- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- eI3-6001-816/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Lacus“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Lacus“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Bonus Lacus“ teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-2023/19 (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1AE-140 (toliau – ir MD sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM, Muitinė) 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320063S (toliau – ir Ataskaita).
Teigia, jog skundžiami sprendimai nepagrįsti, kadangi nebuvo atliktas išsamus pareiškėjos nurodytų aplinkybių tyrimas, be pagrindo konstatuota pareiškėjos tiesioginė atsakomybė dėl padidėjusių muitinių prievolių (kas, be kita ko, prieštarauja Muitinės praktikai). Teigia, jog Muitinė nesigilino į pareiškėjos veiklą, į pateiktą informaciją apie galutinius naudos gavėjus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotos papildomos muitų sumos, Komisija ir Departamentas, neįsigilinę ir netinkamai įvertinę pareiškėjos argumentus ir pateiktą informaciją, priėmė nepagrįstus sprendimus, kuriais patvirtino Ataskaitą.
Nurodo, jog Muitinė priimdama Ataskaitą rėmėsi nebegaliojančiais teisės aktais, neatsižvelgė į pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateiktus paaiškinimus, jog pareiškėja nevykdo transporto priemonių įsigijimo, jos veikla apsiriboja tuo, kad asmuo, įsigijęs transporto priemonę Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), kreipiasi į pareiškėją, pranešdamas apie transporto priemonės pirkimą, tarpininkaujant pareiškėjos verslo partneriams MIRIAL GROUP LIMITED, kad pareiškėja pasirūpintų reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui; jog Muitinė nepagrįstai lygino nurodytų transporto priemonių kainas su Departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytų techniškai tvarkingų transporto priemonių kainomis, nes iš JAV pargabenamos ginčo transporto priemonės yra apgadintos; jog galutiniai transporto priemonių gavėjai iš esmės galėtų būti atsakingi dėl netikslios informacijos pateikimo muitinei, kas lėmė netikslų muitų bei mokesčių apskaičiavimą.
Nurodo, jog MD sprendimas neišsamus, jame nepasisakyta dėl pareiškėjos skundo Departamentui dalies, susijusios su apgadintos transporto priemonės muitinės vertės nustatymu pagal neapgadintoms priemonėms taikomą metodiką.
Dėl pareiškėjos atsakomybės nurodo, jog nesutinka su Departamento ir Komisijos išvadomis, kad pareiškėjai tenka atsakomybė, susijusi su neteisingos transporto priemonių vertės nurodymu. Teigia, kad vien atitinkamų ginčo deklaracijų langelių užpildymas, nepaneigia pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie jos vykdomą veiklą, o Komisija klaidingai vertina, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog pareiškėja veikė savo vardu. Nurodo, jog pareiškėja neužsiima transporto priemonių įsigijimu, jos veikla apsiriboja tuo, kad asmuo, įsigijęs transporto priemonę JAV, kreipiasi į pareiškėją, pranešdamas apie transporto priemonės pirkimą, tarpininkaujant bendrovės verslo partneriams MIRIAL GROUP LIMITED, kad pareiškėja pasirūpintų reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui. Pažymi, kad naudos gavėjus pareiškėja nurodė teikdama paaiškinimus dėl galimai nepalankaus Muitinės sprendimo.
Mano, jog pareiškėjos nurodytų aplinkybių pagrindu, skirtingai nei mano Komisija, taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas (kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 str.), t. y. santykių dalyvių veiklos formalia išraiška laikytinas deklaracijos grafos užpildymas, o santykių dalyvių veiklos turinys yra realiai vykdoma pareiškėjos veikla, teigia, jog Ataskaitoje ir MD sprendime šis principas netaikytas. Mano, jog remiantis Europos Sąjungos teisės normomis, muitų taisyklės turi būti taikomos ne formaliai, o siekiant teisingumo, esant formaliam apmokestinimo pagrindui, muitų sumos gali būti neišieškomos, remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 116 straipsnio 1 dalies d) punkto, 120 straipsnio (kartu su 116 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 117, 118 bei 119 straipsnių) nuostatomis.
Teigia, jog Muitinė analogiškoje situacijoje taikė kitokį apmokestinimo principą – pripažino pareiškėją ir galutinį naudos gavėją (transporto priemonės pirkėją) solidariai atsakingu už didėjančias muitines prievoles (Muitinės 2022 m. gegužės 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190233S buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją ir T. V. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę nepriemoką), taigi nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikoma solidari pareiškėjos ir pirkėjo atsakomybė.
Teigia, jog Komisija netinkamai interpretavo tarpininkavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), nepagrįstai vertino pareiškėją veikus savo, o ne kitų asmenų vardu, neatsižvelgė į Sutarties 1.2, 2.2.2–2.2.3, 4.1 p., nepagrįstai motyvavo sprendimą, jog patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti apskaitos dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumo, nors pareiškėja pateikė Muitinei paaiškinimą dėl galutinių naudos gavėjų, sąskaitas, be to, galiausiai mokesčių administratorius rėmėsi ne pateiktomis sąskaitomis faktūromis, ginčo prekių muitinę vertę nustatė pagal pareiškėjos vėliau pateiktas turto vertinimo ataskaitas.
