- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-254-823/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Sidabrinis medis“
- Atsakovas
- UAB ,,Idamas“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB ,,Idamas“ dėl nuostolių atlyginimo ir avanso grąžinimo bei atsakovo UAB ,,Idamas“ priešieškinį ieškovui UAB ,,Sidabrinis medis“ dėl įsiskolinimo pagal sutartį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Sidabrinis medis“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Idamas“ 9 953,30 Lt avansinio mokėjimo bei 80 828,71 Lt nuostolių atlyginimo.
Nurodė, kad pagal 2006 m. lapkričio 8 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. P061108-0K (toliau – ir Sutartis) atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. sausio 15 d. atlikti informacinės sistemos (interneto arba interneto svetainės) dizaino, maketavimo, programavimo, fizinio palaikymo ir „Smart web“ sistemos diegimo darbus ir teikti su tuo susijusias paslaugas bei konsultacijas, apibrėžtas Sutarties prieduose, o ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui reikalingus duomenis ir informaciją, bei sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas Sutarties prieduose nustatytą sumą – 19 906,60 Lt. Atsakovas įsipareigojo užbaigti projektą iki 2007 m. sausio 15 d. Atsakovas iki 2007 m. sausio 15 d. nepradėjo Sutartyje numatytų darbų. Ieškovas 2008 m. birželio 9 d. raštu Nr. 75 pareikalavo, kad atsakovas pagal Sutarties 9.3.3. punktą per 10 dienų po šio raštiško pranešimo pašalintų Sutarties pažeidimus ir įspėjo atsakovą, kad, jei nebus atlikti ir perduoti darbai, Sutartis vienašališkai bus nutraukta prieš terminą pagal Sutarties 8.5. punktą. Atsakovas į šią ieškovo pretenziją nesureagavo, sutartinių įsipareigojimų taip ir neįvykdė, todėl ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 08/07/08 Sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo per 14 dienų grąžinti ieškovui 9 953,30 Lt avansinį mokėjimą bei atlyginti dėl Sutarties nevykdymo patirtus nuostolius. Atsakovas negrąžino ieškovui avansinio mokėjimo, neatlygino nuostolių. Atsakovas jau po Sutarties nutraukimo 2008 m. liepos 17 d. išsiuntė ieškovui tariamą atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, datuotą 2008 m. birželio 12 d., ir PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas grąžino atsakovui minėtus dokumentus. Ieškovui atsiradę nuostoliai susideda iš ieškovo priskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų dviems ieškovo darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys atlikti paruošiamuosius darbus elektroninės parduotuvės įdiegimui, t. y. tiems darbams, kurių atsakovas pagal Sutartį taip ir neatliko – 61 899,15 Lt, taip pat iš skirtumo tarp naujai su UAB „Coral Solutions“ sudarytos sutarties bendros 38 836,16 Lt sumos ir ginčo šalių pasirašytos Sutarties bendros 19 906,60 Lt sumos. Naują sutartį ieškovas turėjo sudaryti, nes galutinio rezultato – parduotuvės sukūrimo, iš atsakovo negavo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, o atsakovas negalėjo tinkamai ir savalaikiai atlikti visų įsipareigojimų pagal Sutartį dėl ieškovo kaltės t. y. būtent dėl to, kad pastarasis ilgai vėlavo pateikti atsakovui medžiagą, reikalingą projekto dizaino sukūrimui, vėlavo pervesti avansą. Atsakovo teigimu, šalys koregavo Sutarties vykdymo terminus, ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui, kad darbai 2007 m. sausio 15 d. nėra užbaigti, darbų pabaiga faktiškai buvo sutarta 2007 m. birželio 13 d. ir šiai dienai visi sutartimi numatyti darbai buvo atlikti, buvo pasirašytas dizaino darbų suderinimo aktas. Atsakovui atlikus visus projekto (elektroninės parduotuvės) darbus, su ieškovu buvo susisiekta dėl apmokymų – tam, kad ieškovas išmoktų naudotis atsakovo pateiktu produktu. Apmokymai vyko 2007 m. birželio 8 d. Ieškovo darbuotojas G. Š., pasirašydamas apmokymų aktą, pripažino, kad atsakovo pateiktas produktas yra tinkamas ir galimas naudoti, todėl ši data (2007 m. birželio 8 d.) yra reali visų darbų pagal Sutartį perdavimo data, nes būtent tuomet ieškovas gavo atsakovo pagamintą produktą, atsakovas apmokė ieškovą juo naudotis. Po to ieškovas galėjo realiai pradėti sudarinėti sandorius – vykdyti pardavimus elektroninės prekybos parduotuvėje www.biuroprekes.lt, talpinti į atitinkamus produktus į krepšelius ir pan. Būtent tuo tikslu ieškovas 2007 m. rugpjūčio 1 d. su S. G. ir sudarė darbo sutartį Nr. 130. Dėl parduotuvės veikimo atsakovas ieškovą konsultuodavo nuolat, nes pastarajam kildavo neaiškumų. Ieškovo raštas dėl Sutarties nutraukimo atsakovui buvo visiškai netikėtas. Kadangi užsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 9 953,30 Lt už atliktą darbą, nes ši likusi suma jam taip ir nebuvo sumokėta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ atsakovo UAB „Idamas“ naudai 9 953,30 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2008 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 359 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą Sutartį pirmieji darbai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip per 1 savaitę nuo avanso gavimo dienos, kiti darbai pradedami ne anksčiau nei kitą dieną nuo visos reikiamos medžiagos tam darbui suteikimo ir ne vėliau nei po dviejų darbo dienų. Dizaino kūrimas pradedamas nuo visos reikiamos medžiagos gavimo