- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2-152-1250/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03796-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Jakšienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Advokatai
- Inga Radinienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Ivanovaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinio reikalavimą atsakovui L. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo L. P. priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai F. P., mokamą jos tėvo L. P., ir priteisti iš L. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai F. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 384 Eur nuo 2025 m. gegužės 15 d. ir tęsiant iki dukros F. P. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka; skirti ją nepilnametės F. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 bendru sutikimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria, be kitų klausimų, šalys susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio. Šalys susitarė, kad atsakovas dukrai F. P. teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Ieškovės nuomone, dukros F. P. poreikiams patenkinti reikalingos didesnės materialinės lėšos, nei yra nustatyta teismo sprendimu. Dukros materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 960 Eur per mėnesį. Dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išlaikymo priteisimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pabrangęs darželis, už kurio paslaugas iki 2025 m. spalio mėnesio reikėjo mokėti apie 50 Eur, po 2025 m. spalio mėnesio, mokestis sudaro 90 Eur sumą. Dukra lanko visapusiško lavinimo centre (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklėlę, kurios mokestis 35 Eur per mėnesį, taip pat du kartus į savaitę - teatro užsiėmimus, kurių vienas kainuoja 4 Eur (už 2025 m. spalio mėnesį mokėjo 40 Eur, už lapkritį - 32 Eur). Kasmėnesinės vaiko ugdymo išlaidos sudaro 150 Eur.
4. Pasak ieškovės, vaikui kas mėnesį maistui reikia skirti 300 Eur per mėnesį arba 10 Eur dienai. Tokios išlaidos būtinos siekiant užtikrinti visavertę, sveiką mitybą, būtiną augančiam organizmui. Dukra turi problemų su dantukais (jie nepasisavina mikroelementų, trupa), todėl jai būtina sveikai bei visavertiškai maitintis. Vaiko poreikius į gyvenamąjį būstą sudaro būsto išlaikymo išlaidos, būtinų namų apyvokos reikmenų, namų tekstilės, baldų, reikiamų indų, buitinės technikos užtikrinimo išlaidos, t.y. 120 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomojasi butą su dukra, kurio nuomai per mėnesį išleidžia 300 Eur. Dar patyrė 500 Eur išlaidas depozitui. Komunaliniai mokesčiai sudaro apie 69-95 Eur per mėnesį. Vidutinės vaiko sveikatos išlaidos (vaistai, maisto papildai, mokamos odontologo paslaugos), kartu su išlaidomis higienos prekėms sudaro 80 Eur per mėnesį. Dėl dukros turimų problemų su dantukais, būtina pirkti specialias dantų pastas, tepaliukus, gerąsias bakterijas, vitaminus ir pan. Vaiko poreikiai drabužiams ir avalynei, užtikrinantys laisvalaikiui, ugdymui, sportui, šventėms ir renginiams tinkamą vaiko savijautą ir savęs vertinimą, sezoniškumą sudaro 150 Eur per mėnesį. Ieškovės įsitikinimu, vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose, gimtadienio šventėse, papildomo neformaliojo ugdymo veiklose. Per mėnesį poilsiui ir laisvalaikiui skiriama 100 Eur. Kuro išlaidos per mėnesį sudaro 60 Eur, t.y. dukros nuvežimas į darželį, į ugdomąsias veiklas, pas giminaičius, gydymo įstaigą, kuri nors ir yra Panevėžio mieste, bet pakankamai nutolusi nuo gyvenamosios vietos.
5. Nurodo, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie likusios, išskaičius valstybės skiriamą išmoką vaikui, išlaikymo sumos, todėl kiekvienam iš tėvų tektų prie dukros F. P. išlaikymo prisidėti po 384 Eur per mėnesį. Atsakovas visaverčio materialinio išlaikymo neteikia. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad turi pareigą padidinti išlaikymą ir teikti dukrai po 384 Eur išlaikymą kas mėnesį, tačiau žinodamas apie savo pareigą, vaiko tinkamai neišlaikė. Tokiu atveju vaiko išlaikymo dydis keistinas ne nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, bet nuo pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos pradedant mediacijos procesą.
6. Atsakovas gaudavo stabilias pajamas iš darbo teisinių santykių, tačiau vykstant teisminiam procesui iš darbo išėjo. Šiuo metu yra bedarbis, nors darbingas ir kartais dirba atsitiktinius darbus. Ieškovė buvo bedarbė, 2025 m. gegužės mėnesį jos pajamas sudarė 700 Eur pašalpa, kuri palaipsniui mažėjo ir spalio mėnesį ji jau tegavo 470 Eur bei ir 192 Eur padidinto dydžio išmoką vaikui taip vadinamus vaiko pinigus. Vykstant teisminiam procesui 2025 m. lapkritį ji įsidarbino, jos gaunamas atlyginimas yra 1 336 Eur. Gauna ir 122 Eur dydžio išmoką vaikui. Kartais pažįstamiems teikia fotografės paslaugas ir per metus bendros pajamos iš šios veiklos sudaro apie 500 Eur.
7. Nurodo, kad yra buto Panevėžio rajone bendrasavininkė. Jai ir broliui priklauso po 1/2 šio paveldėto turto. Po Vaikų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo, kuomet buvo išsakytos pastabos dėl vaiko gyvenimo sąlygų minėtame bute netinkamumo, ji pertvarkė kambarį - nupirko dukrai baldus, tačiau vėliau nusprendė atskirai nuo brolio išsinuomoti butą Panevėžyje. Ji moka paskolą, paimtą studijoms – po 15 Eur per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kur tenka mokėti už studijas (nuo rugsėjo iki birželio). Įmokos išskaidytos mėnesiais ir mokestis už studijas sudaro 172 Eur mėnesiui. Patiria išlaidų už internetą – 40 Eur per mėnesį ir televiziją - 8 Eur per mėnesį. Jai padeda brolis, savo poreikiams išleidžia minimaliai. Turi automobilį, kurio vertė 500 Eur. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra apie 1 100 Eur. Atsakovas dukra domisi, padeda ją prižiūrėti.
