Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 (teisminio proceso Nr. 2-60-3-00046-2022-7) pareiškėjos OOO „Firma Akvarel“ (ieškovės šioje byloje) prašymas tenkintas iš dalies - nutarta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. A40-8530/19, Maskvos arbitražo teismo 2020 m, gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 ir Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. A40-8530/19-183-15 dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 Rusijos Federacijos rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos OOO ,,Firma Akvarel“ reikalavimo dalyje - 37 134 216 Rusijos Federacijos rublių 99 kapeikų; taip pat priteisti pareiškėjai OOO „Firma Akvarel“ iš suinteresuoto asmens T. N. 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d., Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal minėtą nutartį, jis ieškovės atstovų buvo pateiktas antstoliui vykdyti;

1.3. kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš skolininko taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (7 487 Eur), bendra išieškotina iš skolininko T. N. ieškovės naudai suma (t. y. ieškovės reikalavimo teisė į skolininką šio ieškinio pareiškimo dieną) sudaro 380 859,79 Eur;

1.4. antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-23-8-3584 vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0008/23/01666. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad išieškotina suma sudaro 373 372,79 Eur skola (likutis) ir 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovai 2023 m. rugsėjo 21 d. gavo antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą dėl turto arešto raginimo termino metu Nr. S-23-8-35613 ir turto arešto aktą Nr. S-23-8-35611, kuriuo yra areštuojamas skolininko T. N. turtas ir turtinės teisės;

1.5. ieškovės atstovų žiniomis, T. N. anksčiau turėjo du žemės sklypus, kurie nebuvo įvardinti minėtame antstolio turto arešto akte tarp areštuoto T. N. turto. Ieškovės atstovams pasiteiravus antstolio apie tai, ar jam žinoma apie kokius nors sandorius dėl T. N. priklausančių žemės sklypų, antstolio Irmanto Gaidelio padėjėjas J. D. 2023 m. rugsėjo 22 d. kartu su el. laišku informavo, kad sklypai perleisti visai neseniai ir pridėjo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypai) išrašus su istorija bei T. N. 2023 m. rugsėjo 14 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus, notarinio registro Nr. 6859 (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis), pažymėdamas, kad Nekilnojamojo turto registre pateikta nepilnos sudėties sutartis;

1.6. atsakovas T. N. ne tik perleido nuosavybę į jam priklaususius Žemės sklypus, bet ir negavo jokių pinigų pagal šią sutartį, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas. Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, kad šiuo metu skolininkas T. N. neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nors anksčiau skolininkas turėjo daug nekilnojamojo turto objektų, taigi ginčijama Pirkimo-pardavimo sutartimi skolininkas perleido paskutinį savo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Iš aptarto antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymo taip pat matyti, kad areštuoto skolininko T. N. turto akivaizdžiai nepakaks visos skolos (380 859,79 Eur) išieškojimui;

1.7. atsakovas T. N. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį prieš pat Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimą, numanydamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis jam bus nepalanki ir ieškovė galės išieškoti jai priteistas sumas pagal Rusijos teismų sprendimus Lietuvoje. Turėtus Žemės sklypus atsakovas perleido savo artimam giminaičiui, atidėdamas sau ekonomiškai nenaudingam ir niekaip nepaaiškinamam terminui atsiskaitymą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2038 metų, t. y. iš esmės perleisdamas turtą neatlygintinai, todėl Pirkimo-pardavimo sutartis ekonomine ir teisine prasme gali būti prilyginama dovanojimo sandoriui. Tokiu būdu skolininkas T. N. gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti;

1.8. perleistų Žemės sklypų vertę įrodo pridedami išrašai, kuriose nurodoma, kad vidutinė Žemės sklypų rinkos kaina (bendrai) sudaro 20 600 Eur. Reali Žemės sklypų rinkos vertė nežinoma, tačiau Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai įkainojo Žemės sklypus bent 80 000 Eur;

1.9. ieškovės reikalavimo teisė į skolininką T. N. atsirado Rusijos teismui Nutarimu konstatavus, kad skolininkas atsako už bankrutavusios įmonės OOO „MASARI“ skolas, vėliau Sprendimu pakeitus išieškotoją OOO „MASARI“ pagal reikalavimus dėl atsakovo T. N. patraukimo subsidiariai atsakomybei procesinio teisių perėmimo tvarka į ieškovę OOO „Firma Akvarel“, o ieškovės reikalavimo dydis nustatytas Sprendimu teismui nustačius, kad suinteresuoto asmens T. N. ir kito skolininko A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydis yra 39 653 177 rublių 40 kapeikų. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti išplečia sprendimo teisinę galią iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo), prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-77-38I/20I8). Kadangi atsakovas T. N. nevykdo savo prievolių ieškovei pagal įsiteisėjusius sprendimus ir 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, ieškovė siekia atkurti savo skolininko mokumą turėdama vykdytiną kreditoriaus teisę dėl 380 859,79 Eur sumos;

