Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui I. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, sumažino ieškinio reikalavimą dėl palūkanų. Nurodė, kad ieškovė pripažįsta, jog atsakovas jai grąžino 490 Eur, todėl šią sumą išskaičiavo iš prašomų priteisti palūkanų sumos ir prašė priteisti iš atsakovo 5104,55 Eur palūkanų. Ieškovė nurodė, kad pervedant atsakovui 86 000 Lt sumą, šalys vedė bendrą ūkį, nebuvo tartasi nei dėl šios sumos grąžinimo sąlygų, nei dėl palūkanų, apie tai pradėta svarstyti, kai šį klausimą iškėlė notarė. Tuomet buvo kalbėta apie 4-5 skolos grąžinimo terminą, palūkanų norma – 5-6 proc. Ieškovės teigimu paskoliniai santykiai tarp šalių atsirado nuo mokėjimo pavedimo atlikimo. Ieškovės prašymu 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovas pasirašė vekselį 86 000 Lt sumai, grąžinimo terminas iki 2016 m. rugsėjo mėn. Vekselis yra dingęs. Paaiškino, jog nesutinka su atsakovo pozicija, jog jis ieškovei pagal paskolą yra sumokėjęs 2604,17 Eur (el.b.l. 100), kadangi suvestinėje nurodytais mokėjimais nebuvo dengiama 86 000 Lt skola. Ieškovė be 86 000 Lt sumos pervedė atsakovui ir kitą sumą, kadangi šalys dirbo kartu, buvo atsiskaitoma (el.b.l. 100).

Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovei 20 303,15 Eur bei bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas sutinka, jog yra skolingas ieškovei 86 000 Lt, tačiau dalį šios sumos, t.y. 2604,17 Eur (el.b.l. 100) (į šią sumą įeina ir atsiliepime nurodyti 490 Eur), atsakovas yra grąžinęs, todėl skola sudaro 22303,15 Eur. Sąskaitos suvestinėje (el.b.l. 100) nurodytos sumos yra mokėtos būtent už 86 000 Lt skolą, kitų skolinių įsipareigojimų atsakovas ieškovei neturėjo. Paaiškino, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo mėn. pasirašė vekselį 86 000 Lt sumai, terminas 2 metai. Buvo pasirašytas ir antras vekselis tai pačiai 86 000 Lt sumai 3 metams. 2012-01-29 mokėjimo pavedimo atlikimo metu šalys vedė bendrą ūkį, nebuvo kalbama, kad tie pinigai yra skolinami, apie perkamą butą buvo kalbama kaip apie bendrą būstą. Vekseliai yra dingę. Paaiškino, kad atsakovas iš esmės nesutinka su jokiomis palūkanomis, kadangi niekada apie jas nebuvo tartasi. Paskolos teisiniai santykiai atsirado tuomet, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, kai pradėjo spręsti asmeninių lėšų grąžinimo klausimą. Konkretus momentas, nuo kurio susiklostė paskolos santykiai - 2014-12-03, kai atsakovas pasirašė paskolos sutartis. Būtent nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamos palūkanos, jeigu teismas manytų, jog jos turi būti priteistos. Pinigai buvo pervesti buto įsigijimui, todėl taikytinos tikslinės palūkanų normos suteikiant komerciniams bankams paskolas busto įsigijimui ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Nuo 2014-12-04 iki ieškinio pateikimo dienos, taikant 3,12 proc. metinių palūkanų normą už 181 dieną, palūkanos sudarytų 385,53 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2012-01-29 banko mokėjimo nurodymu V. Č. atliktas mokėjimas 86 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „D. S. suteikto kredito pagal 2005-06-21 kredito sutartį Nr. 1560518070586-20 pilnam grąžinimui: P/L I. V. sutartį 2012-01-27 nekil. turtui įsig. unikalus Nr. 1099—8003-6013:0022 (el.b.l. 11).

Už naudojimąsi pinigais ieškovė priskaičiavo atsakovui 5594,53 Eur palūkanų (el.b.l. 6-7).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (el.b.l. 9-10).

Į bylą pateiktos dvi 2014-12-03 paskolos sutartys, kuriose nurodoma, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas V. Č. perduoda paskolos gavėjui I. V. nuosavybėn 86 000 Lt pagal grafiką, o paskolos gavėjas I. V. įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (arba tokios pat rūšies ir kokybės rūšiniais požymiai apibrėžtų daiktų), vienoje iš sutarčių nurodyta, kad minėta suma grąžintina iki 2018-01-31, kitoje – iki 2019-12-03 (el.b.l. 12-13, 14-15). Pateiktos paskolos sutartys pasirašytos tik atsakovo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė jų nepasirašė.

