Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4928-816/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10088-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.6.1.7; 55.1.3 (S)

2024 m. liepos 3 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Autodemas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. S-2023/187; 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1AE-459 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo“; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320029S. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. iš Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau – JAV) veikiančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pardavėjas) įsigijo ir importavo į Europos sąjungos (toliau – ES) muitų teritoriją dvylika stipriai apgadintų ginčo transporto priemonių (Tesla 3 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A6 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A3 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), Audi Q8 VIN (duomenys neskelbtini), BMW X7 VIN (duomenys neskelbtini), Audi Q5 VIN (duomenys neskelbtini), Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), Audi SQ5 VIN (duomenys neskelbtini) ir Audi Q3 VIN (duomenys neskelbtini); toliau – transporto priemonės), kurias deklaravo elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID). Transporto priemonių muitinę vertę nustatė alternatyviu muitinio įvertinimo būdu pagal pareiškėjos užsakymu atliktas transporto priemonių turto vertinimo ataskaitas.

Pareiškėja paaiškina, kad ji iš pardavėjos įprastai per mėnesį įsigyja iki 200 naudotų stipriai apgadintų automobilių, t. y. tuos automobilius, kuriais pati pardavėja nenori prekiauti savo automobilių prekybos aikštelėse. Tokias transporto priemones pardavėja parduoda kuo didesniais kiekiais, derėdamasi dėl bendros parduodamų automobilių kainos. Dėl šios priežasties kainos, už kurias pareiškėja įsigyja šias transporto priemones ir kurios nurodomos importo deklaracijoje, yra mažesnės už kainas, kurias JAV bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, įsigydama automobilius JAV aukcionuose. Teigia, kad pareiškėja deklaruodama muitinę vertę ir kartu prisiimdama atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, išsamumą bei papildančių deklaraciją dokumentų autentiškumą, galiojimą, kreipiasi į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų konkrečios importuojamos apgadintos naudotos transporto priemonės vertę. Pareiškėjos vertinimu, tokia alternatyviu muitinės vertės nustatymo metodu, pasitelkus nepriklausomą turto vertintoją, apskaičiuota apgadintos naudotos konkrečios transporto priemonės kaina, yra teisinga, nes skirtingai nei sandorio vertė, aukciono būdu įsigytos transporto priemonės kaina ar eksporto iš JAV deklaracijoje nurodyta vertė, atitinka tikrąją rinkos vertę importo valstybėje (Lietuvoje).

Pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 74 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal SMK 74 straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Teigia, jog dokumentų persiuntimas iš vienos institucijos kitai, nepakeičia esmės ir principo, jog šie duomenys bei dokumentai nėra gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Todėl suteikti jiems neva prioritetą prieš turto vertinimo ataskaitą, kurioje konkreti transporto priemonė buvo įvertinta ir nustatyta jos vertė importo metu, nėra teisinio pagrindo.

Nurodo, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės nustatytų neatitikimų EID pasikeitė importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir PVM atskaitos dydis skaitine išraiška, tačiau kadangi importo PVM ir PVM atskaitos dydis sutampa, realiai mokėtinas į biudžetą PVM nesusidarė. Teigia, kad, net ir patikslinus PVM deklaraciją pagal nustatytus netikslumus, faktiškai mokėtina PVM suma nepakistų, todėl skirti baudą nuo importo PVM sumos nebuvo pagrindo.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Muitinės departamentas sutinka su MGK vertinimu, jog, nors pareiškėja ir aptarė savo veiklos aplinkybes, tačiau jos iš esmės prieštarauja dokumentams, kuriais pareiškėja ir pardavėja grindžia savo bendradarbiavimą, kas sudaro pakankamą pagrindą pateiktos informacijos nevertinti kaip patikimos ir objektyvios, pagrindžiančios priežastis dėl mažos sąskaitose faktūrose nurodytos kainos, kuri ženkliai skiriasi nuo deklaruotos JAV eksporto deklaracijose ir prekių įsigijimo JAV aukcionuose sumokėtos tų pačių prekių kainos. Pavyzdžiui, pareiškėja teigia, jog žemą ginčo prekių įsigijimo kainą lėmė ta aplinkybė, kad prekės buvo perkamos dideliais kiekiais, tačiau Sutarčių 2.1 punkte numatyta, jog pirkėjas perka pagal kiekvienu atveju skirtingai sutartas kainas, kurios nurodytos konkrečioje sąskaitoje faktūroje. Nepaisant pareiškėjos paaiškinimuose nurodomo automobilių pirkimo būdo, sąskaita faktūra su konkrečia kaina yra išrašoma konkrečiai transporto priemonei, o ne jų daugetui. Taigi pareiškėja savo rizika ir atsakomybe organizuoja verslą bei santykius su verslo partneriais, o muitinės kompetencijos dalykas yra įsitikinti muitinei teikiamos informacijos tikrumu.

