- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2-1270-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12289-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
dalyvaujant ieškovui M. M., ieškovo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkin, atsakovei G. M., atsakovės atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. (M. M.) ieškinį atsakovei G. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas M. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei G. M. (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę grąžinti 1 554 Eur išmokų, gautų už nepilnamečius vaikus R. M. (R. M.) ir A. M. (A. M.) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. bei 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M., (duomenys neskelbtini) – R. M.. Nuo 2019 metų šalys nustojo kartu gyventi, o nuo 2022 metų sausio mėnesio pas ieškovą persikėlė gyventi jų abu nepilnamečiai vaikai. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. Teismas, santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-24170-1006/2022, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Byloje pasiekus taiką, teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė, išsprendė su jos nutraukimu susijusius klausimus.
3. Remdamasis ginčui aktualiu reglamentavimu, ieškovas nurodo, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. valstybės mokama išmoka vaikui (toliau – ir vaiko pinigai) buvo 73,50 Eur vienam vaikui, o nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 80,50 Eur. Šias išmokas iš Vilniaus miesto savivaldybės iki 2022 m. gruodžio 1 d. gaudavo atsakovė, kurių vaikams neskirdavo (neatiduodavo, t. y., ne tik nevykdė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, bet dar ir pasisavindavo jiems valstybei skiriamas išmokas).
4. Remdamasis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi, ieškovas nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės gaudavo išmokas už šalių nepilnamečius vaikus, kurie persikėlė ir gyveno pas ieškovą, tokiu būdu atsakovė įpareigotina grąžinti vaikams 1 554 Eur išmokų (laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. – 588 Eur (abiem vaikams) o laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. – 966 Eur (abiem vaikams)).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
6. Atsakovės vertinimu, ieškovas žino ir supranta savo ieškinio nepagrįstumą, bet tokiu būdu tiesiog engia ir priekabiauja prie atsakovės, t. y. vykdo senai pradėtą kerštą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė paaiškina, kad šalių santuoka buvo labai nesėkminga. Ieškovas nuolat gyvendavo užsienyje, o atsakovė – viena su vaikais Lietuvoje. Jaunesnio sūnaus ieškovas nebuvo pripažinęs ir ketino ginčyti tėvystę. 2009 metais atsakovei net teko prisiteisti išlaikymą. Dėl priverstinio išlaikymo atsakovė nesikreipė bijodama ieškovo. O šis pervesdavo pinigus ne periodiškai ir nepakankamai. 2020 m. atsakovei teko bėgti su vaikais nuo tėvo, dėl ko jis labai supyko. Nuo tada prasidėjo iki šiol besitęsianti ieškovo kova prieš atsakovę. 2022 m. rugsėjo 21 d. jis pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir pradėjo vilioti vaikus pas save. Atsakovė santuokos nutraukimo byloje neturėjo savo profesionalaus atstovo ir sutiko atsisakyti bet kokio turto, kad tik būtų nutraukta santuoka. Ieškovui to nepakako, kaip kerštą jis siekė pasiimti vaikus. Tokiu būdu jau daugiau nei metai tėvas papirkinėja vaikus brangiomis dovanomis, visaip šmeižia motiną, kad tik vaikai būtų nusiteikę prieš motiną priešiškai.
8. Kadangi šalys santuokos metu sukaupė nemažai turto, ieškovo advokatas atsakovei skyrybų byloje paaiškino, kad ji negali be kompensacijos atsisakyti visos santuokos metu įgytos bendros jungtinės nuosavybės. Todėl taikos sutartimi buvo nutarta atsakovei išmokėti 20 280 Eur kompensaciją. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, šalys susitarė, kad atsakovė nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės moka 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Buvo aptarta, kad vaiko išlaikymas didėja ir valstybės skiriamais „vaiko pinigais“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad iki teismo sprendimo skyrybų byloje įsiteisėjimo atsakovė vaikams mokėjo laikiną išlaikymą.