Į bylą pateikti atsakovo ieškovei rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose jis patvirtina esantis ieškovei skolingas (el.b.l. 97-99).

2015-05-04 atsakovui adresuotame reikalavime grąžinti paskolą, ieškovė reikalauja atsakovo ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti 86 000 Lt paskolą ir sumokėti 18782,40 Lt palūkanų (el.b.l. 8). Reikalavimas išsiųstas atsakovui registruotu paštu, neradus adresato paliktas pašto pranešimas (el.b.l. 159-161).

Dėl skolos priteisimo

Nors šalys aiškino, kad ieškovės atlikto pavedimo metu šalis siejo artimi santykiai, jie vedė bendrą ūkį, pinigai buvo pervesti butui, kuriame jie kurį laiką gyveno kartu, pirkti, ir tuo metu jie nekalbėjo nei apie pinigų grąžinimą, nei apie terminą, nei apie palūkanas, vėlesniais savo veiksmais abi šalys sutiko ir pripažino, jog tarp jų susiformavo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas iš esmės ir pripažįsta, jog ieškovė asmeninių lėšų jam paskolino 86 000 Lt, už kuriuos jis savo asmeninėn nuosavybėn įgijo butą.

Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nors jokia rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, ieškovei bankiniu pavedimu pervedus už atsakovą 86 000 Lt sumą, tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.).

Teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo argumentus, kad jis dar neturi pareigos grąžinti visos skolos ieškovei, kadangi nėra suėjęs paskolos sutartyje nurodytas jos grąžinimo terminas. Pažymėtina, kad į bylą pateiktos atsakovo parengtos paskolos sutartys (el.b.l. 12-13, 14-15) nėra ieškovės pasirašytos. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino sutarčių nepasirašiusi, nes jų sąlygos jos netenkino. Į bylą nėra pateikti ir vekseliai, kuriuos, kaip nurodė abi šalys, atsakovas išrašė ieškovei 86 000 Lt sumai 2014 metų rudenį, siekdamas patvirtinti paskolinių santykių egzistavimą, ir kuriuose atsakovo teigimu neva buvo nurodytas mokėjimo terminas, viename dveji, kitame treji metai. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo termino, teismas daro išvadą, jog atsakovas privalėjo grąžinti ieškovei paskolą per 30 dienų nuo pareikalavimo. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir atsakovo elektroniniais laiškais nustatyta, kad ieškovė reikalavo sumokėti skolą dar 2014 metų rudenį, 2015-05-04 ji išsiuntė atsakovui reikalavimą paštu, 2015-08-23 atsakovui įteikti ieškinys, kuriuo ieškovė reikalauja priteisti skolą, ir jo priedai. Taigi vertintina, kad terminas paskolos grąžinimui yra suėjęs.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodęs, jog ieškovei yra grąžinęs 490 Eur, bylos nagrinėjimo metu jau teigė, jog yra grąžinęs 2604,17 Eur. Grįsdamas šią aplinkybė pateikė sąskaitos suvestinę (el.b.l. 100). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas pagal paskolos sutartį jai yra sumokėjęs 490 Eur, tačiau nesutinka su tuo, kad kiti atsakovo sąskaitos suvestinėje nurodyti mokėjimai (el.b.l. 100) buvo skirti atsiskaityti pagal ginčo sutartį.

Esant nustatytam paskolos suteikimo atsakovui faktui, būtent paskolos gavėjui tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo aplinkybę (CPK 178 str.). Iš abiejų šalių paaiškinimų nustatyta, kad jas siejo ir kiti piniginiai santykiai, nesusiję su ginčo sutartimi, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el.b.l. 101-107, 140-141, 145-150) matyti, kad jos darydavo įvairius piniginius bankinius pavedimus viena kitai. Todėl nesant kitų įrodymų apie tai, kad mokėjimo pavedimai, atlikti nuo 2013-11-12 iki 2014-12-09, buvo skirti padengti būtent įsiskolinimą pagal ginčo sutartį, ieškovei šios aplinkybės nepripažįstant, teismas vertina, kad vien aplinkybė, jog mokėjimuose nurodyta įmokos paskirtis „skola“ nėra pakankama konstatuoti, jog šiais pavedimais atsakovas grąžino dalį ginčo skolos (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Darydamas tokią išvadą teismas be kita ko atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas nebuvo nuoseklus, dėstydamas argumentus dėl šios aplinkybės. Jis pats byloje laikėsi pozicijos, kad paskolos santykiai tarp šalių susiformavo tik 2014 metų rudenį, tuo tarpu pavedimai tariamai grąžinant skolą pradėti daryti kur kas anksčiau. Be to, atsiliepime į ieškinį, kuriuo reikalauta priteisti visą paskolos sumą, jis nurodė, jog pavedimais dengdamas paskolą jau yra sumokėjęs tik 490 Eur, o ne 2604,17 Eur, kaip ėmė teigti vėliau.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovei pasiskolintą 86 000 Lt (24 907,32 Eur) sumą (CK 6.38 str., 6.873 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Atsakovas su prašomomis palūkanomis nesutinka, kadangi tokio susitarimo tarp šalių nebuvo.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.872 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio aiškaus šalių susitarimo apie tai, jog už naudojimąsi pinigai atlyginama nebus. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog, kaip nurodo atsakovas, pinigų pervedimo momentu ir iki pat tol, kol šalys nesusipyko, jokių palūkanų ieškovė nereikalavo, nurodytos prezumpcijos nepaneigia.

Byloje kilo ginčas ir dėl to, kokio dydžio palūkanos ieškovei priteistinos ir nuo kada jos skaičiuotinos.

Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik 2014-12-03, kai jis parengė ir pasirašė paskolos sutartis, kurių ieškovė savo parašais nepatvirtino, ir konstatuoja, jog paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė nuo 2012-01-29, t.y. mokėjimo pavedimo, kuriuo perduoti pinigai, atlikimo dienos.

Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad būtent nuo 2012-01-29 ieškovei ir atsirado teisė reikalauti iš atsakovo palūkanų. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir atsakovo argumentus, kad palūkanos jam gali būti skaičiuojamo tik už 180 dienų, kadangi toks sutrumpintas senaties terminas yra taikomos delspinigiams, bet ne palūkanoms (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 9 p.).

Ginčydamas prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo normą, atsakovas teigia, jog pinigai buvo pervesti buto įsigijimui, todėl taikytinos tikslinės palūkanų normos suteikiant komerciniams bankams paskolas busto įsigijimui ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui, todėl nuo 2014-12-04 iki ieškinio pateikimo dienos, taikant 3,12 proc. metinių palūkanų normą (el.b.l. 169-170) už 181 dieną, todėl jo teigimu palūkanos iš viso sudarytų 385,53 Eur.

CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi įstatymas imperatyviai nurodo, kokios palūkanos skaičiuotinos šalims dėl jų dydžio nesusitarus, o nurodytoje teisės normoje palūkanos nediferencijuojamos pagal paskolos tikslą.

Nustatyta, kad Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu, t.y. 2012 metų sausio mėnesį, buvo 6,72 procentai (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt). Taigi sutiktina, kad ieškovė pagrįstai už laikotarpį nuo 2012-01-29 iki 2015-06-03 priskaičiavo atsakovui 5594,53 Eur palūkanų ((86 000 * 6,72 proc. / 365) *1220 = 19 316, 78 Lt).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog pagal šalių 2012-01-29 sudarytą paskolos sutartį atsakovas yra grąžinęs 490 Eur (2015-01-20, 2015-01-27 ir 2015-03-26 pavedimais). Pagal CK 6.54 str. 2, 4 d. nesant šalių kitokio susitarimo, vykdant prievolę kreditoriaus gauto įmokos pirmiau skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o tik paskiau pagrindinei prievolei įvykdyti. Nurodytų atsakovo pavedimų atlikimo metu ieškovė jau buvo pagrįstai priskaičiavusi palūkanų daugiau nei pavyko padengti jo atliktomis įmokomis, todėl teismas sutinka, kad buvo pagrindas įmokėtas sumas išskaičiuoti iš atsakovo mokėtinų palūkanų sumos.

Nurodytais motyvais iš atsakovo ieškovei priteistina 5104,53 Eur (5594,53 Eur – 490 Eur) palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 30 011,85 Eur (24 907,32 Eur paskolos + 5104,53 Eur palūkanų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-06-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 674 Eur žyminis mokestis (el.b.l. 4), 60 Eur už dokumentų įteikimą per antstolį (el.b.l. 38, 39, 163, 164). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 734 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 121 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ieškovei fiksuojant atsakovo vengimą atvykti į teismo posėdį (el.b.l. 75-84, 163-165). CPK 88 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidos nebuvo perteklinės, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad išlaidos, patirtos ieškovei fiksuojant atsakovo neatvykimą į teismo posėdį, neatitinka būtinumo kriterijaus, buvo perteklinės, neatitiko protingumo principų, antstolio užfiksuoti faktai iš esmės nei patvirtino, nei paneigė ieškovės nurodytų teiginių apie atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės reikalavimas dėl 121 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 4,92 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 907,32 Eur skolos, 5104,53 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30 011,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 734 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.