Pažymi, kad trečiųjų šalių persiųsti nauji duomenys buvo gauti Sąjungos muitų teritorijoje; šių duomenų Lietuvos muitinė pati trečiojoje šalyje nerinko. Pareiškėjos importuotų naudotų automobilių vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. rėmėsi JAV krašto apsaugos departamento atstovo 2022 m. birželio 1 d. raštu pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV į Lietuvą kainas. Iš minėto rašto turinio nustatyta, jog JAV įgaliotas atstovas pateikė duomenis dalindamasis informacija pagal JAV ir Europos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje, siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir muitinės pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais.

Nurodo, kad importo PVM atskaitymas priklauso nuo importuotojo valios, aktyvių veiksmų ir nėra laikytinas savaime suprantama, be abejonės įvyksiančia, aplinkybe. Tokiu būdu, negalima teigti, kad vien teisės į importo PVM atskaitymą faktas besąlygiškai lemia, kad ši suma bus atskaityta ir neturės reikšmės valstybės biudžetui. Dėl to nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad faktiškai nesusidarė importo PVM nepriemoka ir nebuvo padaryta žala valstybės biudžetui.

Dėl paskirtos baudos dydžio pažymi, kad MGK pareiškėjai sumažino baudos dydį iki 20 proc., nurodant sumokėti 8 096,8 Eur. Šiame ginče pagrindo teigti, jog nesama sunkinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 140 straipsnio 4 dalyje, nėra, todėl paskirtos baudos dydis negali būti sumažintas iki minimalaus baudos dydžio.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas), išnagrinėjęs iš esmės analogišką teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis bylą, 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6001-816/2023 pripažino, jog nustatydama ginčo prekių muitinę vertę muitinė pagrįstai naudojo JAV krašto apsaugos departamento pateiktus duomenis ginčo prekių muitinei vertei nustatyti bei apskaičiavo mokestines prievoles.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos teritorinės muitinės vertinimu, MGK įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl MGK ir Muitinės departamento sprendimų, taip pat dėl Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastintos patikrinimo Ataskaitos, kuriais perskaičiuota pareiškėjos importuotų automobilių muitinė vertė ir apskaičiuota 28 254 Eur PVM, 12 230 Eur muito mokestis, 343 Eur delspinigiai, taip pat pareiškėjai skirta 20 proc. (8 096,8 Eur) dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi SMK 48 straipsniu bei Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407, 9.3 papunkčiu, atliko UAB „Autodemas“ ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros vykdymu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., pagal įformintas 34 elektronines importo deklaracijas (EID), kuriose deklaruotos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) eksportuojamos naudotos, su defektais transporto priemonės. Patikrinimo metu vertinti JAV Krašto apsaugos departamento Lietuvos muitinei pateikti ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV duomenys, kainos, tiekimo grandinė, muitiniam įforminimui teikti dokumentai: sąskaitos faktūros, transporto priemonių sertifikatai, turto vertintojos ataskaitos; tikrintas ūkinių operacijų, susijusių su ginčo transporto priemonių apskaitymu buhalterinėje apskaitoje: sąskaita Nr. 44302 „Skolos prekių tiekėjams“ („(duomenys neskelbtini)“), Nr. 2040 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“, Nr. 63012 „Krovinio ekspedijavimo sąnaudos“, Nr. 501 „Pardavimų pajamos“, kt. buhalterinės apskaitos duomenys. Palyginusi gautus JAV muitinės ginčo transporto priemonių eksporto kainų duomenis su 12 EID deklaruotomis ginčo transporto priemonių vertėmis, teritorinė muitinė nustatė, kad jų muitinė vertė deklaruota pardavėjo JAV eksporto deklaracijose ir pareiškėjos Lietuvoje EID deklaracijose ženkliai skiriasi (pvz., 2020 m. rugsėjo 28 d. pardavėjas (duomenys neskelbtini) JAV