8. Nesutiko su atsakovo priešieškiniu, mano, kad reikalavimas sumažinti dukrai teiktino išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį – nemotyvuotas. Dukros poreikiai išaugę. Ji užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, reikiamas ugdymo priemones. Pasikeitus metų sezonui reikia įgyti eilę būtinų drabužių (kombinezoną, striukes (rudeniui, žiemai), viršutinius ir apatinius drabužius, avalynę) dėl ko patiriamos išlaidos. Vaikui yra užtikrinamas laisvalaikis. Dukra lankosi įvairiuose renginiuose, draugų gimtadienio šventėse, keliauja. Šiuos ir kitus vaiko poreikius užtikrina ieškovė.
Šalies argumentai
9. Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu, be kita ko, prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu iš jo priteisto išlaikymo dukrai F. P. dydį ir priteisti iš jo išlaikymą dukrai F. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti jam iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi ir su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Teismo posėdžio metu šį reikalavimą pakeitė, nurodydamas, kad sutinka, jog teismo sprendimu nustatytas jo teiktino dukrai išlaikymo dydis būtų sumažintas ne iki 100 Eur, o iki 160 Eur.
Atsiliepimas
10. Priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, rašytiniuose teismui teiktuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu L. P. nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pvz. vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu.
11. Nesutiko, kad būtų padidintas išlaikymo dukrai dydis. Ieškovės nurodytos sumos, reikalingos dukros poreikių tenkinimui yra padidintos, ji neįrodė pagrindų išlaikymo padidinimui. Pasak atsakovo, šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, sveika, jai nėra diagnozuotų lėtinių ligų. Nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis iki ieškovės kreipimosi į teismą nepraėjo nė metai. Ieškovė nedetalizavo ir nepagrindė kas taip ženkliai pasikeitė, kad dukters poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia skirti po 960 Eur. Ši suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovė reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą pareiškė tik kreipdamasi ieškiniu į teismą. Dėl privalomosios mediacijos atlikimo dėl bendravimo su dukra pakeitimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi jis, o ne ieškovė, todėl jos reikalavimas padidinti dukrai teikiamą išlaikymą nuo 2025 m gegužės 15 d., t.y. pranešimo jam apie jo prašymo patenkinimą ir mediacijos pradžią išsiuntimo dienos yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis iš esmės nėra pagerėjusi. Ieškovės turtinė padėtis taip pat iš esmės nėra pablogėjusi. Ji dirbo, po to nutraukė darbo sutartį, turi nekilnojamojo turto, t.y. dalį buto, kuriame ir gyveno. Atsakovas nurodo, kad jis tokio turto neturi, nuomojasi butą, patiria nuomos išlaidas. Išsimokėtinai yra įgijęs automobilį tam, kad galėtų dažniau matytis su dukra. Paaiškino, kad jis pagal šalių sudarytą taikų susitarimą pakankamai daug laiko praleidžia su dukra, tad įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, pagrįsta būtų priteisti iš jo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tik mažesne suma, t.y. 160 Eur per mėnesį. Yra prisidėjęs prie dukros išlaikymo duodamas 15 Eur darželio fondui, taip pat 5 Eur už spektaklį.
13. Pažymėjo, jog dėl savo prastos turtinės padėties didesnio išlaikymo teikti neturi galimybių. Be to, jis dukra rūpinasi, auklėja, prisideda. Mano, kad kiekvienam iš tėvų prie dukros išlaikymo prisidedant po 160 Eur ir dar prie šios sumos pridedant valstybės teikiamą išmoką vaikui, tokios lėšos yra pakankamas dukros poreikių tenkinimui. Atsakovo nuomone, abu tėvai turi prisidėti vienodai. Jo turtinė padėtis šiai dienai yra sudėtinga, jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Paskutinėje darbovietėje jo gaunamas atlyginimas buvo minimalus. Jam likdavo tik 500-600 Eur. Kai dukra būna pas jį jis ją išlaiko, aprūpina maistu, drabužėliais ir dėl to taip pat patiria išlaidų. Jis teikdavo dukrai išlaikymą pagal galimybes. Žino, kad išlaikymo įsiskolinimas yra apie 900 Eur. Išėjo iš darbo pats, ne specialiai, o dėl to, kad darbdavys liepė. Jam tuo metu buvo sunkus laikotarpis, konfliktavo su ieškove, buvo pervargęs. Užimtumo tarnyba teikė keletą darbo pasiūlymų, bet jo netenkina siūlomas minimalus atlyginimas. Jis ieško didesnių galimybių.
14. Sumažinti išlaikymą prašo todėl, kad nemano, jog vaiko poreikiai yra tokie dideli. Juolab, kad vaikas su juo praleidžia apie 11-13 dienų per mėnesį ir tuo metu vaiką išlaiko. Nesutinka, kad jo turtinė padėtis iš esmės yra pagerėjusi. Jis neturi nekilnojamojo turto, patiria nuomos išlaidas, yra bedarbis. Išsimokėtinai yra įsigijęs automobilį, tam, kad galėtų dažniau matytis su dukra. Iš atsitiktinių darbų gaunamos pajamos labai mažos ir nepastovios.