datos ir avanso gavimo dienos. Sutarties Priedo Nr. 1 1.7 punktas numato, kad projekto pabaigimo data yra 2007 m. sausio 15 d., jeigu avanso gavimo diena sutampa su Sutartyje numatyta diena; projektui laiku nepasibaigus yra peržiūrimi Sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir imamasi Sutartyje numatytų veiksmų už įsipareigojimų neįvykdymą; tai netaikoma, kuomet abi pusės raštu sutaria dėl pabaigimo termino atidėjimo; projekto pabaigimu laikomas darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymas. Darbų priėmimas reglamentuotas Sutarties 5 dalyje, kur numatyta, kad apie darbų pabaigą Vykdytojas informuoja raštu arba el.paštu, o Užsakovas atliktus darbus turi patikrinti per 1 savaitę nuo tokio pranešimo gavimo; negavus jokio atsakymo, laikoma, kad Užsakovas sistemą patikrino ir klaidų neaptiko. Išaiškinęs atliktų darbų neatitikimus Sutarties prieduose keliamiems reikalavimams ar trūkumus, Užsakovas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo 5.1 punkte numatyto termino pabaigos privalo elektronine ar rašytine forma pateikti pranešimą Vykdytojui, nurodydamas terminą trūkumams pašalinti. Vykdytojui pateikus darbų perdavimo ir priėmimo aktą, Užsakovas jį pasirašo, arba raštu pateikia pretenzijas Vykdytojui 10 darbo dienų laikotarpyje, o to nepadarius, t.y. nepateikus pretenzijos per minėtą laiką, darbai laikomi perduotais ir priimtais. 2006 m. lapkričio 29 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 9953,30 Lt avansą, taigi pirmieji darbai turėjo būti pradėti po 2006 m. gruodžio 6 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kada ieškovas pateikė atsakovui projekto vykdymui reikalingą medžiagą. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateiktas Dizaino suderinimo aktas Nr. 1, pasirašytas ieškovo 2007 m. kovo 2 d., patvirtina, kad ieškovą tenkina atsakovo atliktų darbų etapas, atsakovui leista vykdyti tolimesnius darbus pagal Sutartį. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalis siejantys sutartiniai santykiai tęsėsi, Sutartis buvo vykdoma toliau po 2007 m. sausio 15 d., o tuo pačiu patvirtina atsakovo argumentus, kad ginčo šalys buvo suderinę valią dėl kitokio Sutarties užbaigimo termino, tik to neįformino, ir tai buvo sąlygota paties ieškovo vėlavimo pateikti atsakovui reikiamą medžiagą projekto dizaino sukūrimui. Sutarties vykdymo termino nukėlimą vėlesnei datai ir Sutarties tęsimą po 2007 m. sausio 15 d., teismo vertinimu, rodo ir tai, kad pats ieškovas iki 2008 m. birželio 9 d. jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Byloje esantis 2007 m. birželio 8 d. Apmokymų aktas Nr. 1, kurį pasirašė ieškovo darbuotojas, apmokytas dirbti su sukurta programa, G. Š., rodo, kad atsakovo pateiktas produktas buvo sukurtas ir jį galima buvo naudoti. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad Sutartis buvo vykdoma abiejų ją pasirašiusių šalių po 2007 m. sausio 15 d. K. N. ir G. Š., apklausti liudytojais teismo posėdyje, tai patvirtino. Pastarasis teismui paaiškino, kad programa nebuvo iki galo išdirbta, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas, kaip Užsakovas, per Sutartyje numatytą terminą (ar kitą protingą terminą, anksčiau nei 2008 m. birželio 9 d.), būtų pareiškęs atsakovui kokias nors pretenzijas, informuotų jį apie galimus trūkumus Sutarties 5.2, 5.3 punktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad jis turėjo pagrindą Sutartį laikyti pasibaigusia, o darbus pagal ją perduotais ir priimtais 2007 m. birželio 8 d. Teismas sprendė, kad, esant kitų rašytinių duomenų, pranešimu apie darbų pabaigą galima laikyti minėtą Apmokymų aktą Nr. 1, nes jo pasirašymas byloja apie tai, kad sistema buvo įdiegta ir funkcionavo, ir Užsakovas apie tai žinojo. Šis aktas suteikė galimybę Užsakovui tikrinti atliktus darbus, reikšti pretenzijas per savaitę. Užsakovui pretenzijų nepareiškus, laikoma, kad jis sistemą patikrino ir klaidų neaptiko (Sutarties 5.1 punktas). Užsakovas nepateikė Vykdytojui jokio pranešimo elektronine ar kita rašytine forma per 1 darbo dieną nuo Sutarties 5.1 punkte nurodyto termino pabaigos, nenurodė jokių trūkumų (Sutarties 5.2 punktas). Tai, kad produktas ieškovui buvo sukurtas ir pateiktas, rodo ir atsakovo į bylą pateiktas ginčo šalių elektroninis susirašinėjimas už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2007 m. lapkričio 13 d. Jei sukurtas produktas turėjo trūkumų ir veikė nepakankamai sklandžiai, tai galėjo būti pagrindu savalaikiai reikšti pretenzijas dėl trūkumų, prašyti jas pašalinti, nes taip šalys buvo susitarusios (Sutarties 5.2 punktas). Ieškovas tik 2008 m. birželio 9 d. surašė atsakovui pretenziją, tačiau ji neinformatyvi ir nekonkreti, nenurodyta, kas padaryta negerai, ką reikia ištaisyti. Tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, rodo byloje atliktos ekspertizės išvados, ją atlikusio eksperto paaiškinimai, taip pat ieškovo užsakytą produktą kūrusio R. Č. parodymai. Aplinkybę, kad sistema veikė ir turėjo sąsajas su Rivilės programa, pripažino ir ieškovo darbuotojai, tai patvirtina į bylą pateiktas elektroninis ginčo šalių susirašinėjimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo vienašališkai nutraukti Sutarties rašte dėl jos nutraukimo nurodytais pagrindais, nes tam nebuvo pagrindo, o tuo pačiu negali reikalauti nuostolių atlyginimo dėl Sutarties nevykdymo.
Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodytas ir patirtų nuostolių faktas bei dydis. Darbo sutartiniai santykiai yra įprastinė atsakovo, kaip juridinio asmens, veikla, siejanti jį su trečiaisiais asmenimis, bei įpareigojanti mokėti jiems priskaičiuotą darbo užmokestį. Ieškovo pateikta 2008 m. lapkričio 24 d. sutartis su UAB ,,Coral Solutions“ Nr. 08/11/24-G1 sudaryta visai kitam produktui, ne ginčo Sutarties pagrindu numatytam sukurti, ji neįrodo, kad ši bendrovė atliko galimai nebaigtus ar šalino atsakovo pagal Sutartį prastai atliktus darbus, to nepatvirtina ir ieškovo pateikta darbų sąmata prie naujai sudarytos sutarties. Kiti ieškovo nurodomiems nuostoliams patvirtinti jo pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros dėl prekių įsigijimo, UAB ,,Coral solution“ kasos pajamų orderio kvitai, teismo vertinimu, neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovo nurodomos naujai sudarytos sutarties vykdymu.
Nustatęs Sutarties įvykdymo faktą bei nesant duomenų apie galutinį atsiskaitymą, teismas atsakovo priešieškinį tenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Sidabrinis medis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ ieškinį patenkinti, o atsakovo UAB ,,Idamas“ priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pagal Sutartį el. parduotuvė turėjo būti kuriama atskirais etapais: svetainės dizaino sukūrimas ir suderinimas, techninės bazės paruošimas, „Smart Web“ sistemos diegimo darbai, papildomų funkcijų programavimas ir diegimas, personalo apmokymas, svetainės registravimas paieškos sistemose ir kataloguose. Atsakovas pateikė tik Dizaino suderinimo aktą bei Apmokymų aktą. Iki Sutarties nutraukimo momento atsakovas kitų darbų atlikimo aktų nepateikė, o ieškovas negavo veikiančio produkto bei neturėjo galimybės reikšti pretenzijas dėl trūkumu šalinimo. Ieškovas dėl netinkamo Sutarties vykdymo 2008 m. birželio 9 d. raštu pareiškė pretenziją atsakovui, suteikdamas 10 dienų terminą užbaigti Sutarties vykdymą. UAB ,,Idamas“ 2008 m. birželio 12 d. atsiuntė atsakymą su reikalavimu pateikti pretenziją pagal Sutarties 5.3. punkto reikalavimus. Ieškovas, negavęs iš atsakovo pranešimų apie atliktus darbus, kaip numatyta Sutarties 5.1. punkte, per 2008 m. birželio 9 d. rašte nurodytą terminą, 2008 m. liepos 8 d. sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą bei padengti nuostolius. Apeliantas UAB „Sidabrinis medis“ nutraukė sutartį su atsakovu, nes atsakovas sutarties neįvykdė ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas turėjo teisme įrodyti, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Atsakovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų, kad įvykdė sutartinius įsipareigojimus iki ieškovo pranešimo apie Sutarties nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
2) Teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad atsakovas tinkamos formos priėmimo-perdavimo aktų, kaip numatyta Sutarties nuostatose, nesurašė, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad produktas buvo sukurtas ir pateiktas ieškovui. Taip pat sprendime nepagrįstai buvo konstatuojama, kad atsakovo sukurtas produktas turėjo sąsajas su „Rivilės“ programa, kaip numatyta Sutarties priede Nr. l, nors ieškovas tomis sąsajomis negalėjo tinkamai naudotis, ir tai buvo pagrindinė Sutarties netinkamo vykdymo problema. Teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, rėmėsi liudytojų parodymais bei ekspertizės aktu, tačiau nei liudytojai, nei ekspertizės aktas nepatvirtino atsakovo tvirtinimo apie veikiančio produkto, atitinkančio Sutarties sąlygas, sukūrimą iki sutarties nutraukimo. Eksperto išvadoje, priešingai nei konstatuoja pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad ekspertizei pateiktas produktas veikia tik atlikus manipuliacijas su programinio kodo pakeitimais. Apklausus ekspertą paaiškėjo, kad daugumos pagrindinių funkcijų, kurias parduotuvė turėjo atlikti pagal Sutartį ir jos priedus, ekspertas netikrino. Ekspertas paminėjo, kad tinkamam patikrinimui reikalinga suformuoti užduotis ir nurodyti, koks rezultatas turėjo būti pasiektas. Aplinkybę, kad turėjo veikti sąsajos funkcija, patvirtino tiek ieškovo, tiek atsakovo liudytojai, bet šios esminės aplinkybės teismas (ekspertas) papildomai netyrė.