eksporto procedūrai deklaravo transporto priemonę Tesla3 VIN (duomenys neskelbtini), vertė 35 400 USD; 2020 m. lapkričio 10 d. pareiškėja transporto priemonę Tesla3 VIN (duomenys neskelbtini) deklaravo muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3,5 karto mažesnę vertę, t. y. vadovaudamasi turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuota 8 448,71 Eur verte; transporto priemonėje parduota Lietuvoje fiziniam asmeniui už 3 933 Eur (2020 m. lapkričio 26 d. sąskaita faktūra AD Nr. 13223), atsiskaityta grynaisiais, remonto sąnaudos pareiškėjos apskaitoje neapskaitytos. Teritorinė muitinė patikrino JAV aukcionų tinklalapiuose Tesla3 transporto priemonės pardavimo aukcione kainą ir buvo nustatyta, kad tokio modelio transporto priemonė aukcione kainuoja 36 402 USD, todėl pardavėjos (duomenys neskelbtini) JAV eksporto deklaracijoje deklaruotą Tesla3 transporto priemonės 35 400 USD vertę laikė transporto priemonės tikėtina rinkos kaina), jų vertę perskaičiavo pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ rinkos vidutinę kainą Lietuvoje, 2023 m. kovo 28 d. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo Ataskaitą Nr. 3LM320029S, kuria pareiškėjos atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 12 230 Eur muito, 28 254 Eur PVM, skyrė 30 proc. dydžio (12 145 Eur) baudą.

Pareiškėja nesutiko su Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo Ataskaita ir padavė skundą Muitinės departamentui. Skunde nurodė, kad tokia alternatyviu muitinės vertės nustatymo metodu, pasitelkus nepriklausomą turto vertintoją, apskaičiuota apgadintos naudotos konkrečios transporto priemonės kaina, yra teisinga, nes, skirtingai nei sandorio vertė, aukciono būdu įsigytos transporto priemonės kaina ar eksporto iš JAV deklaracijoje nurodyta vertė, atitinka tikrąją rinkos vertę importo valstybėje (Lietuvoje).

Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino teritorinės muitinės supaprastintą patikrinimo Ataskaitą. Muitinės departamentas pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruota importuojamų transporto priemonių muitinė vertė, apskaičiuota turto vertinimo ataskaitų pagrindu, yra nuo 1,9 iki 3,5 karto mažesnė už oficialiai deklaruotas transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją vertes, o muitinei pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta vertė sudaro vidutiniškai tik apie 8,6 proc. transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją vertės. Sąskaitose faktūrose nenurodyti nei pirkėjo, nei pardavėjo, nei prekių siuntėjo ar gavėjo duomenys, nenurodyti sąskaitas išrašiusių asmenų rekvizitai; nurodytos CIF pristatymo sąlygos, tačiau transportavimo išlaidos neišskirtos, nors pagal Sutarties 3.1 punktą, sąskaitoje faktūroje privaloma nurodyti prekių transportavimo į Klaipėdos uostą kainą. Pagal Sutarties sąlygas, pirkėjas turi atsiskaityti su pardavėju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos į nurodytą banko sąskaitą. Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad Sutarties sąlygų nebuvo laikomasi, o apskaitoje užregistruotos atitinkamos ūkinės operacijos kelia abejonių dėl vykdytų sandorių ekonominio tikslingumo ir realumo – tikrinamojo laikotarpio pabaigai (2021 m. kovo 30 d.) buhalterinėje apskaitoje užregistruota 6 843 642 USD (5 577 422 Eur) skola JAV įmonei „(duomenys neskelbtini)“; pagal apskaitos duomenis, už ataskaitos 2 priede nurodytas ginčo prekes nebuvo sumokėta, nors kai kurie automobiliai jau buvo parduoti. Pati pareiškėja ginčo prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaikė. Toliau laikantis muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumo, skundžiamos ataskaitos 2 priede nurodytų transporto priemonių muitinę vertę Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai nustatė pasirinkdama alternatyvų (rezervinį) muitinio įvertinimo metodą, t. y. pagal JAV Krašto apsaugos departamento pateiktas deklaruotas ginčo automobilių eksporto vertes, deklaruotas JAV.

