- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- II-494-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-1127-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
institucijos, priėmusios nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. atstovės advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R. (toliau – ir Pareiškėjas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. kovo 30 d. 14 val. už žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų yra atnaujintas valstybinės žemės dalyje šaligatvis iš tų pačių statybinių medžiagų, kaip ir žemės sklypo ribose, tokiu būdu užimta ir naudojama 4,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) – valstybinės žemės. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 26 d., 21 straipsnio 7 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirtas įspėjimas.
Šalies argumentai
Skundu Kauno apylinkės teismui Pareiškėjo atstovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną G. R. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma iš valstybės priteisti 600 eurų bylinėjimo išlaidas. Skunde nurodo, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinės žemės dalyje, yra atnaujintas šaligatvis. Pareiškėjas neginčija ir to, kad aptariamas šaligatvis buvo atnaujintas būtent jo iniciatyva bei jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Tačiau šios aplinkybės, vertinant jas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumos kontekste, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad G. R. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 iki 560 eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių objektyvių veiksmų: savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Nagrinėjamu atveju G. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis neva savavališkai užėmė valstybinę žemę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) 21 straipsnio 7 dalį, kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir Įstatymų saugomų interesų.
Pagrindinis kriterijus, sprendžiant, ar yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Skunde cituojama teismų praktika, analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. N-444-2789-09, N575-2494/2010; N556-1212/2008, N575-459/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-2013 ir kt.), vertinant, kad nebuvo nustatyti absoliučiai jokie G. R. veiksmai, kurie sąlygotų valstybinės žemės užėmimą ir atitiktų aukščiau pateiktoje teismų praktikoje aiškinamą „žemės užėmimo“ sąvoką. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucijos patarėjo, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas K. T. 2023 m. vasario 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. buvo informuotas apie tai, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. spalio 21 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad tikrinamas žemės sklypas yra aptvertas tvoromis ne pagal įregistruotas sklypo ribas, tačiau tvoros yra sklypo ribose ir pažeidimo požymių nematyti. Taigi, patikrinimo metu Institucija nenustatė, jog skundžiamame Nutarime nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės-valstybinės žemės 43,73 kv. m. plotas būtų atitvertas nuo visuomenės ir (ar) būtų prijungtas prie G. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei tokiu būdu būtų naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, kas, kaip minėta, yra viena esminių įrodinėtinų aplinkybių analogiškose administracinių nusižengimų bylose. Nepaisant to, patikrinimo metu padaryta išvada, jog panaudojant tas pačias statybines medžiagas G. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atnaujintas kiemas ir už sklypo ribų esantis šaligatvis ir, anot Institucijos, taip už sklypo ribų, (duomenys neskelbtini) ribose užimta bei naudojama 43,73 kv. m. valstybinės žemės. Skundžiamame Nutarime taip pat įvardyta, jog būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis - žemės užėmimas - G. R. veiksmuose objektyviai pasireiškė šaligatvio atnaujinimu. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga neleidžia padaryti išvados, jog konkrečiu atveju tokie G. R. veiksmai nulėmė ŽĮ 21 straipsnio 7 dalyje numatytų bendro pobūdžio pareigų pažeidimą.
Nėra pagrindo teigti, kad G. R. užėmė valstybinės žemės sklypą savo asmeninėms reikmėms ir apribojo galimybę juo naudotis kitiems asmenims. Kaip minėta, aptariamas šaligatvis nėra atitvertas, ant jo ar aplink jį nėra įrengti privačią nuosavybę žymintys ženklai. Priešingai- šaligatviu netrukdomai naudojosi ir naudojasi pėstieji, nei vienam asmeniui nebuvo sudaryta kliūtis juo naudotis, saugiai naudodamiesi šaligatviu į ugdymo įstaigas eina tiek dviejų lopšelių-darželių ugdytiniai, tiek šalia esančios mokyklos mokiniai. Kaip ir minėta anksčiau, administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Šiuo atveju skundžiamame Nutarime šios aplinkybės apskritai neanalizuotos, nenurodant jokių objektyvių, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą pagrįsti galinčių, duomenų. Priešingai, net ir iš skundžiamo Nutarimo formuluočių matyti, jog valstybinės žemės dalyje esantis šaligatvis buvo atnaujintas. „Atnaujinimas“ ir „Užėmimas“ nėra tapačios sąvokos, todėl už valstybinėje žemėje esančio objekto, šiuo atveju dangos atnaujinimą, sutvarkymą ar sutaisymą asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Skunde pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalies klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagristu faktą, kad atnaujindamas šalia savo žemės sklypo, valstybinėje žemėje, esantį šaligatvį išklodamas jį trinkelėmis, G. R. turėjo tyčią tokiu būdu užimti valstybinės žemės dalį. G. R. veiksmai apsiribojo šaligatvio trinkelių atnaujinimu, aplink jį nebuvo statomi tvoros pamatai, nebuvo kasami grioviai ar atliekami kažkokie kiti, siekį atitverti aptariamą šaligatvį rodantys veiksmai. Faktą, kad G. R. nesiekė užimti aptariamos valstybinės žemės patvirtina ir tai, jog buvo atnaujinta ir ta šaligatvio dalis, kuri ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu.