15. Nurodo, kad negali išlaikyti dviejų butų, tenkinti vaiko mamos poreikių bei norų. Mama pati sutinka, kad dukra pas jį pabūtų ilgiau. Atsakovo teigimu išlaidos darželiui yra 90 Eur, užsiėmimams 36 Eur, maistui – apie 3 Eur per dieną. Vaiko poreikis į gyvenamąjį būstą yra abiejų tėvų pareiga ir būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų visas galimybes net ir esant minimaliam atlyginimui, gyventi tiek pas tėtį, tiek pas mamą. Vaiko poreikis mokslui yra 30 Eur per mėnesį, higienai – 30 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 40 Eur per mėnesį. Kuras atsakovo nuomone nėra būtinos išlaidos vaikui, juolab, kad ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, poreikio automobiliu vežti dukrą į darželį neliko. Atsakovo teigimu, jis, kaip tėtis, prisideda prie vaiko išlaikymo leisdamas laiką su vaiku, per kurį mama pailsi.
Žemesnės instancijos teismas
16. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų pakeistas teismo sprendimu nustatytas materialinio išlaikymo dydis. Ieškovės prašomas padidintas išlaikymo dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, bei užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimai yra protingo dydžio ir neprieštarauja vaiko interesams. Konkreti padidinto išlaikymo suma turi būti nustatyta įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys – M. P. ir L. P. yra nepilnametės F. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 tenkino šalių prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtino teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.3 punktu šalys susitarė, kad dukrai F. P. tėvas L. P. teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina M. P.. Šalys be prašymų pakeisti teismo sprendimu nustatytą jų nepilnametei dukrai atsakovo teiktiną išlaikymo dydį, ieškiniu ir priešieškiniu prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi tenkino šalių prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl vieno iš ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, t.y. dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismas minėta nutartimi civilinę bylą dalyje dėl ieškovės M. P. pareikštų reikalavimų atsakovui L. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra F. P., ir atsakovo L. P. priešieškinio reikalavimų ieškovei M. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra F. P., nustatymo nutraukė. Likusius ieškinio reikalavimus ir priešieškinio reikalavimus, susijusių su nepilnametės šalių dukros F. P. išlaikymo dydžio pakeitimu, nutarė nagrinėti toliau civilinėje byloje pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles.
18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
19. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
20. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Žemesnės instancijos teismas
21. Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt., yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
22. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
23. Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, teigdama, kad yra pasikeitusi situacija, dukra lanko darželį, papildomus mokamus teatro užsiėmimus, (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kad sudarant taikų susitarimą su atsakovu nebuvo įvertinti visi vaiko poreikiai, kad dukra dažnai serga peršalimo ligomis, turi sveikatos problemų dėl dantukų, tad tenka kreiptis į privačius odontologus, pirkti specialias pastas, tepalus, vitaminus, dėl ko patiriamos jos nurodomos išlaidos maistui, nes dukrai būtina užtikrinti visavertę mitybą bei papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai. Be to, ieškovė norėdama užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas išsikraustė į nuomojamą butą, už kurį reikia papildomai mokėti tiek nuomos mokestį, tiek komunalinius mokesčius.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad F. P. (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metai, mergaitė lanko lopšelį – darželį, papildomus mokamus teatro bei muzikos užsiėmimus. Iš ieškovės pateikto dukros poreikių sąrašo matyti, kad jos vertinimu dukros poreikių tenkinimui būtina 960 Eur per mėnesį. Ieškovė įvardina šias sumas, reikalingas vaiko išlaikymui: išlaidos maistui – 300 Eur per mėnesį arba 10 Eur per dieną; gyvenamajam būstui, kurį sudaro būsto išlaikymo išlaidos, būtinų namų apyvokos reikmenų, namų tekstilės, baldų, reikiamų indų, buitinės technikos užtikrinimo išlaidos – viso 120 Eur per mėnesį; ugdymui, mokslui ir visapusiškam vystymuisi - 150 Eur; sveikatai, higienai - vaistams, maisto papildams, mokamoms odontologo paslaugoms, kitoms mokamoms medicinos paslaugoms, higienos prekėms, anot ieškovės sudaro 80 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai drabužiams avalynei sudaro 150 Eur per mėnesį. Vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį užtikrinimui, ieškovės teigimu yra būtina 100 Eur per mėnesį, o kuro išlaidos, kurias ji patiria veždama dukrą į darželį, į ugdomąsias veiklas, į gydymo įstaigą, pas giminaičius, keliaudama automobiliu su dukra per mėnesį sudaro 60 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo, jog į jos nurodytas išlaidas maistui patenka tiek namams perkami produktai, tiek dukros maitinimo užtikrinimas kelionėse, tiek tokio pobūdžio išlaidos su dukra maitinantis viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, kavinėse). Į būsto išlaikymo išlaidas ji įtraukė ir dalį jos mokamo būsto nuomos mokesčio, dalį komunalinių mokesčių, taip pat patirtas išlaidas baldams, patalynei ir pan. Išlaidas mokslui, ugdymui, anot ieškovės, sudaro ir mokestis už darželį, kuris šiuo metu yra 90 Eur, be to ji perka dukrai būtinas ugdymui prekes tiek darželiui, tiek namams. Į šią sumą patenka ir mokami teatro užsiėmimai, kurie kainuoja 4 Eur už kartą ir tokių užsiėmimų per savaitę būna du. Taip pat mokestis už muzikos mokyklą - 35 Eur. Dukrai būtina remineralizuojanti dantų pasta, kuri kainuoja pakankamai brangiai - 25 Eur per mėnesį, kita speciali pasta - 20 Eur, atitinkamai ir būtini maisto papildai, perkami specializuotose internetinėse parduotuvėse, taip pat būtini vitaminai dantukams viso 40 Eur, žuvies taukai - 40 Eur trims mėnesiams, gerosios bakterijos burnai 12 Eur per mėnesį. Dukra dažnai serga peršalimo ligomis ir dėl to patiriamos išlaidos vaistams. Kadangi ji netaisyklingai stato pėdutes, jai būtinos mankštos, geresnės kokybės avalynė. Drabužiams, avalynei nurodytos išlaidos atsižvelgiant į sezonų kaitą ir vaiko konkrečius poreikius. Pažymėjo, jog vien geresnės kokybės žieminiai batai kainuoja apie 80 Eur, kombinezonai pavasario – rudens sezonui - 50 Eur, o žiemos sezonui jų kaina siekia ir apie 180 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukrai perka ir padėvėtus drabužius, ir gauna iš pažįstamų jų vaikų išaugtus, bet jie greit susidėvi ir nėra kokybiški. Dukrą veža į pramogų parkus, į baseiną, nusiveda į teatrą. Tenka eiti į darželio draugų gimtadienius bei nešti dovanėles ir tam patiriamos išlaidos dukros laisvalaikiui. Dukros lankomas darželis yra arti namų, tačiau pas gydytojus tenka važiuoti pakankamai toli ir dėl dukros dažno sirgimo tokie vizitai taip pat būna vidutiniškai kartą į mėnesį.