Atsiliepimas
3) Atsakovas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu Sutarties įvykdymą, nurodo ieškovo darbuotojo pasirašymą ant Apmokymų akto, tačiau apmokymuose dalyvavęs asmuo neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu. Be to, minėtas darbuotojas, apklaustas liudytoju, parodė, kad apmokymų metu produktas tinkamai neveikė. Atsakovas nutylėjo, kad apmokymai buvo pradiniai, skirti tam, kad ieškovas išmoktų suvedinėti informaciją į el. parduotuvę. Po šio apmokymo toliau vyko el. parduotuvės kūrimo darbai.
4) Sprendime nurodyta, kad atsakovo sukurtas produktas galimai turėjo trūkumų ir veikė nepakankamai sklandžiai, tačiau teismo nuomone, priešingai nei numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio normos, tai galėjo būti pagrindu reikšti pretenzijas dėl trūkumų ir prašyti juos pašalinti. Tokia teismo išvada prieštarauja įstatymu nustatytai sutartinių santykių esmei, kadangi nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo. Ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, Sutarties vykdymas užsitęsė neleistinai ilgai, ir dėl tolimesnio netinkamo Sutarties vykdymo ieškovas patyrė didelius nuostolius.
5) Sprendime matyti teismo teikiami pranašumai vienai šaliai prieš kitą šalį. Apeliantas, pareiškęs ieškinį dėl nuostolių priteisimo, yra nepagrįstai verčiamas įrodinėti faktines aplinkybes rašytiniais įrodymais, kai tuo tarpu atsakovui ši pareiga netaikoma, nes teismas rašytinių įrodymų iš atsakovo nereikalauja. Šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad Sutartį įvykdė tinkamai, o ieškovas turėjo įrodyti, kad Sutartį nutraukė teisėtai. Ieškovas įrodė Sutarties nutraukimo teisėtumą Sutartimi sutarto produkto faktiniu nebuvimu bei tuo, kad Sutartimi nustatyti tikslai buvo pasiekti sudarius sutartį su kitu vykdytoju. Atsakovas turėjo įrodyti, kad Sutartį vykdė tinkamai, ir kad sutartas produktas buvo sukurtas, tačiau nepateikė nei darbų atlikimo aktų, kurie patvirtintų apie produkto sukūrimą, nei paskirta ekspertizė patvirtino, kad Sutartimi sutartas produktas buvo sukurtas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Idamas“ prašo UAB „Sidabrinis medis“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo Sutarties įvykdymą tinkamu. Faktą, kad atsakovas įvykdė visas savo prievoles apeliantui, patvirtina tai, jog, atsakovui atlikus visus darbus, su apeliantu buvo susisiekta dėl apmokymų – tam, kad apeliantas išmoktų naudotis atsakovo pateiktu produktu, kurie įvyko 2007 m. birželio 8 d. Apelianto darbuotojas G. Š. konkliudentiniais veiksmais – pasirašydamas Apmokymų aktą, pripažino, kad atsakovo pateiktas produktas yra tinkamas ir galimas naudoti, todėl ši data laikytina realia visų darbų perdavimo data, nes būtent tuomet apeliantas gavo atsakovo pagamintą produktą ir apmokė jį juo naudotis. Po šio momento apeliantas galėjo realiai naudotis atsakovo sukurtu produktu – vykdyti pardavimus elektroninės prekybos parduotuvėje www.biuroprekes.lt, talpinti į sistemą atitinkamus produktus ir kt. Atmestinas apelianto argumentas, kad, iki Sutarties nutraukimo atsakovui pateikus tik Dizaino suderinimo aktą bei Apmokymų aktą, apeliantas negavo veikiančio produkto bei neturėjo galimybės reikšti pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, nes sukurtas produktas buvo ieškovui tinkamai pateiktas.
2) Aplinkybę, kad Sutartis įvykdyta tinkamai, patvirtino ekspertizę atlikęs ekspertas A. M.. Atsižvelgiant į eksperto išvadas, elektroninė parduotuvė buvo sukurta ir funkcionuojanti, o tam tikri netikslumai kilo dėl paties apelianto netinkamo elektroninės parduotuvės valdymo. Atmestinas apelianto argumentas, kad pateiktas produktas veikia tik atlikus manipuliacijas su programinio kodo pakeitimais. Programiniai kodai yra pateikti apeliantui, jis juos buvo pakeitęs, ir ekspertui šie kodai nebuvo žinomi, todėl ir reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus, norint atlikti elektroninės parduotuvės ekspertizę.
