitenka atsakovei UAB „NP5“; priteisti ieškovei IĮ Owexx iš atsakovės UAB „NP5“ 8 proc. dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo nuo visų priteistų sumų; priteisti ieškovei IĮ Owexx iš atsakovės UAB „NP5“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad skola yra susidariusi už ieškovės IĮ Owexx atsakovei kurtą interneto svetainę (duomenys neskelbtini)ir su tuo susijusias paslaugas. Šalys nepasirašė rašytinės sutarties, tačiau darbai buvo atlikti ir 2019 m. antroje pusėje perduoti UAB „NP5“ naudotis. Už jau faktiškai atliktus interneto svetainės sukūrimo darbus ir susijusius papildomus darbus ieškovė atsakovei UAB „NP5“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. išrašė keturias išankstines sąskaitas bei jas detalizuojančias atliktų darbų sąmatas. Atsakovė UAB „NP5“ 2021 m. kovo 4 d. atliko tik vieną dalinį mokėjimą sumokėdama 7 801,32 Eur sumą. Susirašinėjant elektroniniais laiškais, UAB „NP5“ teigė, kad Papildomi darbai Nr. 1 ir dalis papildomų darbų Nr. 2 turėjo būti įskaityti į pagrindinę svetainės kūrimo kainą. Atsakovei UAB „NP5“ reikalaujant perleisti atviro kodo turinio valdymo sistemą, kuri yra autorinis IĮ Owexx produktas, naudojamas internetinių projektų kūrimui ir vystymui, ir PVM sąskaitos-faktūros, pastaroji buvo išrašyta (pagal išankstinių sąskaitų duomenis), papildomai įtraukiant vaizdo klipų kūrimą ir kitus darbus, bei interneto projekto (duomenys neskelbtini) išjungimą ir įjungimą. Atitinkamai, atsakovė UAB „NP5“ išrašė ieškovei IĮ Owexx 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą NPS Nr. 655 kitų šalis siejančių santykių pagrindu (šios sąskaitos suma šalių buvo suderinta pagal tarp šalių sudarytos 2017 m. sausio 5 d. Bendradarbiavimo sutarties 2.3, 3.2 punktus.

3. Ieškovė sukūrė atsakovės reikalavimus atitinkantį interneto projektą (svetainę), dėl jo tinkamumo atsakovė pretenzijų nepareiškė, sukurtu interneto projektų naudojasi ilgą laiką, iš dalies už projektą atsiskaitė, todėl atsakovė kaip užsakovė turi pareigą atsiskaityti. Atsakovė likusi skoloje 8 482,11 Eur. Išankstinės sąskaitos už atliktus darbus buvo išrašytos 2020 m. rugpjūčio 18 d., šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino atidėjimo, todėl pareiga atsiskaityti atsakovei atsirado nuo sąskaitų išrašymo dienos. Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, paskaičiavo 1293,71 Eur palūkanas.

4. Ieškovė IĮ Owexx ir atsakovė UAB „NP5“ 2017 m. sausio 5 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad IĮ Owexx nuosavybės teise įgis lauko vaizdo ekraną „MOZU X6“ (toliau – Ekranas), už kurį atsakovė UAB „NP5“ per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo sumokės ieškovei IĮ Owexx 50 proc. ekrano kainos, t. y. 7 865 Eur. Atsakovei sumokėjus nurodytą kainą, šalys tapo ekrano bendrasavininkėmis. Sutartimi šalys susitarė bendradarbiauti ir ekraną naudoti siekiant gauti pelno ir savireklamai. Nelikus reklamos užsakymų, ieškovė kėlė klausimą dėl Ekrano likimo, tačiau atsakovė vengė priimti sprendimą. Ieškovė vykdydama Sutarties sąlygas transliavo juodą foną, todėl Sutarties nepažeidė, tačiau atsakovė, išjungdama ekraną nutraukė transliacijas ir vilkino klausimo dėl Sutarties ir Ekrano sprendimą.

5. Atsakovė 2021 m. balandžio 20 d. išsiųstu el. laišku patvirtino, kad pripažįsta, jog nuo 2020 m. kovo 26 d. pati IĮ Owexx savo konkliudentiniais veiksmais nutraukė Bendradarbiavimo sutartį vienašališkai ir išsiuntė sąskaitą 8000 Eur sumai dėl netesybų. Daugiau kaip metus UAB „NP5“ nelaikė ieškovės veiksmų nei esminiu Sutarties pažeidimu, nei vienašaliu sutarties nutraukimu. Šiuo atveju ieškovė Sutarties jokiais veiksmais nenutraukė, be to nė viena šalis, vadovaujantis Sutarties 3.9.2. punktu neįspėjo prieš 30 dienų viena kitos apie Sutarties nutraukimą. Juodo ekrano transliavimas taip pat nelaikytinas Sutarties pažeidimu, nes tokia situacija atsakovei buvo priimtina daugiau kaip metus. Atsakovė 2021 m. balandžio mėnesį pasitraukė iš derybų, vykusių ne tik dėl atsakovo skolos už paslaugas ir darbus, bet ir dėl Sutarties nutraukimo ir Ekrano pasidalijimo, todėl šalims nutraukti Sutarties bendru sutarimu nepavyko. Šalims nebenorint tęsti bet kokių tarpusavio santykių, nesant kitų teisės aktuose ir/ar Sutartyje numatytų galimybių, Sutartis nutrauktina teismo tvarka.

6. Pagal Sutartį šalys tapo lauko vaizdo Ekrano bendrasavininkėmis, t. y. kiekvienai jų priklauso po ½ ekrano. Ekranas yra pritaikytas ir įrengtas ant UAB „NP5“ priklausančių patalpų balkono, atsakovės patalpose yra įrengtas ir tinkamai pajungtas ekraną aptarnaujantis kompiuteris ir kita įranga, ieškovė savo veikloje tokio dydžio ekranų nenaudoja ir neturi galimybės jo pritaikyti, todėl tinkamas atidalijimo būdas būtų atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovei gaunant kompensaciją pinigais, o atsakovei įgyjant nuosavybę į visą ant jos patalpų (buveinės) balkono įrengtą lauko reklamos ekraną. Įvertinus Ekrano naudojimo laiką ir kad jis ateityje gali būti eksploatuojamas 83 mėnesius, jo vertė yra 10 174,95 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ½ minėtos sumos kaip kompensacija už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį.

Šalies argumentai

7. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį; pripažinti, jog Sutartis nutraukta vienašališkai dėl ieškovės IĮ Oewxx kaltės; priteisti iš ieškovės IĮ Owexx atsakovei UAB „NP5“ 8000 Eur netesybas; atidalinti UAB „NP5“ dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant atsakovei UAB „NP5“ iš ieškovės IĮ OWEXX 5 087,48 Eur kompensaciją už atidalijamą atsakovės ½ dalį lauko vaizdo ekrano „MOZU X6“, ir nustatant, kad po atidalijimo visas lauko vaizdo ekranas „MOZU X6“ nuosavybės teise atitenka ieškovei IĮ Owexx; priteisti iš ieškovės IĮ Owexx atsakovei UAB „NP5“ 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės IĮ Owexx atsakovei UAB „NP5“ bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad pagal Sutartį šalys tapo Ekrano bendrasavininkėmis ir sutarė, kad Ekraną naudoja bendru sutarimu siekiant gauti pelno ir savireklamai. Pagal Sutartį atsakovė UAB „NP5“ buvo atsakinga už ekrano techninį aptarnavimą, o ieškovė IĮ Owexx – atsakinga labiau už ekrano eksploataciją (dėl reklamos su trečiaisiais asmenimis) ir pan. Ieškovė 2020 m. kovo 26 d. gautame elektroniniame laiške pranešė, kad kol šalys galutinai susitars dėl Ekrano tolimesnio likimo, transliacijos sustabdomos. Atsakovei buvo netikėta, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais Sutarties vykdymą sustabdys/ nutrauks, todėl nedelsiant išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad tokie ieškovės veiksmai nėra suderinti su atsakove, ir yra laikytini savivaliavimu.

9. Atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. išsiųsdama ieškovei elektroninį laišką pavadinimu „ekrano sutartis nutraukta vienašališkai“ bei sąskaitą 8000 Eur sumai dėl netesybų, laikė, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. pati ieškovė konkliudentiniais veiksmais vienašališkai nutraukė Sutartį.

10. Atsakovė nesukūrė sąlygų, kurios galėtų būti pripažįstamos priežastimis ieškovei išjungti Ekraną. Ieškovė išjungusi Ekraną iš esmės pažeidė Sutartį, todėl turi atsakovei sumokėti 8000 Eur baudą (Sutarties 3.10 punktas).

Atsiliepimas

11. Atsakovė sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu Ekrano vertės paskaičiavimu. Bendras verslas su ieškove naudojant Ekraną tapo nebeįmanomas, Sutartis nutraukta, todėl būtina atsidalinti ekrano nuosavybę. Atsakovė neturi jokio verslo susijusio su reklama, kai tuo tarpu, ieškovė, naudoja ekranus savo versle, t. y. užsiima ekranų nuoma ir transliacijomis, todėl ieškovei turėtų atitekti Ekranas, o atsakovei būtų sumokėta kompensacija už ieškovei tenkančią atsakovės turto dalį – ½ Ekrano vertės sumos, t. y. 5 087,48 Eur.

12. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl internetinės svetainės sukūrimo, tačiau susitarimas buvo kitoks, nei ieškinyje deklaruoja ieškovė dėl atliekamų darbų pagal ieškovės pateiktą galutinę sąskaitą faktūrą serija HOST Nr. 202103010. Pirma, šalys susitarė, kad Internetinio projekto sukūrimo darbai kainuos 12000 plius PVM . Antra, papildomi darbai Nr. 1, už kuriuos ieškovė prašo 3750 Eur plius PVM, negali būti skaičiuojami atskirai, nes šalys susitarė, kad ir įvairūs HTML kodavimo darbai įeis į pradinį darbų etapą, t. y. į vadinamąją 12000 Eur plius PVM sumą – Internetinio projekto sukūrimo darbų apimtį, o nebus skaičiuojami atskirai, kaip dabar prašo ieškovė. Trečia, dėl papildomų darbų Nr. 2 šalys susitarė 1000 Eur plius PVM, o ne 3150 plius PVM Eur, kaip savo sąskaitoje nurodė ieškovė. Ketvirta, atsakovė sutinka su sąskaitoje nurodytais vadinamaisiais „kiti IĮ Owexx atlikti darbai UAB „NP5“ už 610 Eur plius PVM sumą. Penkta, ieškovė nepagrįstai išjungė projektą ir dabar prašo priteisti 100 Eur plius PVM už projekto įjungimą. Puslapis neveikė 5 dienas – patyrėme didelę žalą. Atsakovė sutinka su 960 Eur plius PVM suma už klipų kūrimą UAB „NP5“ ir su 1770 Eur plius PVM pagal Papildomus darbus Nr. 3. Atsakovė sutinka, kad darbai buvo padaryti pagal UAB „NP5“ poziciją sumoje 12000 plius1000 plius 1770 plius960plius 610 =16340 pliusPVM=19771,40 Eur.

13. Ieškovė sutinka, jog atsakovė UAB „NP5“ sumokėjo ieškovei 7801,32 Eur, bei kad yra skolinga atsakovei 11304,57 Eur už vadinamąją ekrano veiklą. Darytina išvada, kad atsakovė buvo skolinga pagal žodinį susitarimą 19 771,40 Eur, sumokėjo 7801,32 Eur, o 11 304, 67 Eur ieškovė įskaitė, todėl atsakovė yra sumokėjusi viso 19 105,99 Eur, tai yra skolos skirtumas pagal atsakovę – 665,51 Eur.

14. Ginčo esmė: kaip šalys tarėsi dėl darbų kainų ir dėl kokių kainų. Ieškovė, pateikdama vadinamuosius Papildomus darbus Nr.1-3, laiko, kad juose nurodyta kaina yra teisinga ir tokią privalo mokėti atsakovė. Tačiau atsakovė niekuomet nepatvirtino nei vienos siųstos elektroniniu paštu darbų sąmatos, todėl darbų apimtis nepasikeitė (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, nesuderinusi raštu su atsakove, savo rizika atliko darbus už su atsakove nesuderintą raštu kainą, todėl ieškovė nepagrįstai prašo visos skolos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

15. Dėl ieškovės prašymo teismo sprendimu nutraukti bendradarbiavimo sutartį, pažymi, kad ieškovė pati savo iniciatyva nustojo rūpintis Ekranu, nes ieškovė rūpinosi geresnės kokybės ekranais. Ieškovė, būdama atsakinga už reklamos ir savireklamos demonstravimą, nebedėjo pastangų, kad Ekrane būtų transliuojama reklama ir savireklama, kas ir lėmė, kad Ekraną teko išjungti, nes neberodant reklamos Ekrane buvo rodomas užrašas „teamviewer“. Vadovaujantis Sutarties 2.4 punktu, būtent ieškovė buvo atsakinga už reklamos transliavimo organizavimą ir dėl ieškovės kaltės nustota naudoti ekraną pagal paskirtį ir todėl buvo įjungtas juodas ekranas; o vėliau, atsakovė išjungė ekraną, nes juodos ekrano arba ekrano su užrašu „teamviewer“ demonstravimas yra savotiška antireklama, dėl to atsakovei teko informuoti ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Atsakovė matydama, kad ieškovė nesprendžia situacijos dėl reklamos transliavimo, pasinaudojo teise bet kada įspėti ieškovę apie sutarties nutraukimą, todėl 2021 m. balandžio 20 d. išsiųstame laiške atsakovė pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinto iš dalies. Priteisė ieškovei IĮ OWEXX iš atsakovės UAB „NP5“ 4198,68 Eur skolą, 58,88 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 4257,56 Eur, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukė IĮ Owexx ir UAB „NP5“ 2017 m. sausio 5 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutartį teismo sprendimu; atidalino UAB „NP5“ dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant atsakovei UAB „NP5“ iš ieškovės IĮ Owexx 5087,48 Eur kompensaciją už atidalijamą ½ dalį lauko vaizdo ekrano „MOZU X6“, o ieškovei nuosavybės teise priteisė visą lauko vaizdo ekraną „MOZU X6“; kitose dalyse ieškinį ir patikslintą ieškinį bei priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei IĮ Owexx 2373,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „NP5“; priteisė atsakovei UAB „NP5“ 1424 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

17. Teismas nustatė, kad šalys sudarė žodinius sandorius dėl paslaugų ir darbų atlikimo, t. y. atsakovė UAB „NP5“ užsakė interneto svetainės (duomenys neskelbtini)kūrimo darbus, taip pat papildomus svetainės tobulinimo darbus, vaizdo klipų kūrimo ir kitus darbus. Darbų užsakymas, derinimas buvo vykdomi žodžiu arba elektroniniu paštu. Teismas įvertinęs, kad atsakovė nepatvirtino nei vienos darbų sąmatos ar ieškovės pasiūlymo juos atlikti, padarė išvadą, kad ieškovė, nesuderinusi raštu su atsakove, savo rizika atliko darbus už su atsakove nesuderintą raštu kainą (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas įvertinęs, kad šalys raštu sutartimi nebuvo sutarusios dėl kainos už atliktus darbus, taikė CK 6.198 straipsnio nuostatas ir rėmėsi atsakovės teismui pateiktu trečiųjų asmenų kainų pasiūlymus už analogiškus, ieškovės atliktiems darbams, darbus.

