Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-4746-375/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
2YT-4746-375/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00674-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
M. N.
Civilinė byla Nr. 2YT-4746-375/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00674-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Sonata Vaicekauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2016-11-02 skundu, teisme gautu 2017-01-12, prašo nenukreipti išieškojimo į sąskaitoje esančias lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos (380 Eur). Nurodo, kad šios lėšos yra vienintelės pragyvenimui būtinos pajamos. Prašo panaikinti tokių lėšų, kurios bus gautos ateityje areštą (b. l. 8).

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2016-12-30 patvarkymu dėl skundo nurodo, kad vykdo VMI prie FM nutarimą Nr. (23.31-08)483-108604 dėl 28,00 eurų baudos išieškojimo iš M. N., išieškotojo valstybės naudai. Marijampolės PN pateiktame nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje, matyti, kad nuteistasis M. N. laikotarpyje nuo 2016-08-16 iki 2016-11-16 iš trečiųjų asmenų gavo piniginių lėšų, kurios (dalis jų 20 eurų) buvo pervesta į antstolės Sonatos Vaicekauskienės depozitinę sąskaitą pagal pateiktą patvarkymą. M. N. baudų (antstolės kontoroje vykdomos dar dvi vykdomosios bylos dėl bendros 159,29 eurų baudų išieškojimo) neapmokėjo, nors jos vykdomos nuo 2009 metų. Pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių, sąskaitų bankuose nėra. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl jis negali įsigyti daiktų būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė prašo netenkinti pareiškėjo M. N. skundo dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo ir jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 4 – 7).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į skundą nurodo, kad VMI prie FM neturi duomenų, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kad jam priklausančios lėšos, esančios pataisos namuose patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą. CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas yra negalimas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 straipsnį, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM, pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, prašo atmesti (b. l. 16 – 17).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-01-24 paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo VMI prie FM nutarimą Nr. (23.31-08)483-108604 dėl 28,00 eurų baudos išieškojimo iš M. N., išieškotojo valstybės naudai. 2016-10-06 antstolė siuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą (vykd. b. l. 4). 2016-10-25 antstolė S. Vaicekauskienė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 8). Iš Marijampolės PN pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad nuteistasis M. N. laikotarpyje nuo 2016-08-16 iki 2016-11-16 iš trečiųjų asmenų gavo piniginių lėšų, kurios (dalis jų 20 eurų) buvo pervesta į antstolės Sonatos Vaicekauskienės depozitinę sąskaitą pagal pateiktą patvarkymą. Antstolė Marijampolės pataisos namams – nusiųstame 2016 m. spalio 25 d. patvarkyme Nr. S-16-114-6113 nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 28,00 Eur skolos ir 79,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 107,00 Eur iš skolininkui M. N. priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumą.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams; laidojimo pašalpa; kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų. Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė areštavo visas pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl jis negali patenkinti minimalių poreikių. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt., todėl nepateikus jokių įrodymų pareiškėjo argumentas, kad jis negali patenkinti net minimalių poreikių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo M. N. 2016-11-02 skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė