Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Prienų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teises pareiškėjui į 1272,49 kv. m. bendro ploto pastatą – veršidę, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 347,57 kv. m. bendro ploto pastatą – fermą, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai O. P., jis priėmė jos palikimą. Pareiškėjo motina O. P. buvo (duomenys neskelbtini) pajininkė ir turėjo 21 035 rublių vertės pajų. Likviduojant (duomenys neskelbtini) O. P. už jai priklausantį pajų buvo paskirti pastatai – veršidė ir (duomenys neskelbtini) ferma su siloso tranšėja, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės O. P. į pastatus, perduotus už pajų, likvidavus (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Statiniai statyti dar veikiant kolūkiui, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), o išregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) įmonės turto perdavimo – priėmimo (duomenys neskelbtini) aktą (duomenys neskelbtini) perduotas įvairus turtas, tame tarpe (duomenys neskelbtini) technologinis komplektas; daržinė, 2 siloso tranšėjos, 2 arteziniai šuliniai, vandens bokštas, mėšlidė, (duomenys neskelbtini) karvidė, 2 karvidės po 200 vietų. Likviduojant (duomenys neskelbtini) O. P. už jai priklausantį pajų buvo paskirti pastatai – veršidė ir (duomenys neskelbtini) ferma su siloso tranšėja, esantys (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina tapo minėtų pastatų savininke ir valdė juos kartu su savo sūnumi – pareiškėju iki pat savo mirties. Pareiškėjo motina iki mirties pastatus valdė virš 9 metų, o po motinos O. P. mirties pastatus toliau valdė pareiškėjas A. P.. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo greta esantį pastatą – tvartą, kurį jis pats įgijo likviduojant (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjas savo kaip ūkininko veikloje nuolat naudoja motinai O. P. perduotus statinius, tiek esant jai gyvai, tiek po jos mirties. Pastatai yra prižiūrimi, remontuojami ir naudojami. Pareiškėjo užsakymu atlikti pastatų, kurie buvo perduoti jo motinai O. P. likviduojant (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Pareiškėjas po motinos mirties pastatus valdo virš 18 metų. Įskaitant motinos valdymo laikotarpį pastatai yra valdomi 27 metus. Pareiškėjas pagal turimus dokumentus nėra nekilnojamųjų daiktų – pastatų savininkas, kadangi likviduojant (duomenys neskelbtini) ir O. P. perduodant pastatus nebuvo sudaryti notarinės formos sandoriai, perdavimo dokumentai nebuvo pakankamai tikslūs, nuosavybės teisės į pastatus jos vardu nebuvo registruotos. Po O. P. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į pastatus jam neišduotas, kadangi pastatai neįregistruoti. Pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėjas pastatus įgijo sąžiningai, juos valdo atvirai, teisėtai ir visą valdymo laiką yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į pastatus. Pareiškėjas yra ūkininkas ir pastatus naudoja savo reikmėms, ūkinėje veikloje, savo lėšomis pastatus prižiūri, remontuoja.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, kadangi pareiškėjas atitinka visas sąlygas nekilnojamųjų daiktų įgijimui pagal įgyjamąją senatį. Nurodo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos balanse nėra apskaityti pareiškėjo nurodyti statiniai, į kuriuos jis prašo nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad procesinė pareiga įrodyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą tenka pareiškėjui. Tik įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, pareiškimas gali būti tenkinamas. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo teiginius apie atvirą, nepertraukiamą, teisėtą bei sąžiningą valdymą, todėl prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo mama O. P. buvo (duomenys neskelbtini) pajininkė ir turėjo 21 035 rublių vertės pajų. Likviduojant (duomenys neskelbtini) už jai priklausantį pajų buvo paskirti pastatai – veršidė ir (duomenys neskelbtini) ferma su siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini) Po palikėjos mirties šį turtą valdo pareiškėjas. Nurodo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti statiniai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) metais. Pagal į bylą pateiktus dokumentus yra akivaizdu, kad jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl iš vietos savivaldos institucijų turėtų būti išreikalauti ūkinių knygų išrašai apie jų įrašymą į jas. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjas savo pareiškimo aplinkybes dėl pareiškime nurodytų statinių valdymo laikotarpio turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais, tik tada galima bus nuspręsti apie jo prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjas iš esmės jokiais duomenimis nepagrindė nei turto nepertraukiamo valdymo, nei kitų, būtinųjų sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinių, kuriuos pareiškėjas siekia įgyti įgyjamosios senaties būdu statybos pradžia ir pabaiga yra (duomenys neskelbtini) metais, o pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, aptariamų statinių statyba galėjo būti pradėta, tik atlikus atitinkamus veiksmus ir gavus privalomus dokumentus pagal nustatytą tuo metu galiojusią tvarką. Apie tokių dokumentų egzistavimą pareiškėjas pareiškime nenurodo jokių aplinkybių. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių statinių statybos teisėtumą, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad statiniai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir gali būti civilinių teisių objektu. Nesant valdymo teisės objekto, negali būti ir teisėto valdymo, todėl negali būti nustatomas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Mano, kad pareiškėjas su pareiškimu teismui nėra pateikęs pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad egzistuoja visuma sąlygų būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atliko paiešką pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų, kad dėl pareiškėjo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį siekiamų pripažinti statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Mano, kad tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius ir byloje nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būtinąsias sąlygas bei, kad statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į prašomus statinius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. paaiškino, kad pastatus įgijo pagal pajus. Jo motinai pastatai buvo perduoti likvidacinės komisijos, o jis dar kažkiek mokėjo kitiems pajininkams. Vienas fermos galas priklausė pajininkams, kadangi H raidės formos ferma, tai viena dalis buvo pajininkų. Ta ferma turi du atskirus unikalius numeris, bet jie yra kartu sujungti. Jie sujungti, bet anksčiau buvo naudojami atskirai. Tie pastatai pertvaros neturi. Tie pastatai buvo pastatyti gal (duomenys neskelbtini) metais, juos statė (duomenys neskelbtini), dabar jau jos nebėra. (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir kai paskelbė likvidaciją, kas priklausė mamai, kai dirbo ji tame komplekse, tai buvo išdalinta pajininkams. Už tuos pajus pajininkai gavo kažkokią dalį. Ten buvo daugiau statinių, bet juos išsiardė ir išpardavė blokais. Mama kiek galėjo valdė pastatus, o po to jis perėmė ir ūkininkavo juose. Pirmiausia, kai perdavė mamai pastatus, tai užsiėmė remontu, nes viskas buvo išdraskyta. Ten laikė gyvulius, nebuvo ten nei stogo, nei vartų, kai kur net plokščių nebuvo, ten buvo tik griuvėsiai. Viduriniame pastate ir nebuvo nei stogo, nei langų. Viskas buvo išgriauta, juos išgriovė pašaliniai žmonės. Kai buvo statyti pastatai, tai viskas juose buvo, bet kai pradėjo viskas nykti, tai ten nebuvo sargų, o žmonės išnešiojo kam ko reikėjo, vienam šiferio reikėjo, kitam lango, durų ar vamzdžio, taip ir buvo. Ten liko tik griuvėsiai, o jis viską atstatė. Už minėtuose pastatuose sunaudotą elektrą moka, taip pat už šiukšles moka. Elektrą vedė į pastatus apie 300 metrų. Visą laikotarpį jo mama ir jis tuos pastatus valdė kaip savo, juos valdė nepertraukiamai ir nesislėpdamas. Tuos pastatus statė kolūkis, o po to tie kolūkiai jungėsi, baigėsi jų darbas ir pasidarė bendrovė. Per tuos 27 metus valdymo niekas nebuvo atvažiavę, niekas jokių ieškinių nereiškė. Darė gręžinį vandens jie. Ten buvo ne vienas pajininkas ir jiems perdavė pastatus, tai jie ėmė daiktus, kas stogą, kas dar kažką, jis su jais dar atsiskaitinėjo. Jo mama gavo visą pastatą tą didesnį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. P. atstovas advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis papildomai paaiškino, kad situacija yra tokia, jog yra H formos ferma, tai viena dalis buvo įregistruota, viskas tvarkoje, o kitos dalys stovi pagal faktą ir NŽT prie AM pasakė, kad yra savavališki statiniai, jie neatkurs nuosavybės teisių, o pareiškėjui reikia išsispręsti klausimą statinių ir tada tą klausimą spręs. Žemė šiai dienai priklauso valstybei. Kadangi ferma yra H raidės formos, tai kairė pusė turėjo unikalų numerį ir buvo viskas gerai, vidurinė dalis, tai buvo sujungiamasis koridorius, kuris atskirtas siena ir vartais, o dešinė pusė buvo vadinama karvidė. Tie visi pastatai ir sujungti, o pareiškėjo motina visą tą kompleksą ir perėmė bei valdė. Tas visas kompleksas vadinosi (duomenys neskelbtini) ferma. Ten negalėjo būti neteisėta statyba, nes valdė kolūkis.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad ji pažįsta pareiškėją nuo vaikystės, nes gyveno anksčiau gretimame kaime ir tame pačiame kaime, jie nėra draugai. Paaiškino, kad ji, kai 1981 metais pradėjo dirbti, dirbo kolūkyje, tos fermos jau buvo, dalis dar statėsi. Pagrinde ten buvo karvidės. Ji tiesiogiai tose fermose labai retai lankydavosi. Kai kolūkis dalinosi į bendrovės, tai susikūrė dvi bendrovės, viena iš jų (duomenys neskelbtini). Abi tos bendrovės neišsilaikė ir likvidavosi. Koks buvo likęs turtas, jį išdalino pajininkams, davė po dalį žmonėms. Dalino proporcingai tą turtą pajininkams pagal pajus. Pareiškėjas ir jo motina buvo kolūkio darbininkai. Kai likvidavosi bendrovės, tai jiems priklausė ir pajų dalis, tada jie gavo dalį pastatų. Vieni pajininkai tiesiog paliko tuos pastatus, kiti išnešiojo tą likusį turtą, o pareiškėjas su motina tvarkė ir prižiūrėjo, ūkininkavo, laikė gyvulius, jie neapleido to savo turto. Pareiškėjas savavališkai ten nebūtų tvarkęsis. Tos likvidacijos komisijos nariai jau mirę. Ji negali pasakyti kiek tiksliai kam tų pajų priklausė. Pareiškėjas ten nuo pat pradžių valdė, tvarkėsi, stengėsi išsaugoti, o kiti savo dalis griovė. Dabar ten iš tos fermos yra išlikę dalis pastatų. Kai likvidavosi bendrovės, tai ten viskas buvo nugyventa ir bendrovės tiesiog neturėjo už ką įteisinti ir jų neįteisino, kam paskyrė, žmogus kažkaip turėjo rūpintis, kaip įsiteisinti. Tada kalbėjo, kad jie neturi