Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

9. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą dėl duomenų apie atsakovą gavimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamos apeliacinės bylos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymai, kad ieškovas iš atitinkamų institucijų savo iniciatyva negali gauti duomenų apie atsakovą šiuo atveju teiktini pirmosios instancijos teismui, kuris sprendžia procesinio pobūdžio prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ar teismo liudijimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.

11. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 160 Eur skolą (pagal sutartį sumokėtą avansą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumams, t.y. nurodyti atsakovo asmens duomenis bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, konstatavęs, kad ieškovo pateiktų įrodymų nėra pakankamai ginčo nagrinėjimui dokumentinio proceso tvarka.

13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodamas tuo, kad atsakovo asmens duomenų galimybių gauti neturi dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Taip pat nurodo, jog jo pateikti įrodymai patvirtina ieškinio pagrindą ir ieškovas neturi jokių galimybių įrodyti, kad atsakovas avanso negrąžino.

14. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą savo teisių gynybos realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Teismas turi patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimui supaprastinto proceso tvarka yra nustatyti leistinumo reikalavimai – ieškovas, reikšdamas ieškinį ir prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. CPK 424 str. 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 str. 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 428 straipsnio 7 dalis nurodo, jog padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

16. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami, tinkamai taikydamas CPK 424 str. 2 d. nuostatas pagrįstai nustatė ieškovui terminą primokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip nepažeidžia ieškovo teisių. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas neturi galimybių pateikti įrodymų, kad avansas jam nėra grąžintas. Pažymėtina, jog tokių įrodymų iš ieškovo pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą trūkumams pašalinti neįpareigojo pateikti.

17. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), gyvenamąją vietą, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė atsakovo vardą, pavardę ir žinomą adresą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nėra žinomas atsakovo asmens kodas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, prašo teismo sužinoti atsakovo asmens kodą pagal turimą atsakovo individualios veiklos pažymėjimo Nr. 767640. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad teismas negali reikalauti ieškovo pateikti duomenis, kurie jam yra nežinomi ir negali būti žinomi. Civilinio proceso įstatymas nekelia imperatyvaus reikalavimo ieškinio formai nurodyti ieškinyje byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus, todėl atsakovo asmens kodo nepateikimas negali būti vertinamas kaip esminis ir užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme trūkumas (CPK 115 str. 4 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam žinoma įrodymų išreikalavimo bei rinkimo tvarka.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įrodymus, kad negali gauti atsakovo duomenų bei prašymą išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovo M. V. asmens kodą pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. 767640 ieškovas suformulavo tik apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog toks procesinio pobūdžio prašymas spręstinas pirmosios instancijos teisme pašalinus kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus ir priėmus ieškinį.

20. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo. Ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 10 d.