3) Vykdytojas (atsakovas) apie darbų pabaigą galėjo Užsakovą (apeliantą) informuoti raštu arbe elektroniniu paštu. Tokiu pranešimu galima laikyti Apmokymų aktą Nr. 1, nes jo pasirašymas įrodo, kad sistema buvo įdiegta, funkcionavo, ir tai Užsakovas žinojo. Šis aktas suteikė galimybę Užsakovui tikrinti darbus savaitę laiko ir per tą laiką reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Kadangi Užsakovas nepareiškė pretenzijų, atsakovas pagrįstai laikė, kad Užsakovas, patikrinęs sistemą, klaidų neaptiko. Užsakovas nepateikė Vykdytojui jokio pranešimo elektronine ar kita rašytine forma per 1 darbo dieną nuo Sutarties 5.1 punkte nurodyto termino pabaigos, nenurodė jokių trūkumų.
4) Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad darbuotojas, pasirašęs ant apmokymo akto, neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu ir jo parašas neturi įrodomosios reikšmės. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekvestionavo šios aplinkybės, neneigė, kad apmokymuose dalyvavęs G. Š. yra jo darbuotojas, ar buvo įgaliotas tinkamai. Akivaizdu, kad apeliantas buvo delegavęs šį asmenį susipažinti su sukurtu produktu.
Šalies argumentai
5) Apeliantas tik nurodo, kad atsakovas tariamai neatliko tam tikrų darbų, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi atsakovas apeliantui yra įvykdęs visas savo prievoles ir jokių papildomų apelianto patirtų išlaidų bei tariamai patirtų nuostolių atlyginti neprivalo, kadangi tam nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6) Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas teikė pranašumus vienai šaliai prieš kitą šalį ir byloje netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos sudaro prielaidas nukentėjusiai šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnis), taip pat reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalimi leidžiama sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais, kurie sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
Galiojantys įstatymai bei pačios sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2012 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014). Teismas, spręsdamas dėl kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo turi vertinti atitinkamo pažeidimo reikšmę. Atsižvelgiant į favor contractus principą, kuriuo vadovaudamosi šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė, darytina išvada, kad sutarties sąlygų, kurias nustačius galimas vienašalis sutarties nutraukimas, pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo yra didelis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1382/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Tarp šalių sudarytos Sutarties 8.5 punktas įtvirtina Užsakovo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Kolegijos vertinimu, ši Sutarties nuostata turi būti aiškinama kartu su CK 6.217 straipsnio nuostatomis ir favor contractus principu, įpareigojančiu šalis sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.
Ieškovas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad atsakovas Sutartyje nustatytu terminu nepašalino darbų trūkumų. Vertinant Sutarties nutraukimo dėl to, kad atsakovas per Sutartyje numatytą terminą nepašalino Sutarties vykdymo trūkumų, teisėtumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovo prievolė pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus tiesiogiai priklauso nuo ieškovo pareigos šiuos trūkumus atskleisti Sutarties nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 5.2 punktą, išsiaiškinus atliktų darbų neatitikimus Sutarties prieduose keliamiems reikalavimams ar trūkumus Užsakovas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo 5.1 straipsnyje numatyto termino pabaigos privalo elektronine ar rašytine forma pateikti pranešimą Vykdytojui, nurodydamas terminą trūkumams pašalinti. Nors Sutartyje tokio pranešimo turinys atskirai neaptariamas, akivaizdu, kad pranešime turi būti tiksliai įvardyti Sutarties vykdymo trūkumai, kuriuos prašoma pašalinti. Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, jei skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę pašalinti nustatytus Sutarties vykdymo trūkumus tol, kol apie šiuos trūkumus nėra tinkamai ir išsamiai informuotas ieškovo.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 9 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo užbaigti visus nebaigtus darbus pagal Sutartį per 10 dienų, nedetalizuodamas konkrečių neatliktų darbų (b.l. 11, t. I). Ši pretenzija pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip neišsami ir netiksli, kadangi joje nenurodyti konkretūs Sutarties vykdymo trūkumai, kuriuos reikalaujama pašalinti. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, 2008 m. birželio 12 d. raštu pareikalavo atsiųsti pretenzijas dėl atliktų darbų neatitikties Sutarties priedams pagal Sutarties 5.3 punktą (b.l. 15, t. I). Ieškovas 2008 m. birželio 16 d. pateikė atsakovui patikslintą pretenziją (b.l. 77-86, t. I), į kurią atsakovas atsakė 2008 m. birželio 18 d. raštu (b.l. 90-99, t. I), pagal atskirus ieškovo pretenzijos punktus paaiškindamas, kad nurodyti trūkumai neegzistuoja. Iš paminėtų ieškovo 2008 m. birželio 16 d. rašto ir atsakovo 2008 m. birželio 18 d. atsakymo matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 aiškinimo. Pagal Sutarties 13.2 punktą, iš Sutarties kylantys ginčai šalių turi būti sprendžiami derybų keliu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų derybų keliu sprendusios kilusį ginčą dėl Sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 aiškinimo. 2008 m. liepos 8 d. raštu ieškovas informavo atsakovą, kad Sutartį nutraukia (b.l. 13, t. I). Atsakovas 2008 m. liepos 14 d. raštu nurodė, kad su Sutarties nutraukimu nesutinka, nes visi Sutartyje numatyti darbai yra atlikti (b.l. 18, t. I).