9. Sprendimui dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjus, šalys nusprendė atlikti tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą ir atsakovei ieškovas išmokėjo kompensaciją atskaičius išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, t. y. išmokėta 13 080 Eur, o 7 200 Eur buvo išskaičiuoti už išlaikymą vaikams. Santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti visi kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
10. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2022 m. lapkričio 16 d., yra įsiteisėjęs. Atsakovė pažymi, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kol vyko santuokos nutraukimo procesas, ji pervedinėdavo papildomą išlaikymą vaikams į vaikų sąskaitas, nuolat perka visą vaikų aprangą. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė nemoka išlaikymo vaikams yra ne tik melagingi bet ir šmeižiantys.
11. Atsakovės vertinimu, visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai kompleksiškai sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Todėl, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo, visi šie klausimai buvo išspręsti, „vaiko pinigų“ klausimas taip pat yra priskiriamas prie vaikų išlaikymo, t. y. su santuokos nutraukimu susijusiu klausimu. Tik išimtinais atvejais, atnaujinant bylos nagrinėjimą, galima iš naujo kelti santuokos nutraukimo byloje neišspręstus klausimus. Šis klausimas tikrai nėra ir negali būti tokiu laikomas.
Atsiliepimas
12. Atsakovės manymu, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Mano, kad už aiškiai melagingų faktų pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui turėtų būti skiriama bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio pagrindu).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
13. Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad vaikai nematė tų pinigų, kuriuos gaudavo atsakovė. Nuo vaikų apsigyvenimo su juo, atsakovė keletą kartų vaikams pirko rūbus, kartą pirko maisto (gal už porą šimtų eurų). Ieškovo teigimu, santuokos nutraukimo sutartyje vaikų pinigai neaptarti, nes čia pinigai, kuriuos mokėjo valstybė vaiko poreikiams. Po teismo sprendimo keletą mėnesių (spalį, lapkritį, gruodį) atsakovė pervedinėjo vaikams išlaikymą.
14. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Įstatymą, persikėlus vaikams, išmokos mokamos tam tėvui, su kuriuo vaikai gyvena. Atsakovės pateikti pavedimai yra dovanos. Be to, pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teiktas išlaikymas – nėra vaiko pinigų mokėjimas. Patvirtinus šalių taikos sutartį, nustojo galioti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl atsakovės pateiktų kvitų nurodė, jog nėra aišku, kas pirkta, gali būti – ir pačiai atsakovei. Vaiko pinigai turėjo būti pervesti ieškovui. Santuokos nutraukimo byloje buvo spręsti tik tėvų išlaikymo klausimai, o ne valstybės. Taip pat atstovas atkreipė dėmesį, kad pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikinas išlaikymas turėjo būti mokamas nuo rugsėjo 22 d.
Atsiliepimas
15. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, išdėstė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo darant užskaitas, buvo išminusuoti 7 200 Eur už vaikų išlaikymą, jos nuomone, kartu įskaityti ir vaiko pinigai. Atsakovės teigimu, santuokos nutraukimo metu su ieškovo atstovu buvo kalbėta, kad ši suma apima ir vaiko pinigus (jai buvo siūlyta palikti daugiau turto, tačiau ji atsisakė). Ji pasitikėjo ieškovo advokatu, manė, kad visi klausimai išspręsti. Tarpusavio užskaitymo sumas apskaičiavo ieškovo advokatas, todėl ji suprato, kad sumokėjo viską. Atsakovės teigimu, jai buvo svarbu, kad neliktų jokių skolų.
16. Pasak atsakovės, vaikams rūbus ji perka nuolat (ir anksčiau, ir dabar) ir tikrai ne už 200 Eur, o daug daugiau. Atsakovė paaiškino, jog mokėdama išlaikymą pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laikė, kad mokami 180 Eur yra įskaičius vaiko pinigus.
17. Taip pat atsakovės teigimu, vaikai su tėvu pradėjo gyventi vėliau – galimai 2022 m. kovo mėnesį. Kol vaikai gyveno su tėvu, ji tėvui pinigų nepervedinėjo – šiek tiek vedė vaikams, be to pirko rūbus.
Atsiliepimas
18. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad turėtų būti atnaujinta santuokos nutraukimo byla ir išspręsti tie klausimai, o ne keliami nauji reikalavimai.