MGK ginčijamu sprendimu patvirtino Muitinės departamento sprendimo nurodymus sumokėti 28 254 Eur PVM, 12 230 Eur muito mokestį ir 343 Eur delspinigius, pakeitė nurodymą sumokėti 12 145 Eur (30 proc.) baudą į nurodymą sumokėti 8 096,8 Eur (20 proc.) baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, pateikė skundą teismui, skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad ginčijamais sprendimais ir supaprastinta Ataskaita netinkamai nustatyta transporto priemonių muitinė vertė. Taip pat nesutinka su apskaičiuotu importo PVM ir paskirta bauda. Taigi tikrinamas mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai ginčo deklaracijose nurodytas apgadintų naudotų transporto priemonių importo kainas, kurias pareiškėja grindė ginčo turto vertinimo ataskaita, perskaičiavo remdamasis JAV krašto apsaugos departamento duomenimis, dėl to, kad deklaruota importuojamų transporto priemonių muitinė vertė, apskaičiuota turto vertinimo ataskaitos pagrindu yra nuo 1,9 iki 3,5 karto mažesnė už oficialiai JAV deklaruotas pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją kainas, todėl turto vertinimo ataskaita, kaip muitinę vertę pagrindžiančiu įrodymu, vietos mokesčių administratorius šiame ginče nesirėmė.

Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarka, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygos ir ypatybės reglamentuojamos SMK ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (toliau – Taisyklės). Nagrinėjamu atveju reikšmingas SMK ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymu: SMK 74 straipsnio „antriniai muitinio įvertinimo metodai“ 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį (Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas), ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis. SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“. Pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje Taisyklėse, kurios reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas, ypatybes (Taisyklių 1 punktą), be kita ko, nustatyta: (1) jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir transporto priemonės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes (10 punktas); (2) jeigu dėl skirtingo importuojamų naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamos naudotos transporto priemonės atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto (2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558)) 1 straipsnio 2 dalyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi.

SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei informaciją (anksčiau įformintas muitinės deklaracijas, transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje sąskaitas faktūras, remonto išlaidų kalkuliacijas, jeigu transporto priemonės buvo remontuojamos, ir pan.) apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas (11 punktas); (3) jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus (t. y. įtvirtintus SMK 74 straipsnio 2 dalis), jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi <...>, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (Taisyklių 13–15 punktai), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais (12 punktas).

Paminėtą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai matyti, kad importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais, gali būti nustatoma tik tuomet, jeigu jos neįmanoma nustatyti pritaikius Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus muitinio įvertinimo metodus (t. y. tapačių ir panašių prekių, ar dedukcinio muitinio įvertinimo metodai).

Nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonių muitinė vertė perskaičiuota vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą. Pareiškėja skunde teigia, kad transporto priemonių muitinė vertė turi būti apskaičiuojama pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytas transporto priemonių vertes, o ne pagal JAV krašto apsaugos departamento pateiktus duomenis, nes nėra teisinio pagrindo pastariesiems duomenims suteikti prioritetą prieš turto vertinimo ataskaitą.

