- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- e2-1053-863/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15780-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- G. M.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis
per Zoom programą nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui ir atsakovui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 160 Eur skolą (pagal sutartį sumokėtą avansą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 2020 m. balandžio 14 d. su atsakovu sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas kaip paslaugų teikėjas įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 3 d. sukurti internetinę parduotuvę, o jis įsipareigojo už minėtą paslaugą sumokėti 320 Eur sumą. Nurodė jog, pagal sutartį iki projekto pradžios sumokėjo atsakovui 160 Eur avansą, o likusią 160 Eur sumą įsipareigojo sumokėti po projekto. Paaiškino, jog iki sutartyje numatyto termino atsakovas savo pareigų neįvykdė, internetinė parduotuvė nebuvo sukurta, todėl atsižvelgdamas i tai, kad nustatytas terminas buvo esminė sutarties sąlyga, 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad nuo 2020 m. gegužės 7 d. sutartis yra nutraukiama vienašališkai dėl sutarties 5.1 punkte įvardintų pažeidimų/įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas geranoriškai sumokėto avanso negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovas tendencingai iškraipo faktus ir į bylą pateikia tik vienpusiškus argumentus bei dalinius įrodymus arba tokių iš vis nepateikia, be to ieškovo argumentai neatspindi tikrųjų 2020 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Paaiškino, jog iš tiesų 2020 m. balandžio 14 d. sudarė sutartį, kurioje numatė, jog sutartis galioja laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. Paaiškino, jog 2020 m. balandžio 16 d. buvo numatyta darbų pradžia - konfigūruoti DNS serverių vardai (DNS serverių vardų keitimas trunka iki 24 val.); 2020 m. balandžio 17 d.- buvo numatytas logotipo kūrimas t. y. pradėtas piešti logotipas (užtruko 2 (dvi) dienas, nes buvo telefonu komunikuojama su ieškovu, kaip turėtų atrodyti logotipas), taip pat, įdiegta wordpress sistema, 2020 m. balandžio 21 d. su ieškovu aptartas svetainės dizainas bei pageidaujamas funkcionalumas (ieškovas atsiuntė kaip turėtų atrodyti svetainė, kokios funkcijos turėtų būti įdiegtos), 2020 m. balandžio 22 d. buvo atsiųstas kategorijų ir subkategorijų priskyrimo produktams sąrašas iš pradinio tiekėjo (kategorijų skaičius - 38 ir atitinkamai kiekviena kategorija turi apie 10 subkategorijų, o produktų skaičius - 143). Nurodė, jog vyko komunikacija su ieškovu dėl produktų priskyrimo kategorijoms ir subkategorijoms, tačiau galiausiai, ieškovas vienašališkai nusprendė sustabdyti darbus, kol susiras kitą tiekėją, kadangi tik dėl ieškovui žinomų priežasčių pradinis tiekėjas nebetiko. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 29 d. ieškovas pranešė, kad galima tęsti darbus, nes yra naujas tiekėjas. Nurodė, jog naujo tiekėjo atsiradimas lėmė tai, kad iš esmės pakito kategorijų ir subkategorijų sąrašas, atitinkamai dėl to, kad ieškovo iniciatyva buvo sustabdyti darbai, darbų atlikimo trukmė proporcingai pailgėjo prastovos laikui. Paaiškino, kad apie tai ieškovas buvo informuotas telefonu ir pretenzijų nereiškė. Nurodė, jog tęsiant darbus, pastebėtas itin lėtai dirbantis serveris, todėl pasitarus su ieškovu buvo nuspręsta visus darbus perkelti į lokalų serverį ir tuomet iš lokalaus serverio atskirai perkelti sukurtus svetainę atvaizduojančius failus į ieškovo serverį. Pažymėjo, kad dirbant lokaliame serveryje, ieškovas negali realiu laiku matyti atliekamų darbų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas su tokiu darbų atlikimo tempu ir būdu sutiko, todėl reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos ir melagingos, o taip pat rodo ieškovo nesąžiningumą ir vengimą vykdyti prievoles. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. failai iš lokalaus serverio buvo perkelti į ieškovo serverį ir ieškovui buvo matoma sukurta svetainė, o 2020 m. gegužės 5 d. vyko telefoninė komunikacija, kurios metu ieškovas itin nepagarbiai išreiškė savo nuomonę dėl svetainės dizaino ir funkcijų. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai susitarta svetainę pakoreguoti pagal ieškovo pageidavimus, kas buvo pradėta daryti nedelsiant. Nurodė, jog 2020 m. gegužės 6 d. buvo gautas ieškovo įspėjimas dėl tariamai nevykdomų darbų ir terminų nesilaikymo su reikalavimu pasiaiškinti iki 2020 m. gegužės 7 d. 11.00 val., o 2020 m. gegužės 6 d. 20.14 val. ieškovas pakeitė slaptažodžius, kuriais buvo galimas prisijungimas prie kuriamos svetainės. Paaiškino, jog pakeitus slaptažodžius prisijungimas ir svetainės koregavimas neįmanomas. Nurodė, jog dar nesibaigus pasiaiškinimo terminui ieškovas informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Pažymėjo, jog laiko, kad 70 procentų pagal sutartį sąlygų paslaugų suteikė, todėl ieškovas privalo jam papildomai sumokėti 64 Eur.
Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė visiškai. Atstovas pažymėjo, jog ieškovas siekė surasti profesionalą, kuris jam sukurtų veikiančią elektroninę parduotuvę ir tuo tikslu įdėjo skelbimą, skirtą visiems suinteresuotiems asmenims. Į skelbimą atsiliepė keletą asmenų, vienas iš jų atsakovas, kuris pasiūlė santykinai nedidelę kainą. Paaiškino, jog viskas vyko pirmos koronaviruso bangos metu, kuomet atsirado padidintas poreikis ir palankios galimybės papildų prekybai internetu. Pažymėjo, jog sutarties tekstą parengė pats atsakovas ir atsiuntė ieškovui pasirašyti. Sutartimi buvo sulygta ne dėl tam tikrų pastangų, o dėl konkretaus rezultato – internetinės parduotuvės sukūrimo, t. y. 100-procentinio, ne tarpinio produkto sukūrimo. Kadangi sutartį su atsakovu teko nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovui teko samdytis kitus asmenis užsibrėžtam tikslui pasiekti, dėl ko buvo patirtos 400 Eur išlaidos. Kadangi iš atsakovo sulygto rezultato negavo, mano, jog ieškovas turi teisę į sumokėto avanso grąžinimą. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju šalis siejo ne darbo sutartis, kurios pagrindu apmokėjimas nėra priklausomas nuo pasiekto rezultato, o civilinė sutartis, todėl atlyginimas priklauso tik pasiekto rezultato atveju.
Atsiliepimas
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepagrįstai kelia abejones dėl jo kvalifikacijos ir sugebėjimų. Nurodė, jog yra sukūręs nė vieną internetinę svetainę prekybai, turi tam būtiną kvalifikaciją ir internetiniame puslapyje paslaugos.lt turi vien gerus atsiliepimus, jokių skundų nebūta. Pažymėjo, jog sutartyje numatytą terminą pats pasiūlė ieškovui, tačiau sulygtu terminu darbų atlikti nepavyko, nes ieškovas nusprendė pakeisti prekių tiekėją. Mano, jog sutarties terminas neturėjo esminės reikšmės ieškovui, nes jam suėjus ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, o toliau buvo bendraujama; jei ieškovui iš tikrųjų rūpėtų kuo greičiau pradėti naudotis elektronine parduotuve, mano, kad tokiu atveju pastarasis nekeistų slaptažodžių, o reikalautų darbų atlikimo kuo greičiau. Mano, jog būtent ieškovas užkirto kelia sutarties vykdymui ir tam neturėjo jokio teisėto pagrindo. Paaiškino, jog ieškovui pakeitus prisijungimo duomenis, jis negalėjo atlikti jokių veiksmų. Papildomai paaiškino, jog iš Facebook‘o ir Google svetainių matyti, jog iki 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovas naudojosi jo sukurtu logotipu, todėl mano, kad galimai yra naudojamasi ir kitais jo sukurtais produktais. Mano, jog nutraukus sutartį jam turėjo būti grąžinti jo sukurti produktai, tačiau taip neįvyko. Pažymėjo, jog ieškovui nusprendus nutraukti sutartį, buvo atlikta didžioji dalis darbų, elektroninė parduotuvė faktiškai jau veikė: buvo galima įsidėti prekę į krepšelį ir ją apmokėti, tačiau dar trūko apipavidalinimo. Atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, jog 2020 m. gegužės 6 d. kilo ginčas dėl ieškovo papildomai reikalaujamų atlikti darbų, dėl kurių nebuvo tartasi. Paaiškino, jog sutartimi prisiėmė įsipareigojimą atlikti svetainės apipavidalinimą, tačiau nesitarė dėl atskirų prekių įkėlimo, jų apkarpymo ir pan. mano, jog ieškovas nesąžiningai pasielgė panaikindamas jam prisijungimus ir tuomet nutraukdamas sutartį, nes jis negalėjo užbaigti sulygtų darbų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas M. V., dirbantis individualios veiklos pagrindais, už 320 Eur sumą įsipareigojo ieškovui G. M. iki 2020 m. gegužės 3 d. suteikti Internetinės parduotuvės sukūrimo paslaugą. Sutarties pasirašymo dieną ieškovas pervedė atsakovui 160 Eur avansą, o likusią sulygtos kainos dalį – 160 Eur įsipareigojo sumokėti po darbų atlikimo.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių elektroninių laiškų nustatyta, jog ieškovas kuriamoje elektroninėje parduotuvėje ketino prekiauti maisto papildais. 