- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-15
- Bylos Nr.
- e2-1629-994/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14442-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- T. N., R. Š.
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Vytautas Budnikas, Eduard Plešakir Vytautas
- Kategorijos
- 2.5.8.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.2Dalinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams advokatams Eduard Plešak ir Vytautui Šulijai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams T. N., R. Š. ir R. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų žemės sklypų bei taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Atsakovas T. N. buvo (duomenys neskelbtini) įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriai 2019 metais buvo pradėta bankroto procedūra, vadovas. (duomenys neskelbtini) devintojo arbitražinio apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas) T. N., kuris buvo (duomenys neskelbtini) įsteigtos bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu ir akcininku, buvo pripažintas subsidiariai atsakingu už įmonės (duomenys neskelbtini) prievoles. Po to, kai bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) bankroto procese atliko visus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų nustatymu, buvo konstatuota, kad įmonės skolos kreditoriams sudaro 39 653 177 rubliai 40 kapeikų. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas-2) (toliau Nutarimas, Sprendimas-1 ir Sprendimas-2 kartu - (duomenys neskelbtini) teismų sprendimai ir kiekvienas atskirai - (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas) teismas nusprendė, kad suinteresuoto asmens T. N. ir kito skolininko A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydis yra 39 653 177 rublių 40 kapeikų sumoje. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (ieškovės šioje byloje) prašymas buvo tenkintas iš dalies - teismas nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) devintojo arbitražinio apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. priteista 39 653 177 (duomenys neskelbtini) rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) reikalavimo dalyje - 37 134 216 (duomenys neskelbtini) rublių 99 kapeikų; taip pat priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.) 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutartis įsiteisėjo 2023-09-14. 2023-09-19 Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal minėtą nutartį, kuris ieškovės atstovų buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Atsižvelgiant i tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutartimi iš skolininko taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (7 487 Eur), bendra išieškotina iš skolininko T. N. ieškovės naudai suma (t. y. ieškovės reikalavimo teisė į skolininką šio ieškinio pareiškimo dieną) sudaro 380 859,79 EUR. 2023-09-21 antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti ir pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme taip pat nurodoma, kad išieškotina suma sudaro 373 372,79 Eur skola (likutis) ir 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2023-09-21 ieškovės atstovai gavo antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą dėl turto arešto raginimo termino metu Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra areštuojamas skolininko T. N. turtas ir turtinės teisės. Ieškovės atstovų žiniomis, T. N. anksčiau turėjo du žemės sklypus, kurie nebuvo įvardinti minėtame antstolio turto arešto akte tarp areštuoto T. N. turto. Ieškovės atstovams pasiteiravus antstolio apie tai, ar jam žinoma apie kokius nors sandorius dėl T. N. priklausančių žemės sklypų, antstolio Irmanto Gaidelio (duomenys neskelbtini) J. D. 2023-09-22 kartu su el. laišku informavo, kad sklypai perleisti visai neseniai ir pridėjo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypai) išrašus su istorija bei T. N. (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) biuro notaro M. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis), pažymėdamas, kad Nekilnojamojo turto registre pateikta nepilnos sudėties sutartis. Atsakovas T. N. ne tik perleido nuosavybę į jam priklaususius Žemės sklypus, bet ir negavo jokių pinigų pagal šią sutartį, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas. Iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiuo metu skolininkas T. N. neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nors anksčiau skolininkas turėjo daug nekilnojamojo turto objektų, taigi ginčijama Pirkimo-pardavimo sutartimi skolininkas perleido paskutinį savo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Iš aptarto antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymo taip pat matyti, kad areštuoto skolininko T. N. turto akivaizdžiai nepakaks visos skolos (380 859,79 EUR) išieškojimui. Atsakovas T. N. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį prieš pat Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimą, numanydamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis jam bus nepalanki ir ieškovė galės išieškoti jai priteistas sumas pagal (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus Lietuvoje. Maža to, savo turėtus Žemės sklypus atsakovas perleido savo (duomenys neskelbtini) ir, be to, atidėdamas sau ekonomiškai nenaudingam ir niekaip nepaaiškinamam terminui atsiskaitymą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2038 metų, t.y. iš esmės perleisdamas turtą neatlygintinai, todėl Pirkimo-pardavimo sutartis ekonomine ir teisine prasme gali būti prilyginama dovanojimo sandoriui. Tokiu būdu skolininkas T. N. gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti. Perleistų Žemės sklypų vertę įrodo pridedami išrašai, kuriose nurodoma, kad vidutinė Žemės sklypų rinkos kaina (bendrai) sudaro 20 600 Eur. Reali Žemės sklypų rinkos vertė nežinoma, tačiau Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai įkainojo Žemės sklypus bent 80 000 Eur. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Ieškovės reikalavimo teisė į skolininką T. N. atsirado (duomenys neskelbtini) teismui Nutarimu konstatavus, kad skolininkas atsako už bankrutavusios įmonės (duomenys neskelbtini) skolas, ir vėliau Sprendimu-1 pakeitus išieškotoją (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimus dėl atsakovo T. N. patraukimo subsidiariai atsakomybei procesinio teisių perėmimo tvarka į ieškovę (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimo dydis buvo nustatytas Sprendimu-2 teismui nustačius, kad suinteresuoto asmens T. N. ir kito skolininko A. J. P. subsidiarios atsakomybės dydis yra 39 653 177 rublių 40 kapeikų sumoje. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad sprendimo teisinė galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo), prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-77-38I/20I8). Atitinkamai, ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą T. N. atsirado ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų galia buvo tik išplėsta iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką, bet jau nuo Sprendimo-1 (2020-12-28) ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovą T. N.. Šiai dienai, ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą T. N. sudaro 380 859,79 Eur. Atsakovas T. N. nevykdo savo prievolių ieškovei pagal įsiteisėjusius ir vykdytinus tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus ir pagal 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Todėl ieškovė šiuo ieškiniu siekia atkurti savo skolininko mokumą turėdama vykdytiną kreditoriaus teisę dėl 380 859,79 EUR sumos. Dėl aplinkybės, kad skolininkas sandorių sudaryti neprivalėjo Laikytina, kad sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio atsakovas T. N. neprivalėjo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovą sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį (Pirkimo-pardavimo sutartį) su atsakovais R. Š. ir R. Š.. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais. Ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai sudarė (duomenys neskelbtini). Šis sandoris buvo sudarytas tą dieną, kai ieškovė jau turėjo vykdytiną reikalavimo teisę, o Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį dėl (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Ginčijamu sandoriu skolininkas T. N. perleido paskutinį jo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Maža to, skolininkas sudarė sandorį, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau, nei ekonomiškai pagrįsta (kaip minėta, pirkimo kainą pagal Pirkimo- pardavimo sutartį skolininkas turėtų gauti tik 2038 metais). Atitinkamai, Pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia ieškovės, kaip skolininko T. N. kreditorės, teises, kadangi dėl šio sandorio iš esmės buvo sumažintas skolininko turimas turtas ir apsunkintos ieškovės galimybės patenkinti reikalavimą iš šio skolininko turto. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių (galima numatyti, kad tarp motinos ir sūnaus), t. y. galima manyti, kad skolininkas perleido jam priklaususį turtą savo artimai giminaitei. Be to, savo turėtus Žemės sklypus atsakovas perleido atidėdamas sau ekonomiškai nenaudingam ir niekaip nepaaiškinamam terminui atsiskaitymą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2038 metų, t. y. iš esmės perleisdamas turtą neatlygintinai, todėl Pirkimo-pardavimo sutartis ekonomine ir teisine prasme gali būti prilyginama dovanojimo sandoriui. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Akivaizdu, kad ginčijamas Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė ieškovės teises, o šio sandorio šalys elgėsi nesąžiningai, nes sandoris galimai buvo sudarytas ne tik su artimu giminaičiu, bet ir turtas iš esmės perleistas neatlygintinai (atidedant atsiskaitymą ekonomiškai nepagrįstam laiko tarpui). Tai, kad Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo perleistas didelės vertės turtas atsakovams R. Š. ir R. Š., buvo sudaryti tik tam, kad atsakovas T. N. išvengtų prievolės ieškovei vykdymo įrodo ir tai, kad turtas buvo perleistas tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė 2023-09-14 nutartį dėl (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Be to, atsakovas T. N. žinojo, kad jo atžvilgiu buvo priimti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimai ir kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja bylą dėl jų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, kurioje ieškovė prašė taikyti areštą skolininko turtui. Maža to, byla dėl (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo buvo pradėta dar 2022-07-12 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės prašymo dėl (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo priėmimo. Vėliau byla buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris 2023-06-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-22 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui. Dėl ieškinio senaties termino. Ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo tik tuomet, kai ieškovės atstovai kreipėsi į antstolį dėl skolininko turto ir kartu su antstolio Irmanto Gaidelio (duomenys neskelbtini) J. D. 2023-09-22 el. laišku gavo ginčijamos Pirkimo-pardavimo sutarties ištrauką bei Nekilnojamojo turto registro išrašus apie Žemės sklypus. Pagal LR CK 6.145 str. sandorį pripažinus negaliojančiu, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką gavusi pagal sandorį. Pripažinus ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų negaliojančia, viena sandorio šalis - atsakovai R. Š. ir R. Š. - privalo grąžinti kitai sandorių šaliai - atsakovui T. N. - viską, ką yra gavę pagal sandorį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. N. atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus (2024-02-08 DOK-21977), kuriuose nurodė, kad T. N. planuodamas dalyvauti jaunųjų ūkininkų programoje (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo sutartį su savo (duomenys neskelbtini) K. G. Ž., kuria močiutė dovanojo anūkui du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau kadangi nuo 2012 metų kovo mėnesio darbdavys (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovą dirbti į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atidarytas bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinys, T. N. pasitraukė iš minėtos programos ir planuotos investicijos į dovanotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus nebuvo atliktos ir (duomenys neskelbtini) T. N. dovanoti sklypai nebuvo naudojami pagal paskirtį. Nuo 2015 m T. N. pradėjo vadovauti kitai (duomenys neskelbtini) įsteigtai lietuviško kapitalo bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla buvo lietuviškų gamintojų (duomenys neskelbtini) ir taip pat atlikdavo su tuo susijusius statybos darbus. Kaip (duomenys neskelbtini) T. N. 2016 m. sudarė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo būti atliekami (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio rekonstrukcijos statybos darbai. Statybos darbai buvo vykdomi prižiūrint (duomenys neskelbtini) paskirtam techniniam prižiūrėtojui (duomenys neskelbtini). Už vykdomus darbus buvo atsiskaitoma etapais, sudarant tarpinių darbų priėmimo –perdavimo aktus. Paskutiniame statybos darbų etape – atliekant apdailos darbus, tarp užsakovo ir rangovo kilo konfliktas dėl pagal sutartį numatytų (duomenys neskelbtini) tiekimo. Tam rangovas turėjo sumokėti savo tiekėjams visą (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą, nes užsakovas avansiniu mokėjimu buvo sumokėjęs tik nedidelę jų kainą, dėl to rangovas skolinosi lėšas ir dengė tas išlaidas iš kitų kontrahentų užsakymų gautomis lėšomis. Atvežus (duomenys neskelbtini) ir pradėjus jų montavimo darbus, (duomenys neskelbtini) išvijo rangovo darbuotojus ir pasisavino į užsakovo patalpas jau pristatytus (duomenys neskelbtini), už kuriuos nebuvo atsiskaičiusi. Kadangi tie baldai kainavo apie 300 000 eurų ir jie buvo apmokėti iš skolintų lėšų bei kitų klientų gautų lėšų, užsakovas (duomenys neskelbtini) už baldus neatsiskaitė ir juos pasisavino. (duomenys neskelbtini) savo ruožtu dar pasikeitė techninį prižiūrėtoją ir su nauju techniniu prižiūrėtoju pradėjo reikšti pretenzijas dėl jau atliktų ir (duomenys neskelbtini) priimtų statybos darbų, už kuriuos buvo atsiskaityta. Tuomet galiausiai (duomenys neskelbtini) pakeitė direktorių ir naujasis direktorius dėl jau užsakovo priimtų darbų tariamų trūkumų pašalinimo pradėjo reikšti pretenzijas. Prasidėjus ginčams T. N. buvo ne kartą iš užsakovo pusės pasakyta, kad jis nesupranta su kuo ,,turi reikalų“. Buvo atvirai grasinta, kad eiliniai verslininkai nevaldo viešbučių prie (duomenys neskelbtini), kad tokią teisę/galimybę turi tik ,,struktūrų žmonės“ ir buvo paaiškinta kaip šitie žmonės sprendžia verslo ginčus: FSB vizitas, areštas, baudžiamoji byla, kalėjimas. T. N. nenorėjo įvertinti kiek realūs yra tokie grasinimai, todėl dar 2017 pirmą ketvirtį, dar prieš prasidedant visiems teisminiams procesams, jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), į ją niekuomet negrįžo ir atitinkamai nedalyvavo jokiame teisminiame ginče. Atsakovas žinojo, kad pagrindinis ieškovo naudos gavėjas A. V. V. ir jo (duomenys neskelbtini) A. V. V. yra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) rėžimu, sankcionuota partija (duomenys neskelbtini) ir V. P.. Faktinis ieškovo savininkas – A. V. V. yra didžiausio (duomenys neskelbtini) komplekso akcininkas, prisidėjo prie V. P. (duomenys neskelbtini) rengto mitingo (duomenys neskelbtini) paminėti organizavimo, vykdo daugiamilijoninius sandorius su (duomenys neskelbtini) valdžia, A. V. V. taip pat yra ėjęs aukštas politines ir visuomenines pareigas (duomenys neskelbtini), paties V. P. yra apdovanotas ordinais už nuopelnus valstybei. Grįžęs į Lietuvą atsakovas vėl pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) versle, šiuo metu vadovauja (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) padaliniui Lietuvoje. Kadangi atsakovo turėti planai dėl ūkininkavo nebuvo realizuoti, močiutės dovanota žemės ūkio paskirties žemė, į kurią jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo reikalinga ir dėl to jis tą žemę pardavė savo (duomenys neskelbtini). Tai yra žemės ūkio paskirties žemė, kuriai parduoti įstatyme nustatyta speciali procedūra (dėl pirmumo teisės įgyvendinimo ir dėl teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę patvirtinimo), užtrunkanti kelis mėnesius dėl būtinų kreipimųsi į Nacionalinę žemės tarnybą, jos siunčiamų pranešimų pirmumo teisę turintiems asmenims. Taigi pardavimo sandoris buvo sudarytas po kelių mėnesių nuo susitarimo ir ginčijamos sutarties sudarymas neturėjo nieko bendra su ieškovo interesais: kai buvo pradėtos žemės sklypų pardavimo procedūros, atsakovas nebuvo padavęs prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui, o (duomenys neskelbtini) teismų bylose atsakovas nedalyvavo. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016, 20 punktas). Sudarydama atitinkamą dvišalę sutartį Lietuvos Respublika pripažįsta, kad kitos šalies teisinė sistema atitinka esminius Lietuvos Respublikos teisės principus, kad ta valstybė užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje asmeniui garantuojamas teises. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją ,,Dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo (duomenys neskelbtini) agresijos nusikaltimui ištirti“ Nr. XIV-1070, kuria konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2022 m. kovo 15 d. nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) privalo būti nedelsiant pašalinta iš Europos Tarybos, tokį patį sprendimą 2022 m. kovo 16 d. vienbalsiai priėmė ir Europos Tarybos Ministrų komitetas. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2022 m. spalio 13 d. taip pat priėmė rezoliuciją „Tolimesnis (duomenys neskelbtini) agresijos eskalavimas prieš (duomenys neskelbtini)“, kurioje (duomenys neskelbtini) pripažino teroristine valstybe. Reaguodama į (duomenys neskelbtini) valdantį nusikalstamą režimą, kurio dalimi yra ir ieškovai savininkai, Latvija ir Estija jau nutraukė su (duomenys neskelbtini) sudarytas dvišales sutartis. Lietuvos Respublikos politinės valdžios institucijos, pripažinusios (duomenys neskelbtini) teroristine valstybe, užsimerkia prieš akivaizdų tokio sprendimo nesuderinamumą su tolesniu dvišalės sutarties galiojimu, neviešai motyvuodamos tokią poziciją Lietuvos Respublikos piliečių interesų gynimu (pagal ne viešą rekomendaciją valstybės institucijos privalo šią sutartį taikyti išimtinai Lietuvos piliečių interesais) ir naiviai tikėdamosi, kad Lietuvos teismai vadovausi tuo pačiu principu. Kaip pripažindama (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą Lietuvos Respublika gali žinoti ir užtikrinti, kas asmens garantijos, numatytos Konvencijos 6 straipsnyje, kuris numato asmens teisė teisminę gynybą, į teisingą bylos nagrinėjimą, bus užtikrintos (duomenys neskelbtini) ,,teismuose“, kurie jau seniai yra (duomenys neskelbtini) ir jo aplinkos įrankiai bei neturi nieko bendra su tuo kaip teismas yra suprantamas pagal Konvencijos nuostatas? Lietuvos Respublika, būdama Europos Tarybos valstybė narė, prisiėmė iš Konvencijos kylančius įsipareigojimus ir pareigą gerbti žmogaus teises (Konvencijos 1 straipsnis). Savo suvereniteto atsisakymas teroristinės valstybės naudai reiškia ir šių įsipareigojimų nevykdymą, kas yra viešosios tvarkos ir žmogaus teisių pažeidimas. Pačia bendriausia prasme Konvencijos 1 straipsnis – pareiga gerbti žmogaus teises – yra grubiai pažeidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, o tuo pačiu yra pažeidžiamas Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo bylos ir nevertino (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, o atsakovas neturėjo galimybės tų klausimų kelti ir nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme ar bet kurios kitos Europos Tarybos narės, kuri užtikrina Konvencijoje numatytas teises, teisme, tai yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 1 ir 6 straipsnio pažeidimą. Nepaisant tiek Lietuvos įstatymų leidėjo, tiek seniausios Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacijos, kurios sutarčių pagrindu yra garantuojamos žmogaus teisės ir laisvės Lietuvos teisinėje sistemoje, institucijų priimtų rezoliucijų Lietuvos Respublikos teismai toliau pripažįsta ir vykdo teroristinės valstybės teismų sprendimus, kai teroristinė valstybė ir teismas apskritai yra nesuderinami ir vienas kitą neigiantys institutai. Teismas tokią nutartį priėmė nepaisant to, kad minėtų rezoliucijų ir (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Europos Tarybos organizacijos už žmogaus teisių pažeidimus, ir netgi nepaisant fakto, kad vienas iš išieškotojų pagal patvirtintą teismo sprendimą yra (duomenys neskelbtini) valstybinė mokesčių inspekcija, kas reiškia, kad pagal teismo sprendimą išieškoti pinigais yra tiesiogiai finansuojama (duomenys neskelbtini) vykdoma karinė invazija į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo yra nenuosekli ir prieštaringa. Vienose bylose teismas pripažįsta, kad vien ta aplinkybė, kad diktatorius ((duomenys neskelbtini)) skiria teisėjus sprendusius bylą, bei aplinkybė, kad jis savo įgaliojimų kontekste gali daryti įtaką juridiniam asmeniui, yra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą Lietuvoje, kitose atsisako vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą tuo pagrindu, kad išieškotojas yra bendrovė mokanti mokesčius į (duomenys neskelbtini) biudžetą ir taip prisidedanti prie karo (duomenys neskelbtini), kas yra pakankamas pagrindas nepripažinti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų. Kitais atvejais (kaip ir nagrinėjamu atveju) formuojama jau visiškai priešinga praktika, kur teismas nurodo, kad Dvišalės sutartys yra nepanaikintos ir dėl to teismas neva privalo pripažinti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimą, kai išieškotojai pagal minėtus sprendimus būna ne tik mokesčius į (duomenys neskelbtini) biudžetą mokantys subjektai, bet netgi šių valstybių įmonės ir institucijos. Pažymėtina, tai yra ne tik prieštaringos teismų praktikos problema, asmenys prieš savo valią Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais yra verčiami tapti teroristinių valstybių bendrininkais, vykdyti jų valią ir finansuoti jų nusikalstamus veiksmus, tai pakerta asmenų pasitikėjimą teismu, jis negerbia tokio teismo ir atitinkamai nevykdo tokio sprendimo. Atsakovo atstovas šiuo metu rengia prašymą Konstituciniam Teismui, kad pastarasis pasisakytų dėl Lietuvos Respublikai gėdą darančios tarptautinės sutarties su teroristine valstybe pripažinimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimo ir taip pat rengiame prašymą valstybės institucijoms su paklausimu dėl ieškovo savininkų, susijusių su (duomenys neskelbtini) režimu, įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašus.