26. Atsakovas tiek reikšdamas priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dukrai dydžio sumažinimo, tiek atsikirsdamas į M. P. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo laikėsi pozicijos, kad jis su dukra pagal šalių sutartą bendravimo tvarką praleidžia pakankamai daug laiko, ir, kad jos išlaikymui pakaktų, jei abu tėvai skirtų po 160 Eur per mėnesį pridedant prie šios sumos valstybės skiriamą išmoką vaikui. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog dukros poreikiams tenkinti pakanka skirti kiekvienam tėvui po 45 Eur darželio mokesčiui, 18 Eur užsiėmimams, mokslui -15 Eur, higienai -15 Eur, drabužiams avalynei - 20 Eur, vaiko poreikį būstui turi užtikrinti abu tėvai savo nuožiūra, kaip ir vaiko teises į poilsį ir laisvalaikį, o kuras nėra vaikui būtinos išlaidos. Maistui tokio amžiaus vaikui pakanka 3 Eur per dieną.
27. Įvertinęs ginčo šalių pozicijas aptariamu dukros poreikių vertinimo klausimu, pateiktus į bylą įrodymus, vaiko amžių, teismas iš dalies sutinka su atsakovu, jog tokio amžiaus vaikui, kuriam darbo dienomis lankant darželį yra užtikrinamas trijų kartų maitinimas, ką patvirtino ir pati ieškovė, jos nurodyta suma maisto poreikiams – 10 Eur per dieną arba 300 Eur per mėnesį, yra per didelė. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, teismo vertinimu, 180 Eur suma (kas sudaro 6 Eur per dieną) yra pakankama patenkinti beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikį maistui.
28. Ieškovė pateikė įrodymus teismui, kad patyrė išlaidų dukros gyvenimo sąlygų pagerinimui, t.y. pirko čiužinuką, lovą, lentynas ir kt., galiausiai išsinuomojo už 300 Eur atskirą butą, kur gyvena dviese su dukra. Taip pat pateikė įrodymus, jog šio būsto išlaikymui – komunaliniams mokesčiams priklausomai nuo sezono (2025 m. spalio 21 d. sumokėta 68,80 Eur, 2026 m. sausio 19 d. - 123,82 Eur) ji patiria vidutiniškai 96 Eur išlaidų. Kadangi šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos patiriamų išlaidų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams dalis, priešingai atsakovo vertinimui, visgi patenka į pirmiau aptariamas išlaidas gyvenamajam būstui. Atsižvelgiant į tai, kad auginant vaiką neabejotinai yra patiriamos ir išlaidos namų apyvokos reikmenims, patalynei, rankšluosčiams (namų tekstilės) ir pan., taip pat ir indų įsigijimui, įprastinei namams reikalingai buitinei technikai, nors ieškovė šių išlaidų nedetalizavo, bet įvertinus vien kiek ieškovė patiria išlaidų būsto nuomai ir jo išlaikymui, jos nurodoma dukros poreikių tenkinimui 120 Eur per mėnesį suma tokio pobūdžio išlaidoms laikytina pagrįsta.
29. Kaip jau minėta, ieškovės nurodomos išlaidos ugdymui, mokslui ir visapusiškam vystymusi įvertintas 150 Eur. Pasak ieškovės, į šias išlaidas įskaitytinas ir darželio mokestis, kuris yra apie 90 Eur per mėnesį - pagal ieškovės pateiktus įrodymus (kvitus) 2025 m. spalio mėnesiui sudarė 85,84 Eur, 2025 m. lapkričio mėnesiui 79,40 Eur. Iš atsakovo pateikto vaiko poreikių sąrašo galima spręsti, kad jis sutinka, jog prie išlaidų darželiui turėtų prisidėti 45 Eur suma. Atsakovo išskirta poreikių grupė – užsiėmimai su vaiku bendrai įvertinti 36 Eur suma per mėnesį. Jis neginčijo vaiko poreikio lankyti mokamus teatro užsiėmimus, kurie sudaro apie 32 Eur išlaidų per mėnesį, o taip pat (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kurios mėnesinis mokestis yra 35 Eur. Teismas pripažįsta, kad prie šių išlaidų patiriamos išlaidos ir būtinoms ugdymo priemonėms darželyje, taip pat renginiams jame, išvykoms bei darželiui būtinoms papildomoms išlaidoms (darželio fondui), kurių ieškovė nedetalizavo, bet jos įprastai patiriamos, ką patvirtino ir atsakovas nurodydamas, kad yra darželio fondui davęs 15 Eur. Tad daroma išvada, jog ieškovės nurodoma 150 Eur suma tokiems poreikiams tenkinti yra netgi mažesnė, nei ji realiai patiria, todėl jos mažinti iki atsakovo nurodomos sumos -126 Eur (90 Eur už darželį ir 36 Eur už užsiėmimus) pagrindo nėra.