2020 m. balandžio 17 d. buvo sukurta internetinė svetainė suppsstore.com, ieškovui išsiųsti prisijungimo vardas ir slaptažodis. 2020 m. balandžio 21 d. ieškovas atsiuntė pavyzdinės parduotuvės ir produktą internetinį puslapį ir nurodė į ją orientuotis. 2020 m. balandžio 22 d. ieškovas išsiuntė atsakovui duomenis dėl ketinamų prekiauti produktų ir jų priskyrimo atitinkamoms grupėms. 2020 m. balandžio 25 ir 27 d. ieškovui buvo išsiųsti Suppsstore parduotuvės logotipai pasirinkti. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovas pakeitė produktų tiekėją ir atsiuntė atsakovui naujo tiekėjo – parduotuvės www.dropshipwebhosting.co.uk duomenis. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas pakeitė prisijungimo prie kuriamos parduotuvės duomenis ir pareiškė atsakovui pretenziją, kad keletą kartų patikrinus darbinę kuriamo tinklapio versiją, jam yra akivaizdu, kad jokie programavimo darbai, be jokios aiškios priežasties toliau nebevykdomi, todėl nustatė terminą iki kitos dienos ryto 11 valandos paaiškinimams pateikti. 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku ieškovas pranešė, jog nutraukia sutartį dėl 5.1 sutartyje numatytų pažeidimų t. y. įsipareigojimų nevykdymo.
2020 m. gegužės 20 d. ieškovas sudarė internetinės parduotuvės sukūrimo sutartį su kitu rangovu – A. S.. Sutarties pagrindu buvo sukurta Suppsstore internetinė parduotuvė, už kurią ieškovas sumokėjo 400 Eur. Kadangi atsakovas pilnai veikiančios parduotuvės nesukūrė, prašo iš jo priteisti sumokėtą avansą. Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio 5 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, jei sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų tiekėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei įrodo, jog jos neįvykdė dėl nenugalimos ligos.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir sutarties nutraukimo pasekmių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
Nagrinėjamu atveju, nors šalys sudarytą sutartį įvardijo paskolos sutartimi, tačiau iš sutarties turinio, šalių prisiimtų įsipareigojimų ir siekiamo rezultato matyti, jog toks šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kvalifikavimas neatitiko šalių tikrosios valios. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Nagrinėjamu atveju šalys sulygo dėl nematerialaus daikto – elektroninės parduotuvės sukūrimo ir jo perdavimo naudotis ieškovui, t. y. šalys sulygo ne dėl paslaugų teikimo, o konkretaus rezultato sukūrimo. Toks šalių susitarimas kvalifikuotinas rangos sutartimi, pagal kurią rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį susimokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje sandoriai dėl internetinių parduotuvių sukūrimo kvalifikuotini kaip rangos sutartys (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1585-467/2018, 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015) ir teismas nemato pagrindo nuo tokios praktikos nukrypti.
Be to, šalys taip pat sulygo dėl originalaus autorinio darbo – logotipo sukūrimo. Byloje nustatyta, jog atsakovo sukurtą logotipą ieškovas savo internetinėje parduotuvėje, taip pat Facebook‘o paskyroje naudojo iki 2020 m. lapkričio 22 d.
Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog šalių sudaryta sutartis dėl elektroninės parduotuvės sukūrimo turi tiek autorinės tiek rangos sutarčių bruožų, t. y. mišri sutartis, tačiau, kadangi byloje ginčo dėl autoriaus teisių pažeidimo nekilo, o logotipo sukūrimas buvo sudėtine visos sutarties kainos dalimi, bylai išnagrinėti taikytinos rangos sutartį reglamentuojančios nuostatos. Įvertinus tai, jog rangos dalyku buvo internetinei prekybai skirto produkto sukūrimas, tarp fizinių asmenų - šalių kilusiam ginčui išspręsti netaikytinos vartojimo rangos nuostatos.
Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktu darbus.
Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
Tokiu būdu užsakovui nutraukus sutartį rangovas turi teisę reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus bei reikalauti nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Pirmu atveju, rangovui kyla pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų vertę, antru atveju – įrodyti užsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus užsakovo veiksmus, nutraukiant sutartį, patirtų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp užsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovas nesąžiningai pasielgė nutraukdamas sutartį, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, jam sumokėtą avansą atsisakė grąžinti ieškovui, nes mano, jog sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė 70 procentų, liko tik dizaino – apipavidalinimo darbai.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas palaikė poziciją, jog rangos sutartis buvo nutraukta dėl terminų nesilaikymo, tačiau tokia sutarties nutraukimo priežastis nenurodyta 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniame laiške, kuriuo sutartis buvo nutraukta, bei prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie šalių bendradarbiavimą suėjus darbų atlikimo terminui. Todėl ieškovo pozicija dėl sutarties nutraukimo pažeidus darbų atlikimo terminą, kuris užsakovui turėjo esminę reikšmę, atmestina, kaip neįrodyta. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog tarp šalių konfliktas kilo šalims nesutarus dėl sulygtų darbų apimties: atsakovas 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, jog buvo tartasi dėl programavimo darbų, ne pačios parduotuvės pildymo. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog sutartimi prisiėmė atlikti parduotuvės dizaino – apipavidalinimo darbus, tačiau neprisiėmė pareigos įkelti visų prekių paveikslėlius, juos apkarpyti, aprašyti ir pan., tuo tarpu ieškovas telefonu pareiškė dėl to pretenziją. Ieškovo atstovas šių aplinkybių neneigė. Dėl minėto darytina išvada, jog nesutarimas dėl sulygtų darbų apimties tikėtina buvo tikroji rangos sutarties nutraukimo priežastis.
Įvertinus tai, jog byloje reikalavimų dėl nuostolių nepareikšta, sutarties nutraukimo teisėtumas neginčijamas, remiantis CK 6.671 straipsniu tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti būtina nustatyti kokius darbus atsakovas faktiškai atliko, ar jie buvo užsakovo priimti bei ar atliktų darbų vertė siekia sumokėtą avansą.
Faktiškai atliktų darbų mąsto ir vertės įrodinėjimo našta įprastai tenka rangovui, tačiau nagrinėjamu atveju tokios atsakovo teisės yra ribotos. Byloje nustatyta, jog ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 6 d. ieškovui kaip užsakovui buvo sudarytos galimybės tikrinti kuriamą produktą – elektroninę parduotuvę. Apie tai byloja ieškovo tos dienos elektroninio pašto laiškas, kuriame nurodoma, jog ieškovas keletą kartų patikrino darbinę kuriamo tinklo versiją. Iš tos pačios dienos šalių elektroninio pašto laiškų taip pat matyti, jog ieškovas 2020 m. gegužės 6 d. panaikino rangovui priėjimą prie kuriamo produkto, pakeitęs prisijungimo duomenis. Tokiu būdu ieškovas perėmė atsakovo 2020 m. gegužės 6 dienai faktiškai atliktus darbus – nebaigtą kurti elektroninę parduotuvę ir atsakovo sukurtą logotipą. Iš ieškovo ir kito rangovo – A. S. elektroninio susirašinėjimo (2020 m. gegužės 20-21 d. susirašinėjimas) matyti, jog pastarasis dirbo atsakovo kurto produkto pagrindu, tačiau „prasitrynė kas buvo“, „viską išvalė“ ir gavo naujus prisijungimus. Ar šiuos veiksmus buvo būtina atlikti ar buvo galima panaudoti atsakovo sukartą, nors ir nebaigtą rezultatą, byloje duomenų nėra ir šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo, tačiau aplinkybė, jog panaikinęs rangovui priėjimą prie jo kuriamo produkto, ieškovas iš esmės priėmė sutarties nutraukimo dienai ieškovo faktiškai atliktus darbus, nes nebaigtas kurti produktas neliko atsakovo žinioje. Faktiškai atliktų darbų priėmimą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovo sukurtą logotipą ieškovas naudojo po sutartinių santykių nutraukimo iki 2020 m. lapkričio 22 d., dėl naujo logotipo sukūrimo kreipėsi tik po byloje įvykusio parengiamojo teismo posėdžio. Nors nebaigtų, tačiau faktiškai atliktų, darbų priėmimas sudaro teisines prielaidas į tokių darbų apmokėjimą.
Nors atsakovas nurodė, jog darbų atliko už didesnę nei sumokėto avanso vertė, t. y. ieškovas sumokėjo 50 procentų sulygtos kainos dydžio avansą, o atsakovas teigė, jog atliko 70 procentų sulygtų darbų, tačiau dėl 20 procentų papildomos sumos sąskaitos ieškovui neišrašė ir tokio reikalavimo byloje nekėlė. Tuo tarpu įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgus į tai, jog ieškovas perėmė rangos tarpinį produkto rezultatą, o vėliau jis buvo pakeistas (išvalytas) ir šiuo metu nustatyti faktiškai atliktų darbų vertę nėra galimybės dėl paties ieškovo veiksmų, teismas remdamasis teisingumo ir protingumo principais bei įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, mano, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovui nekilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, nes atliktų darbų vertė siekė sumokėto avanso dydį. Atitinkamai ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas įrodymų dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė ir jų priteisimo neprašė.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.