19. Teismas nustatė, kad šalys susitarė, kad internetinio projekto sukūrimo darbai kainuos 6700 Eur plius PVM, puslapio kūrimo metu buvo sutarta 12 000 Eur plius PVM. Atsakovė 2021 m. kovo 4 d. atliko vieną dalinį mokėjimą 7 801,32 Eur sumai, ieškovė gavus mokėjimą, išrašė atsakovei tai sumai PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė sutinka su sąskaitoje nurodytais vadinamaisiais „kiti IĮ Owexx atlikti darbai UAB „NP5“ už 610 Eur plius PVM sumą, taip pat atsakovė sutinka su 960 Eur plius PVM suma už klipų kūrimą UAB „NP5“ ir su 1770 Eur plius PVM pagal Papildomus darbus Nr. 3. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas iš atsakovė priteisė ieškovei 3340 Eur skolą už ieškovės atliktus internetinės svetainės sukūrimo darbus ir susijusius papildomus darbus.

20. Teismas įvertinęs, kad šalys buvo sutarę, jog internetinio projekto sukūrimo darbai kainuos 12000 plius PVM, o atsakovė realiai sumokėjo 7 801,32 Eur ir sutinka papildomai sumokėti dar 3340 Eur, ieškovei iš atsakovės UAB„NP5“ papildomai priteisė 858,68 Eur skolą. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteisė 58,88 Eur metines palūkanas, kurių 8 procentai, nuo priteistos sumos – 4 198,68 Eur nuo 2021 m. kovo 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 58,88 Eur.

21. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. sausio 5 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė bendradarbiauti ir ekraną naudoti siekiant gauti pelno ir savireklamai, ir atsakovei sumokėjus ieškovei 50 procentų ekrano kainos, šalys tapo ekrano bendrasavininkėmis. Teismas vertino, kad Sutartis nutrūko dėl abiejų šalių elgesio ir priimtų sprendimų, nes ieškovė nebegavo užsakymų, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad bendras projektas būtų vykdomas toliau, arba Sutartis būtų nutraukta savalaikiai ir tinkamai, be to, šalys sutiko, kad tolesnis buvimas sutartiniuose santykiuose yra nebeįmanomas, ir konstatavo, kad yra pagrindas Sutartį nutraukti teismo sprendimu. Teismas sprendė, kad nepripažinus, jog sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 8 000 Eur netesybų priteisimo.

22. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė užsiima reklama, naudodama lauko ekranus, kad ieškovė nupirko Ekraną, iš mano ir verčiasi su reklama susijusius verslu, o atsakovė šiuo atveju tik suteikė savo pastato sieną Ekrano sumontavimui ir nėra suinteresuota, kad Ekranas liktu, padalino bendrą šalių turtą, atsakovei iš ieškovo priteisinat ½ turto vertės, kaip kompensaciją, t. y. 5087,48 Eur, o ieškovei priteisiant Ekraną.

23. Teismas įvertinęs, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintas 50 procentų, iš atsakovės ieškovei priteisė proporcingai patenkintiems reikalavimams 2373,50 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinys ir patikslintas priešiekinys patenkintas 50 procentų, iš ieškovės atsakovei priteisė proporcingai patenkintiems reikalavimams 1424 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ Owexx prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-291/2022 dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir ieškovės IĮ Owexx ieškinį šioje dalyje tenkinant pilna apimtimi, t. y. papildomai priteisiant ieškovei IĮ Owexx iš atsakovės UAB „NP5“ 4 283,43 Eur skolą ir 1 234,83 Eur palūkanas už pradelstą prievolės vykdymo terminą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-291/2022 dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir priimti naują sprendimą, IĮ Owexx ieškinį šioje dalyje tenkinant pilna apimtimi, t. y. atidalinti IĮ Owexx dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovei IĮ Owexx iš atsakovės UAB „NP5“ 5 087,48 Eur kompensaciją už atidalijamą ieškovei ½ dalį lauko vaizdo ekrano „MOZU X6“, ir nustatant, kad po atidalijimo visas lauko vaizdo ekranas „MOZU X6“ nuosavybės teise atitenka atsakovei UAB „NP5“, arba padalijant turtą šalims natūra; priteisti iš atsakovės apeliantei (ieškovei) visas jos patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nesutinka su teismo argumentais, jog šalys buvo susitarusios, jog internetinio projekto sukūrimo darbai kainuos 12 000 plius PVM. Šalys sudarė žodinę internetinio projekto kūrimo ir susijusių paslaugų teikimo sutartį. Paaiškėjus užsakovo poreikiams ir įvertinus darbų apimtis, buvo pateikta nauja sąmata 12 460 Eur plius PVM sumai. Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad buvo susitarta dėl mažesnės kainos (12 000 plius PVM), nei nurodyta minėtoje sąmatoje, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nėra ginčo, kad darbai faktiškai buvo atlikti tokia apimtimi, kokia nurodyta sąmatoje „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“. Atsakovė nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad jai buvo padaryta papildoma 460 Eur plius PVM nuolaida, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys susitarė dėl mažesnės kainos, nei nurodyta sąmatoje.

24.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė niekada nepatvirtino darbų sąmatos ar pasiūlymo juos atlikti. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis ir visus atliktus darbus atsakovė patvirtino žodžiu, kas buvo įprasta šalių bendravimo praktikoje. Priešingu atveju, ieškovė jokių darbų nebūtų atlikusi. Atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog darbai, nurodyti visose sąmatose buvo užsakyti ir faktiškai buvo atlikti, byloje ginčo dėl darbų apimties, jų atlikimo, sąmatų negavimo, paslaugų kainos nežinojimo nebuvo. Be to, įstatymas imperatyviai nenumato, jog sąmatos turi būti patvirtintos raštu. Nors atsakovė teigė, kad šie darbai turėjo įeiti į svetainės kūrimo darbų kainą, tačiau jokių teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė ir neįrodė, jog ieškovė sutiko įtraukti šiuo darbus į anksčiau šalių sutartą 12 460 Eur plius PVM sumą.

24.3. Teismo argumentus, kad atsakovė nesitarė su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo, paneigia tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktos Atliktų darbų sąmatos papildomiems darbams, sąskaitos. Aplinkybę, kad buvo tartasi dėl papildomų darbų, kad atsakovei buvo pateikta informacija apie jų kainas, byloje patvirtino atsakovės atstovas, teigdamas, kad buvo tartasi, jog už Papildomus darbus Nr. 1 nereikės mokėti papildomai, o už Papildomus darbus Nr. 2 reikės mokėti tik 1 000 Eur plius PVM, o su Papildomais darbais Nr. 3 atsakovė sutiko visa apimtimi. Teismas, pritardamas nepagrįstai atsakovės pozicijai, iš esmės pažeidė procesines teisės normas, numatančias, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kad teismas gali grįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis), kad sprendimas turi būti priimamas visapusiškai ir objektyviai įvertinus aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

24.4. Teismui padarius klaidingą išvadą, kad sąmatos ir darbai nebuvo suderinti su atsakove, nors pati atsakovė patvirtinto, kad darbai buvo derinti, kad jie buvo atlikti, atsakovei nepateikus įrodymų apie tai, kad šalys už atliktinus darbus susitarė kitokią kainą nei buvo nurodyta sąmatose, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė darbus atliko savo rizika ir taikė CK 6.198 straipsnio nuostatas. Teismas paminėjo, kad atsakovė buvo pateikusi kitų subjektų kainų pasiūlymus už analogiškus ieškovės darbus, tačiau plačiau šio argumento ir jo reikšmės skundžiamame sprendime teismas neišvystė, todėl ieškovė, nesant aiškių teismo motyvų šiuo klausimu, duomenų, ar tai turėjo įtakos teismo sprendimui, negali efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

24.5. Darbų sąmatos atsakovės buvo patvirtintos žodžiu, t. y. ta pačia forma kaip ir pati šalių sutartis, ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad buvo susitarta dėl kitokių kainų, pagrindo taikyti CK 6.198 straipsnį nagrinėjamoje byloje nėra. Net jei toks pagrindas būtų, atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai negalėtų būti teismo vertinami kaip iliustruojantys „<...> kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad buvo pateikti pasiūlymai už analogiškus darbus, nes svetainės sukūrimas neapsiriboja vien tuo, kaip vizualiai atrodo tinklapis. Didžioji darbo dalis, užtikrinanti tinklapio funkcionavimą, patogų naudojimą, matomumą paieškos sistemose ir kt., yra nematoma. Atsakovei buvo sukurtas individualus projektas, pagal atsakovės iškeltus pageidavimus. Pateikti komerciniai pasiūlymai yra orientuoti į kur kas paprastesnio tipo svetaines, t. y. tokias, kokia atsakovei būtų buvusi sukurta pagal pirminį komercinį pasiūlymą (nuo 3 200 Eur iki 6 700 Eur). Ieškovė naudoja uždarą programavimo kodą, todėl kiti subjektai negalėjo pateikti komercinių pasiūlymų iš tiesų analogiškam projektui. Net ir du analogiškus darbus skirtingi subjektai gali atlikti skirtingomis kainomis. Dėl to, teismas galėjo remtis nebent pačios ieškovės pateiktais jos pačios darbų kainų pavyzdžiais, iš kurių matyti, kiek pas ieškovą kainuoja panašios apimties darbai, kokie buvo atliekami atsakovui (1 pavyzdyje matosi, kad už el. svetainės kūrimas kainuoja 29 480 Eur plius PVM, el. parduotuvės apjungimas su kitomis sistemomis – 18 450 Eur plius PVM; 2 pavyzdyje internetinio projekto darbai (su nuolaida) kainuoja bendrai 25 035,04 Eur plius PVM; 3 pavyzdyje el. parduotuvės kūrimas ir susiję darbai kainuoja 37 520 Eur plius PVM). Teismas apie šiuos į bylą pateiktus duomenis motyvuojamoje sprendimo dalyje visiškai neužsiminė, nenurodė, kodėl jais nesiremia, ir tuo, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto imperatyvą.

Atsiliepimas

24.6. Atsakovė procesiniuose savo dokumentuose nurodė, kad „dėl vadinamųjų papildomų darbų Nr. 2 šalys susitarė 1 000 Eur plius PVM“. Vadinasi, pati atsakovė iš dalies sutiko ir su Papildomais darbais Nr. 2, tačiau teismas šio bylos aspekto skundžiamame sprendime neaptarė ir nevertino, todėl darytina išvada, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, neįvertinus visų ginčo šalių argumentų ir bylos medžiagos.

24.7. Teismas nedetalizavo ir nemotyvavo savo paskaičiavimų dėl iš atsakovės papildomai priteistos sumos. Teismas nors ir klaidingai, nurodęs, kad šalys buvo sutarusios, jog tinklapis bus sukurtas už 12 000 Eur plius PVM, taip pat kad atsakovė papildomai sutinka mokėti 3 340 Eur plius PVM, nors faktiškai neginčijo 4 340 Eur PVM sumos, iš šios bendros sumos atėmė atsakovės sumokėtą 7 801,32 Eur, t. y. 6 447,37 Eur plius PVM sumą, ir sprendė, kad iš atsakovės papildomai priteistina 858,68 Eur suma.

24.8. Nesutinka su teismo paskaičiuotų palūkanų dydžiu. Teismas nemotyvavo, kodėl palūkanos skaičiuojamos nuo 2021 m. kovo 8 d., o ne nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d., kuomet atsakovei buvo išrašytos išankstinės sąskaitos apmokėjimui, kai atsakovė ieškovės sukurtu produktu naudojasi nuo 2019 m. pabaigos ir su ieškove nėra tinkamai atsiskaičiusi.

24.9. Nesutinka su teismo išvadomis ir motyvacija dėl to, kaip padalintinas šalių bendras turtas – Ekranas. Teismo padarytos išvados, kad Ekranas paliktinas ieškovei, nes ieškovė užsiima su reklama susijusiu verslu, jog ieškovė nupirko Ekraną, atsakovė tik suteikė savo pastato išorinę sieną (balkoną) ekrano sumontavimui ir nėra suinteresuota, kad Ekranas toliau kabėtų, nėra suderintos su bylos medžiaga.

24.10. Sutinka, kad ieškovė užsiima su reklama susijusiu verslu, tačiau dirba išimtinai su didelio formato lauko stendais ir ekranais. Šalims priklausantis Ekranas nėra suderinamas su ieškovės veiklos sritimi ir buvo pirktas tik dėl to, kad atsakovė pasiūlė įrengti ekraną ant atsakovės patalpų balkono, ir jame transliuoti reklamą bei savireklamą. Kitų tokio tipo ekranų ieškovė neturėjo ir neturi, neturi vietų, kuriose tokį daiktą galėtų pritaikyti, todėl ieškovė nurodė, kad nėra suinteresuota gauti šį turtą natūra. Teismui ieškovei priteisus turtą natūra, tektų rūpintis ieškovei nereikalingo daikto sandėliavimu.

24.11. Nors ieškovė Ekrano įsigijimo metu sumokėjo visą Ekrano kainą, tačiau vadovaujantis Sutarties 1.1 punktu, atsakovei per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo sumokėjus ieškovei 50 proc. ekrano kainos, ginčo šalys buvo lygiaverčiai turto įgijėjai, o ieškovė, šalių susitarimu, padarė pirminę piniginę investiciją, kadangi, kaip pripažino atsakovės atstovas, tuo metu atsakovė neturėjo tam lėšų. Vien tai, kad ieškovė pirma sumokėjo už daiktą, neįrodo ieškovės didesnio intereso tą daiktą turėti.

24.12. Atsakovė, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ne tik suteikė savo pastato išorinę sieną (balkoną) ekrano sumontavimui, bet buvo šio bendradarbiavimo iniciatorė. Pagal Sutarties 2.3. punktą atsakovė ne tik buvo atsakinga už ekrano pagaminimo vietą, jos paruošimą, bet ir už vietos suderinimą su institucijomis, elektros, interneto prieigos paruošimą ir visą kitą techninį ekrano aptaravimą. Atsakovė taip pat rengė detalų projektą Ekranui, organizavo tiek metalo konstrukcijos, tiek paties ekrano pakabinimą. Be to, būtent atsakovės biure yra sumontuota visa įranga, prie Ekrano prijungtas kompiuteris, su reikiama programa vaizdo klipų transliavimui, atsakovė turi pakankamai daug jam sukurtų reklaminių klipų, kuriuos galėtų transliuoti Ekrane.