Teigia, jog Muitinė pasisakė dėl pareiškėjos sutarčių neatitikimo realiai vykdomai veiklai ir Ataskaitoje vadovavosi netekusiais galios teisės aktais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str.), nepagrįstai nurodė, jog apskaitos dokumentuose turi atsispindėti ir sandoryje dalyvavusių asmenų vaidmuo (reikalavimas nėra kildinamas iš ginčo teisiniams santykiams taikytino Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio, kurio reikalavimus atitinka pareiškėjos apskaitos dokumentai). Teigia, jog Muitinė neatskleidė ginčo esmės (ar yra faktiškai deklaruotos ir deklaruotinos ginčo transporto vertės skirtumas; ar pareiškėja ar kiti asmenys atsakingi dėl duomenų neatitikimo ir atitinkamai didėjančio muito).
Dėl ginčo transporto priemonių vertės nurodo, jog, įvertinus tai, kad pareiškėja nėra atsakinga už duomenų apie transporto priemonių vertės teisingumą, ji atitinkamai negali būti laikoma atsakinga už padidėjusias muitines prievoles, taigi klausimas, ar muitinė vertė buvo nustatyta tinkamai, su pareiškėja nėra susijęs, tačiau pareiškėja šiuo klausimu pasisako, kadangi šis klausimas keliamas Ataskaitoje.
Teigia, jog vertinimo ataskaita yra sudaroma konkrečiai transporto priemonei, todėl yra patikimiausias transporto priemonės vertės nustatymo metodas. Nurodo, jog Ataskaitoje remiamasi iš JAV institucijų gauta informacija, tačiau ginčo transporto priemonių muitinė vertė nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitas, ką pažymi ir Komisija. Mano, jog Muitinei reikalaujant turto vertinimo ataskaitų, pareiškėja turi pagrįstą lūkestį, jog pagal ataskaitas bus nustatyta vertė skaičiuojant muitus, tačiau šiuo atveju Muitinė nesivadovavao ataskaitų duomenimis priimdama sprendimą didinti muitų sumas, kas neatitinka teisėtų lūkesčių, protingumo ir teisingumo principų. Teigia, jog muitinio įforminimo metu pareiškėja neturi kitų duomenų apie transporto priemones, išskyrus tuos duomenis, kuriuos jai pateikia verslo partneris MIRIAL GROUP LIMITED ir faktiniai transporto priemonių galutiniai gavėjai, nėra atsakinga už duomenis, kuriuos nurodo transporto priemonių pardavėjas MIRIAL GROUP LIMITED.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundo argumentai nepagrįsti ir neteisingi, prašo palikti galioti MGK sprendimą.
Teigia, jog MGK sprendime teisingai nurodoma, kad eksportuojamų ginčo automobilių muitinė vertė vidutiniškai buvo du kartus didesnė už vertę, apskaičiuotą turto vertintojo ataskaitose, atsižvelgiant į tyrimo metu iš JAV krašto apsaugos departamento gautą informaciją, kuri vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 74 straipsnio 3 dalimi, laikytina tinkamu pagrindu nustatant ginčo automobilių muitinę vertę.
Dėl pareiškėjos mokestinės atsakomybės nurodo, jog vadovaujantis 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – ir DR), II antraštinės dalies 3 skyriumi, deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taip pat pažymi, jog, remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų̨ ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl Muitinės ir reeksporto deklaracijų̨, pateikiamų elektroninėmis duomenų̨ apdorojimo priemonėmis raštu, surašymo taisyklių̨ patvirtinimo“ (toliau – ir Deklaracijų taisyklių) 16.3.8. punktu, pateikiant deklaraciją, deklaracijos bendrosios dalies lygmenyje turi būti nurodytas skaičius (kodas) atitinkamai pagal tai, ar deklaraciją pateikia pats deklarantas, tiesioginis atstovas ar netiesioginis atstovas, kur skaičius „1” įrašomas prekes deklaruojant deklarantui. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju importo deklaracijų 14-ajame langelyje įrašytas skaičius „1“ reiškia, jog pareiškėja veikė savo vardu, taigi yra atsakinga už duomenų teisingumą bei susijusių prievolių įvykdymą, įskatant skolos muitinei padengimą.
Teigia, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-453/2013), trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai.
Atmeta pareiškėjos argumentą dėl įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ atsakomybės, pažymėdama, jog ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pareiškėja rėmėsi ne šios įmonės pateiktais sandorio dokumentais, o turto vertintojų ataskaitose apskaičiuota verte.
Nesutinka su argumentais dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės nustatymo metodo, pažymėdama, nustatant muitinę vertę turi būti atsižvelgiama į visus turimus įrodymus, o duomenys apie eksportuotų ginčo transporto priemonių kainas, kurie gauti iš kompetentingos užsienio valstybės
institucijos, yra patikimiausi, labiausiai atspindintys realią transporto priemonių vertę, o pareiškėja dokumentų bei duomenų apie tikrąją ginčo transporto priemonių muitinę vertę nepateikė.
Dėl šio ginčo ribų, pažymi, kad ginčas kilo dėl muitinės vertės, nustatytos turto vertintojo ataskaitomis, teisingumo pripažinimo, tad argumentai, susiję su muitinio įforminimo metu teiktų sandorio dokumentų pagrįstumu bei teisingumu, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi prekių muitinė vertė minėtų dokumentų pagrindu nebuvo deklaruojama.
Nesutinka su teiginiu, jog mokestinė nepriemoka turėjo būti įregistruota ir kitiems asmenims, t. y. ginčo transporto priemonių įgijėjams, teigdamas, jog kitų asmenų tam tikrų veiksmų neatlikimas ar netinkamas atlikimas nepaneigia ir niekaip neįtakoja pareiškėjos mokestinės prievolės muitinei, kaip išaiškinta LVAT praktikoje (LVAT 2023-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-286-821/2023).