Pagal Taisyklių 25 punktą apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, jeigu jos atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje, Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 „Dėl Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šiame Taisyklių skyriuje.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 24 punktą nustatant prekių muitinę vertę gali būti remiamasi turto vertintojų arba ekspertų išvadomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka ir tik tada, kai nėra galimybių remtis anksčiau nustatytomis prekių muitinėmis vertėmis. Iš šių Taisyklių 20 punkto nuostatų seka, kad turto vertintojų ataskaitos arba ekspertų išvados gali būti muitinei priimtinos kaip papildomi muitinę vertę pagrindžiantys įrodymai.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai nėra savitiksliai, jie tiesiogiai susiję su turto vertintojų surašytų turto vertinimo ataskaitų patikimumu. Šie reikalavimai, be kita ko, užtikrina galimybę mokesčių administratoriui (muitinei) efektyviai savo kompetencijos ribose atlikti mokestinius patikrinimus, kiek jie yra susiję su importo deklaracijose deklaruota į laisvą apyvartą išleistų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių verte ir jos nustatymo pagrįstumu. Dėl to, esant Taisyklių įtvirtintų reikalavimų pažeidimams, ginčo automobilių muitinė vertė neprivalo automatiškai būti nustatoma vadovaujantis ginčo turto vertinimo ataskaita. Teritorinė muitinė nesivadovavo turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuota muitine verte, nes turto vertinimo ataskaitose nustatyta 12 transporto priemonių muitinė vertė ir JAV pateiktoje informacijoje nurodyta ginčo transporto priemonių vertė ženkliai skiriasi, o pareiškėja negalėjo objektyviais duomenimis ir savo paaiškinimais šių skirtumų racionaliai pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teritorinei muitinei kilo įtarimų, jog sąskaitos, pateiktos muitinio įforminimo metu, gali būti suklastotos, nes pateiktos sąskaitos yra nepasirašytos, deklaruojama transporto priemonių muitinė vertė yra labai maža (net įvertinus aplinkybes, kad transporto priemonės turi defektų) ir nepadengia transporto priemonių įsigijimo bei transportavimo kaštų. Taip pat nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuota muitinė vertė yra ženkliai mažesnė už tų pačių arba panašių transporto priemonių vertes nurodytas VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje. Šių reikšmingų faktinių aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Pažymėtina, kad JAV ir Europos Bendrija yra pasirašiusios susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje, todėl pareiškėjos teiginiai, kad teritorinė muitinė negalėjo vadovautis JAV įgaliotos institucijos pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksportą iš JAV į Lietuvą yra teisiškai nepagrįsti. Skundžiamuose sprendimuose abejonės dėl pareiškėjos deklaruotos ginčo transporto priemonių vertės yra grindžiamos nustatytų aplinkybių visuma, o ne pavienėmis aplinkybėmis.

Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Taisyklės suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta turto vertinimo ataskaita, neatitinkančia Taisyklių nuostatų, ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-144/2011, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2030-662/2015). Dėl to pareiškėjos teiginiai, kad Muitinės departamentas privalo nuginčyti turto vertinimo ataskaitą teisme, o kol jos nenuginčytos, Klaipėdos teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas negali jomis nesivadovauti, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad vien aplinkybė, kad tam tikros ginčo transporto priemonių vertės po gabenimo ir transporto priemonių pardavimo skiriasi, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta neteisinga transporto priemonių vertė yra nepagrįstai. Nors sutiktina, kad tam tikri transporto priemonių verčių skirtumai yra galimi dėl objektyvių priežasčių (pvz., valiutos skirtumų ir pan.), tačiau nustatytas transporto priemonių verčių skirtumas yra labai didelis, todėl, teismo vertinimu, nustatyti skirtumai sudaro pakankamą pagrindą nesivadovauti turto vertinimo ataskaitose nurodyta transporto priemonių verte. Be to, byloje nustatyta, ko neneigia ir pareiškėja, ji su pardavėju JAV įmone „(duomenys neskelbtini)“ už ginčo transporto priemones neatsiskaitė. Taigi ir ši aplinkybė kelia abejonių turto vertinimo ataskaitose nurodyta transporto priemonių verte.

