Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo 2013-05-23 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. liepos 17 d. apie 23:00 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo sugyventinės K. J. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis suduodamas smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, o jai pargriuvus ant grindų, kojomis ją spardydamas, sukėlė nukentėjusiajai K. J. fizinį skausmą.

V. J. teismo posėdyje kaltu dėl esminių įvykio aplinkybių prisipažino, paaiškino, jog įvykio dieną tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas. Jis supyko ant jos, nes ji gėrė, vaikų neprižiūrėjo ir dar duris išlaužė. Tą dieną jo sugyventinė buvo pikta, rėkė, kad rakto jis jai nedavė, nors jai buvo jį davęs, puolė jį, metė reples, pataikė į veidą, dar trenkė metaline juosta. Tada, norėdamas apsiginti, jis trenkė jai į veidą, ranką, ji parkrito ant grindų. Jai gulinčiai ant grindų, jis dar spyrė kelis kartus į kojas, užpakalį. Supranta, kad tokie veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl sugyventinės veiksmų ir jis buvo sužalotas, atsirado mėlynė, bet į gydymo įstaigą, medicinos ekspertus, jis nesikreipė. Apie jam padarytus sužalojimus sakė atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau jie nereagavo, pats skambino pagalbos numeriu, tačiau ji neatvyko. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Šiuo metu sugyventinė su vaikais gyvena atskirai, jie taikiai išsiskyrė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. J. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis, konflikto su sugyventine K. J. metu, trenkė jai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios K. J. parodymai apie tai, kad jos sugyventinis V. J., konflikto metu, trenkė jai ranka ir spyrė koja į įvairias kūno vietas ir tai sukėlė jai skausmą, taip pat rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, K. J. apžiūros protokolas. Byloje nustatyta, kad V. J. smurtaudamas prieš sugyventinę K. J., kas pagal BK 248 str. nuostatas prilyginama šeimos nariui, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios veiksmų, nes ji metė į jį reples, trenkė metaline juosta, tačiau ši aplinkybė nelaikytina baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe (BK 28 str.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis vienas prieš kitą puolė. Nukentėjusioji nurodė, jog dar prieš metant į kaltinamąjį reples, jis šaukė ant jos, koliojosi, trenkė jai delnu į veidą, galvą, todėl ji metė į sugyventinį reples, trenkė su geležiu. Buto viduje tarp sugyventinių toliau tęsėsi muštynės, kurių metu kaltinamasis trenkė ir spyrė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas. Teismų praktikoje pažymima, kad kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, kaip ir nustatyta nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokiais atvejais abu asmenys laikytini nukentėjusiaisiais dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-62/2015).

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad V. J. ankščiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.43, 44-45), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.41-42), yra dirbantis (b.l.46). V. J. priklausomybių ligų centre neregistruotas (b.l.48), tirtas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus skyriuje, diagnozė protinis atsilikimas (b.l.50), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2016-08-10 specialisto išvadoje konstatuota, jog atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (b.l.84).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, siekiant kaltinamąjį auklėti, kad daugiau jis nedarytų nusikalstamų veikų, V. J. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į V. J. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, jam skirtinas įpareigojimas – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi (BK 48 str. 6 d. 1 p.)

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NPT-7-7980, kurioje nurodyta, kad Regina Atkočaitienė teikia antrinę pagalbą V. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 Eur (b.l.56) ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-17, 23.50 val. iki 2016-07-19, 13.27 val. (dvi paros).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. J. nepriteisti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.