19. Pasisakydama dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atstovė nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės nustatytos 2022 m. spalio 23 d. nutartimi (dėl 180 Eur). 2022 m. lapkričio 4 d. susitarimu nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo spalio mėnesio, t. y. apima laikiną išlaikymą, todėl yra įtraukta į sprendimą. Be to, papildomu susitarimu atliktas tarpusavio užskaitymas, dėl ko atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
20. Atstovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas kalba, jog pinigai buvo pasisavinti, išlaikymas nemokamas, tačiau pateikti priešingi įrodymai – 2022 m. mokėtas išlaikymas, pirkti drabužiai, be to 2022 metais pervesta 160 Eur vienam ir 180 Eur kitam sūnui, kas rodo, jog atsakovė teikė papildomą išlaikymą, pirko drabužių, maisto. Taigi akivaizdu, jog ji ne tik teikė išlaikymą, bet ir valstybės skiriami pinigai buvo panaudoti vaikų interesams. Be to, viskas buvo išspręsta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime.
21. Atstovės nuomone, remiantis CPK 95 straipsniu, ieškovui galima skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti atsakovei patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24170-1006/2022 patvirtinus šalių parengtą ir pasirašytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
23. Remiantis galiojančiu reglamentavimu ir teismų praktika, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privaloma išspręsti santuokos metu įgyto turto pasidalijimo klausimus (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad prievolių vykdymas po santuokos nutraukimo daro įtaką pareiškėjų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl Sutartyje turi būti nurodytos visos prievolės ir jų pobūdis po santuokos nutraukimo. Tuo atveju, jei pareiškėjai turi kreditorinių įsipareigojimų (taip pat ir vienas kitam) – pareiškėjai privalo įtraukti juos visus į sutartį ir susitarti dėl prievolių pobūdžio po santuokos nutraukimo, o kreditorius informuoti apie civilinės bylos inicijavimą teisme bei įtraukti juos į bylą kaip suinteresuotus asmenis.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, iš jų ir vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
25. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.1 punkto matyti, jog šalys (t. y. tiek šios bylos ieškovas, tiek atsakovė) pareiškė, kad „Sutarties sąlygos nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų vienas kito atžvilgiu Šalys neturi“. Taigi, įvertinus sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių įstatymo keliamus reikalavimus bei pačių šalių sudarytos Sutarties ligvistinę formuluotę, darytina išvada, jog nutraukdamos santuoką, šalys aptarė visus turtinius klausimus, įskaitant finansinio pobūdžio galimus įsiskolinimus vienas kitam. Šalių sutartis parengta, pasirašyta ir teismui pateikta 2022 m. lapkričio 4 d., taigi akivaizdu, kad bet kokie šalių turtinio pobūdžio klausimai iki šios dienos buvo įtraukti rengiant šią sutartį ir šalys viena kitai jokių pretenzijų, įskaitant ir valstybės išmokėtas vaiko išmokų sumas vienam iš sutuoktinių, Sutarties pasirašymo momentu nebeturėjo.
26. Pažymėtina, kad įvertinus aukščiau aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką, akivaizdu, jog šalių argumentai dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ar nevykdymo bei vaiko pinigų lėšų panaudojimo šiuo periodu, taip pat tiksli data, nuo kada vaikai gyvena su tėvu (nuo 2022 m. sausio ar kovo mėnesio) yra nereikšmingi – šiuos klausimus šalys galutinai išsprendė pasirašydamos Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės valstybės mokėtas vaiko išmokas už laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. už dar beveik mėnesį po šalių sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo.
28. Šiuo aspektu reikšminga laikytina aplinkybė, kad nutraukdamos santuoką, šalys sudarė papildomą susitarimą (2023 m. gruodžio 5 d. DOK-191638), pagal kurį susitarė dėl G. M. mokėtinos vaikų išlaikymo bendros sumos iki abiejų vaikų pilnametystės. Taip pat, įvertinę M. M. G. M. mokėtiną kompensaciją už didesnę atitenkančio turto dalį, susitarė dėl lėšų įskaitymo. Šalys šiame papildomame susitarime nurodė, jog G. M. gavus 13 080 Eur kompensaciją, bus laikoma, kad ji įvykdė prievolę nepilnamečiams vaikams mokėti po 200 Eur išlaikymą iki jų pilnametystės.