Pažymėtina, kad ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15, pasisakydamas dėl muitinės vertės nustatymo remiantis panašių prekių sandorio verte, išaiškino, jog, prekių deklaruotai vertei esant daugiau nei 50 proc. mažesnei už vidutinę statistinę vertę, tokio vertės skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos abejonės ir būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti deklaruotos nagrinėjamų prekių muitinės vertės (38–39 punktai).

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui pagrįstai kilo abejonių dėl ženkliai mažesnės importuotų transporto priemonių verčių, lyginant JAV įgaliotos institucijos pateiktais duomenimis. Pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl oficialūs JAV krašto apsaugos departamento duomenys nelaikytini patikimais ir atspindinčiais realią sandorio, atlikto prieš prekių įvežimą į muitų teritoriją, vertę. Iš esmės nepateikiama jokių argumentų dėl ženklaus nuo paskutinio sandorio iki prekių įvežimo į ES muitų teritoriją vertės (kainų) skirtumo atsiradimo. Duomenų, kad JAV krašto apsaugos departamento duomenys neatspindėtų sugadintų prekių vertės (kainos) išvežimo iš JAV metu, nepateikta.

Taigi, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos importuotų prekių kainos ir apmokėjimo sąlygų neaiškumą įrodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo pagrindą nesiremti turto vertinimo ataskaita pareiškėjos importuotų prekių vertei nustatyti ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, naudodama JAV įgaliotos institucijos pateiktus duomenis.

Pareiškėja skunde teigia, kad jai nepagrįstai apskaičiuotas importo PVM ir su juo susijusi bauda, nes prievolės mokėti importo PVM atsiradimas savaime nereiškia, kad šis mokestis automatiškai turi būti sumokamas į biudžetą, importo PVM gali būti įskaitomas.

Muitinės departamentas ginčijamame sprendime pareiškėjai teisingai išaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 12 dalimi, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. PVM įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog importo PVM už prekes mokamas tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes (jeigu jie joms būtų nustatyti), kaip tai nustatyta Muitinės kodekse. Be to, SMK 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. Vadovaujantis PVMĮ 57 straipsnio 3 dalimi, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti. Tai reiškia, kad importo PVM atskaitymas priklauso nuo importuotojo valios, aktyvių veiksmų ir nėra laikytinas savaime suprantama, be abejonės įvyksiančia, aplinkybe. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, kad importo PVM jai neturėjo būti apskaičiuotas ginčijamais sprendimais tuo pagrindu, kad ši suma gali būti įskaityta pagal PVMĮ nuostatas.

Pareiškėjai bauda buvo apskaičiuota vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) 1 dalies pagrindu, kuriame buvo nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Pareiškėja skunde teigia, kad aplinkybė, jog laiku nebuvo deklaruotas mokėtinas importo PVM nereiškia, kad buvo padaryta žala valstybės biudžetui ir dėl to neturėtų būti keliamas pareiškėjos mokestinės atsakomybės klausimas. Taigi pareiškėja teismui pateikė analogiškus argumentus kokie buvo pateikti MGK, tačiau nepateikia argumentų, kodėl nesutinka su atliktu MGK vertinimu. Teismas pritaria MGK pozicijai, kad vien tai, kad pareiškėja turi teisę atskaityti papildomą apskaičiuotą importo PVM, neeliminuoja žalos biudžetui padarymo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad MGK vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais sumažino baudos dydį iki 20 proc., vietoj 30 proc. Dar labiau mažinti ar visiškai neskirti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo Ataskaita yra pagrįsta ir teisėta, Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai perskaičiavo ginčo transporto priemonių muitinę vertę ir papildomai apskaičiavo mokėtinas importo ir muitų sumas, jos panaikinti pareiškėjos nurodytais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo. Muitinės departamentas ir MGK teisingai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Tad ginčijami Sprendimai yra priimti kompetentingų subjektų, neviršijant įgalinimų ribos. Ginčijami Sprendimai atitinka jiems keliamus reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti. Skundžiami Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, tinkamai motyvuoti bei argumentuoti, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Autodemas“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.