30. Tarp šalių nėra ginčo, kad dukra turi problemų dėl sveikatos (dantukai neįsisavina mineralų, trupa), kad dėl to yra būtinos ne tik mokamos odontologinės paslaugos, bet ir kasdienės priemonės - specialios dantų pastos, dantų šepetukai, maisto papildai, vitaminai. Šalių dukrai jau buvo taikytos mokamas gydymas. Ieškovė teikė įrodymus – prekių krepšelio fotofiksaciją už 126,14 Eur iš kurios matyti, kad dantų kremas kainuoja - 17,99 Eur, tyras menkių kepenėlių aliejus - 39,99 Eur, probiotikai burnai - 18,99 Eur, dantų gelis – 19,89 Eur, papildai dantims – 22,99 Eur, dantų šepetukai – 6 Eur. Atsakovo nurodoma 30 Eur suma higienai visgi tokiems poreikiams tenkinti teismo vertinimu yra nepakankama. Jis niekaip tokio vertinimo neargumentavo, nors ir jam žinoma, jog dėl dantukų problemų dukrai būtinos specifinės ir ženkliai brangesnės dantų priežiūros prekės, nei įprastai, ir, kad dukra dažnai serga peršalimo ligomis. Akivaizdu, kad patiriamos ir kasdienės išlaidos įvairioms higienos prekėms, tad nors dalis paminėtų sveikatos poreikiams būtinų prekių naudojama ilgiau nei mėnesį, bet teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 80 Eur suma, vaiko poreikiams sveikatai, higienai, yra pagrįsta ir būtina šalių dukros sveikatos ir higienos poreikių tenkinimui per mėnesį.
31. Ieškovės pateiktos drabužių ir avalynės krepšelių fotofiksacijos nepagrindžia, kad vaikui per mėnesį reikia skirti 150 Eur drabužiams ir avalynei įsigyti. Net ir įvertinus, jog tokių prekių įsigijimas siejamas su sezoniškumu, t.y., kad žiemos sezono drabužiai ir avalynė yra gerokai brangesni nei kitų sezonų, kad dėl vaiko amžiaus drabužiai ir avalynė išaugami greičiau, jie dažniau išsitepa, suplyšta, visgi spręsti, kad kiekvieną mėnesį išlaidos drabužiams ir avalynei galėtų siekti ieškovės nurodyto dydžio sumą, ar, kad per metus išleidžiama tokiam poreikiui 1 800 Eur, teismo vertinimu nėra pagrindo. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad naudojasi galimybėmis gauti veltui iš pažįstamų, ar nusipirkti tokias prekes iš antrų rankų mažesne kaina, tačiau teismas negali sutikti ir su atsakovo išsakyta nuomone, kad tokio amžiaus vaikui drabužiams ir avalynei pakanka 40 Eur per mėnesį. Tad teismas atsižvelgęs į abiejų šalių pozicijas šiuo klausimu, protingumo kriterijų sprendžia, jog 100 Eur suma pakankama vaiko poreikiams drabužiams ir avalynei per mėnesį patenkinti.
32. Sutiktina, kad vaikui būtina užtikrinti kokybišką poilsį ir laisvalaikį, sudaryti sąlygas socializuotis visuomenėje, tačiau ieškovės nurodoma suma tokiam poreikiui realizuoti - 100 Eur per mėnesį, teismo vertinimu yra nepagrįstai didelė. Ieškovės pateikti įrodymai apie išvykas į kitus miestus, dalyvavimą gimtadieniuose, teikti paaiškinimai apie apsilankymus su dukra teatruose, pramogų parkuose, baseine ir pan., teismo vertinimu nepagrindžia ieškovės nurodomos 100 Eur sumos per mėnesį būtinybės tokiam poreikiui užtikrinti. Į tokias išlaidas negali būti įtraukiamos ir lydinčio nepilnametį vaiką išlaidos, kaip, kad teigė ieškovės atstovė. Šalių dukra darbo dienomis lanko darželį, tad aptariamo poreikio tenkinimas siejamas daugiausia su likusiu savaitės laiku, t.y. savaitgaliais. Teismo vertinimu 70 Eur per mėnesį yra pakankama suma tokiam poreikiui patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Ieškovė poreikį kuro išlaidoms siejo su dukros nuvežimu į darželį, pas gimines, į papildomas veiklas ir pas medikus. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo eigoje faktinė situacija yra pakitusi ir šalių dukros darželis yra netoli nuo dabartinės gyvenamosios vietos, tad kasdieninio poreikio vežti dukrą į darželį nebėra. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl dukros dažno sirgimo ir atitinkamai poreikio vykti į gydymo įstaigą, o taip pat į tai, kad kuro išlaidos patiriamos ir esant kitoms priežastims - dukrą vežant pas gimines, kelionėms, ar į užsiėmimus esančius toliau nuo gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad toks poreikis yra išlikęs, tačiau išlaidos kurui, siejamos su dukros poreikių tenkinimu visgi turėtų būti mažinamos. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiui, susijusiam su jo nuvežimu į gydymo įstaigas, pas giminaičius ir pan., per mėnesį protinga ir pagrįsta pripažintina 50 Eur suma per mėnesį.
34. Pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo atsakovo teiktinas išlaikymo dydis, dukra paaugo, pasikeitė jos gyvenamoji vieta, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, jos mokestis, vaiko poreikiai padidėjo ir dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita). Pagal amžių vaikas turi būti lavinamas, turi būti skiriamas dėmesys jo gabumams vystyti, saviraiškai, naujiems pomėgiams, su tokio amžiaus vaiku paprastai praleidžiamas laisvalaikis ne tik namuose, kam vėl gi patiriamos papildomos išlaidos. Be to, šalių dukra turi sveikatos problemų, nors ir kaip pagrįstai teigia atsakovas, jai nėra diagnozuota lėtinių ligų, tačiau jis nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dukra dažnai serga peršalimo ligomis, turi problemų ir su dantukais, dėl ko patiriamos papildomos ir didesnės nei įprastai išlaidos (specialioms dantų pastoms, maisto papildams, vitaminams, mokamoms odontologų paslaugoms ir pan.). Tad teismas daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 nustatytas išlaikymas F. P., teiktinas jos tėvo L. P. po 200 Eur per mėnesį, šiuo metu netenkina realių vaiko poreikių. Atsakovo argumentai, kad tam tikros išlaidos dukrai nėra būtinos, ar, kad jo nuomone yra alternatyvūs būdai tenkinti tam tikrus vaiko poreikius, nepatvirtina, kad vaiko poreikiai yra sumažėję ir, kad jie bent minimaliai galėtų būti patenkinti atsakovo nurodytu būdu, t.y., kad kiekvienam iš tėvų prisidedant po 160 Eur ir prie gautos 320 Eur sumos pridedant valstybės skiriamą vaiko išmoką (nuo 2026 m. sausio 1 d. tokia išmoka sudaro 129,50 Eur sumą).
35. Pažymėtina ir tai, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu, teismas nevertino šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių. Šalys pačios nusprendė, koks išlaikymas yra reikalingas jų nepilnametei dukrai ir sutarė, kad dukrai atsakovas teiks 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nežiūrint šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio, šios pareigos tinkamai nevykdė, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, kuris išieškomas priverstine tvarka.
36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išvardintiems šalių dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga ne 960 Eur per mėnesį suma, kaip nurodo ieškovė, o 750 Eur.
37. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
38. Nustačius šalių dukros poreikius, svarbu nustatyti tėvų turtinę padėtį, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
39. Abu F. P. tėvai yra darbingi, duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir gauti pajamų iš tokios veiklos nei vienas iš jų teismui neteikė. Be to, F. yra vienintelė jų dukra, kitų išlaikytinių jie nurodė neturintys.
40. Iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. sudarė nedarbo draudimo išmoka, viso 2 869,36 Eur (vidutiniškai 573,87 Eur per mėnesį). Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso ½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto atkuriamoji vertė 15 495 Eur, vidutinė rinkos vertė - 4 344 Eur. Taip pat jai priklauso (duomenys neskelbtini) esantis pastatas - sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atkuriamoji vertė – 1 671 Eur, vidutinė rinkos vertė - 316 Eur) ir 1/8 pastato - terasos, kurios unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) 943 Eur, vidutinė rinkos vertė 133 Eur). Šis nekilnojamasis turtas ieškovės įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. VĮ Regitra registro duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2006 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktos Swedbank, AB 2025 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie suteiktą kreditą matyti, kad bankas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį numeris (duomenys neskelbtini) M. P. suteikė 1 121,00 Eur kreditą (kredito paskirtis – paskola studijų kainai sumokėti). Neįvykdytų pagal šią sutartį įsipareigojimų bankui suma 2025 m. rugpjūčio 26 dienai buvo 930,57 Eur. Ieškovė nurodė, kad nuo 2025 m. rugsėjo tęsia studijas ir šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, tad tenka mokėti už mokslą -172 Eur į mėnesį. Iš ieškovės pateiktos 2025 m. rugsėjo 29 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad ji patiria buto nuomos išlaidas, kurios per mėnesį sudaro 300 Eur. Ieškovė taip pat pateikė 2025 m. spalio 31 d. darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ji įsidarbino ikimokyklinio ugdymo mokytoja darželyje lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“. Jos vidutinis atlyginimas yra 1 362,92 Eur. Paskutinio teismo posėdžio metu atstovė patvirtino, kad ieškovė nebedirba.
41. Atsakovas iki 2025 m. rugsėjo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės pajamos nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. sudarė 897,05 Eur per mėnesį. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovo draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. sudarė 7 351,08 Eur. Atsakovas pateikė 2025 m. rugsėjo 12 d. darbdaviui adresuotą prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš atsakovo pateiktos VĮ Regitra 2025 m. rugsėjo 5 d. pažymos bei iš teismo išreikalautų registro duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) 2003 m. gamybos. Pasak atsakovo, automobilis įsigytas iš fizinio asmens išsimokėtinai, skola už automobilį fiziniam asmeniui yra apie 600-750 Eur.
42. Atsakovo į bylą pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), ir atsakovo teigimu, tebegaliojanti iki šiol, patvirtina, kad atsakovas patiria 230 Eur išlaidų būsto nuomos mokesčiui per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal jo pateiktą į bylą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaitęs su kreditore. Atsakovas pateikė sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. iš teiktų pavėžėjimo paslaugų jis per šį laikotarpį gavo 864,03 Eur pajamų, o iš sąskaitos išrašo 2025 m. birželio 29 d. iki 2025 m. spalio 10 d. iš fizinio asmens už darbus jis gavo 320 Eur. Atsakovas nurodė, kad yra registruotas užimtumo tarnyboje, jam mokama nedarbo išmoka mažėja. Tad jo pajamos nuo 910 Eur iki 710 Eur ir mažiau, kartais gauna pajamų iš atsitiktinių darbų, apie 100 Eur, bet tokios pajamos nepastovios.
43. Iš atsakovo pateikto jo buvusiam darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoto patvarkymo dėl išlaikymo skolos patikslinimo, matyti, kad 2025 m. liepos 31 d. atsakovo teiktino išlaikymo dukrai skola buvo 965 Eur. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d. jis ieškovei vaiko reikmėms pervedė 1 027 Eur, t.y. vidutiniškai 85,58 Eur per mėnesį, atsakovė tuo laikotarpiu jam yra atlikusi 2025 m. vasario 2 d. 10 Eur mokėjimą už maistą, 2025 m. vasario 22 d. 22 Eur už sauskelnes, 2025 m. kovo 6 d. 30 Eur už sauskelnes, 2025 m. gruodžio 4 d. atsakovė nurodydama mokėjimo paskirtyje „vaikui“ atsakovui pervedė dar 50 Eur. Šalys patvirtino, kad šios lėšos dėl atsakovo finansinių sunkumų dukros buvimo pas jį laikotarpiu buvo pervestos vaiko poreikiams. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) centro pažymą iš kurios matyti, kad 2025 m. birželio 18 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Duomenų, kad dėl šio sutrikimo jam būti apribotas darbingumas, byloje nėra.