Pažymėtina, jog administracinės atsakomybės klausimas spręstinas nustatant ne tik ar veika realiai yra kėsinamasi į ANK 110 straipsnio saugomus gėrius, tačiau ir tai, ar dėl tokios veikos jiems padaroma reali žala, pažeidimas turi būti realus, o ne formalus ir turėti aiškiai konkrečiam asmeniui ar visuomenei žalingas pasekmes. Duomenų, jog dėl šaligatvio atnaujinimo valstybinės žemės daliai būtų daroma kokia nors žala, nėra. Po kiemo išklojimo trinkelėmis likus nepanaudotų statybinių medžiagų, G. R. jas panaudojo šalia esančio šaligatvio atnaujinimui tam, kad jo ir aplinkinių gyventojų vaikai bei suaugę galėtų saugiai pasiekti netoliese esančias ugdymo įstaigas. Tuometinė šaligatvio būklė buvo itin prasta, apaugusi žole. Prie šio skundo (palyginimui) pateikiamos viešai prieinamos „Google street View“ platformos nuotraukos (rožine spalva pažymėtos G. R. žemės sklypo ribos), kuriose užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės-valstybinės žemės 43,73 kv. m. plotas atrodė 2021 m. gegužės mėn., 2019 m. gegužės mėn., 2018 m. rugpjūčio mėn., 2012 m. spalio mėn., t. y. iki ir po šaligatvio trinkelių atnaujinimo. Iš šių nuotraukų matyti, kad dėl tokios šaligatvio būklės (apaugusios žolės), pėstieji eina važiuojamąja gatvės dalimi. Minėtos nuotraukos neabejotinai patvirtina, kad šaligatvio atnaujinimas buvo būtinas, kadangi beveik 10 metų faktiškai ten apskritai nebuvo jokio šaligatvio, o pėstieji buvo priversti rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe ir eiti gatvės važiuojamąja dalimi. Pažymėtina, jog naudojimasis atnaujintu šaligatviu niekada nebuvo ribojamas, šaligatviu laisvai gali naudotis ir naudojasi visi asmenys, šaligatvio ribos nepakito, o jo atnaujinimas netrukdo transporto priemonių eismui. Patikrinimo metu Institucija taip pat nenustatė negalimumo naudotis šaligatviu fakto. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais, bet kuris asmuo, būdamas šalia žemės sklypo, turi aiškiai suvokti kad jis yra privatus, todėl šiuo žemės sklypu naudotis (eiti, važiuoti, būti šioje žemėje ir pan.) be savininko sutikimo negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Šiuo atveju akivaizdu, jog G. R. veiksmai, t. y. šaligatvio atnaujinimas buvo nukreiptas ne į asmeninio, o į viešojo intereso tenkinimą - sutvarkydamas šaligatvį jis siekė padidinti (duomenys neskelbtini) gatve einančių asmenų, tame tarpe ir mažamečių, ir nepilnamečių ugdymo įstaigų auklėtinių saugumą, t. y. G. R. neturėjo tikslo padaryti administracinį nusižengimą ar pažeisti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Sutinkamai su šiame skunde aptarta teismų praktika, valstybinėje žemėje esančios dangos atnaujinimas nebūtinai turi reikšti savavališką žemės užėmimą. Šios administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog 43,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės-valstybinės žemės yra naudojama visų šaligatviu einančių asmenų teisėtai, nepažeidžiant valstybės teisių ir teisėtų interesų. Visa tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad G. R. veikoje nėra būtinųjų ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių (žemės užėmimo ir tyčios savavališkai užimti valstybinę žemės dalį).