24.13. Tai, kad atsakovė suinteresuota toliau naudoti balkoną reklamai, rodo ir jos veiksmai proceso metu – atsakovė kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo lauko ekranui pratęsimo net 10 metų laikotarpiui, surinko dėl to namo gyventojų sutikimus; tik ieškovei proceso metu atkreipus dėmesį, kad tai rodo atsakovės norą toliau naudoti ekraną ir transliuoti (savi)reklamą, atsakovė nutarė nemokėti rinkliavos, dėl ko leidimas reklamai nebuvo išduotas; 2022 m. vasario 22 d. atsakovės atstovas savivaldybei elektroniniu laišku pranešė, kad rengiamas projektas perdaryti kintamą reklamą į stacionarią. Atsižvelgiant į tai, kad Ekranas yra įrengtas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų balkono, ten yra įsikūręs jos biuras, jame yra visa Ekrano valdymui, naudojimui reikalinga įranga, atsakovė akcentavo ekrano naudojimą savireklamai, jos veiksmai proceso metu rodo ketinimą toliau naudoti savo balkoną reklamai, Ekranas turėjo būti priteistas atsakovei, ieškovei, atitinkamai, priteisinat piniginę kompensaciją.

24.14. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos, jog tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Ekranas gali būti padalintas natūra, kadangi jis sudarytas iš atskirų segmentų, taip pat yra du komplektai kitų elementų, kurie reikalingi ekrano veikimui, t. y. ekranas galėtų būti fiziškai padalintas taip, kad kiekviena dalis galėtų būti naudojama autonomiškai.

24.15. Teismas šalių teiginių, jog Ekranas turėtų atitekti priešingai šaliai, detaliau neanalizavo, neatliko objektyvaus vertinimo, ar atidalijant daiktą natūra iš tiesų būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Byloje nė viena iš šalių nesutiko, kad iš jos būtų priteista kompensacija, tačiau teismas netyrė, ar yra visos sąlygos būtinos priteisti kompensacijai be kito bendraturčio sutikimo. Esant šalių nesutikimui, teismas turėjo vertinti, ar yra galimybė padalinti daiktą, ar tai padarius nebus padaryta neproporcinga žala. Nesant konkrečių duomenų, kokia galėtų būti žala padalijus daiktą, teismas galėjo spręsti, kad neproporcinga žala daiktui jį padalijus nėra įrodyta, todėl daiktas gali būti dalijamas natūra. Konfliktiški šalių santykiai nelemia turto padalijimo natūra, kaip prioritetinio atidalijimo būdo.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė IĮ OWEXX prašo atmesti ieškovės IĮ OWEXX apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės IĮ Owexx atsakovei UAB „NP5“ 620 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Ieškovė kaip savo srities profesionalė, turinti ilgametę internetinių darbų teikimo patirtį, neabejotinai turėjo suprasti ir prisiimti visą riziką dėl galimybių gauti apmokėjimą iš atsakovės, kuomet šalys nesudarė tarpusavyje rašytinės sutarties, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.653 straipsnio 3 dalimi.

25.2. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, visi atliktini darbai taip pat buvo patvirtinti atsakovo žodžiu, nes tokia buvo šalių įprasta bendravimo praktika. Tokia ieškovės argumentacija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ieškovė ir atsakovė buvo sutarusios bendrą darbų kainą 12000 Eur plius PVM už visus darbus. Su interneto technologijomis, darbai gali būti atliekami ilgą laiką, skaičiuojant daug valandų už darbus, kuomet nėra realios galimybės patikrinti, kokia galėjo būti iš tikro darbų apimtis, todėl teismas sprendime pagrįstai pasisakė ir įvertino atsakovės pateiktų trečiųjų asmenų komercinius pasiūlymus už analogiškus darbus, kuriuos atliko ieškovė, nes trečiųjų asmenų pateikti komerciniai pasiūlymai buvo atskaitos taškas teismui suprasti, kokios iš tikro yra kainos už svetainių ar kitų įvairių internetinių projektų kūrimą.

Šalies argumentai

25.3. Ieškovė skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė žodžiu patvirtino visas teiktas sąmatas. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Šalys tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais, tačiau nebuvo susitarta dėl konkrečios fiksuotos papildomų darbų kainos.

25.4. Teismas, pasinaudodamas CK normomis, reguliuojančiomis prekių ir paslaugų nustatymo kainas, sąmatų patvirtinimo nuostatas, rangovo rizikos nuostatas, teisingai išsprendė situaciją, iš esmės netenkindamas ieškinio dalyje dėl skolos priteisimo visa apimtimi, o tiksliai paskaičiuodamas skolos sumą iš įrodymų, kurie buvo byloje.

25.5. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.198 straipsnio normas, kadangi atsakovė darbų sąmatas patvirtino žodžiu. Teismas pasinaudojo minėtąja įstatymo nuostata, kaip išeities pozicija, sprendžiant klausimą, kuomet neaišku, kokią kainą už paslaugas susitarė sutarties šalys.

25.6. Teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti atsakovės į bylą pateiktą analogišką komercinį pasiūlymą, sudarytą pagal ieškovės sąmatas, nes ieškovė nekvietė į bylą jokių specialistų ar specialiųjų žinių turinčių asmenų, kurie detaliai įvertintų, ar trečiųjų asmenų pateikti komerciniais pasiūlymai yra būtent už analogiškus darbus kaip ir ieškovės atlikti. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovei sukurtame internetiniame puslapyje naudojamas uždaras kodas ir pan., tėra savarankiškai ieškovės prisiimta darbo rizika, naudoti vieną ar kitą kodą. Ieškovė nebuvo išreiškusi pozicijos dėl atviro ar uždaro kodo naudojimo.

25.7. Atsakovė nepatvirtino savo sutikimo su vienomis ar kitomis kainomis už papildomus darbus, manydama, kad kainos jau patenka į darbus. Su visiškai kitais darbais, atsakovė sutiko, ką teismas ir nurodė savo sprendime.

25.8. Esant ginčui dėl kainų, nesutinka su ieškovės pozicija skaičiuoti kainas išimtinai tik pačios ieškovės pateiktais jos pačios darbų kainų pavyzdžiais, iš kurių matyti, kiek kainuoja ieškovės atlikti panašios apimties darbai, kokie buvo atliekami atsakovui. Tokiu skaičiavimo principu nebūtų užtikrintas sprendimo objektyvumas, todėl esant ginčui dėl kainų, teismas naudojosi CK normomis.

25.9. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog teismo taikyta skolos apskaičiavimo metodika yra neaiški. Priešingai, teismas logiškai ir tinkamai apskaičiavo skolos dydį, įvertindamas byloje esančius įrodymus.

25.10. Teismas tinkamai taikė palūkanų apskaičiavimo terminus. Ieškovė neaiškiai argumentuoja dėl kokių priežasčių jos netenkina teismo pasirinkta palūkanų skaičiavimo metodologija.

25.11. Ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo atidalinti Ekraną natūra, todėl toks prašymas negali būti svarstomas ir apeliaciniame teisme. Atsakovė nesutinka su ieškovės skunde išdėstytu reikalavimus padalinti Ekraną natūra, nes atsakovei nereikalingas pusės ekrano dydžio daiktas, be to, atsakovė neužsiima reklamos verslu. Reklamos verslas, kartu su ieškove buvo tik tam, kad išnaudoti palankią atsakovės buveinės vietą mieste ir ant balkono pakabinti Ekraną. Ieškovė pati pasiūliusi reklamos idėja ant balkono. Ieškovė nupirko Ekraną, ji išmano ir žino tokį verslą, verčiasi su reklama susijusiu verslu, tuo tarpu atsakovė šioje situacijoje tik suteikė savo pastato išorinę sieną (balkoną) Ekrano sumontavimui ir nėra suinteresuota, kad ekranas toliau kabėtų.

