- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-11408-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06871-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)), jos dukra N. S., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą – pradėjusi faktiškai jį valdyti; pratęsti (atnaujinti) L. N. praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą po palikėjos- mamos N. S., a/k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusiam palikimui priimti.
Nurodė, kad L. N. 2023 m. balandžio 6 d. pareiškimu palikimui priimti po tėvo A. S., a/k (duomenys neskelbtini) mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą. Tačiau paaiškėjo, kad yra būtina susitvarkyti ne tik šį paveldėjimą, tačiau ir senelės N. L. bei mamos N. S. dokumentus paveldėjimui. N. L., a/k (duomenys neskelbtini) yra N. S., a/k (duomenys neskelbtini) mama ir pareiškėjos L. N. senelė, A. S. yra N. S. sutuoktinis ir pareiškėjos L. N. tėvas. N. L. (duomenys neskelbtini)gimė dukra Natalija L. L.. N. L. mirė (duomenys neskelbtini)būdama našle. VĮ Registrų centro 2023-04-05 Gyventojų registro duomenimis mirusios vaikai – nurodyta dukra N. S. (mergautinė pavardė – L.). Pareiškėjos mama Natalija L. L., gim. (duomenys neskelbtini)susituokė su A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pavardė po santuokos N. S.. N. S. (mergautinė pavardė –L.) mirė santuokoje su A. S.. Pareiškėja L. S. (N. S. ir A. S. dukra) gimė (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką (duomenys neskelbtini)pavardė po santuokos L. N.. Pradėjus tvarkytis dokumentus palikimui priimti – nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto duomenų išrašą po N. L. ir N. S. mirties yra likęs Nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu – (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis - 1/3 dalis minėto buto registruota kaip N. L., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kita 1/3 jos dukros N. S., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybė, likusi 1/3 dalis – A. S., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Įsigijimo pagrindas 1992-09-15 Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 6-7644. Akivaizdu, kad N. S. po jos mamos N. L. mirties (duomenys neskelbtini)dėl jos palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, o L. N. dėl senelės palikimo priėmimo dokumentų notarų biure taip pat nesitvarkė, manydama, kad visus reikiamus dokumentus sutvarkė jos mama N. S., kuri toliau liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, atliko einamuosius remontus ir kitaip rūpinosi šiuo turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė N. L., kuri buvo pareiškėjos motinos N. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), motina. N. S. po N. L. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, to taip pat nepadarė pareiškėja po N. S. mirties. N. L. ir N. S. vardu, dalinės nuosavybės teise yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų, testamento. Pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šioje byloje esantys įrodymai (dokumentai, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, kad N. S. priėmė palikėjos N. L. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nes palikėjos turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – po palikėjos mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą (butas, adresu (duomenys neskelbtini)), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po N. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra N. S., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja taip pat prašo pratęsti (atnaujinti) L. N. praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreiptis į notarą po palikėjos-mamos N. S., a/k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusiam palikimui priimti. Nurodo, kad L. N. neturi teisinio išsilavinimo ir pagrįstai manė, kad visus dokumentus palikimui priimti po N. S. mirties susitvarkys jos tėvas A. S., likęs gyventi minėtame bute. L. N. elgėsi rūpestingai, padėjo tėvui prižiūrėti butą. Šio termino pratęsimas (atnaujinimas) nepažeis jokių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų, todėl teisinių kliūčių termino pratęsimui (atnaujinimui) nėra. Pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, kurios, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., a/k (duomenys neskelbtini), priėmė motinos N. L., a/k (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Atnaujinti pareiškėjai L. N., a.k(duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po N. S., a/k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.