Atstovė taip pat nurodė, kad įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes - atstovavimo apimtį, ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, manytina, kad nagrinėjamoje byloje administracine tvarka institucijos nubausto G. R. patirtos atstovavimo išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, nėra aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos suteiktoms paslaugoms bei atliktam darbui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, prašoma priteisti G. R. patirtas išlaidas - 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, Kauno miesto skyrius - Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir siekdamas patikrinti informaciją dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, 2022 m. spalio 21 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamas žemės sklypas yra aptvertas tvoromis ne pagal įregistruotas sklypo ribas, tačiau tvoros yra sklypo ribose ir pažeidimo požymių nematyti. Patikrinimo metu matyti, kad sklype yra atnaujintas kiemas ir už sklypo ribų esantis šaligatvis, panaudojant tas pačias statybines medžiagas. Taip už sklypo ribų, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose užimta bei naudojama 43,73 kv. m. valstybinės žemės. Nustatytos aplinkybės atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur, požymius. Kauno miesto skyrius po atlikto patikrinimo 2023 m. vasario 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. nurodė 2023 m. vasario 15 d. 10:00 val. atvykti į Kauno miesto skyriaus 308 kabinetą, adresu L. Sapiegos g. 10, Kaune, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir protokolo surašymo. 2022 m. kovo 30 d. Kauno miesto skyriuje priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 110 straipsnio 1 dalimi nutarta Pareiškėjui skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą. Pažeidimo esmė: už žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų yra atnaujintas valstybinės žemės dalyje šaligatvis iš tų pačių statybinių medžiagų, kaip ir žemės sklypo ribose, tokiu būdu užimta ir naudojama 43,73 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) gatvės-valstybinės žemės.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant ANK 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Atsiliepime taip pat cituojama teismų praktika, kurioje aptariami atvejai, laikytini savavališku žemės užėmimu.
2022 m. spalio 21 d. atlikto žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) yra atnaujintas kiemas ir už sklypo ribų esantis šaligatvis, panaudojant tas pačias statybines medžiagas, taip už Žemės sklypo ribų, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose užimta bei naudojama 43,73 kv. m. valstybinės žemės. Iš pateikto Pareiškėjo skundo galima matyti, kad pats Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad šaligatvis buvo atnaujintas būtent jo iniciatyva bei jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Taip pat iš skundo matyti, kad Pareiškėjui yra aiškiai suvokiamos jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos ir kad šaligatvio atnaujinimo darbai buvo atlikti ne jam priklausančiame žemės sklype. Taigi Pareiškėjas atlikdamas šiuos darbus aiškiai suprato, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas. Ginčo dėl to, kur baigiasi Pareiškėjo žemė ir prasideda valstybinė žemė, nėra, t. y. nekyla abejonių, kad Pareiškėjas žinojo ir suprato, kur yra jo sklypo ribos ir taip elgėsi tyčia, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas užėmė valstybinę žemę ir ja naudojosi kaip savo sklypu sąmoningai, kas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalį bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad dėl šaligatvio atnaujinimo valstybinės žemės daliai daroma kokia nors žala. Akcentuotina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o šio nusižengimo padariniai - žala nėra nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Vien tai, kad Pareiškėjas valstybinėje žemėje atnaujino šaligatvį, parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso. Pareiškėjo argumentai jog šaligatvio atnaujinimas buvo nukreiptas ne į asmeninio, o į viešojo intereso tenkinimą, nagrinėjamos bylos atžvilgiu nėra reikšmingi, nes Pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris atlieka viešojo intereso tenkinimą ir tokie veiksmai tik parodo paties Pareiškėjo savavaldžiavimą ne jam priklausančioje žemėje. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu jam būtų suteikta teisė tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę, taigi darytina išvada, kad šie darbai buvo atlikti savavališkai už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjas neužėmė kito asmens žemės, jis tik atnaujino seną šaligatvį, nekeisdamas jo ribų. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą Instituciją, nes nėra duomenų apie tai, kad pranešimas jam butų siųstas registruotu paštu. Tuo metu pareiškėjas jau negyveno (duomenys neskelbtini). Atliekant ikiteisminį tyrimą prokuratūra įprastai užklausia visas institucijas, ar asmuo nepadarė kokių nors kitų pažeidimų. Institucija, gavusi Kriminalinės policijos biuro užklausimą, matyt, sureagavo į tai, ne kaip užklausimą, o nebylų nurodymą nubausti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad šaligatvio atnaujinimo darbai buvo vykdomi apie 2020 metus. Policijos prašymu buvo atliekamas jo patikrinimas. Darbai su niekuo nebuvo derinami. Jis paveldėjo močiutės, o paskui tėvų turėtą žemę (duomenys neskelbtini), ir norėjo ją sutvarkyti. Nuo vaikystės ten buvo šaligatvis, tačiau paskutiniu metu jis buvo neprižiūrėtas, sunykęs. Nepakeisdamas ribų, jis vietoj velėnos sudėjo plyteles. Mano, kad nieko nepablogino, priešingai, pagerino. Šalia yra mokykla, darželis, jis pagerino sąlygas saugumo ir tvarkos atžvilgiu. Mano, kad nusižengimo nepadarė.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Pažeidimo data yra nuo žemės naudojimo patikrinimo iki nutarimo surašymo. Žemės užėmimo faktas buvo nustatytas atlikus pirmą patikrinimą 2022 m. spalio 21 d. Neturi duomenų, ar buvo atliekami patikrinimai dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų. Institucija atlieka patikrinimus pagal gautus skundus. Jei dėl tų kitų sklypų niekas nesiskundę, tai galėjo ir nebūti atliekami patikrinimai. Institucijos pareigūnai buvo atvykę į (duomenys neskelbtini), o kitų sklypų netyrė. Nežino, ar pareigūnams nesukėlė įtarimo tai, kad ir prie gretimo sklypo sudėtos trinkelės ne tokios, kokias deda kelininkai. Institucijos pareigūnai tyrė tik (duomenys neskelbtini) atvejį, nes buvo gautas skundas, tai yra policijos pranešimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
G. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. kovo 30 d. 14 val. už žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų yra atnaujintas valstybinės žemės dalyje šaligatvis iš tų pačių statybinių medžiagų, kaip ir žemės sklypo ribose, tokiu būdu užimta ir naudojama 4,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės – valstybinės žemės. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 26 d., 21 straipsnio 7 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirtas įspėjimas.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai 2022 m. rugsėjo 22 d. paprašius Nacionalinę žemės tarnybą pateikti visą informaciją apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei skubos tvarka atlikti neplaninį sklypo patikinimą, nustatant, ar kadastro duomenų byla atitinka žemės sklypo teisingumo patikrą vietovėje (administracinio nusižengimo bylos b. l. 1), 2022 m. rugsėjo 29 d. Institucija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame konstatuota, kad patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo ribas vietovėje, matyti, kad sklypas aptvertas tvoromis ir vietomis naudojama ne pagal žemės sklypo nustatytas bei įregistruotas ribas. Taip pat ties žemės sklypu ant (duomenys neskelbtini) gatvės (inžinerinio statinio) yra įrengtas šaligatvis, kuriam įrengti panaudotos tos pačios medžiagos, kaip ir takai (duomenys neskelbtini) žemės sklype (administracinio nusižengimo bylos b. l. 7–8). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atsispindi žemės sklypo plane (administracinio nusižengimo bylos b. l. 11). Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, sklypas su pastatais adresu (duomenys neskelbtini), priklauso G. R. asmeninės nuosavybės teise (administracinio nusižengimo bylos b. l. 27–29).
2022 m. spalio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikinimą (administracinio nusižengimo bylos b. l. 16, 17).