25.12. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė atlieka veiksmus, kurie neva įrodo, jos norą turėti Ekraną. Atsakovė nežinodama, kaip baigsis teismo procesas, koks bus ekrano likimas, negalėjo nesiimti aktyvių veiksmų dėl ekrano transliavimo galimybių, nes, priešingu atveju, būtų prarastas laikas kol bus gauti visi leidimai, ir pasėkoje, būtų dar ir baudos mokamos už savivaldybės norminių aktų nesilaikymo. Ieškovė yra profesionali reklamos dalyvė, kuris gali, kad ir nedidelį ekraną panaudoti savo versle.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo alternatyvų reikalavimą dėl bendros nuosavybės atidalijimo – padalinti turtą šalims natūrą, kurio nebuvo suformulavusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė reikalavimo padalinti šalims turtą natūra nekėlė, todėl dėl apeliacinio skundo reikalavimo padalinti turtą natūra, teisėjų kolegija nepasisako.

Faktinės bylos aplinkybės

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ Owexx ir atsakovė UAB „NP5“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „NPS projektai“) 2017 m. sausio 5 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad IĮ Owexx nuosavybės teise įgis lauko vaizdo ekraną „MOZU X6“, už kurį UAB „NP5“ per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo sumokės IĮ Owexx 50 proc. ekrano kainos, t. y. 7 865 Eur (Sutarties 1.1. punktas). Atsakovei sumokėjus aukščiau nurodytą kainą, šalys tapo ekrano bendrasavininkėmis. Taip pat Sutarties 1.2–1.4., 2.2.1. punktais šalys susitarė bendradarbiauti ir ekraną naudoti siekiant gauti pelno ir savireklamai.

30. Taip pat ieškovė IĮ Owexx ir atsakovė UAB „NP5“ sudarė žodinius sandorius dėl paslaugų ir darbų atlikimo, t. y. atsakovė UAB „NP5“ užsakė interneto svetainės (duomenys neskelbtini)kūrimo darbus, taip pat papildomus svetainės tobulinimo darbus, vaizdo klipų kūrimo ir kitus darbus.

31. Ieškovė IĮ Owexx 2020 m. liepos 23 d. sudarė atliktų darbų sąmatą „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija ISAN Nr. 20200818002 15076,60 Eur (12460 Eur plius PVM) sumai.

32. Ieškovė IĮ Owexx 2020 m. liepos 23 d. sudarė atliktų darbų sąmatą „Papildomi darbai Nr. 1“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija ISAN Nr. 20200818003 4537,50 Eur (3750 Eur plius PVM) sumai.

33. Ieškovė IĮ Owexx 2020 m. liepos 23 d. sudarė atliktų darbų sąmatą „Papildomi darbai Nr. 2“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija ISAN Nr. 20200818004 3811,50 Eur (3150 Eur plius PVM) sumai.

34. Ieškovė IĮ Owexx 2020 m. liepos 23 d. sudarė atliktų darbų sąmatą „Papildomi darbai Nr. 3“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė išankstinę sąskaitą apmokėjimui Serija ISAN Nr. 20200818005 2141,70 Eur (1770 Eur plius PVM) sumai.

35. Ieškovė IĮ Owexx 2021 m. kovo 8 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija HOST Nr. 202103005 (Dalinis atsiskaitymas už interneto svetainės sukūrimą) 7801,32 Eur (6447,37 Eur plius PVM) sumai. Iš 2021 m. gegužės 11 d. operacijų išrašo matyti, kad atsakovė UAB „NP5“ už interneto svetainės (duomenys neskelbtini)kūrimo darbus 2021 m. kovo 4 d. ieškovei IĮ Owexx sumokėjo 7801,32 Eur.

36. Ieškovė IĮ Owexx 2021 m. kovo 30 d. atsakovei UAB „NP5“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija HOST Nr. 2021033010 19786,68 Eur (16352,63 Eur plius PVM) sumai (už internetinio projekto sukūrimo darbus, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d. likutis; Papildomi darbai Nr. 1, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d.; Papildomi darbai Nr. 2, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d.; papildomi darbai Nr. 3, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d.; klipų UAB „NP5“ kūrimą; kitus ieškovės atliktus darbus UAB „NP5“; projekto išjungimą).

37. Atsakovė UAB „NP5“ 2021 m. kovo 30 d. išrašė ieškovei IĮ Owexx PVM sąskaitą faktūrą Serija NPS Nr. 655 11304,57 Eur (11304,57 Eur plius PVM) už NP pajamų dalį iš Ekrano ir išlaidas.

Dėl darbų kainos

38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kad šalys buvo susitarusios, jog internetinio projekto sukūrimo darbai kainuos 12 000 plius PVM. Paaiškėjus užsakovo poreikiams ir įvertinus darbų apimtis, buvo pateikta nauja sąmata „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“ 12 460 Eur plius PVM sumai.

39. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų priedų matyti, kad ieškovė sudarė 2019 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų sąmatą „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“, kurioje nurodyta galutinė suma be PVM 12 460 Eur, o už Papildomus darbus Nr. 1 ir Nr. 2 – galutinė suma 0 Eur. Minėtą sąmatą ieškovė atsakovei išsiuntė 2019 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku. Iš šalių 2019 m. gruodžio 13 d. susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė sutiko su 12 000 Eur suma be PVM (fiksuota kaina 8 000 Eur plius 1 000 Eur ir papildomai 3000 Eur, jei ieškovė sutvarko iki galo internetinę svetainę). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sutikusi su 2019 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų sąmatoje „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“ nurodyta 12 460 Eur suma be PVM, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog šalys buvo susitarusios dėl 12 460 Eur sumos be PVM už atliktus Elektroninės svetainės sukūrimo darbus.

40. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad šalys nebuvo suderinusios kainos ir atsakovė nebuvo patvirtinusi nė vienos apeliantės sąmatos. Darbų sąmatą atsakovė patvirtino žodžiu, o įstatymas nenumato, kad sąmata turi būti patvirtinta raštu.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi žodinių susitarimų aplinkybes, susitarimų tikslą, šalių valią, šalių santykius iki susitarimų sudarymo ir esant sudarytiems susitarimams, tačiau nesant rašytinių susitarimų ir šalims teigiant, jog buvo susitarta dėl skirtingų kainų už apeliantės atliktus darbus, kuriant internetinį tinklalapį, pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs šalių santykius kaip rangos santykius, pagrįstai vadovavosi CK 6.653 straipsnio nuostatomis.

43. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik tuo atveju, jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

44. Kad apeliantė atliko darbus „Elektroninės parduotuvės sukūrimas“ ir papildomus darbus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 byloje ginčo nėra, tačiau atsakovė iš dalies sutiko su apeliantės paskaičiuota darbų kaina ir su 2021 m. kovo 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija HOST Nr. 2021033010 19786,68 Eur (16352,63 Eur plius PVM) sumai apmokėjimu.

45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalys nesitarė dėl papildomų darbų kainos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog aplinkybę, kad buvo tartasi dėl papildomų darbų ir atsakovei buvo pateikta informacija apie jų kainas, byloje patvirtino atsakovės atstovas, teigdamas, kad buvo tartasi, jog už Papildomus darbus Nr. 1 nereikės mokėti papildomai, o už Papildomus darbus Nr. 2 reikės mokėti tik 1 000 Eur plius PVM, o su Papildomais darbais Nr. 3 atsakovė sutiko visa apimtimi.

46. 2021 m. kovo 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija HOST Nr. 2021033010 19786,68 Eur (16352,63 Eur plius PVM) sumai nurodyta, kad sąskaita išrašyta už šiuos darbus: už internetinio projekto sukūrimo darbus, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d. likutis – 6 012,63 Eur be PVM; Papildomi darbai Nr. 1, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d. – 3 750 Eur be PVM; Papildomi darbai Nr. 2, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d. – 3 150,00 Eur be PVM; Papildomi darbai Nr. 3, pagal atliktų darbų sąmatą 2020 m. liepos 23 d. – 1 770 Eur be PVM; klipų UAB „NP5“ kūrimas – 960 Eur be PVM; kitus ieškovės atliktus darbus UAB „NP5“ – 610 Eur be PVM; projekto išjungimą ir įjungimą – 100 Eur).

