- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-6054-845/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01128-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž., kaip buvusio UAB „Sanmarko“ vadovo, 16 104,98 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, nesumokėdamas 20 372,70 Eur skolos valstybės biudžetui ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ieškovės interesus pažeidžiantys UAB „Sanmarko“ buvusio vadovo A. Ž. veiksmai buvo nustatyti, ieškovei atlikus operatyvų patikrinimą ir 2016-09-28 surašius operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje buvo nustatyta, kad bendrovė, atlikdama atsiskaitymus tikrinamuoju laikotarpiu, nesilaikydama teisės aktais nustatytos tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama ieškovės, kaip pirmesnės eilės kreditorės interesus. Ieškovė dėl atsakovo nesumokėtų mokesčių, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 patyrė 16 104,98 Eur žalą (ši suma nurodytu laikotarpiu buvo panaudota atsiskaitymams su kitais kreditoriais). Atsakovo atsakomybė už atsiskaitymų tvarkos pažeidimą buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-1885-935/2017 bei įsiteisėjo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2017-08-24 nutartimi palikus pirmos instancijos nutarimą nepakeistą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5446-866/2018 UAB „Sanmarko“ buvo iškelta bankroto byla. VMI prie FM nepatenkintas finansinis reikalavimas bankroto byloje sudarė 20 372,70 Eur, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 sprendimu bankroto byloje pripažinus įmonės veiklą pasibaigusią ir 2018-01-18 įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, liko nepatenkintas, todėl ieškovė reiškia ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Atsakovui A. Ž. ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2019 m. vasario 18 d., todėl procesiniai dokumentai laikytini įteiktais tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad išregistruotos UAB „Sanmarko“, į. k. 300132663, direktorės I. Ž. 2016-06-08 įsakymu Nr. 2016/P/12 laikotarpiu nuo 2016-06-08 iki 2016-09-04 bendrovės vadovės I. Ž. atostogų metu laikinai direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas atsakovas A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) o nuo 2016-09-05 bendrovės vienintelio akcininko sprendimu atsakovas paskirtas bendrovės direktoriumi (e. b. l. 35, 37). Į bylą pateikta VMI prie FM 2016-09-28 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6786 iš kurios matyti, kad bendrovės UAB „Sanmarko“ piniginių lėšų judėjimo bankų sąskaitose ir kasoje patikrinimas buvo atliekamas nuo 2016-09-05 iki 2016-09-08. Pavedimo atlikti patikrinimą datai (2016-08-17) bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 14 410,08 Eur , iš jų 11 824,59 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 664,64 Eur PVM delspinigių, 1882,39 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 38,46 Eur GPM delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-08-25, o jos priverstinis išieškojimas iš bendrovės sąskaitų buvo vykdomas nuo 2015-08-27. Operatyvinio patikrinimo metu pagal bendrovės kasos dokumentus buvo nustatyta, kad bendrovė turėjo galimybę pilnai atsiskaityti su valstybės biudžetu laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31, kadangi šiuo laikotarpiu per įmonės kasą buvo vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais, iš viso 24 101,00 EUR sumai (iš bendros išlaidų sumos atėmus 6045 Eur skirtus darbo užmokesčiui), vien už gautas prekes kreditoriams buvo sumokėta 16 912,82 Eur (e. b. l. 33, 46-63), tuo laikotarpiu neatsiskaitant su ieškove, kai 2016-08-31 datai bendrovės skola valstybės biudžetui (ieškovei) sudarė 16 104,98 EUR. Šiuos duomenis patvirtina į bylą pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma, UAB „Sanmarko“ kasos pajamų ir išlaidų suvestinė bei kiti kasos dokumentai, banko išrašai (e. b. l. 33, 46-63). Operatyvaus patikrinimo metu konstatuota, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinodama apie mokestinę nepriemoką, per 2016 m. rugpjūčio mėn. mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, turimas lėšas panaudojo atsiskaitymams su kitais, paskesnės eilės kreditoriais. Atsakovo atsakomybė už atsiskaitymų tvarkos pažeidimą buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-1885-935/2017, kuris įsiteisėjo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2017-08-24 nutartimi. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, paskirta 1 400 Eur bauda. Administracinėje byloje atsakovas iš esmės savo atsakomybės dėl 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimo neginčijo, pripažino, kad bendrovė būdama skolinga ieškovei ir turėdama pajamų, pirma atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais, o ne su ieškove. Tokiu būdu atsakovas stengėsi išlaikyti ir vykdyti įmonės veiklą (e. b. l. 102-110). Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5446-866/2018 UAB „Sanmarko“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 24 d., bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (e. b. l. 111-118). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje (tarp jų ieškovės reikalavimas 20 372,70 Eur sumai), 2017 m. vasario 27 d. bendrovei nuspręsta taikyti supaprastinto bankroto procedūrą (e. b. l. 119-122). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu, 2018 m. sausio 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (e. b. l.123-130). Visas ieškovės finansinis reikalavimas bendrovei bankroto proceso metu liko nepatenkintas.