Apeliantas nurodo, kad iki Sutarties nutraukimo momento negavo veikiančio produkto, ir dėl to neturėjo galimybės reikšti pretenzijas Sutartyje nustatyta tvarka. Šį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti įrodymai. Kaip patvirtinta byloje atliktos ekspertizės aktu, atsakovo sukurta elektroninė parduotuvė veikė. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad parduotuvė galėjo funkcionuoti, galima buvo atlikti užsakymą, peržiūrėti prekių sąrašą, prie parduotuvės galėjo prisijungti vartotojai (b.l. 103, t. II). Apeliantas nurodo, kad eksperto išvadoje produkto veikima siejamas su programinio kodo pakeitimais, tačiau teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas paaiškino, kad tai atsitiko dėl slaptažodžių pakeitimo (b.l. 103, t. II), kuriuos, tikėtina, atliko pats ieškovas. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad parduotuve buvo naudojamasi ir pastebėtos klaidos taisomos (b.l. 101-106, t. I). Kolegijos vertinimu, ieškovui nebuvo jokių kliūčių aiškiai nurodyti atsakovui konkrečius pastebėtus Sutarties vykdymo trūkumus, ką iš dalies ieškovas padarė 2008 m. birželio 16 d. pretenzijoje, tačiau kilusio ginčo dėl Sutarties priedų aiškinimo spręsti nebandė ir Sutartį su atsakovu iškart nutraukė. Teise reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 straipsnio 5 dalis) ieškovas taip pat nepasinaudojo. Pastebėtina ir tai, kad Sutarties vykdymo trūkumai, ieškovo įrodinėti proceso pirmosios instancijos teisme metu, ne visiškai sutapo su trūkumais, nurodytais atsakovui pateiktoje pretenzijoje.
Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, nukentėjusioji šalis vienašališkai, nesikreipdama į teismą, gali nutraukti sutartį iš anksto pranešusi apie tai kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – per trisdešimt dienų. Tarp šalių sudaryta Sutartis įspėjimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą termino nenumato. Ieškovas Sutartį nutraukė 2008 m. liepos 8 d., t.y. nesuėjus mėnesiui nuo tinkamai surašytos pretenzijos pateikimo atsakovui dienos (2008 m. birželio 16 d.).
Iš ieškovo pirmosios instancijos teisme įrodinėtų Sutarties vykdymo trūkumų matyti, kad jie susiję su blankų, vizitinių kortelių ir antspaudų maketavimo moduliu, taip pat tam tikrais reikalavimais, keliamais elektroninei parduotuvei: tonerių ir rašalų paieška pagal spausdintuvo modelį, asortimento konkrečiam klientui ribojimu, prekių užsakymu iš skyriaus „akcijos“, prekių rūšiavimu, asortimento konkrečiam klientui ribojimu, pirkimų valdymu pagal susikurtą biudžetą, prekių rezervavimo galimybe laike, sąsajomis su pardavėjo apskaitos programa. Kolegija pažymi, kad pagal Sutartį blankų, vizitinių kortelių ir antspaudų maketavimo modulis yra atskira paslauga, kurios vertė sudaro vos 4 proc. Sutarties kainos, o ieškovo įrodinėjami elektroninės parduotuvės trūkumai pagal savo pobūdį nėra tokie, dėl kurių elektroninė parduotuvė apskritai būtų negalėjusi veikti, t.y. kad ieškovas būtų iš esmės negavęs to, ko tikėjosi iš Sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas būtų vengęs kooperuotis su ieškovu, šalindamas sistemos klaidas, ar kitu būdu būtų davęs pagrindą ieškovui tikėtis, kad Sutartis ateityje nebus įvykdyta (CPK 6.217 straipsnio 2 dalies 3,4 punktai). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagrindinė Sutarties netinkamo vykdymo problema buvo negalėjimas tinkamai naudotis sąsajomis su Rivilės programa. Pažymėtina, kad ši aplinkybė atsakovui 2008 m. birželio 16 d. pateiktoje pretenzijoje nenurodyta, o iš į bylą pateikto šalių el. susirašinėjimo matyti, kad sąsajos su Rivilės programa buvo (b.l. 108, t. I). Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo nurodytu argumentu, kad Sutarties priede Nr. 1 nurodyta tik „sąsajos su Rivile“, nekonkretizuojant, kokie konkrečiai duomenys turi būti perduoti.
Apeliantas taip pat pažymi, kad Sutarties vykdymas užsitęsė neleistinai ilgai. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, ir kolegija su šia išvada sutinka, kad ginčo šalys buvo suderinę valią dėl kitokio Sutarties užbaigimo termino, tik to Sutartyje nustatyta tvarka neįformino. Įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymas užsitęsė būtent dėl atsakovo kaltės, į bylą nepateikta, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas anksčiau nei 2008 m. birželio 9 d. būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl Sutarties vykdymo terminų neišlaikymo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodomi Sutarties vykdymo trūkumai nebuvo esminiai, todėl ieškovas neturėjo pagrindo savo teises ginti naudodamas ultima ratio priemonę – Sutarties nutraukimą, o, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo savo teises ginti kitais būdais – atsakovo sąskaita pats pašalinti darbų trūkumus (Sutarties 8.2 punktas, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutraukęs Sutartį be teisėto pagrindo, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo bei sumokėto avanso grąžinimo. Taigi, ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys, yra teisėta ir pagrįsta.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su tuo, kad ieškovo patirtų nuostolių faktas ir dydis byloje taip pat neįrodytas (CPK 320 straipsnis). Neįrodžius žalos fakto ir dydžio, reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo teismo negalėtų būti tenkinamas net ir tuo atveju, jei Sutarties nutraukimas teismo būtų pripažintas teisėtu.