29. Sutiktina su ieškovu, kad šiame susitarime nėra aptariamos valstybės mokamos vaiko pinigų išmokos, o kalbama tik apie vieno tėvo (šiuo atveju – motinos) mokamą išlaikymą skyriumi gyvenantiems vaikams.
30. Pažymėtina, kad „vaiko pinigai“, tai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos išmokos vaikams. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (6 straipsnio 1 dalį) šios išmokos skiriamos vaikui. Išmokos vaikui esmė – užtikrinti vaiko interesus, ji skiriama kiekvienam vaikui, todėl turi būti naudojama išimtinai tik individualiems vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2022 m. gruodžio 1 d. „vaiko pinigus“ gavo atsakovė, nors vaikai tuo metu gyveno su ieškovu. Įvertinus tai, kad „vaiko pinigai“ yra būtent valstybės mokama pagalba, jie negali būti prilyginti tėvų teikiamam išlaikymui. Be to, šalys, sudarydamos susitarimą, to tiesiogiai neaptarė (nors „vaiko pinigai“ yra reglamentuojami viešosios teisės normų). Taigi, darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų jai išmokėtus „vaiko pinigus“ už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.
32. Šiuo laikotarpiu valstybės mokama išmoka vaikui buvo 80,50 Eur, taigi suma per mėnesį mokėtina 2 vaikams būtų 161 Eur.
33. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šalys papildomu susitarimu susitarė, jog atsakovė išlaikymą vaikams yra sumokėjusi iki jų pilnametystės, preziumuotina, jog ji vaikų išlaikymui lėšų skirti nebeturėtų. Tačiau tiek iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė skiria lėšas vaikams, t. y. tiek perka jiems drabužius (vertinant laikotarpį po Sutarties pasirašymo, pateikti čekiai už 118,95 Eur), tiek maistą, tiek perveda vaikams į sąskaitas pinigus. Atkreiptinas dėmesys, jog po santuokos nutraukimo, į vaikų sąskaitas atsakovė pervedė ne tik lėšas, kurių paskirtyje nurodoma, kad tai yra dovana, tačiau ir vaiko pinigus (2022 m. gruodžio 21 d. mokėjimai abiem vaikams po 160 Eur), taip pat periodiškai atliekami pavedimai vaikams po 30, 15 Eur ir pan. (pvz., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. liepos 1 d. pavedimai). Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, matyti, jog atsakovė vaikų interesų tenkinimui panaudojo netgi didesnes sumas nei valstybės jai pervestos „vaiko pinigų“ išmokos. Atitinkamai darytina išvada, jog ji gautus „vaiko pinigus“ panaudojo išimtinai vaikų reikmėms ir neturi pareigos šių lėšų pervesti ieškovui.
34. Dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu
35. Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
36. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
37. Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą, nes, jos nuomone, pateiktas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (sąmoningai reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį), todėl jam turėtų būti skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
38. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.).
39. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo pateiktas ieškinys negali būti vertinimas kaip akivaizdžiai nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys (ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį dėl dalies laikotarpio, jį pakankamai motyvavo), be to, teismas šiame sprendime konstatavo, jog dalis laikotarpio nepateko į Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartas sąlygas, todėl atsakovės prašymas skirti baudą netenkintinas. Kita vertus, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovės naudai atmetus ieškinį šiuo atveju turėtų būti pakankama priemonė ieškovui ateityje atidžiau vertinant savo procesinį elgesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimus atmetus, iš jo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau - Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
42. Atsakovė pateikė įrodymus, kad teisinei advokato pagalbai apmokėti patyrė 550 Eur (2023 m. gruodžio 4 d. DOK-190435)). Įvertinus teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje apimtis ir ieškovės atstovės pateiktų išlaidų pagrindimą, teismas daro išvadą, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių ir jas priteisia iš ieškovo.
43. Taip pat šioje byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl ši suma valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo M. M. (M. M.) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.