1.10. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio atsakovas T. N. neprivalėjo, kadangi nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovą sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį (Pirkimo-pardavimo sutartį) su atsakovais R. Š. ir R. Š.;

1.11. ginčijama Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. rugsėjo 14 d., ieškovė jau turėjo vykdytiną reikalavimo teisę, o Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Ginčijamu sandoriu skolininkas T. N. perleido paskutinį jo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, sudaryto sandorio atsiskaitymas numatytas gerokai ilgiau, nei ekonomiškai pagrįsta, juo iš esmės sumažintas skolininko turimas turtas ir taip apsunkintos ieškovės galimybės patenkinti reikalavimą iš šio turto;

1.12. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių (galima numatyti, kad tarp motinos ir sūnaus), Žemės sklypai perleisti atidedant skolininkui ekonomiškai nenaudingam ir niekaip nepaaiškinamam terminui atsiskaitymą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2038 metų, t. y. iš esmės perleidžiant turtą neatlygintinai. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Tai, kad Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleistas didelės vertės turtas atsakovams R. Š. ir R. Š., buvo sudaryta tik siekiant atsakovui T. N. išvengti prievolės ieškovei vykdymo, pagrindžia tai, kad turtas buvo perleistas tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Be to, atsakovas T. N. žinojo, kad jo atžvilgiu buvo priimti Rusijos teismų sprendimai ir kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja bylą dėl jų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, kurioje ieškovė prašė taikyti areštą skolininko turtui;

1.13. nepraleistas įstatymo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo tik tuomet, kai ieškovės atstovai kreipėsi į antstolį dėl skolininko turto ir kartu su antstolio Irmanto Gaidelio padėjėjo J. D. 2023 m. rugsėjo 22 d. el. laišku gavo ginčijamos Pirkimo-pardavimo sutarties ištrauką bei Nekilnojamojo turto registro išrašus apie Žemės sklypus.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino:

4.1. pripažino negaliojančia 2023 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus (notarinio registro Nr. 6859) ir taikė vienašalę restituciją priteisiant T. N. naudai šiuo sandoriu R. Š. ir R. Š. perleistą turtą - žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).;

4.2. priteisė iš atsakovų T. N., R. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis 4 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 1 506,33 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovei OOO Firma Akvarel ir valstybei po lygiomis dalimis 26,56 Eur, po 8,85 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl tarp atsakovų (artimų šeimos narių) sudaryto dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareiškiant kreditorių interesų gynimui numatytą actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnio pagrindu). Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog buvo perleistas paskutinis skolininko T. N. nekilnojamasis turtas.

6. Spręsdamas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygos teismas nurodė, kad svarbus prievolės atsiradimo momentas, kadangi paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo, o kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimo teisė į skolininką T. N. atsirado Rusijos teismui 2020 m. spalio 7 d. nutarimu byloje Nr. A40-8530/19 konstatavus, kad skolininkas atsako už bankrutavusios įmonės OOO „Masari“ skolas ir vėliau 2020 m. gruodžio 28 d. Maskvos arbitražo teismo sprendimu pakeitus išieškotoją OOO „Masari“ į ieškovą OOO „Firma Akvarel“; galutinis ieškovo reikalavimo dydis atsakovui buvo nustatytas Maskvos arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimu byloje Nr. A40-8530/19-183-15. Nurodė, kad šie nurodyti Rusijos teismų sprendimai pripažinti ir juos leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 (Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinių skundų nepriėmė). Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus galiojanti reikalavimo teisė skolininkui nėra paneigta.

7. Pasisakydamas dėl atsakovo T. N. argumentų, kuriais kvestionuojamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties teisėtumas bei nenuosekli teismų praktika, pripažįstant ir leidžiant vykdyti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos teismų sprendimus, teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo sprendžiant prašymą dėl Rusijos sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal kasacinio teismo išaiškinimus buvo vertinti suinteresuoto asmens argumentai dėl galimybės nepripažinti Rusijos Federacijos teismų priimtų sprendimų dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nustatė, kad byloje įtraukta išvadą teikianti institucija – FNTT, kuri 2023 m. liepos 28 d. pateikė išvadą dėl OOO ,,Firma Akvarel“, OOO ,,Masari“ bei Maskvos miesto Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos Nr. 22“ ir nurodė, kad pareiškėjai, nei OOO ,,Masari“ ar jų akcininkams bei Maskvos miesto Rusijos federacijos mokesčių tarnybai Nr. 22 nėra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos), nenustatė, kad pareiškėja ar OOO ,,Masari“ būtų kontroliuojamos į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų, tačiau atkreipė dėmesį, jog Federalinė mokesčių tarnyba yra pavaldi Rusijos Federacijos finansų ministerijai, kurios valdymą vykdo Rusijos Federacijos Vyriausybė, kurios nariams yra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo konstatuota, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pareiškėja OOO „Firma Akvarel“ būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, Dvišalė sutartis nepanaikinta (nenutraukta). Kartu pažymėjo ir tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinius skundus, konstatuodamas, kad nenustatyta, jog buvo netinkamai taikytos ir pažeistos teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