Priešieškiniu atsakovas reikalavo iš ieškovo nesumokėtos Sutarties kainos dalies sumokėjimo, argumentuodamas tuo, kad visi darbai pagal Sutartį buvo atlikti tinkamai. Teisę į visišką apmokėjimą pagal sutartį rangovas įgyja tik tada, kai yra tinkamai atlikti ir perduoti visi sutartimi sulygti darbai ir/ar paslaugos. Pareikšdamas reikalavimą priteisti pagal Sutartį nesumokėtą kainą už darbus, atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis Sutartį įvykdė tinkamai - atliko visus Sutartimi sulygtus darbus ir jų rezultatą perdavė ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis Sutarties priedo Nr. 1 4 punktu, galutinis mokėjimas ieškovo turėjo būti įvykdytas per 5 dienas nuo sąskaitos pateikimo, pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą. Byloje nustatyta, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas atsakovo ieškovui buvo pateiktas 2008 m. birželio 16 d. (b.l. 17, 87, t. I), pakartotinai pateiktas 2008 m. liepos 14 d. (b.l. 18, t. I). Ieškovas darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties reikalavimus atitinkantis darbų priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog darbų priėmimas - perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ar gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, rodo, kad šalys nors ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Darbų priėmimo - perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai, taip pat sudarytų prielaidas vienos iš sutarties šalių nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Taigi aplinkybė, kad darbų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo surašytas, pati savaime nepaneigia atsakovo teisės į užmokesčio už atliktus darbus gavimą pagal Sutartį. Tačiau, vertinant, ar atsakovas įgijo teisę į visą Sutartyje numatytą atlyginimą, būtina nustatyti, ar ieškovas faktiškai perėmė ir naudojosi atliktais darbais pagal jų paskirtį, nepagrįstai vengdamas įforminti darbų perėmimą Sutarties nustatyta tvarka, ar atliktų darbų perėmimas nebuvo įformintas dėl to, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų atitikties Sutarties sąlygoms.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, sprendė, kad darbai yra priimti pagal Sutarties 5.1 ir 5.3 punktus, kadangi ieškovas nepareiškė atsakovui pretenzijų Sutartyje numatytu terminu. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Iš tarp šalių sudarytos Sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad darbai pagal Sutartį turėjo būti atliekami etapais: svetainės dizaino sukūrimas ir suderinimas, techninės bazės paruošimas, „Smart Web“ sistemos diegimo darbai (po techninės bazės paruošimo), personalo apmokymas (iš karto po sistemos diegimo), papildomų funkcijų programavimas ir diegimas, svetainės registravimas paieškos sistemose ir kataloguose (iš karto po svetainės atidarymo). Pagal Sutarties 5.4 punktą, Sutartyje numatytus darbus šalys gali priimti – perduoti dalimis, pasirašydamos priėmimo – perdavimo aktus. Į bylą pateiktas Dizaino suderinimo aktas (b.l. 89, t. I) patvirtina, kad buvo atlikti ir suderinti dizaino darbai pagal Sutartį (dizaino sukūrimas ir suderinimas). Jokių įrodymų, paneigiančių nurodytų darbų atlikimą ar jų kokybę, į byla nepateikta.
Pagal Sutarties nuostatas numatytas 2 valandų apmokymas ir instrukcija. Kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas Apmokymų aktas Nr. 1 (b.l. 88, t. I) yra įrodymas, patvirtinantis personalo apmokymo paslaugų pagal Sutartį suteikimą, tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis aktas gali būti prilyginamas visų darbų pagal Sutartį priėmimo – perdavimo aktui. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo darbuotojo G. Š. įgaliojimus priimti Sutartyje numatytus darbus ieškovo vardu. Antra, iš pateikto akto turinio matyti, kad darbuotojas buvo apmokomas įkelti į svetainę paveikslėlius bei dokumentus bei dirbti su svetainės tekstais, o pasirašydamas šį aktą patvirtino įvykusių apmokymų faktą. Iš Apmokymų akto turinio nėra pagrindo spręsti, kad apmokymų metu buvo testuojamas visos elektroninės parduotuvės, įskaitant papildomus modulius ir funkcijas, veikimas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas G. Š. taip pat paaiškino, kad apmokymų metu buvo mokoma standartinės puslapio internetinės priežiūros (b.l. 105, t. II). Apmokymus atlikęs atsakovo darbuotojas K. N. paaiškino, kad apmokymai visada vyksta prieš pasirašant darbų priėmimo aktą, jų metu parodoma, kaip veikia, „jei kas netenkina, viską, kas papildomai, jie kontaktuoja su mūsų projektų vadovu ir prašo patobulinimų“ (b.l. 80, t. II).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog sukurtas produktas buvo faktiškai perduotas ieškovui, kuris, kaip patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga, produktą testavo ir kartu su atsakovu derino jo patobulinimus. Tačiau, kolegijos vertinimu, toks faktinis perdavimas (t.y. ne perimto produkto naudojimas pagal paskirtį, o jo testavimas ir tobulinimas abiejų šalių sutarimu), negali būti prilyginamas darbų perdavimui pagal darbų perdavimo – priėmimo aktą pagal Sutarties 5.3 punktą, su kuriuo siejama ieškovo pareiga per 10 darbo dienų terminą pareikšti atsakovui pretenzijas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui darbų priėmimo – perdavimo aktą anksčiau nei 2008 m. birželio 16 d., todėl 10 darbo dienų terminas pagal Sutarties 5.3 punktą, skaičiuotinas būtent nuo šios datos. Kaip nustatyta byloje, ieškovas pretenzijas dėl atliktų darbų atsakovui tinkamai pareiškė 2008 m. birželio 16 d. Taigi, Sutarties 5.3 punkte numatyta darbų priėmimo prezumpcija neįsigaliojo, ir atsakovas, siekdamas priešieškinio patenkinimo, privalėjo įrodyti, kad ieškovas nepagrįstai atsisako priimti atliktus darbus, ir kad atlikti darbai visiškai atitinka Sutarties reikalavimus. Sprendžiant dėl atliktų darbų atitikties Sutarties reikalavimams, esminę reikšmę turi ieškovo 2008 m. birželio 16 d. pretenzijoje nurodyti darbų trūkumai.