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė, vadovaujama atsakovo, per 2016 m. rugpjūčio mėnesį, turėdama ieškovei mėnesio pradžioje 14 410,08 Eur, o mėnesio paskutinei dienai jau 16 104,98 Eur skolą, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, pažeisdama ieškovės interesus, kai turėjo galimybę šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove (per 2016 m. rugpjūčio mėn. bendrovė atsiskaitymams vien už prekes patyrė 16 912,82 Eur išlaidų). Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1885-935/2017. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, atsakovas A. Ž. pripažino, jog nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, jam už šį pažeidimą paskirta administracinė bauda.
Atsakovas šioje byloje mokestinės nepriemokos dydžio bei aplinkybės, kad mokestinė nepriemoka susidarė būtent dėl jo veiksmų, neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Apie pirmesnės eilės kreditorius, kuriems bendrovė turėjo prievolę grąžinti įsiskolinimus pirmiau nei ieškovei, byloje duomenų nėra.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir 12 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 nutarimą administracinėje byloje Nr. A6.-1885-935/2017 dėl mokėjimų tvarkos pažeidimo yra pagrindas konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (mokėjimo tvarkos pažeidimą), ieškovės patirtą žalą (16 104,98 Eur įsiskolinimo dydis 2016 m. rugpjūčio 31 d.) ir jų priežastinį ryšį (nepadengtas įsiskolinimas valstybės biudžetui).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017). Taigi papildoma vadovo atsakomybės sąlyga yra ta, kad UAB „Sanmarko“ turi būti nepajėgi įvykdyti savo mokestinės prievolės. Šiuo atveju, akivaizdu, kad juridinis asmuo tokios galimybės įvykdyti prievolę ieškovei neturi – bendrovė po bankroto procedūros išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ieškovės finansinis reikalavimas bankroto proceso metu nepatenkintas.
Byloje nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad UAB „Sanmarko“ 2016 m. rugpjūčio mėn., atsiskaitymų metu buvo pajėgi sumokėti nepriemokos sumą ieškovei, bet dėl UAB „Sanmarko“ vadovo A. Ž. neteisėtų veiksmų to nepadarė, bendrovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro pasibaigus bankroto procedūrai, skola ieškovei padengta nebus, todėl dėl vadovo neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka yra subsidiari A. Ž., kaip buvusio bendrovės vadovo, prievolė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Rūta ir Co“ v. K. S., bylos Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2014). Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rūta ir CO“ v. K. S., bylos Nr. 3K-3-42/2013). Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos situacijos, kurių faktinės aplinkybės skirtingos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011).
Šios bylos aplinkybių kontekste nustatyta, kad bendrovė negali įvykdyti prievolės ieškovei dėl objektyvių priežasčių – bendrovė po bankroto procedūros pabaigos išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsakovas, kaip subsidiarusis skolininkas, esant visoms jo civilinės atsakomybės sąlygoms, šiuo atveju, ieškovei atsako visa apimtimi. Įvertinus išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 16 104,98 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 104,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 362,00 Eur žyminio mokesčio (16 104,98 Eur x 3 % x 75 %).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,58 Eur. Vadovaujantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5,58 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, naudai 16 104,98 Eur (šešiolika tūkstančių šimtą keturis eurus 98 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 104,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 362,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.