44. Pirmiau aptarti duomenys neleidžia teismui vertinti nei vienos iš šalių turtinės padėties esminio pablogėjimo ar pagerėjimo nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis teiktinas skyrium gyvenančio tėvo. Ieškovė nekilnojamojo turto bendrasavininke yra jau nuo 2006 m., t.y. dar iki santuokos su atsakovu. Kita vertus vien ši aplinkybė nesuponuoja vertinimo, jo ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po vieną transporto priemonę, abu nuomojasi būstą. Ieškovei priklauso tik dalis nekilnojamojo turto objektų, tad disponavimas juo turi būti derinamas su bendrasavininku. Ieškovė nurodė, kad pagal susitarimą minėtas butas yra brolio gyvenamoji vieta. Ieškovės paaiškinimai, jog gyvenant dviejų kambarių bute su broliu – buto bendrasavininku, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dukrai ir dėl nesaugios kaimynystės, nors ji įdėjo pastangas šį būstą pritaikyti vaikui, kas teismo vertinimu pagrindžia ieškovės pasirinkimą nuomotis atskirą butą, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Akivaizdu, kad iš šio turto ieškovė generuoti papildomų pajamų negali, bet brolis jai padėjo finansiškai išsinuomoti būstą. Ieškovė ilgą laiką buvo bedarbė, įsidarbino tik nuo 2025 m. spalio 31 d., atsakovo ir ieškovės atstovės žiniomis šiuo metu vėl nedirba.
45. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
46. Atsakovas savo pasirinkimu nutraukė darbo santykius, žinodamas apie prasidėjusį teisminį procesą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo. Jokių objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausančių priežasčių kas lėmė tokį jo sprendimą, teismui nenurodė. Nors atsakovas teikė įrodymus, jog gauna pajamų ir iš atsitiktinių darbų, tačiau teismo vertinimu jis nevisiškai atskleidė savo gaunamų pajamų dydį. T.y. neteikė įrodymų kokia yra gaunama jo nedarbo pašalpa. Teismo įpareigotas pateikti sąskaitos išrašus, pateikė juos ne pilnos apimties. Pavyzdžiui, nors išraše matyti, kad jį sudaro du lapai, tačiau antras lapas pridėtas tuščias, bet akivaizdžiai ne to paties dokumento, nes jame nėra atžymų, kad tai yra antrasis lapas iš dviejų, kaip yra nurodyta pirmajame (1t., b.l. 157-158). Kartu teigė, kad iš atsitiktinių darbų gauna apie 100 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas sąmoningai neatskleidė visos informacijos apie tikrąją savo turtinę padėtį, ją sąmoningai formuodamas kaip sunkią.
47. Pagal į bylą pateiktus, pirmiau detaliai aptartus duomenis, spręsti, kad šalių gaunamos pajamos, vertinant jas ilgesniu periodu, ženkliai skiriasi nėra pagrindo. Tiesa, ieškovės gaunamos pajamos iki 2025 m. lapkričio visgi buvo gerokai mažesnės nei atsakovo, ji tegaudavo mažėjančią nedarbo pašalpą, padidintus vaiko pinigus ir uždirbdavo apie 500 Eur per metus iš fotografavimo paslaugų, tačiau nuo 2025 m. lapkričio jos atlyginimas buvo didesnis nei iki išėjimo iš darbo gavo atsakovas. Kai atsakovas iki 2025 m. rugsėjo vidurio dirbo, jo vidutinės pajamos buvo 897,05 Eur per mėnesį, be to jis pripažino, kad gaudavo ir papildomai iš atsitiktinių darbų, pavėžėjimo paslaugų. Ieškovė turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų moka studijų paskolą po 15 Eur per mėnesį ir 172 Eur mėnesinį mokestį iki 2026 m. birželio mėnesio už studijas kolegijoje, kai atsakovas yra skolingas fiziniam asmeniui už išsimokėtinai įsigytą automobilį - 600-750 Eur. Be to, iš abiejų ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos galima spręsti, kad jie sutinka, jog prie dukros poreikių jie turi prisidėti po lygiai.
48. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų turtinės padėties ir vaiko poreikių, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, šalių taikiu susitarimu nustatyto skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su šalių dukra periodiškumą ir trukmę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad skyrium gyvenantis atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų, trukdančių dirbti taip pat nenurodė, tad turi galimybę susirasti darbą ir gauti pakankamas pajamas, jog prisidedant tokia pat dalimi kaip ir ieškovė, būtų užtikrinti pirmiau aptarti dukros poreikiai.
49. Pabrėžtina, kad visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnametės dukros ne tik minimalių būtinųjų, bet ir didesnių poreikių tenkinimo.
50. Pagrindo mažinti išlaikymo sumą, kaip, kad prašo priešieškiniu atsakovas, teismo vertinimu nėra. Toks atsakovo teiktino išlaikymo dydžio sumažinimas, neatitiktų nepilnametės dukros interesų, nes nepatenkintų net minimalių jos poreikių. Tai, kad atsakovas deklaruoja, jog jis prisideda prie dukros išlaikymo kitaip – ieškovės ligos atveju ją prižiūrėdamas, ar pagal nustatytą bendravimo tvarką dabar jau praleisdamas daugiau laiko (apie 11-13 dienų per mėnesį) su dukra, teismo vertinimu, pagrindo mažinti nustatyto išlaikymo dydžio nesudaro. Atsakovas nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Atsakovo pasyvumas ieškant darbo, negali būti pagrindu išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimui.