Siekdamas įvertinti atsakovo sukurto produkto atitiktį Sutarties reikalavimams, pirmosios instancijos teismas skyrė byloje ekspertizę, tačiau atsisakė ekspertui pateikti ieškovo suformuluotus klausimus, susijusius su papildomų modulių ir funkcijų veikimu (b.l. 5, 15-16, t. II). Dėl šios priežasties byloje pateikta eksperto išvada patvirtina, kad elektroninė parduotuvė atsakovo buvo sukurta ir veikė, tačiau neatsako į klausimą, ar tinkamai veikė visi Sutartyje numatyti papildomi moduliai ir funkcijos. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas paaiškino, kad nurodytų aplinkybių netyrė, nes tokie klausimai jam nebuvo užduoti (b.l. 101-104, t. II). Taigi, nors ekspertizės išvada, kolegijos vertinimu, buvo pakankama pirmosios instancijos teismui konstatuoti Sutarties nutraukimo neteisėtumą iš ieškovo pusės, ji savaime neleidžia teigti, kad atsakovas tinkamai atliko visus Sutartyje numatytus darbus, ir kad įgijo teisę į visą apmokėjimą pagal Sutartį.
Ieškovui nagrinėjamoje byloje paprašius skirti pakartotinę ekspertizę, teismas su tokiu prašymu sutiko, tačiau vėliau šį prašymą atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo klausimų ekspertui ir nepateikė eksperto kandidatūros per teismo nustatytą terminą (b.l. 108, 122, t. II). Ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apeliacijos dalykas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbų atitikties Sutarties reikalavimams įrodinėjimo procesinė pareiga nagrinėjamoje byloje tenka ne ieškovui, o atsakovui. Atsakovas papildomos ekspertizės skirti neprašė, o 2014 m. sausio 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus (b.l. 126-129, t. II), kurie galimos darbų neatitikties tam tikriems Sutarties punktams nepaneigia. Pavyzdžiui, rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad tam tikrų funkcionalumų turimoje svetainės versijoje nėra (gal galima rasti svetainės kode), tam tikram funkcionalumui nebuvo pateikta informacija iš kliento (byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tokios informacijos iš ieškovo buvo reikalaujama), tam tikro funkcionalumo atsisakyta kliento prašymu (byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį ieškovo prašymą). Taigi, byloje nepaneigta, kad atsakovo atlikti darbai nevisiškai atitiko Sutarties reikalavimus. Be to, Sutartyje numatytas mokestis už nuolatinį sistemos atnaujinimą (metams). Byloje nenustatyta, ar tokios paslaugos atsakovo apskritai buvo teikiamos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Sutartį nutraukė. Kadangi byloje surinktų įrodymų nepakanka visiškos atsakovo atliktų darbų atitikties Sutarties sąlygoms patvirtinimui, ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai tenkinti priešieškinio reikalavimai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Kolegija pažymi, kad, pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas nepraranda galimybės ginti savo teises sumažindamas Sutarties kainą, atsižvelgiant į atliktų darbų trūkumus (CK 6.665 1 dalies 2 punktas), o atsakovas turi teisę į apmokėjimą tik už tuos darbus, kurie buvo faktiškai ir tinkamai atlikti. Aplinkybės, kad buvo atlikti visi Sutartimi sulygti darbai ir/ar paslaugos, ir kad jie buvo atlikti tinkamai, įrodinėjimo pareiga, kaip jau buvo minėta, priklauso atsakovui. Pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės nustatyti, kurie iš Sutartyje nurodytų darbų atsakovo buvo atlikti tinkamai, o kurie – nukrypstant nuo Sutarties sąlygų reikalavimų, įvertinti galimai esančių neatitikimų vertę atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties nuostatas, ir tokiu būdu nėra galimybės apeliacinės instancijos teisme galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, įvertinant kokią sumą (įskaitant jau sumokėtą avansą) ieškovas privalo sumokėti atsakovui už pagal Sutartį atliktus darbus. Dėl šios priežasties ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo panaikinama, ir ši bylos dalis grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai, ir iš ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ atsakovo UAB „Idamas“ naudai priteista 9 953,30 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 359 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ ieškinys, palikti nepakeistą.