3. Atsakovų R. Š. ir R. Š. atstovas teikė rašytinius paaiškinimus (2024-02-27 DOK – 31322), kuriuose nurodė, kad atsakovai gindamiesi nuo ieškinio reikalavimų procese įrodinės, kad nėra visų būtinųjų actio Pauliana ieškinio sąlygų, o būtent, atsakovų nesąžiningumo. Nepaisant to, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini) T. N. ir jo (duomenys neskelbtini) R. Š. ir jos (duomenys neskelbtini) R. Š., tačiau ginčijamas sandoris nėra apsimestinis ar sudarytas tikslu atsakovui T. N. padėti išvengti išieškojimo, o todėl, kad atsakovas R. Š. siekė žemės ūkio paskirties žemės sklype verstis ūkine veikla, t. y. auginti pluošines kanapes. Šias aplinkybes Atsakovai įrodinėja į bylą pateikiamais dokumentais – el. laiškais. Atsakovai teikia duomenis apie tai, kad dar 2023-07-23 kreipėsi į UAB „Natūralus pluoštas“ dėl pluoštinių kanapių auginimo verslo specifikos (priedas Nr. 1). Kartu Atsakovai teikia 2023-07-19 el. laiškus ne pelno siekiančiai organizacijai (duomenys neskelbtini), kuri remia Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gamintojus įgyvendinant eksporto strategijas ir planus, padedanti surasti tinkamus verslo partnerius visame pasaulyje, taip pat padedanti tarptautinėms įmonėms rasti verslo partnerių Lietuvoje. El. laišku Atsakovai teiraujasi dėl ūkininko pažymėjimo gavimo. Analogišką laišką dėl ūkininko pažymėjimo gavimo siekiant verstis žemės ūkio veikla atsakovas R. Š. 2023-07-19 išsiuntė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) J. Z. (priedas Nr. 2). Taip pat Atsakovai teikia susirašinėjimo fragmentus su savo pažįstamu asmeniu V. Ž. bei D. V. dėl ūkininkavimo ir vertimosi pluoštinėmis kanapėmis klausimų (priedas Nr. 3). Šių aplinkybių visuma rodo, kad Atsakovai išties siekia verstis žemės ūkio veikla, kuri orientuota į pluoštinių kanapių auginimą. Atsakovų bendravimas su (duomenys neskelbtini) dėl kanapių auginimo specifikos rodo, kad pastarieji ne tik domėjosi šios kultūros auginimo techniniais aspektais, bet ir siekė užmegzti ryšius su patyrusiais sektoriaus atstovais, kas yra būtina sėkmingai pradėti ir plėtoti žemės ūkio veiklą. Dar daugiau, kreipimasis į organizaciją (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl ūkininko pažymėjimo gavimo atspindi Atsakovų siekį įteisinti savo veiklą ir įgyti teisę oficialiai užsiimti žemės ūkio produkcijos auginimu bei prekyba. Tai rodo norą ne tik vykdyti žemės ūkio veiklą, bet ir daryti tai atitinkant visus teisinius reikalavimus, kas yra svarbus žingsnis verslo skaidrumo ir atsakomybės atžvilgiu. Susirašinėjimas su pažįstamais asmenimis patirties šaltinių, kas reiškia, kad Atsakovai ne tik siekė suprasti teorines žemės ūkio veiklos subtilybes, bet ir domėjosi praktiniais patarimais bei rekomendacijomis, kurios gali būti itin vertingos pradedant naują veiklą. Visi šie veiksmai kartu rodo, kad Atsakovai ginčijamą sandorį sudarė ne tikslu padėti išvengti Atsakovui T. N. prievolių vykdymo, o vykdyti žemės ūkio veiklą auginant pluoštines kanapes. Tokiu būdu Ieškovo samprotavimai apie tariamą Atsakovų nesąžiningumą kaip actio Paulianą sąlygą, yra nepagrįsti ir atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2024-02-27 teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad nėra jokių duomenų, kad šalys privalėjo sudaryti sandorį. Kreditoriaus teisės pažeistos, nes tokiu būdu sumažintas skolininko mokumas, nes perleistas paskutinis valdytas turtas ir tai neatlygintinai, t. y. atidedant sumokėjimą už perleistą turtą iki 2038 metų. Galioja nesąžiningumo prezumpcija, todėl nereikia įrodinėti atsakovų nesąžiningumo. Jau buvo (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo procesas pradėtas, kai pradėjo ruoštis žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorio sudarymui. Domėjimasis kanapių veikla ir rašyti laiškai jau po 2023 metų birželio mėnesio LAT nutarties grąžinti nagrinėti klausimą dėl pripažinimo (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų iš naujo. Argumentai, susiję su tariamomis ieškovo sąsajomis su (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Jau teismai dėl to pasisakė tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos argumentus reikėjo kelti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų pripažinimo procese, o ne šioje byloje.
5. 2024-02-27 teismo posėdžio metu atsakovo T. N. atstovas palaikė savo rašytinę poziciją bei papildomai paaiškino, kad T. N. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ir jis vyko į (duomenys neskelbtini) dėl turimų ryšių verslo vystymui. Kadangi atsakovui močiutės žemės ūkio paskirties žemės nebereikėjo, išvykus į (duomenys neskelbtini), bet ji taip ir liko jam, nebevykdžius jaunojo ūkininko planuotos veiklos. Atsakovo (duomenys neskelbtini) turi ketinimų grįžti į Lietuvą, nes turi čia nekilnojamojo turto ir galimai versis ūkininkavimo veikla. Atsakovui R. Š. žemė reikalinga, o atsakovui T. N. nereikalinga, todėl ir pardavė atsakovams. Atsakovui T. N. žemės sklypas net neturėjo priklausyti, o perleido jį už didesnę vertę, nei rinkos vertė. Nebuvo jokio nesąžiningumo, nes jeigu būtų siekęs išvengti prievolės, būtų perleidęs jau senai ir nesusijusiems asmenims. Teismas turėtų vadovautis ES reglamentais, draudžiančiais vykdyti prievoles su (duomenys neskelbtini) režimu susijusiais asmenimis. Vien tuo pagrindu ieškinys atmestinas.