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog ginčo transporto priemonių vertes, apskaičiuotas turto vertinimo ataskaitomis, ginčo muitinės deklaracijose nurodė pats pareiškėjas, o dėl minėtų verčių perkėlimo teisingumo į muitinės deklaracijas neginčijo nei pareiškėjas, nei Klaipėdos teritorinė muitinė, todėl turto vertinimo ataskaitų, kaip neturinčių įtakos nagrinėtam mokestiniam ginčui, neteikė Departamentui. Pažymi, jog Departamentas, surašydamas 2022-10-19 MD sprendimą, nurodė, kad skundžiamoje ataskaitoje išdėstyti argumentai, susiję su muitinio įforminimo metu teiktų sandorio dokumentų pagrįstumu bei teisingumu, neturi jokios įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi prekių muitinė vertė, pareiškėjo pasirinkimu, minėtų dokumentų pagrindu nebuvo deklaruojama. Nurodo, kad skunde Departamentui ir skunde Komisijai pareiškėja nereikalavo taikyti importuotoms transporto priemonėms sandorio vertę, tuo pačiu, muitinio įforminimo metu teikti dokumentai, kurių pagrindu buvo įsigytos minėtos transporto priemonės, vertinami nebuvo. Teigia, kad ginčo transporto priemonių sandorio vertę pareiškėja yra nurodžiusi Pirkimų analizėje (2020-01-30). Nurodo, kad Departamentui taip pat nebuvo teikiami ir išrašai iš VŠĮ „Emprekis“, nes šie įrodymai su nagrinėtu mokestiniu ginču taip pat nebuvo susiję.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti MGK sprendimą. Iš esmės palaiko Departamento atsiliepimo argumentus. Teigia, jog ginčijami sprendimai pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visas aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir taikius materialinės bei procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. S-2023/19, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 1AE-140 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320063S, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta:
Pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-07-29 iki 2019-12-23 apgadintas naudotas transporto priemones iš JAV importavo CIF KLAIPĖDA prekių pristatymo sąlygomis (INCOTERMS), pateikdama šias importo muitinės deklaracijas: Nr. 19LTLC0100IM0AAD96 (2019-07-29), Nr. 19LTLC0100IM0A526 (2019-07-30), Nr. 19LTLC0100IM0B5F37 (2019-08-13), Nr. 19LTLC0100IM0B81C6 (2019-08-14), Nr. 19LTLC0100IM0B8118 (2019-08-14), Nr. 19LTLC0100IM0D2BB5 (2019-09-17), Nr. 19LTLC0100IM0D3409 (2019-09-17), Nr. 19LTLC0100IM0D33B8 (2019-09-17), Nr. 19LTLC0100IM0EEC37 (2019-10-17), Nr. 19LTLC0100IM0F5AF8 (2019-10-25), Nr. 19LTLC0100IM0FD157 (2019-11-04), Nr. 19LTLC0100IM1018D2 (2019-11-07), Nr. 19LTLC0100IM105BB0 (2019-11-13), Nr. 19LTLC0100IM1278D4 (2019-12-17) ir Nr. 19LTLC0100IM12D4B3 (2019-12-23) (toliau – ir Deklaracijos). Pareiškėja iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo apgadintas transporto priemones ir importuotų transporto priemonių vertei pagrįsti teikė įmonės ,,MIRIAL GROUP LIMITED“ (adresas: 33 CANTON ROAD TSIM SHA TSUI HONK KONG, CN) sandorį pagrindžiantį dokumentą „sales contract“ bei deklaravo sandorio pobūdį „Tiesioginis pirkimas - pardavimas“. Importuotų transporto priemonių muitinė vertė įforminimo metu buvo nustatyta alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu pagal turto vertintojų ataskaitose apskaičiuotą importuojamų transporto priemonių vertę.
2020 m. gegužės 12 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0LM320058M buvo įforminti pirminio pareiškėjos patikrinimo rezultatai.
2022 m. birželio 21 d. JAV krašto apsaugos departamento raštu, atsakant į Muitinės teisinės pagalbos prašymą, vadovaujantis Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA), pateikti eksporto suvestiniai duomenys apie JAV įsigytus ir iš šios valstybės eksportuotus į Lietuvą transporto priemones, įskaitant duomenis apie ginčo transporto priemones, jų sandorio datą ir vertę.
2022 m. liepos 18 d. pranešimu Muitinė informavo pareiškėją, jog vadovaujantis SMK 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 9 punktu ir 19 straipsniu, Muitinės nuostatų 9.7 ir 9.8 punktais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 9.3 punktu atliekamas pareiškėjos patikrinimas. Nurodyta, jog, vadovaujantis SMK 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio, MAĮ 126 straipsnio 3 dalies ir 133¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis, pareiškėja informuojama apie galimo nepalankaus teritorinės muitinės sprendimo priėmimą pagal atliekamo patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Pateikti apibendrinti preliminarūs patikrinimo rezultatai, nurodant, jog iš naujo tikrinta pareiškėjos importuotų prekių muitinė vertė (vertinant nuo 2019-07-15 iki 2019-12-31 pareiškėjos įformintas importo muitinės deklaracijas), vadovaujantis MAĮ 118 str. ir atsižvelgiant į papildomai iš JAV gautą informaciją, kuri nebuvo žinoma ankstesnio patikrinimo metu. Pranešime nurodoma nustatyti faktai, aptariami surinkti įrodymai. Įvertinus patikrinimo metu nustatytus patikrinimui pateiktų sutarčių ir sąskaitų faktūrų, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų prieštaravimus ir neatitikimus, daryta preliminari išvada, kad nurodyti dokumentai yra neautentiški, jų turinys nėra įrodytas ir juo negalima pasitikėti kaip visiškai ir tiksliai atspindinčiu ir patvirtinančiu sandorius ir vykdytą veiklą; pareiškėjos vykdoma veikla nuostolinga, importuojamų transporto priemonių pirkimas iš siuntėjų ekonomiškai nepagrįstas, todėl išanalizavus pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis su MIRIAL GROUP LIMITED ir raštiškus paaiškinimus, kilo įtarimai, kad siekiant mokestinės naudos, importuojant iš JAV apgadintas naudotas transporto priemones sąmoningai neatskleidžiamos tikrosios sandorių aplinkybės, nuslepiama tikroji sandorių kaina, pateikiant sandorius imituojančias sutartis ir abejones dėl autentiškumo keliančias sąskaitas faktūras ypač mažomis kainomis; pareiškėja nepateikė pagrįstų paaiškinimų ar dokumentų, galinčių patvirtinti muitinėje deklaruotų pirkimo pardavimo sandorių realumą.
2022 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, iš esmės nurodydama, jog pareiškėja neužsiima transporto priemonių įsigijimu, tarpininkauja asmenims, įsigijusiems transporto priemonę JAV, pasirūpindama reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui, neužsiima transporto priemonių įsigijimu JAV aukcione, įsigytų transporto priemonių apmokėjimu JAV, transportavimu iki Lietuvos. Nurodė, jog muitinio įforminimo metu bendrovė neturi kitų duomenų apie transporto priemones, išskyrus tuos, kuriuos jai pateikia verslo partneris MIRIAL GROUP LIMITED ir faktiniai transporto priemonių galutiniai gavėjai, tuo pagrindu mano, jog nėra atsakinga už MIRIAL GROUP LIMITED nurodytus duomenis. Nurodė, jog transporto priemonės galutinis gavėjas iš pat pradžių yra faktinis transporto priemonės įgijėjas. Pateikė galutinių ginčo transporto priemonių gavėjų sąrašą, prašė atlikti išsamesnį aplinkybių tyrimą. Nurodė, jog Muitinė rėmėsi negaliojančiu BAĮ 13 straipsniu, o aktualaus Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau - ir FAĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus pareiškėjos dokumentai atitinka (nereikalaujama nurodyti sandoryje dalyvavusių asmenų vaidmens). Pažymėjo, jog Muitinės nurodomas transporto priemonių lyginimas su Muitinės departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ esančiomis kainomis yra nepagrįstas, kadangi jame nurodomos techniškai tvarkingų transporto priemonių kainos, kai pareiškėja iš JAV pargabena išimtinai apgadintas transporto priemones.
2022 m. rugpjūčio 26 d. Muitinė, atlikusi tikrinimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsniu, papildomai iš eksporto šalies mokesčių administratoriaus (JAV krašto apsaugos departamento) pateikta informacija, kuri nebuvo žinoma ankstesnio patikrinimo metu, priėmė skundžiamą supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320063S (toliau – ir Ataskaita). Įvertinus patikrinimo rezultatus, vadovaujantis SMK 15, 29, 48, 70, 74, 77, 114 straipsniais, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir ĮR) 140–144 straipsniais, MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 133¹ straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 4 punktu, PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių (toliau – ir Mokėjimo taisyklės) 10 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. VA-94/1B-785 „Dėl Importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įskaitymo taisyklės), Ataskaitoje nuspręsta netaikyti pareiškėjos importuotoms transporto priemonėms, deklaruotoms pareiškėjos Deklaracijose, alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu turto vertintojų ataskaitose apskaičiuotos muitinės vertės; nustatyti pareiškėjos importuotų transporto priemonių muitinę vertę Deklaracijose alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, remiantis oficialiais eksporto šalies mokesčių administratoriaus (JAV krašto apsaugos departamento) duomenimis, ir perskaičiuoti importo mokesčius bei apskaičiuoti pareiškėjai 8 988 Eur muito, 1 231 Eur papildomo muito ir 21 440 Eur importo PVM nepriemoką; įtraukti į apskaitą 8 988 Eur muito ir 1 231 Eur papildomo muito; įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI importo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją padidinant 21 440 Eur; apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą Ataskaitos 1 priede nurodytus delspinigius (565 Eur); skirti ir įtraukti į apskaitą nuo ataskaitoje papildomai apskaičiuotos 31 659 Eur mokesčių sumos 40 proc. dydžio (baudos vidurkį viršijanti, parinkta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes - vengimą muitinei teikti aktualią informaciją, įtraukimą į buhalterinę apskaitą bei pateikimą muitinei juridinės galios neturinčių apskaitos dokumentų, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, dėl ko padaryta didelė žala biudžetui) 12 663 Eur baudą.
Dėl deklaranto prievolių muitinei
Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiami sprendimai priimti nepagrįstai darius išvadą, jog jai kyla mokestinė prievolė ir pareiškėja atsako už pateiktų duomenų tikslumą, neatsižvelgus, jog pareiškėja tik tarpininkavo įforminant muitinės procedūras ir perduodant transporto priemones jų galutiniams pirkėjams, veikė tarpininkavimo sutarties su verslo partnere įmone MIRIAL GROUP LIMITED pagrindu. Teigia, jog skundžiami sprendimai priimti neatlikus išsamaus faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, netaikant turinio viršenybės prieš formą principo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK), kiti susiję aktai.
Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15 punktas apibrėžia deklarantą kaip asmenį, pateikiantį muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas.
SMK 15 str. nustato, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą (1 dalis). Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, <...> atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (2 dalis).
SMK 18 str. 1 d. nustato, jog bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje, toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Remiantis SMK 19 str. 1 d., santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis; asmenys, kurie nepareiškia, kad jie veikia kaip atstovai muitinėje, arba kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, laikomi veikiančiais savo vardu ir savo interesais. Taip pat SMK 19 str. 2 d. nustato muitinės teisę pareikalauti iš asmenų, kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, pateiktų atstovaujamojo asmens jiems suteiktų įgaliojimų įrodymą.
PVMĮ 11 straipsnis nustato, kad PVMĮ laikoma, jog atsiskleidęs tarpininkas teikia atstovavimo (agento) paslaugą tam, kieno vardu ir sąskaita jis dalyvauja sandoryje; kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.
Pagal SMK 77 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu, pagal šio straipsnio 3 dalį pirmą pastraipą skolininku laikomas deklarantas. SMK 3 dalies nuostatos, kad „netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku; kad jeigu muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų įforminti, surašyta remiantis informacija, dėl kurios nebūtų surinkta visa importo muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku“, - nėra teisiškai reikšmingos šiam ginčui, kadangi atstovavimo faktas nebuvo išviešintas muitinei. Atitinkamai pareiškėjo paaiškinimai ir nurodomi teiginiai apie galutinius naudos gavėjus, kurie nepatvirtinti leistinais rašytiniais įrodymais, taip pat neturi įtakos pareiškėjo, kaip deklaranto, atžvilgiu priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pareiškėjo, kaip turto savininko, iniciatyva atliktuose transporto priemonių vertinimuose taip pat nėra nurodomi jokie kiti transporto priemonių savininkai, naudos gavėjai ar pan., galintys turėti reikšmingų vertinimui duomenų. Be to, net ir nustačius kitus galimus muitinės skolininkus, tai nešalina pareiškėjo atsakomybės muitinei pagal esamą teisinį reguliavimą. Pareiškėjo nurodomas kito muitinio deklaravimo (ginčo) atvejis, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis ir atsakovo teritorinės muitinės papildomus rašytinius paaiškinimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje byloje faktinės situacija yra tapati kito muitinio deklaravo atvejui, atitinkamai, kad atsakovas nevienodai vertino analogiškas situacijas.
Pareiškėja taip pat teigia, jog veikė kaip įmonės MIRIAL GROUP LIMITED atstovas Tarpininkavimo sutarties pagrindu. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. pareiškėja sudarė su įmone MIRIAL GROUP LIMITED tarpininkavimo sutartį Nr. 2019/10/02-1 (toliau – ir Tarpininkavimo sutartis), kurioje nustatyta, kad pareiškėja yra tarpininkė, teikianti atstovavimo paslaugą MIRIAL GROUP LIMITED, kuri yra klientas-konsignantas („32.1. Tarpininkas – Komisionierius (Bonus Lacus) įsipareigoja pagal toliau nurodytas sąlygas atlikti savo vardu Klientui – Konsignantui (,,MIRIAL GROUP LIMITED“) nuosavybės teise priklausančio Krovinio išmuitinimo procedūras bei tinkamai sumokėti visus importo mokesčius, taip pat teikti Klientui – Konsignantui atskleisto tarpininkavimo paslaugas, susijusias su importuoto krovinio saugojimu bei pardavimu pagal sutartyje nurodytas sąlygas, nebent šalys susitaria kitaip (1.2 punktas); 32.2. Pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas Tarpininkas įsipareigoja teikti Paslaugas Klientui, o Klientas įsipareigoja sumokėti šios Sutarties 4.1 straipsnyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Sutarties 2.2.2–2.2.3 punktais Tarpininkas įsipareigojo informuoti Klientą raštu apie realizuotas prekes per 10 darbo dienų nuo prekės pardavimo dienos, gauti apmokėjimus ir atsiskaityti už transporto priemonių remontą bei pardavimą tretiesiems asmenims. Sutarties 4.1 punktu Klientas įsipareigoja sumokėti Tarpininkui atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuris bus lygus 10 procentų nuo realizuotos prekių sumos. Atlygis už suteiktas paslaugas turi būti sumokėtas Tarpininkui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo realizuotos prekės.“).
Nors pareiškėja teigia, jog veikė kaip įmonės MIRIAL GROUP LIMITED atstovas aptartos Tarpininkavimo sutarties pagrindu, jog atsakomybė taikytina minėtai įmonei, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ne tik Deklaracijose nenurodė aplinkybės dėl atstovavimo, tačiau pareiškėjos nurodomus tarpininkavimo teisinius santykius paneigia kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma: sąskaitos faktūros (sales contracts) nėra grindžiamos Tarpininkavimo sutartimi, mokesčių administratoriui nepateikti atlygio už pagal Tarpininkavimo sutartį suteiktas paslaugas dokumentai, ginčo prekių muitinė vertė buvo nustatyta ne pagal sąskaitas faktūras, o Pareiškėjos pateiktas turto vertinimo ataskaitas, sąskaitose faktūrose nėra įvardinto pirkėjo ir pardavėjo, nurodyti tik MIRIAL GROUP LIMITED ir pareiškėjos pavadinimai, nenurodyta, koks jų vaidmuo (pardavėjas, siuntėjas, pirkėjas, gavėjas), nenurodytas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio pobūdis (turinys), prekės buvo įtraukiamos į pareiškėjos atsargas ir skolų apskaitą pagal MIRIAL GROUP LIMITED išrašytas sąskaitas faktūras, pareiškėjos mokėjimai už importuotas transporto priemones buvo vykdomi tarptautinio mokėjimo pavedimais, dažniausiai nekonkretizuojant apmokėjimo paskirties. Byloje esančios tarp pareiškėjo ir nurodomos įmonės surašytos sąskaitos faktūros įvardijamos pirkimo sutartimis (sales contracts), jos buvo pateiktos ir turto vertintojams vertinant apgadintas transporto priemones kaip jų įsigijimo vertės įrodymas (žr. turto vertinimo ataskaitų priedus). Kaip matyti iš byloje esančių muitinio deklaravimo metu pateiktų dokumentų, kurių antraštėje nurodoma „pirkimo-pardavimo sutartis“, nurodoma, jog įmonė MIRIAL GROUP LIMITED išrašė sąskaitas faktūras (sales contracts) pareiškėjai, nurodoma prekės vieneto kaina, mokėjimo sąskaitos duomenys, pristatymo sąlygos „CIF Klaipėda“ (kai pardavėjas organizuoja ir apmoka transportavimo išlaidas iki paskirties uosto). Minėtos aplinkybės iš esmės sudaro prielaidas vertinti įmonės MIRIAL GROUP LIMITED ir pareiškėjos teisinius santykius kaip pardavėjo ir pirkėjo. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė įmonės MIRIAL GROUP LIMITED atstovavimo teisinių santykių objektyviais duomenimis (iš esmės grindė tik Tarpininkavimo sutartimi, nepaneigė muitinės nurodytų aplinkybių), taigi nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principo bei pripažinti, jog nustatytas pažeidimas yra formalus ir pareiškėja neatsakinga už prievolių, susijusių su Deklaracijų įforminimu, įvykdymą. Be to, teismas pažymi, jog pareiškėja yra įmonė, užsiimanti veikla, susijusia su transporto priemonių importu į Sąjungos muitų teritoriją, šiuo atveju nėra nagrinėjamas vienkartinis transporto priemonių importas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėja suklydo deklaracijose nurodydama, kad veikia kaip deklarantas savo vardu, ir tuo pagrindu taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas, jog deklarantu laikytina MIRIAL GROUP LIMITED ar pareiškėjos nurodyti galutiniai ginčo transporto priemonių gavėjai. Be to, šios bylos kontekste pastebėtina, kad turinio viršenybės prieš formą principas pareiškėjos ydingai traktuojamas, nes jis nėra taikomas siekiant asmenims išsiginti savo oficialiai muitinei deklaruotų aplinkybių. Šiuo atveju kaip tik buvo vertinti deklaracijos turinio duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai, o ne formali pareiškėjos nurodoma tarpininkavimo sandorio aplinkybė. Nei pareiškėjos pateiktos deklaracijos duomenys, nei pateikti dokumentai muitinio deklaravimo metu neindikavo apie tarpininkavimo ar atstovavimo aplinkybę.
Dėl to pagrįstai pareiškėja pripažinta muitinės skolininke SMK 77 str. 2-3 dalies pagrindu.
Pareiškėja teigia, kad skundžiamuose sprendimuose taikomos negaliojančios teisės normos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ, redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalį, privalomi apskaitos dokumentai – apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. BAĮ 4 straipsnis nustato, jog apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikytas neaktualios redakcijos BAĮ 13 straipsnis. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nauja redakcija (pervadinta į „Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas“) įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d., taigi Deklaracijų pildymui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. netaikytina, o pareiškėjos argumentai dėl neteisėtai taikytų negaliojančios redakcijos BAĮ 13 str. reikalavimų apskaitos dokumentams atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos nurodomi SMK 116, 118-120 str. nėra reikšmingi šio mokestinio ginčo sprendimui, kadangi jie yra SMK 3 skyriaus „Importo arba eksporto muito sumos išieškojimas, mokėjimas, grąžinimas ir atsisakymas ją išieškoti“ 3 skirsnyje „Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti“, o byloje nesprendžiamas muito išieškojimo ar atsisakymo išieškoti klausimas. Skundžiama Ataskaita nustatyta pareiškėjo prievolės muitinei, perskaičiavus muitinę vertę. Be to, pareiškėja nekonkretizavo SMK 116 str. 1 dalies d punkto taikymo šioje byloje pagrindo („Laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių: <...> siekiant teisingumo“) ir neteikė jo mokesčių administratoriui dėl to priimti administracinį sprendimą.
Dėl prekių muitinės vertės
Pareiškėja iš esmės teigia, jog Muitinė nepagrįstai nusprendė nepripažinti ginčo muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiuoti ją remiantis duomenimis, gautais iš JAV krašto apsaugos departamento, deklaruota ginčo prekių muitinė vertė nepagrįstai pripažinta per maža, lyginant naudotų apgadintų ginčo automobilių vertę su techniškai tvarkingų automobilių vertėmis.
Visų pirma, pareiškėja pateikta/nurodo klaidingas faktines aplinkybes. Antra, nesusieja nustatytų tikrųjų byloje faktinių aplinkybių su reikšmingu teisiniu reguliavimu.
SMK 48 str. nustato, jog, siekdama muitinio tikrinimo tikslų muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis.
SMK 69 str. nustato, jog taikant Bendrąjį muitų tarifą ir netarifinio reguliavimo priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių.
Remiantis SMK 70 str. 1 d., prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šioje byloje, kaip nustatyta, nėra galimybės sąskaitose faktūrose (sales contracts) nurodytos vertės laikyti sandorio verte, kadangi sąskaitose nėra išskirta transporto priemonių vertė atskirai nuo transportavimo išlaidų bei dėl ženklaus netgi paties pareiškėjo pateiktų vertinimo ataskaitose nurodomų transporto priemonių verčių nuo verčių, nurodytų sąskaitose faktūrose. Iš esmės ir pats pareiškėjas tai pripažįsta, tačiau nurodo, jog turėjo būti vadovaujamasi jo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis transporto priemonių vertėmis.
SMK 74 straipsnis nustato antrinius muitinio įvertinimo metodus, kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.
SMK 74 straipsnio 2 dalis nustato: „Pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė.“
Teritorinė muitinės Ataskaitoje nurodė, kad muitinė vertė nustatyta remiantis SMK 74 str. 3 dalimi, kuri nustato: „jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.“
Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir ĮR), 128 straipsnio 1 dalį, prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, sandorio vertė nustatoma muitinės deklaracijos priėmimo metu ir remiantis pardavimo sandoriu, atliktu prieš pat prekių įvežimą į tą muitų teritoriją. Nėra ginčo, kad aptariamos transporto priemonės įvežtos iš JAV ir iš JAV atsakingos institucijos pagal bendradarbiavimo susitarimą gauti duomenys apie eksporto iš JAV sandorio (paskutinis sandoris prieš deklaravimą LT) duomenis, įskaitant vertę, kuri ženkliai skiriasi nuo pareiškėjo deklaruotos muitinės vertės. Nustatyta:
1 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0AAD96 (2019-07-29) 2018 VOKSWAGEN GTI deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 1 627,24 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 5 360,94 Eur (6 008 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 1 920,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG190943), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
2 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0A526 (2019-07-30) 2015 BMW deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 10 704,78 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 15 024,54 Eur (16 838 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 14 7130,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG190882), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo metodą.
3 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0B5F37 (2019-08-13) 2019 NISSAN ROGUE deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 4 452,87 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 5 101,44 Eur (5 683 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 5 720,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG190995), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
4 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0B81C6 (2019-08-14) 2018 SUBARU OUTBACK deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 6 170,09 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 6 912,03 Eur (7 700 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 8 030,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191009), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
5 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0B8118 (2019-08-14) 2018 BMW M3 deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 9 545,46 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 27 468,58 Eur (30 600 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 12570,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191008), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo vertės metodą.
6 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0D2BB5 (2019-09-17) motociklas 2014 HARLEY DAVIDSON FLHX deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 2 144,72 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 6 484,15 Eur (7 200 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 2 750,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191107), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo vertės metodą.
7 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0D3409 (2019-09-17) 2018 CHRYSLER PACIFICA deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 3 470,75 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 9 976,59 Eur (11 078 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 4 400,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191098), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
8 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0D33B8 (2019-09-17) 2018 MITSUBISHI OUTLANDER SPORT deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 3 470,75 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 4 502,88 Eur (5 000 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 4 400,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191115), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo metodą.
9 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0EEC37 (2019-10-17) 2018 AUDI SQ5 deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 7 032,08 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 14 023,34 Eur (15 500 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 9 194,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191226), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo vertės metodą.
10 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0F5AF8 (2019-10-25) 2018 MITSUBISHI OUTLANDER deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 4 756,97 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 6 611,78 Eur (7 308 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 6 130,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191272), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
11 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM0FD157 (2019-11-04) 2018 PORSCHE MACAN deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 14 949,90 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 23 464,89 Eur (26 100 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 19 840,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191312), taikant vertės iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo vertės metodą.
12 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM1018D2 (2019-11-07) 2019 FORD MUSTANG deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 6 498,71 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 10 516,95 Eur (11 698 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 8 460,00 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191338), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
13 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM105BB0 (2019-11-13) 2018 AUDI SQ5 deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 5 805,92 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 14 194,01 Eur (15 788 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 7 540 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191359), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
14 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM1278D4 (2019-12-17) 2018 AUDI Q5 deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 5 828,20 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 13 635,95 Eur (15 080 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 7 570 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG191544), taikant kainos iki sugadinimo ir remonto išlaidų skirtumo metodą.
15 muitinės deklaracijoje Nr. 19LTLC0100IM12D4B3 (2019-12-23) 2019 CHEVROLET CAMARO deklaruota muitinė apmokestinamoji vertė (47 langelis) 4 140,01 Eur, kai tuo tarpu pagal JAV pateiktus duomenis paskutinio sandorio vertė sudaro 8 023,33 Eur (8 873 USD), pagal pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą apgadintos transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota 5 300 Eur su PVM (ataskaita Nr. SIG1916047), taikant likusių sveikų dalių suminės vertės metodą.