tiek pinigų, kad viską inventorizuoti, kad registruose įregistruoti. Kiek ji pamena, tai tuos pastatus labai mažai kas įsiteisino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Iš byloje pateiktų ir prie bylos prijungtos Prienų rajono apylinkės teismo civilinės (šiuo metu – Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) bylos Nr. 2-1149-950/2015 duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini), ji įsteigta (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo nutarimu. (duomenys neskelbtini) įmonės turto perdavimo-priėmimo akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) perduotas (duomens neskelbtini) fermos technologinis gamybinis kompleksas: daržinė, dvi siloso tranšėjos, artezinis gręžinys su vandens bokštu, artezinis šulinys, artezinio šulinio vandens bokštas, mėšlidė, (duomenys neskelbtini) karvidė, dvi 200 vietų karvidės. Iš (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos akto, (duomenys neskelbtini) važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus archyvo 2010 m. kovo 24 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog P. (pareiškėjo motinai), kaip pripažinta Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1149-950/2015, už pajus buvo paskirta veršidė 129,42 Lt ir (duomenys neskelbtini) ferma 441,50 Lt bei siloso tranšėjos 2 plokštės Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pastato inventorinių žinių matyti, kad kompleksą sudarė 3 pastatai., pastatyti (duomenys neskelbtini) metais. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-642-878/2014, esančio prijungtoje byloje, matyti, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnas A. A. 2013 m. sausio 11 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad A. P. ūkininkauja (duomenys neskelbtini), ir nuo (duomenys neskelbtini), valdo (duomenys neskelbtini) karvidės statinius: tvartą (duomenys neskelbtini), priestatą (duomenys neskelbtini), priestatą (duomenys neskelbtini) ir daržinę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo planas) Minėti statiniai pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš esmės atitinkamai atitinka K. K. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo planą.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau paminėti pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina, pagal pajus įgijusi ginčo statinius, ar pareiškėjas po motinos mirties priėmęs jos palikimą ir toliau valdęs minėtus statinius, būtų atsisakę valdymo, ar kad paminėtus pastatus būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėtų pastatų – veršidės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir fermos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus ir prijungtos civilinės bylos duomenis, įvertinus teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, liudytojos duotus parodymus, teismo vertinimu galima daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjo motinai perduoti statiniai faktiškai buvo užbaigti statyti (duomenys neskelbtini) metais, pastatus statė ne pareiškėjo motina ar pats pareiškėjas, o tuometinis kolektyvinis ūkis, statybą pavedant tuometinei (duomenys neskelbtini). Vykstant ūkio pertvarkai Lietuvoje kolektyvinio ūkio turtą, kartu su pastatais perėmė tuometinė (duomenys neskelbtini), pagal turto perdavimo-priėmimo aktus, todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į tuometinę situaciją, kolektyvinių ūkių priklausomybę, keliamos abejonės dėl galimos neteisėtos statybos, neišlikus dokumentams ir nepateikus jokių abejones pagrindžiančių duomenų, laikytinos tik deklaratyviais teiginiais. Pastebėtina, jog nuo pastatų statybos užbaigimo, t. y. per 48 metų laikotarpį, jokių galimos neteisėtos statybos faktų nebuvo fiksuota.

Pažymėtina ir tai, jog iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomus pastatus ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai ir teisėtai, leidžia teigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys apie tai, jog pareiškėjo motinai už pajus likviduojant (duomenys neskelbtini) buvo paskirta veršidė, (duomenys neskelbtini) ferma ir siloso tranšėjos 2 plokštės Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1149-950/2015 duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtus pastatus valdė vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tai, kad nekilnojamieji daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savi, o visas daiktų valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančių duomenų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai O. P. už jai priklausantį pajų buvo paskirti pastatai – veršidė ir (duomenys neskelbtini) ferma su siloso tranšėja, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji, o po jos mirties, jos sūnus – pareiškėjas, valdė visą nurodytą laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl minėtų objektų.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą turtą, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 1272,49 kv. m. bendro ploto pastatą – veršidę, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 347,57 kv. m. bendro ploto pastatą – fermą, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, jog A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 1272,49 kv. m. bendro ploto pastatą – veršidę, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 347,57 kv. m. bendro ploto pastatą – fermą, paskirtis kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.