6. 2024-02-27 teismo posėdžio metu atsakovų R. ir R. Š. atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad nesutinka su nesąžiningumo sąlyga. Atsakovo (duomenys neskelbtini) svarsto dėl grįžimo į Lietuvą, dėl ko reikalinga žemė ūkininkavimui pradėti. Atidėtas sumokėjimas už žemę iki tol, kol bus gautas pelnas iš ūkininkavimo, tada ir bus sumokėta. Šiai dienai nėra nieko daroma su žemės sklypais, ūkininko pažymėjimas nėra gautas. Jeigu būtų norima išvengti prievolės vykdymo, būtų pasirinkę kitus būdus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.) priteista 39 653 177 (duomenys neskelbtini) rublių ir 40 kapeikų, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) reikalavimo dalyje – 37 134 216 (duomenys neskelbtini) rublių 99 kapeikų; priteisė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens T. N. (T. N.), 7 487 Eur bylinėjimosi išlaidas (ieškinio priedas). 2023-09-19 Lietuvos apeliacinio teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas 2023-09-21 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (7 487 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 373 372,79 Eur skola). 2024-01-15 antstolio raštu remiantis, šiai dienai yra išieškota 41,18 Eur suma (2024-01-23 DOK – 12254). Atsakovas T. N. 2023-09-14 perleido savo (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) R. Š. ir R. Š. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 80 000 Eur kainos mokėjimą atidedant iki 2038-08-04 (Pirkimo-pardavimo sutartis – DOK – 156939). Duomenų apie T. N. turimą kitą nekilnojamąjį turtą byloje nėra.
Dėl actio Pauliana
8. Byloje kilo ginčas dėl tarp atsakovų (artimų šeimos narių) sudaryto dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareiškiant kreditorių interesų gynimui numatytą actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str. pagrindu), atsakovams teigiant, kad nėra tokio ieškinio reiškimui numatytų visų būtinų sąlygų. Actio Pauliana ieškiniu ieškovas ginčija sandorį, įrodinėdamas tai, kad juo atsakovas perleido paskutinį valdytą vertingą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu siekiant išvengti prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Ginčo dėl to, kad buvo perleistas paskutinis skolininko T. N. nekilnojamasis turtas byloje nekilo.
9. Kasacinis teismas plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
11. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo reikalavimo teisė į skolininką T. N. atsirado (duomenys neskelbtini) teismui 2020-10-07 nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad skolininkas atsako už bankrutavusios įmonės (duomenys neskelbtini) skolas ir vėliau 2020-12-28 (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo sprendimu pakeitus išieškotoją (duomenys neskelbtini) į ieškovą (duomenys neskelbtini). Galutinis ieškovo reikalavimo dydis atsakovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) arbitražo teismo 2021-07-29 sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie nurodyti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimai pripažinti ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinių skundų nepriėmė.
13. Kita vertus, atsakovo T. N. atstovas, prašydamas atmesti ieškinį, neigia galiojančią reikalavimo teisę skolininkui T. N., kvestionuodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-14 nutarties teisėtumą bei nenuoseklią teismų praktiką, pripažįstant ir leidžiant vykdyti (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus.
14. Teismas, vertindamas šią atsakovo T. N. atstovo poziciją pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-06-21 nutartimi grąžindamas prašymą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui atkreipė dėmesį, kad būtina įvertinti suinteresuoto asmens argumentus dėl galimybės nepripažinti (duomenys neskelbtini) teismų priimtų sprendimų dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi įtraukė į civilinę bylą išvadą teikiančią instituciją – FNTT, kuri 2023 m. liepos 28 d. pateikė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mokesčių tarnybos Nr. 22“. Apibendrinusi surinktus duomenis apie pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mokesčių tarnybos Nr. 22 valdymo ir nuosavybės struktūrą, pateikė išvadą, kad nei pareiškėjai, nei (duomenys neskelbtini) ar jų akcininkams bei (duomenys neskelbtini) mokesčių tarnybai Nr. 22 nėra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės (sankcijos). Taip pat, nenustatė, kad pareiškėja ar (duomenys neskelbtini) būtų kontroliuojamos į sankcijų sąrašą įrašytų asmenų, tačiau atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) mokesčių tarnyba yra pavaldi (duomenys neskelbtini) finansų ministerijai, kurios valdymą vykdo (duomenys neskelbtini) Vyriausybė, kurios nariams yra taikomos Europos Sąjungos nustatytos ribojamosios priemonės. Kaip matyti iš 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kolegija įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes (žr. šios nutarties 45 punktą) konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, Dvišalė sutartis nepanaikinta (nenutraukta). Todėl pats faktas, kad pareiškimą dėl Nutarimo, Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, pateikė (duomenys neskelbtini) subjektas (pareiškėja), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą (nutarties 46 punktas).