51. Teismas nustatė, kad šalių dukros poreikiams tenkinti pakankama suma yra 750 Eur. Abi šalys sutiko, kad iš išlaikymui būtinos sumos turi būti išskaičiuojama pagal Išmokų vaikams įstatymą skirta išmoka vaikui, kuri nuo 2026 m. sausio 1 dienos yra 129,50 Eur (750-129,50 = 620,50 Eur). Atsižvelgdamas į duomenų apie vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį visumą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia šalių dukrai būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Ieškovė vaiko išlaikymui reikalingas lėšas privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, kai atsakovas pabrėždamas rūpestį dukra, savo kaip tėvo pareigų tinkamą vykdymą, visgi nededa pakankamai pastangų susirasti darbą, nors pripažino, kad Užimtumo tarnyba teikia tokius pasiūlymus. Teismas pripažįsta, kad nepilnametės F. P. šiuo metu jos tėvų galima teikti suma vaikui, iš jos išskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui yra 620,50 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 310 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui.
52. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti.
53. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti ne nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, bet nuo pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos pradedant mediacijos procesą 2025 m. gegužės 15 d.
54. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privaloma mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Taigi, be privalomosios mediacijos šalys negalėjo kreiptis į teismą ir jame pareikšti ieškinį (priešieškinį) dėl išlaikymo dydžio šalių vaikui pakeitimo. Nors pirma su ieškiniu į teismą kreipėsi ieškovė, pateikdama teismui 2025 m. birželio 2 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimą, tačiau pačioje pažymoje aiškiai nurodoma, kad mediatorius paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto sprendimo matyti, kad būtent atsakovas L. P. pateikė šiai tarnybai 2025 m. gegužės 13 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko išlaikymo pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Ieškovė ieškinyje cituodama kasacinio teismo praktiką, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeiti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi teisę informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį, ir, kad tokiu atveju iš atsakovo gali būti priteisiamas išlaikymas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo datos, kai asmuo, turintis galimybių teikti didesnį išlaikymą, tokios pareigos nevykdo, neteikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą su tokiu prašymu, ar, kad mediacijos procesas pradėtas 2025 m. gegužės 15 d. jos iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą kreipėsi 2025 m. liepos 18 d., todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).
55. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
57. Ieškiniu ieškovė buvo suformulavusi du reikalavus – pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį dukrai mokamą jos tėvo, jį padidinant ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Atsakovas priešieškiniu taip pat suformulavo du reikalavimus tik prašė sumažinti nustatyto jam teikti dukrai išlaikymo dydį bei nustatyti konkrečią jo nurodytą bendravimo su dukra tvarką. Kadangi šalys šioje dalyje sudarė taikos sutartį ir teismas šią bylos dalį nutraukė, tai vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi grąžintini 75 procentai kiekvienai iš šalių jų sumokėtų žyminių mokesčių, t.y. ieškovei grąžinama 128,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, atsakovui – 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Likusi 25 procentų dydžio šalių sumokėtų žyminių mokesčių dalis tarp šalių nepaskirstoma, įvertinus ir tai, kad šalys taikos sutartyje dėl šio klausimo nepasisakė (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
58. Dėl likusių šalių bylinėjimosi išlaidų teismas sprendžia jas tarp šalių paskirstyti atsižvelgiant į bylos baigtį, galutinį jų likusio ginčo išnagrinėjimo rezultatą. Taigi, teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis buvo 200 Eur, ieškovė prašė jį padidinti 184 eurais ir priteisti iš atsakovo 384 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas gi prašė nustatytą išlaikymą sumažinti 40 eurų ir priteisti iš jo dukros išlaikymui 160 Eur. Teismui nusprendus, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis keičiamas jį padidinant 110 Eur, atitinkamai ieškovės reikalavimas yra patenkintas 59,78 procentais. Tad teismas išsprendęs šį šalių ginčą daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra patenkintas 59,78 procentais, o atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkinta 0 procentų apimtyje.
59. Likusios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 2 178 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti - už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme pagal 2025 m. liepos 17 d. mokėjimo pavedimą 1 210 Eur sumai, 2025 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimą 423,50 Eur sumai ir pagal 2025 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimą 544,50 Eur sumai. Šias ieškovės patirtas išlaidas patvirtina ieškovės atstovės pateiktos 2025 m. liepos 17 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškinio parengimą 1 210 Eur sumai, už atsiliepimo į laikinųjų apsaugos priemonių parengimą 423,50 Eur sumai ir 2025 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atstovavimą teisme, atsiliepimo ir taikos sutarties parengimą 544,50 Eur sumai, ir ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai savo atstovei.
60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
61. Teismų praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
62. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, bylos apimtį, ieškovės atstovės parengtų procesinių dokumentų kiekį, o taip pat byloje organizuotų teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra protingo dydžio.
63. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 59,78 procentais, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 302 Eur (2 178 ×59,78%) bylinėjimosi išlaidos.
64. Atsakovas, atmetus jo priešieškinį teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
65. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumų (110x12x0,03x0,75=29)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
66. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8979-1136/2024 patvirtintos 2024 m. liepos 16 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkte nustatytą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiktino išlaikymo dukrai F. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei F. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 310,00 Eur (trys šimtai dešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 302 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.
Išaiškinti L. P., kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 128,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 25 ct) žyminių mokesčių dalį, sumokėtų 2025 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), per „Swedbank“, AB.
Grąžinti atsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. liepos 30 d. Perlo Finance terminale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Žyminių mokesčių dalies grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išaiškinti šalims, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.