47. Iš atsakovės patikslinto priešieškinio, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovė neneigia, jog apeliantė atliko papildomus darbus Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau nesutiko su apeliantės reikalaujamu apmokėjimu už papildomus darbus. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai už Papildomus darbus Nr. 1 prašo 3750 Eur plius PVM, nes šalys susitarė, kad įvairūs kodavimo darbai įeis į pradinį darbų etapą (12000 Eur plius PVM) ir nebus skaičiuojama atskirai. Internetinį tinklalapį apeliantė kūrė už tuo metu buvusios 8 000 Eur skolos atsakovei padengimą. Taip pat atsakovė patvirtino, kad už Papildomus darbus Nr. 2 šalys sutarė, kad atsakovė apmokės 1000 Eur plius PVM. Atsakovė sutiko, kad už papildomus darbus Nr. 3 sąskaitoje nurodyta 1770 Eur plius PVM suma. Taip pat neginčijo 960 Eur sumos nurodytos sąskaitoje už klipų UAB „NP5“ kūrimą, sutiko su 610 Eur suma nurodyta už kitus ieškovės atliktus darbus UAB „NP5“. Tačiau atsakovė nesutiko su sąskaitoje nurodyta 100 Eur suma už Ekrano įjungimą ir išjungimą, nes dėl tokių veiksmų patyrė žalą.

48. Kaip jau minėta, apeliantė minėtą sąskaitą išrašė pagal 2020 m. liepos 23 d. sudarytas sąmatas. CK 6.653 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Nagrinėjamu atveju, esant žodiniams susitarimams, darbus apeliantė atliko pagal 2020 m. liepos 23 d. sąmatas. Apeliantė teigė, kad atsakovė sąmatas patvirtino žodžiu, t. y. tokia pat forma kaip ir buvo sudaryti susitarimai, be to, jei sąmatos nebūtų patvirtintos, ji nebūtų atlikusi darbų. Atsakovė nesutiko su šiais apeliantės argumentais ir nurodė, kad ji minėtų sąmatų nepatvirtino, tačiau neneigė, jog apeliantė darbus atliko. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl darbų atlikimo, bet dėl jų kainos, todėl yra būtina įvertinti, ar atsakovė patvirtino sąmatas.

49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

50. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo teiginių, kad atsakovė žodžiu pavirtino sąmatas nepagrindė jokiais įrodymais. Vien apeliantės teigimas apie sąmatų patvirtinimą, nesant kitų įrodymų (pvz. liudytojų patvirtinimo), atsakovei neigiant, kad ji sutiko su sąmatomis, nepatvirtina fakto, jog atsakovė žodžiu patvirtino sąmatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tarp šalių vykusį darbų derinimą nepagrįstai prilygina sąmatų patvirtinimui.

51. Atsakovei iš dalies sutinkant su apeliantės 2021 m. kovo 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis darbų kainomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovavosi CK 6.653 straipsnio 3 dalimi ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, sprendė, kad atsakovė nepatvirtino sąmatų. Pažymėtina, kad atsakovei nepatvirtinus apeliantės sudarytų sąmatų, sąmatos neįsigaliojo ir netapo sudėtine rangos sutarties (susitarimų) dalimi, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi sąmatose nurodyta darbų kaina, kaip neginčitina ir šalių suderinta.

52. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

53. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, taigi, nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos, dėl kurios yra esminiai prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje laikėsi pozicijos, jog papildomų darbų kaina su atsakove buvo suderinta žodžiu kaip ir kitos sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į tai, esant ginčui dėl Papildomų darbų Nr. 1 ir Nr. 2 kainos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šalims sutartimi nesutarus dėl kainos už apeliantės atliktus darbus, taikytinos 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.

54. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Kilus ginčui dėl atliktų darbų kainos, apeliantė, siekdama prisiteisti jos nurodytą atliktų darbų kainą, turėjo pareigą įrodyti, jog tokia darbų kaina buvo įprasta jo verslo srityje sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).

55. Atsakovė aplinkybę, kad apeliantės prašoma priteisti kaina už atliktus darbus Nr. 2 yra neprotinga ar ženkliai didesnė už kainą, kurią toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokių darbų atlikimą įrodinėjo į bylą pateiktais analogiškus darbus (internetinės svetainės kūrimo) atliekančių įmonių pasiūlymuose nurodytomis kainomis. Apeliantė aplinkybę, jog jos prašoma priteisti kaina yra protinga, grindžia kitiems užsakovams savo atliktų darbų kainomis ir nurodo, kad atsakovei buvo sukurtas individualus projektas, pagal atsakovės pageidavimus, o pateikti į bylą atsakovės pasiūlymai yra orientuoti į paprastesnių svetainių kūrimą, be to apeliantė naudoja uždarą programavimo kodą, todėl atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai nėra analogiški apeliantės vykdytam projektui.

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo atsakovės pateiktų komercinių pasiūlymų, jų nepalygino su apeliantės atliktais papildomais darbais Nr. 2, ir nenurodė motyvų, kuo remiantis vertino, kad komerciniuose pasiūlymuose yra nurodytos kainos už darbus analogiškus apeliantės atliktiems darbams. Be to, iš pateiktų atsakovės komercinių pasiūlymų matyti, kad pasiūlymuose nurodytos kainos buvusios pasiūlymų teikimo metu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 52 punkte nurodyta teismų praktiką, būtina vadovautis apeliantės darbų atlikimo metu, o ne gautų pasiūlymų metu taikytomis kainomis.

57. Nors apeliantė skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

58. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarytą išvadą dėl darbų kainos motyvavo, tačiau neišsamiai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės nepašalinęs prieštaravimų dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos, kas apeliacinio teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįstoms teismo išvadoms dėl priteistinos skolos dydžio bei lėmė, kad byla šioje dalyje galėjo būti neteisingai išspręsta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantė darbus vykdė, remdamasi tik žodiniu šalių susitarimu, tačiau kilus ginčui dėl darbų atlikimo kainos kiekviena šalis skirtingai aiškina tarp šalių buvusį susitarimą dėl konkrečių darbų kainos, byloje pateikti duomenys nėra pakankami konkrečioms išvadoms padaryti, be to teismo išvados dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos nepagrįstos byloje ištirtais įrodymais.

59. Tarp šalių kyla ginčas dėl darbų kainos. Konkrečiu atveju šalys turi siekti bendradarbiauti tarpusavyje, ieškoti priimtino, proporcingo sprendimo abejoms šalims. Siekiant išsamiau išsiaiškinti byloje kylančius klausimus dėl atliktų Papildomų darbų Nr. 2 kainos jų atlikimo dieną, reikalingi papildomi įrodymai – komerciniai pasiūlymai, kuriose būtų nurodytos kainos buvusio Papildomų darbų Nr. 2 atlikimo metu. Tam, kad įvertinti darbų kainą lyginant su kitais komerciniais pasiūlymais, būtinos specialios žinios, todėl tikslinga byloje pasiūlyti šalims spręsti dėl ekspertizės paskyrimo (CPK 212 straipsnis).

60. Konstatavus, kad yra prieštaravimų dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos, kas apeliacinio teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįstoms pirmos instancijos teismo išvadoms dėl priteistinos skolos dydžio, teisėjų kolegija nepasisako dėl priteistų palūkanų nuo skolos iki kreipimosi į teismą dienos pagrįstumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas spręsdamas dėl priteistinų palūkanų dydžio turi motyvuotai nurodyti palūkanų skaičiavimo termino pradžią lėmusias aplinkybes (pvz. sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas ir pan.).