8. Teismas laikė, kad nustatyta ir kita sąlyga – ginčijamu sandoriu pažeistos kreditorės teisės. Sprendė, kad iš atsakovo T. N. priteisus apie 380 000 Eur sumą ieškovės naudai ir tokioje apimtyje pripažinus ir leidus vykdyti Rusijos Federacijos sprendimus Lietuvos Respublikoje, paskutinio valdyto nekilnojamojo turto, t. y. dviejų žemės sklypų Trakų rajone, perleidimas neabejotinai tiek sumažino skolininko mokumą, tiek ir apribojo nors ir dalinę atsiskaitymo galimybę. Pažymėjo, kad šias išvadas pagrindžia ir antstolio pateikta informacija, jog iš skolininko T. N. priverstinai išieškota tik 41,18 Eur, nesant duomenų apie kitą vertingą atsakovo valdomą turtą.

9. Teismas nustatė, kad skolininkas ir jo artimi šeimos nariai neturėjo pareigos sudaryti ginčijamos sutarties. Laikė, kad nebuvo nei pareigos (imperatyvo), nei būtinybės, nei susiklosčiusių išskirtinių faktinių aplinkybių sudaryti dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį artimų žmonių naudai. Nustatė, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai buvo priimta 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl Rusijos sprendimų pripažinimo ir vykdymo, kasacinės instancijos teismui grąžinus klausimą nagrinėti iš naujo, prieš tai Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus pareiškėjo OOO „Firma Akvarel“ prašymą. Taip pat laikė, jog atsakovų R. ir R. Š. atstovo įrodinėjamas domėjimasis atsakovų (pirkėjų) R. ir R. Š. galimybe verstis ūkininkų veikla Lietuvoje, iki šiol deklaravus išvykimą ir gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose, nesuponuoja išvados buvus objektyviai būtinybei sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.

10. Spręsdamas dėl atsakovų nesąžiningumo sąlygos teismas nurodė, kad aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija – kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Kadangi byloje ginčo nekyla, jog atsakovai T. N. ir R. Š. sudarydami ginčijamą sutartį, buvo sūnus ir mama, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Nurodė, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka sandorius sudariusioms šalims, t. y. patiems atsakovams.

11. Teismas nepritarė atsakovų argumentams, jog sandorio šalių nesąžiningumo nebuvo. Laikė mažai tikėtina aplinkybę, jog prasidėjus teisminiams ginčams dėl kitos valstybės sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje artimi šeimos nariai nežinojo apie tokio pobūdžio teisminius procesus ir galimas priimtų teismų sprendimų pasekmes T. N. turtinei padėčiai. Nurodė, kad atsakovo artimi šeimos nariai pradėjo domėtis pluoštinių kanapių auginimu Lietuvoje 2023 metų vasarą (Lietuvos Aukščiausiam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl atsisakymo tenkinti OOO „Firma Akvarel“ prašymą dėl sprendimų pripažinimo), kai tuo tarpu patys rezidavo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir teikė užklausas elektroniniu paštu susirašinėdami su pažįstamu asmeniu. Atsakovo mama ir patėvis iki šiol nėra grįžę į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jokios veiklos žemės ūkio paskirties sklypuose neatlieka, ūkininko pažymėjimo gavimo procedūrų nėra atlikę. Teismo vertinimu, atsakovų dėstoma pozicija dėl realaus noro ūkininkauti iš sūnaus įsigytuose žemės sklypuose, tėra gynybinė pozicija procese, nepagrįsta objektyviais įrodymais, leidžiančiais labiau tikėti nei netikėti siekių, sumanymo ūkininkauti realumu nei prievolės įvykdymo apribojimo, skolininko T. N. mokumo mažinimo tikslingumu.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovų sudaryta 2023 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovų R. Š. ir R. Š. nuosavybėn perėjo du žemės sklypai Trakų rajone, pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi atsakovas T. N.tokiu sandoriu pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, t. y. apribojo kreditoriaus galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko turtą.

13. Kadangi atsakovai nekvestionavo vienos iš actio Pauliana sąlygų - senaties termino, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vienerių metų ieškinio senatis nepraleista.

14. Pripažinęs ginčijamą sandorį negaliojančiu, iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nustačius, kad pirkėjai buvo įsipareigoję kainą sumokėti iki 2038 m. rugpjūčio 4 d. ir nepateikus į bylą duomenų dėl kainos sumokėjimo iki ginčo išsprendimo, teismas sprendė taikyti vienašalę restituciją ir atsakovus grąžinti į padėtį buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo dienos, t. y. nustatyti, jog atsakovo T. N. perleisti žemės sklypai - žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). priklauso T. N. asmenine nuosavybės teise.

15. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovės patirtos 4519,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos), galimas darbo laiko sąnaudas rengiant išsamų ieškinį, papildomus prašymus dėl įrodymų pateikimo, išreikalavimo, dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose, jos laikytinos protingomis ir sąžiningomis.