2022 m. spalio 21 d. surašytas Institucijos žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atlikto žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Sklype yra gyvenamasis namas, kuris stovi vietoj ūkinio pastato. Sklypas aptvertas tvoromis ne pagal nustatytas ribas, tačiau tvoros yra sklypo ribose, pažeidimo požymių nematyti. Taip pat nurodyta, kad už sklypo ribų yra atnaujintas šaligatvis iš tų pačių statybinių medžiagų, kaip ir žemės sklypo ribose, tokiu būdu užimta bei naudojama 43,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės žemės (administracinio nusižengimo bylos b. l. 36–35).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundo motyvų ir pareiškėjo paaiškinimų, G. R. iniciatyva bei jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis buvo atnaujintas šaligatvis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėjas nurodė, kad minėtoje vietoje šaligatvis buvo įrengtas daug metų atgal, tik vėliau buvo apleistas ir apaugo velėna. Iš pateiktų google.maps fotonuotraukų matyti, kad 2019 metų gegužės mėnesį, 2018 m. rugpjūtį, 2012 m. spalį (duomenys neskelbtini) gatvėje yra borteliais aptvertas kelkraštis, kuris yra apaugęs velėna (b. l. 11–14). Taigi, kaip pagrįstai pažymi ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, šioje byloje nekyla ginčas dėl G. R. atliktų veiksmų, t. y. dėl to, kad jis, panaudodamas, kaip nurodo, atlikusias kiemo trinkeles, atnaujino šaligatvį palei jam priklausančio sklypo tvorą, taip pat nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad šaligatvio teritorija nuosavybės teises priklauso ne pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas, ar tokie G. R. atlikti veiksmai yra laikytini valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu.
2022 m. spalio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad šaligatvis buvo atnaujintas (administracinio nusižengimo bylos b. l. 37), kaip ir 2022 m. rugsėjo 29 d. situacijos schemoje (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5), kas rodytų, kad Institucija pripažįsta nurodytoje vietoje jau anksčiau buvus šaligatvį, kuris vėliau G. R. buvo atnaujintas. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, šis veiksmas – valstybinėje žemėje esančio šaligatvio atnaujinimas įvardytas kaip žemės užėmimas ir naudojimas.
Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 9, 10) patvirtina, kad po jo atliktų šaligatvio atnaujinimo darbų, nei šaligatvio buvimo vieta, nei jo atliekama funkcija nepakito, jo padėtis nepablogėjo, taip pat nenustatyta, kad šiai valstybinei žemei buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad šaligatvis atnaujintas tikslu pagerinti pėsčiųjų judėjimą juo, užtikrinant didesnį patogumą ir saugumą.
Iš fotonuotraukų matyti, kad po pareiškėjo atliktų veiksmų niekam nesudarytos kliūtys ir toliau naudotis (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu šaligatviu, neapribotas patekimas prie jo. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir Institucijos patikrinimo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose. Šaligatvis yra už pareiškėjo sklype esančios tvoros. Jis nėra atitvertas nuo visuomenės ar prijungtas prie G. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Jis nėra skirtas vien pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimui, juo laisvai ir netrukdomai, kaip ir anksčiau, iki jo atnaujinimo, naudojasi visi gyventojai. Institucija nepateikė jokių duomenų, kad nors vienas konkretus žmogus negalėjo patekti į valstybinės žemės teritoriją ar kad būtų pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesai, tokiais veiksmais valstybei priklausančios sklypo dalies sau nepriskyrė. Atitinkama danga negali apriboti asmenims galimybės patekti ant žemės, todėl negali būti laikoma, kad vien trinkelių išklojimas savaime yra žemės užėmimas (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-327/2018). Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų bei teisme pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad naudojimasis valstybinėje žemėje esančiu šaligatviu dėl to, kad pastarasis išklotas trinkelėmis, niekaip nebuvo apribotas – akivaizdu, kad šaligatvio atnaujinimas buvo skirtas ne paties pareiškėjo poreikiams ar interesams tenkinti. Aptartų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad šiais veiksmais pareiškėjas valstybinę žemę užėmė ir ja naudojasi.
Tokiu būdu laikytina neįrodytu, kad pareiškėjas savavališkai užėmė ir naudojo 4,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės – valstybinės žemės, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. R. atžvilgiu nutrauktina, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
Iš byloje esančio pareiškėjo atstovės Egidijos Belevičienės prašymo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Išlaidas sudaro susipažinimas su Institucijos pranešimu, nutarimu, administracinio nusižengimo byloje, teisinė konsultacija, teismų praktikos analizė, skundo teismui parengimas, atstovavimas (b. l. 5–8).
BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į pateikto skundo turinį – buvo ginčijama asmens kaltė, asmens patraukimo atsakomybėn teisėtumas ir pagrįstumas, analizuojama teismų praktika, nurodytos išlaidos atstovui nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Be to, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose nurodytų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, Egidijai Belevičienei iš valstybės priteisiant 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
G. R., atstovaujamo advokatės Egidijos Belevičienės, skundą patenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. R. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti G. R. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.