Dėl Ekrano atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

61. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvacija dėl šalių bendro turto – Ekrano padalijimo.

62. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

63. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 25 punktas).

64. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).

65. Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą.

66. Kliūtys padalyti daiktą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą daiktą naudoti pagal paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų.

67. Nagrinėjamos bylos atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliantė, tiek atsakovė prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės Ekraną, priešingai šaliai priteisiant Ekraną, o kitai – piniginė kompensaciją už priešingai šaliai atitenkančią turto dalį. Taigi šalys prašė atidalyti turtą išimtiniu įstatyme nustatytu atidalijimo būdu, siekdamos visiško atidalijimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo spręsti dėl galimybės daiktą padalinti natūrą, tačiau iš esmės pati su tokiu padalinimu būdu nesutinka ir teigia, kad jai Ekranas yra nereikalingas. Nagrinėjamoje byloje su daikto padalijimu natūra nesutinka ir atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

68. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nė viena iš šalių nesutiko, kad iš jos būtų priteista kompensacija, priešingai nei teigia apeliantė, tiek ji pati tiek atsakovė prašė priteisti už kitai šaliai atitenkančią Ekrano dalį kompensaciją, kadangi šalims Ekranas nereikalingas, kad padalijimas natūra joms būtų ekonomiškai nenaudingas.

69. Sutiktina su apeliantė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nesvarstydamas dėl galimybės Ekraną padalinti natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks svarstymas būtų tik formalus, kadangi pačios šalys siekė, kad Ekranas būtų priteistas priešingai šaliai, be to ir pačios šalys bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie techninę galimybę Ekraną padalinti natūrą, išsaugant galimybę jį naudoti pagal paskirtį ir nepadarant daiktui žalos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju racionaliausias būdas, vienai šaliai priteisti Ekraną, o kitai kompensaciją už priklausiusio daikto dalį.

70. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nė viena iš šalių nesutiko, kad iš jos būtų priteista kompensacija, priešingai nei teigia apeliantė, tiek ji pati tiek atsakovė prašė priteisti už kitai šaliai atitenkančią Ekrano dalį kompensaciją, kadangi šalims Ekranas nereikalingas, kad padalijimas natūra joms būtų ekonomiškai nenaudingas.

71. Apeliantės nurodytoje Kasacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 suformuota teismų praktika dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Nagrinėjamu atveju byloje yra priešinga situacija – abi šalys sutinka gauti kompensaciją už daikto atidalijimą, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėta Kasacinio teismo nutartimi ir spręsti ar yra visos sąlygos priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams.

72. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kompensacijos iš apeliantės priteisimo už jai atitekusią atsakovės dalį bendroje nuosavybėje.

73. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantė nupirko Ekraną, užsiima su reklama susijusiu verslu ir jį išmano, o atsakovė tik suteikė jai priklausančio pastato išorinę sieną (balkoną) Ekrano sumontavimui ir nėra suinteresuota, kad Ekranas toliau kabėtu, sprendė, kad racionalus bendro turto padalijimo būdas yra atsakovei priteisti ½ daikto vertės kompensaciją, o apeliantei Ekraną.

74. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė užsiima reklamos verslu naudodama lauko ekranus ir gerai išmano šį verslą, tai patvirtina ir pati apeliantė. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad atsakovė pati neorganizuoja reklamos verslo, ji tik suteikė Ekrano montavimui pastato sieną (balkoną).

75. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė buvo bendradarbiavimo dėl Ekrano iniciatorė. Iš teismo posėdžio garso įrašo (1:07:55–1:08:45) matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė, pati apeliantė norėjo ant kito pastato įrengti panašaus dydžio ekraną, tačiau atsakovei pasiūlius savo pastato sieną, ir apeliantei įvertinusi pasiūlymo naudingumą, prasidėjo šalių bendradarbiavimas dėl Ekrano įrengimo. Akivaizdu, kad dėl Ekrano dydžio ir kitų savybių sprendė pati apeliantė, o atsakovė, pasiūlė Ekrano sumontavimui savo pastato sieną (balkoną).

76. Kad atsakovė buvo atsakinga tik už ekrano techninį aptarnavimą, matyti Iš Sutarties 2.3 punkto, kuriame nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja ir yra atsakinga už Ekrano kabinimo vietą, jos paruošimą, reklamos vietos suderinimą su atitinkamomis institucijomis ir subjektais, elektros ir interneto prieigos paruošimą ir visą kitą Ekrano techninį aptarnavimą, įskaitant nuolatinį elektros ir interneto ryšio tiekimą, draudimą, įtraukiant jas į ekrano eksploatacijos išlaidas.

77. Iš Sutarties 2.4. ir 2.5. punktų matyti, kad apeliantė buvo atsakinga už Ekrano konstrukcijos pakabinimą, kitą įrangą Ekrano eksploatavimui ir parengimą darbui bei rūpintis reklamos transliacijomis pardavimui, bendrauja reklamos laiko pardavimo Ekrane klausimais su trečiaisiais asmenimis, administruoja sutartis, pasirašo, priima mokėjimus iš trečiųjų asmenų. Akivaizdu, kad apeliantė pagal Sutartį buvo atsakinga už Ekrano eksploatavimą, už klientų aptarnavimą, reklamų kūrimą ir transliaciją.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš Sutarties nuostatų, tiek iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, matyti, kad būtent apeliantė geriausia išmano šio Ekrano panaudojimo galimybes, yra atsakinga už Ekrano eksploataciją, ji turi patirtį dėl reklamos transliacijų per Ekraną, kai tuo tarpu atsakovė buvo atsakinga už techninį Ekrano aptarnavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs apeliantės patirtį reklamos versle, tai, kad atsakovė suteikė namo sieną (balkoną) ir atliko tik techninį Ekrano aptarnavimą, pagrįstai sprendė, jog racionalus būdas padalinti bendrą šalių turtą – atsakovei iš apeliantės priteisiant ½ turto vertės kompensaciją, o apeliantei – Ekraną. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtų kliūčių Ekraną išmontuoti iš sienos, o jo valdymo įrangos nebūtų įmanoma perkelti į kitą vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad atsakovė vykdydama Sutarties 2.3. punkte prisiimtus įsipareigojimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rūpinosi reikiamų dokumentų (leidimų) gavimu būtinų, kad Ekrane būtų galima vykdyti reklamų transliaciją, neįrodo, jos suinteresuotumą Ekranu.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1 ir dalimis, išsprendė atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą.

Dėl procesinės baigties

80. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai). Šiuo atveju, kaip paminėta šio nutarties 58 punkte, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės nepašalinęs prieštaravimų dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos, kas apeliacinio teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįstoms teismo išvadoms dėl priteistinos skolos dydžio bei lėmė, kad byla šioje dalyje galėjo būti neteisingai išspręsta, be to teismo išvados dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos nepagrįstos byloje ištirtais įrodymais.

81. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia Papildomų darbų Nr. 2 kaina yra, ją vertinant pagal darbų atlikimo metu (arba susitarimo metu) ir vietoje atitinkamoje verslo srityje buvusią kainą už tokius pat darbus atitinkamomis aplinkybėmis.

82. Įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, kurie nebuvo vertinti, dalies bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

83. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų dalies bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą dalyje dėl Papildomų darbų Nr. 2 kainos, buvusios šių darbų atlikimo metu pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, visa apimtimi iš naujo, o nustatyta kaina turi reikšmės sprendžiant dėl priteistinos skolos ir palūkanų dydžio, be to, būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą aptartoje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas iš dalies patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei individuliai įmonei OWEXX iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5“ skolą, palūkanas ir procesines palūkanas bei paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė