Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S-2023/187 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1AE-459 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM320029S teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM320029S ir ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai perskaičiavo ginčo transporto priemonių muitinę vertę ir papildomai apskaičiavo mokėtinas importo PVM ir muitų sumas. Vertino, kad skundžiami Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, tinkamai motyvuoti bei argumentuoti, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

32. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SMK nuostatos, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių nuostatos.

33. Byloje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (gavus papildomos informacijos apie UAB „Autodemas“ tuo pačiu tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) importuotų naudotų automobilių muitines vertes, kurios nebuvo žinomos ir nebuvo perskaičiuotos, įforminant 2021 m. gruodžio 1 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320105M), pakartotinai buvo atliktas UAB ,,Autodemas“ importuotų transporto priemonių su defektais deklaruotos muitinės vertės įvertinimas. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu išanalizuoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo gauti transporto priemonių eksporto duomenys, kainos, tiekimo grandinė, muitiniam įforminimui pateikti dokumentai: sąskaitos faktūros, transporto priemonių sertifikatai, turto vertintojų ataskaitos. Palyginus naujai gautus iš Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo eksporto kainų duomenis su deklaruotomis transporto priemonių vertėmis, nustatyti ženklūs kainų duomenų skirtumai. Atlikusi UAB ,,Autodemas“ patikrinimą, Klaipėdos teritorinė muitinė Atsakaitoje konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai sumažino muitinę vertę išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (deklaruodamas transporto priemones), todėl Ataskaita buvo perskaičiuoti importo mokesčiai ir įregistruota pareiškėjui mokestinė prievolė: 12 230 Eur muito, 28 254 Eur importo PVM, 343 Eur dydžio muito delspinigiai bei skirta 12 145 Eur bauda.

34. Muitinės departamento 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė, visų pirma, turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą, t. y. turi būti deklaruojama visa sumokėta ar mokėtina už naudotas transporto priemones pinigų suma, pridėjus pirkėjui tenkančias Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Pagal šių taisyklių 9 punktą, naudotų transporto priemonių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis jų pirkimą-pardavimą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis faktūromis (invoice), mokėjimo dokumentais, kuriais remiantis galima identifikuoti atsiskaitymą už konkrečią transporto priemonę, transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją dokumentais, transporto ir draudimo paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Autodemas“ anksčiau pacituoto taisyklių reikalavimų nevykdė ir nedeklaravo sandorio vertės metodu pagrįstos ginčo transporto priemonių muitinės vertės. Muitiniam įforminimui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nedeklaruoja sandorio metodu todėl, jog neturi visų muitinės reikalaujamų dokumentų sandoriui pagrįsti (eksporto deklaracijos, pavedimo už konkrečią transporto priemonę), o importuojama transporto priemonė deklaruojama turimais duomenimis pagrįstu metodu (alternatyviu), t. y. pateikiant turto vertinimo ataskaitą.

36. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi Ataskaitos 2 priede nurodytų transporto priemonių deklaruotas vertes, Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad muitinei pateiktose JAV tiekėjo „Baltic Auto Shipping LLC“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta faktūrinė vertė buvo vidutiniškai 11,6 kartų mažesnė už JAV eksporto deklaracijose deklaruotas tų pačių transporto priemonių vertes, t. y. deklaruota faktūrinė vertė tesudarė 8,6 proc. nurodytos eksporto kainos. Lyginant deklaruotą transporto priemonių muitinę vertę, apskaičiuotą turto vertintojų ataskaitų pagrindu, nustatyta, kad ji vidutiniškai buvo 2,5 karto mažesnė, negu deklaruota JAV muitinėje eksporto metu, t. y. sudarė 40,7 proc. tos pačios transporto priemonės iš JAV eksporto kainos (3 priedas). Išdėstyti faktai akivaizdžiai rodo, kad egzistuoja sąlygos ir aplinkybės, kurių įtakoje pareiškėjas sąmoningai nedeklaravo realios sandorio vertės ir transportavimo išlaidų, nepagrįstai pasirinkdamas alternatyvų muitinio įvertinimo metodą, apskaičiuojant muitinę vertę turto vertinimo ataskaitos pagrindu, leidžiančiu išvengti teisingai nustatytos apmokestinamosios vertės ir apskaičiuotų importo mokesčių.

37. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti SMK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorio vertės metodo, atsakovas, laikydamasis eiliškumo (kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (SMK 74 str. 1 d.)), teisingai vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi (jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje, t. y. ginčo transporto priemonių muitinę vertę apskaičiavo pagal Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo pateiktus duomenis bei nepripažino pareiškėjo naudoto prekių (transporto priemonių) vertės nustatymo taip vadinamu alternatyviu metodu (pagal turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas).

38. Taigi tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę įrodymus ir atlikę lyginamąją analizę padarė teisingas išvadas, jog muitinio įforminimo metu deklaruotos ginčo transporto priemonių muitinės vertės, nustatytos pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas, buvo žymiai mažesnės, nei nurodytos Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo pateiktuose transporto priemonių eksporto duomenyse. Teisėjų kolegija pritaria, jog muitinė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė remdamasi duomenimis, gautais iš minėto įgalioto atstovo apie pareiškėjo importuotų transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją vertes.

39. Minėtoje Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 3LM320029S pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo transporto priemones, nurodytas 2 priede, nepagrįstai sumažinta muitine verte ir tuo pažeidė SMK 15, 70, 74 straipsnių nuostatas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia (nėra teisinio pagrindo), jog ginčo transporto priemonių importo muitinė vertė neturėtų būti nustatoma remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo pateiktais duomenimis apie šių transporto priemonių eksporto iš JAV kainą, nes tokiu atveju minėti duomenys įgytų prioritetą prieš turto vertinimo ataskaitą, kurioje konkreti transporto priemonė įvertinta ir nustatyta jos vertė importo metu. Pažymėtina, kad kilus įtarimams dėl iš JAV eksportuojamų automobilių muitinės vertės deklaravimo Lietuvos Respublikos muitinėje teisingumo buvo kreiptasi teisinės pagalbos į JAV krašto apsaugos departamentą, kuris raštu atsakydamas į Muitinės departamento teisinės pagalbos prašymą, vadovaudamasis Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA), pateikė eksporto suvestinius duomenis apie JAV įsigytus ir iš šios valstybės eksportuotas į Lietuvą transporto priemones. Teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl anksčiau iš minėtos JAV kompetentingos institucijos gautų duomenų patikimumo nekyla, todėl jie teisėtai ir pagrįstai naudoti nustatant ginčo transporto priemonių muitines vertes, o šie pareiškėjo motyvai atmetami kaip nepagrįsti.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė skundo argumentus, susijusius su importo PVM pareiškėjai neapskaičiavimu ir įskaitymu, taip pat tai, kad UAB „Autodemas“ vykdomų sandorių faktinės aplinkybės pagrindžia ginčo transporto priemonių eksporto ir importo kainų skirtumus. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nepasisako.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, taip pat nenustačius sunkinančių ir esant lengvinančių aplinkybių, baudos dydis sumažintinas iki minimumo. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė analogiškus argumentus, kokie buvo pateikti Komisijai, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl nesutinka su atliktu Komisijos vertinimu dėl skirtinos baudos dydžio. Antra, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sumažino baudos dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., todėl dar labiau mažinti ar visiškai neskirti baudos nėra teisinio pagrindo. Visumoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „Autodemas“ sąmoningai nedeklaravo realios vertės ir transportavimo išlaidų neteisėtai ir nepagrįstai pasirinkdama netinkamą alternatyvų muitinio įvertinimo metodą (pagal turto vertinimo ataskaitas), leidžiantį išvengti teisingai nustatytos apmokestinamosios vertės ir apskaičiuotų importo mokesčių.

43. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažeisdamas lex retro non agit principą (įstatymas atgal negalioja), nepagrįstai vadovavosi Taisyklių nuo 2021 m. gegužės 12 d. galiojusia 13.2.2 papunkčio ir 25 punkto redakcija (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 1B-311)), kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovas, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi (minėtos nuostatos netaikytinos), todėl dėl jų plačiau pasisakyti yra netikslinga. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog šie pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip nauji, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme taip pat platesniame kontekste nenagrinėtini.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.