Nagrinėjamoje byloje muitinė vertino, jog muitinio įforminimo metu deklaruotos ginčo prekių muitinės vertės, nustatytos pagal pareiškėjos muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas, buvo žymiai mažesnės, nei nurodytos eksporto šalies mokesčių administratoriaus pateiktuose duomenyse. Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą muitinės vertei nustatyti, teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad neatskleista ginčo esmė, o būtent, kad faktiškai skyrėsi deklaruotos ir deklaruotinos ginčo transporto priemonių vertės. Tai akivaizdžiai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir paties pareiškėjo pateikti duomenys. Nepateikiama jokių argumentų, kodėl muitinė neturėjo remtis eksporto šalies mokesčių administratoriaus pateikiamais oficialiais paskutinio sandorio duomenimis. Taip pat akivaizdžiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių skundo teiginiai, kad muitinė rėmėsi VšĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ techniškai tvarkingų transporto priemonių kainomis.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nustačius, kad iš pareiškėjos pateiktų apskaitos dokumentų nebuvo įmanoma nustatyti ūkinės operacijos ar įvykio tapatumo, apskaitos dokumentai, atlikti mokėjimai ir kitos aplinkybės neatitiko pareiškėjos paaiškinimo, jog importuotos prekės buvo tiekiamos konsignacijos būdu, todėl muitinei pagrįstai kilo abejonių dėl muitinėje deklaruotų pirkimo-pardavimo sandorių realumo, pareiškėjos nurodytų sandorio aplinkybių realumo. Tad muitinė teisėtai vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė remdamasi duomenimis, gautais iš Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių administratoriaus apie pareiškėjos importuotų transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją vertes. Nagrinėjamu atveju Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento raštu, atsakant į Departamento užklausą Nr. (20.4/15) 3B-7429, buvo pateikti JAV eksporto duomenys, susiję su tyrimu dėl pareiškėjos vykdyto naudotų automobilių importo iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą, vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Bendrijos susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA) ir siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės taikymą, muitinės pažeidimų prevenciją ir ištyrimą. Minėtu raštu nurodyti suvestiniai duomenys apie JAV įsigytus ir iš JAV į Lietuvą eksportuotus ginčo automobilius, įskaitant duomenis apie ginčo transporto priemonių, nurodytų pareiškėjos importo muitinės deklaracijose, sandorio datą ir vertę. Pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl oficialūs Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento duomenys nelaikytini patikimais ir atspindinčiais realią sandorio, atlikto prieš prekių įvežimą į muitų teritoriją, vertę, todėl nėra prielaidų jais nesiremti. Teismo vertinimu, nustatydama ginčo prekių muitinę vertę muitinė pagrįstai Ataskaitos 2 priede naudojo Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento pateiktus duomenis ginčo prekių muitinei vertei nustatyti bei paskaičiavo mokestines prievoles. Pažymėtina, jog pareiškėjos muitinei deklaruota ginčo prekių muitinė vertė daugeliu atvejų yra reikšmingai mažesnė (vidutiniškai apie 2 kartus) už Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento nurodytas transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos teritoriją vertes, t. y. paskutinio sandorio iki prekių įvežimo į ES muitų teritoriją vertes ir dėl šio skirtumo atsiradimo jokių iš esmės argumentų nepateikiama. Pareiškėjos argumentai, jog ginčijamuose sprendimuose nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad buvo importuojamos apgadintos transporto priemonės, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi sprendimuose buvo remiamasi Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento duomenimis apie konkrečių ginčo transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos teritoriją sandorių vertes.
Kaip matyti iš pateiktų turto vertinimo ataskaitų, turto vertintojams nebuvo pateikti visi duomenys, kurie gali būti reikšmingi teisingam turto įkainojimui. Turto vertintojams pateiktas „sales contracts“ su ginčo prekių vertėmis, kuriomis netgi pats pareiškėjas nesiremia, galėjo reikšmingai įtakoti turto vertintojų galutines išvadas. Taip pat turto vertintojams neatskleisti nei tikrieji turto savininkai ar naudos gavėjai, kuriuos pareiškėjas mokestinio ginčo metu nurodo ir kurie galėjo turėti duomenų teisingam turto įvertinimui. Taip pat turto vertintojai neturėjo paskutinio sandorio duomenų, kuriuos gavo mokesčių administratorius tyrimo metu. Tad ir dėl to pagrįstai mokesčių administratorius muitinę vertę nustatė remdamasis SMK 74 str. 3 dalies pagrindu pagal aukščiau minėtus gautus oficialius paskutinio sandorio duomenis. Pareiškėjas patvirtino, kad aukcionuose buvo perkamos sugadintos transporto priemonės ir eksportuojamos į Lietuvą, todėl nėra pagrindo teigti, kad naudotuose muitinei vertei pagrįsti duomenyse nurodoma ginčo prekių vertė nekoreliuotų su apgadinimų įvertinimu. Importuotų prekių muitinė vertė privalo atspindi realią prekių ekonominę vertę.
Ir nors Muitinės departamentas pareiškėjo skundą dėl muitinės vertės nustatymo išnagrinėjo siauroje apimtyje, tačiau MGK pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su muitinės vertės nustatymu, išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į esminius skundo argumentus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes, taikytinus teisės aktus, ginčijami sprendimai yra iš esmės motyvuoti, jais pagrįstai daryta išvada, kad pareiškėja laikytina deklarantu, veikiančiu savo vardu, kuris deklaravo per mažą ginčo prekių muitinę vertę ir nesumokėjo pilnai priklausančių mokėti mokesčių, tuo pagrindu pagrįstai papildomai paskaičiuojant pareiškėjai mokestines prievoles ir susijusius mokėjimus.
Pareiškėja argumentų dėl kitų skundžiamų sprendimų dalių nepateikė, todėl, neišeinant iš skundo reikalavimų ir faktinio pagrindo ribų, darytina išvada, kad ginčijami teritorinio ir centrinio mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir jų naikinti ar keisti nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Bonus Lacus“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.