15. Šiame ginče, esant iš dalies pripažintiems ir leidus iš dalies vykdyti (duomenys neskelbtini) sprendimus įsiteisėjusia 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiam teismui atsisakius priimti kasacinius skundus (Liteko duomenys), konstatuojant, jog Teisėjų atrankos kolegija nenustatė, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, esant paneigtai kreditoriaus galiojančiai reikalavimo teisei skolininkui.
16. Dar daugiau, paaiškėjus naujų duomenų ar faktų dėl ieškovo, kurio naudai yra vykdomi (duomenys neskelbtini) teismų sprendimai, atsakovas T. N. turi teisę teikti argumentuotus prašymus vykdymo procese.
Dėl ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi pažeistų kreditorės (ieškovės) teisių
17. Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
19. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar visai nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi arba atsiskaitymas su kreditoriais dėl sudaryto sandorio užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš atsakovo T. N. priteisus apie 380 000 Eur sumą ieškovo naudai ir tokioje apimtyje pripažinus ir leidus vykdyti (duomenys neskelbtini) sprendimus Lietuvos Respublikoje, paskutinio valdyto nekilnojamojo turto, t. y. dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), perleidimas neabejotinai tiek sumažino skolininko mokumą, tiek ir apribojo nors ir dalinę atsiskaitymo galimybę. Šias išvadas pagrindžia ir antstolio 2024-01-15 dienai pateikta informacija, kad iš skolininko T. N. priverstinai išieškota tik 41,18 Eur (DOK – 12254), nesant duomenų apie kitą vertingą atsakovo valdomą turtą.
Dėl skolininko (atsakovo T. N.) pareigos sudaryti ginčijamą sutartį
21. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.).
23. Šiuo nagrinėjimu atveju, teismo vertinimu, nebuvo nei pareigos (imperatyvo), nei būtinybės, nei susiklosčiusių išskirtinių faktinių aplinkybių sudaryti dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį (duomenys neskelbtini) naudai.
24. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai buvo priimta 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl (duomenys neskelbtini) sprendimų pripažinimo ir vykdymo, kasacinės instancijos teismui grąžinus klausimą nagrinėti iš naujo, prieš tai Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą.
25. Visų antra, atsakovas T. N. dar 2010 metais dovanojimo sutartimi gavęs ginčo žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini), ką nurodė atsakovų atstovai teismo posėdžio metu, nebuvo įsipareigojęs juos grąžinti, dovanoti, parduoti savo šeimos nariams atgal, tokiu būdu vykdant (duomenys neskelbtini) valią ir pan. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovų atstovai byloje (CPK 12 str., 178 str.), susiklosčius ypatingoms aplinkybėms dėl žemės sklypų perleidimo artimam šeimos nariui – (duomenys neskelbtini).
26. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovų R. ir R. Š. atstovo advokato įrodinėjamas domėjimasis atsakovų (pirkėjų) R. ir R. Š. galimybe verstis ūkininkų veikla Lietuvoje (2024-02-27 DOK – 31322), iki šiol deklaravus išvykimą ir gyvenant (duomenys neskelbtini), nesuponuoja išvados buvus objektyviai būtinybei sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Vien ketinimų ūkininkauti faktas ir dėl to ginčijamo sandorio sudarymas neleidžia konstatuoti protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto tomis aplinkybėmis.
27. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nepaneigtos ieškovo įrodytos aplinkybės, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas T. N. ir jo artimi šeimos nariai neprivalėjo sudaryti(CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl atsakovų nesąžiningumo
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).
29. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
31. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
32. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija – preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju atsakovai T. N. ir R. Š. sudarydami ginčijamą sutartį, buvo (duomenys neskelbtini) dėl ko ginčo byloje nekyla, todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Taigi, įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka sandorius sudariusioms šalims, t. y. patiems atsakovams.
33. Atsakovai, atstovaujami advokatų, ir patys nedalyvavę bylos nagrinėjime iš esmės, teikė argumentus byloje, kad sandorio šalių nesąžiningumo nebuvo. Su dėstomais atsakovų argumentais teismas nesutinka.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu tikimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryšiais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
35. Viena vertus, pažymėtina, kad ieškovas teikė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimų pripažinimo ir vykdytinumo dar 2022-07-05 Lietuvos apeliaciniam teismui, kurį išnagrinėjus ir atsisakius tenkinti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023-06-21 nutartimi grąžino nagrinėti iš naujo (Liteko duomenys civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tad jau nuo to momento atsakovui T. N. turėjo ir galėjo kilti minčių dėl realaus prievolės (duomenys neskelbtini) įmonei vykdytinumo. Prasidėjus teisminiams ginčams dėl kitos valstybės sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, mažai tikėtinas artimų šeimos narių nežinojimas apie tokio pobūdžio teisminius procesus ir galimas priimtų teismų sprendimų pasekmes T. N. turtinei padėčiai.
36. Kita vertus, pats faktas, kad atsakovo T. N. artimi šeimos nariai 2023 metų vasarą (Lietuvos Aukščiausiam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl atsisakymo tenkinti (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimų pripažinimo) pradeda domėtis pluoštinių kanapių auginimu Lietuvoje, patiems reziduojant (duomenys neskelbtini) ir teikiant užklausas elektroniniu paštu, susirašinėjant su pažįstamu asmeniu (DOK-31322) bei atsakovui tą pačią vasarą pradedant rengti dokumentus žemės ūkio paskirties žemei parduot (2024-02-27 DOK – 21977) nesuponuoja teismo vertinimo apie buvusį sąžiningą siekį T. N. (duomenys neskelbtini) šeimai įgyti žemės ūkio paskirties sklypus ūkininkavimo veiklai, neturint intencijų atsakovui išvengti turtinės prievolės įvykdymo. Kaip matyti iš bylos duomenų ir atsakovų R. ir R. Š. atstovo paaiškinimo 2024-02-27 teismo posėdžio metu, atsakovo (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra grįžę į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), jokios veiklos žemės ūkio paskirties sklypuose neatlieka, ūkininko pažymėjimo gavimo procedūrų nėra atlikę. Teismo vertinimu, tokia atsakovų dėstoma pozicija dėl realaus noro ūkininkauti iš (duomenys neskelbtini) įsigytuose žemės sklypuose, tėra gynybinė pozicija procese, nepagrįsta objektyviais įrodymais, leidžiančiais labiau tikėti nei netikėti siekių, sumanymo ūkininkauti realumu nei prievolės įvykdymo apribojimo, skolininko T. N. mokumo mažinimo tikslingumu.
37. Dar daugiau, atsakovų atstovai teismo posėdžio metu kvestionavo nesąžiningumo faktą, teigdami, kad buvus T. N. siekiui išvengti prievolės vykdymo, perleidžiant paskutinį nekilnojamąjį turtą, tai atsakovas galėjo padaryti kitais, ne tokiais akivaizdžiais būdais. Su tokia logika ir argumentacija taip pat nesutiktina. Teismo vertinimu, pats faktas, kad buvo ir kitų būdų perleisti paskutinį nekilnojamąjį turtą, jį suvaržyti niekaip nepaneigia sandorio šalių nesąžiningumo fakto, vertinant įrodinėtinų aplinkybių byloje visumą.
38. Atsakovai, sudarydami ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios, kaip nustatyta, nebuvo privaloma sudaryti, žinojo apie atsakovo ((duomenys neskelbtini)) prievolę ieškovui, taip pat žinojo ir turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks atsakovo T. N. mokumui bei galimybei bent iš dalies įvykdyti turtinę prievolę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje atsakovai neįrodė realių savo siekių ūkininkauti įsigytuose žemės sklypuose įsigijus iš sūnaus žemės sklypus tapačią dieną, kai buvo priimta 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl sprendimų pripažinimo ir vykdytinumo Lietuvos Respublikoje, ginčą išnagrinėjus po pakartotinio bylos grąžinimo nagrinėjimui, o sprendimų pripažinimo procedūrą pradėjus dar 2022 metais. Priešingas išvadas patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovų sudaryta 2023 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovų R. Š. ir R. Š. nuosavybėn perėjo du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes atsakovas T. N. tokiu sandoriu pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, t. y. apribojo kreditoriaus galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko turtą.
Dėl senaties termino
40. Atsakovai nekvestionuoja vienos iš actio Pauliana sąlygų - senaties termino, todėl teismas, sutikdamas su ieškovo pozicija, kad ieškinį pateikus 2023-10-02 teismui, o duomenis apie ginčijamą sutartį iš antstolio gavus 2023-09-22 elektroniniu laišku, 1 metų ieškinio senatis nepraleista, išsamiau dėl šios sąlygos nepasisako.
Dėl restitucijos taikymo
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis iki pažeidimo buvusią padėtį.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018).
43. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).
44. Pripažinus ginčijamą 2023-09-14 pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nustačius, kad pirkėjai buvo įsipareigoję kainą sumokėti iki 2038-08-04 (sutarties 2.2.1 punktas) ir neteikus į bylą duomenų dėl kainos sumokėjimo iki ginčo išsprendimo, teismas konstatuoja, kad byloje taikoma vienašalė restitucija ir atsakovai grąžinami į padėtį buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo dienos, t. y. nustatoma, jog atsakovo T. N. perleisti žemės sklypai - žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso T. N. asmenine nuosavybės teise.
45. Kiti šalių išdėstyti argumentai nelaikytini esminiais ir dėl jų plačiau teismas nepasisako, priimant galutinį teismo sprendimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-03 nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo ieškinį tenkinus, byloje 2023-10-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
49. Pagal ieškovo į bylą pateikus įrodymus jis patyrė iš viso 4 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 519,00 Eur žyminis mokestis ir 4 000,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (2024-02-27 DOK – 31469).
50. Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas ieškovo prašymą dėl atstovavimo patirtų išlaidų pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Ieškovo advokatų išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), surašius išsamų ieškinį, rengus papildomus prašymus dėl įrodymų pateikimo, išreikalavimo, dalyvavus dviejuose teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu, surašyti procesiniai dokumentai pareikalavo ieškovo atstovų laiko sąnaudų, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, sąžiningomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių.
51. Byloje patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš kiekvieno atsakovo po 8.85 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro M. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti vienašalę restituciją priteisiant T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai šiuo sandoriu R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k(duomenys neskelbtini) perleistą turtą - žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k(duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 1 506,33 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 33 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovų T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k(duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 26,56 Eur, po 8,85 Eur (aštuonis eurus 85 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 dienos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą žemės sklypui (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančiam T(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.